Vidaus tvarkos įmonėje – naudingos ir reikalingos ar nelabai?

Vidaus tvarkos įmonėje – naudingos ir reikalingos ar nelabai?

   Išsakyti savo nuomonę šiuo klausimu paskatino prieš keletą mėnesių diskusijoje su apskaitos specialistais ir mokesčių konsultantais išsakytas teiginys, kad įmonės vidaus tvarkų, aptariančių tam tikrus apskaitos tvarkymo klausimus įmonėje, rengimas – tuščias laiko švaistymas. Dar vienas argumentas – jose nieko negalima rašyti kitaip, negu nustato įstatymai, tad jos nei labai padeda, nei panaikina buhalterio atsakomybę, o kartais gali tapti net ir neparankios, nes per jas buhalteris gali tapti atsakingas ir už tas sritis, kurios paprastai nėra jam priskiriamos.

Tokie teiginiai nuskambėjo gana keistai, mat tarsi paneigia Finansinės apskaitos įstatyme įtvirtintas nuostatas, kad įmonės privalo tokio pobūdžio tvarkas pasirengti. Ir nors pati išvada nėra teisinga, jos argumentaciją aptarti verta.  

Pirma, galima sutikti, kad tinkamų teisės aktuose aptariamų vidaus tvarkų parengimas iš įmonės specialistų atims tikrai daug laiko ir energijos. Jeigu norima pasirengti tvarką, kad ji būtų tinkama taikyti atliekant darbines pareigas, kad ja atsakingi darbuotojai vadovautųsi, būtina puikiai išmanyti visus toje tvarkoje aptariamų atliekamų darbų ar vykdomų procedūrų niuansus, be to, aprašant darbus, būtina į visa tai atsižvelgti. Galiausiai gali tekti net ir koreguoti darbuotojų funkcijas ar pertvarkyti kokius nors vykstančius procesus ir procedūras. O tai nėra paprasta užduotis. Antra, galima sutikti, kad įmonei, kaip tokiai, tvarkos tikrai nėra reikalingos. Bet jos svarbios įmonės darbuotojams. Ne įmonė, o jos darbuotojai atlieka tam tikras užduotis, vykdo tam tikras darbines pareigas, įgyvendina teisės aktais nustatytas prievoles. Jos taip pat turėtų būti svarbios tiems, kas siekia, kad įmonės darbas vyktų sklandžiai. Trečia, galima iš dalies sutikti ir su tuo, kad įmonėje patvirtintos vidaus tvarkos pačios savaime tikrai jokio darbuotojo atsakomybės nepanaikina.

Ar būtų protinga panaikinti Kelių eismo taisykles?

Vidaus tvarkos ne tam ir skirtos, kad panaikintų darbuotojų atsakomybę. Jų paskirtis – konkrečiai paaiškinti, kas ir kokius darbus turi atlikti, kokius dokumentus privalo parengti, kaip jie turi būti parengti, kas juose turi būti aptarta. Kitaip tariant, tvarkos detalizuoja tam tikrų vadovo ar teisės aktais nustatytų privalomų atlikti užduočių atlikimo tvarką, darbų atlikimo eigą ir terminus.

Tai labai panašu į teiginį, kad Kelių eismo taisyklės nėra reikalingos, nes jos nepanaikina vairuotojų ar pėsčiųjų atsakomybės, o netgi priešingai – jų pagrindu jie yra baudžiami: jiems taikomos administracinės sankcijos (dažniausiai – piniginės baudos, kai kada teisės vairuoti automobilį atėmimas), o padarius itin pavojingus nustatytų taisyklių pažeidimus, galima būti patrauktam ir baudžiamojon atsakomybėn. Tačiau ar nors vienas protaujantis subjektas, net ir tas, kuris ne kartą yra nubaustas už greičio viršijimą, už automobilio statymą neleistinoje vietoje ir pan., sutiktų su tuo, kad Kelių eismo taisyklių nereikia? Juk jeigu jų nebūtų, jeigu nebūtų aiškiai aptartos eismo dalyvių pareigos, greičiausiai išvažiuoti ar išeiti į gatvę būtų nejauku. Tokiu atveju žmonės ne tik nežinotų, kaip patiems elgtis, bet ir negalėtų nuspėti, kaip gatvėje elgsis kiti eismo dalyviai, kokius veiksmus ar manevrus atliks, o tai dar blogiau.

Tiesa, didelis privalumas tas, kad, nesant Kelių eismo taisyklių, žmonės nebūtų traukiami administracinėn atsakomybėn už jų nesilaikymą, nes tiesiog nebūtų nustatytas privalomas elgesio modelis. Bet ar tai, kad nebūtų skiriamos baudos, paguostų gatvėse žuvusiųjų artimuosius, sužalotuosius? Tikriausiai ne.

Vidaus tvarkų paskirtis

Grįžkime prie vidaus tvarkų. Žinoma, vidaus dokumentai, reglamentuojantys apskaitos tvarkymą, nėra tas pats, kas Kelių eismo taisyklės, tačiau, jeigu finansinės apskaitos tvarkymą prilygintume eismui, jų paskirtis panaši. Įmonės vidaus dokumentuose turėtų būti aptariama, kas iš įmonės darbuotojų yra atsakingi už vieną ar kitą veiksmą, susijusį su apskaitos tvarkymu, kokius dokumentus ir kokiais terminais asmenys privalo parengti, kokius duomenis juose turi nurodyti, kas šiuos dokumentus tvirtina, kam jie perduodami patvirtinti ir kaip vėliau saugomi. Įmonės finansinės apskaitos tvarkymui aptarti skirtos vidinės tvarkos turėtų padėti už šią sritį atsakingiems asmenims aiškiai suvokti jiems priskirtas užduotis ir leisti būti tikriems, kad jie tinkamai atliko tai, kas pavesta.

Būtent vidaus tvarkos nustato vidinį pareigų ir užduočių paskirstymą įmonėje, taip pat atskirų darbuotojų, kurie vykdo šias užduotis, galimas atsakomybės ribas. Jos suteikia aiškumo ir konkretumo, ką turi padaryti kiekvienas darbuotojas, už ką jis yra atsakingas. Nesant tokių tvarkų, tikėtina situacija, jog už tai, kad kuris nors darbuotojas nebuvo pareigingas ir tinkamai nevykdė savo pareigų, grėsmė likti kaltiems už netinkamai atliktą darbą kyla ir kitiems buhalterijos darbuotojams – net ir tiems, kurie itin skrupulingai atliko jiems žodžiu pavestas užduotis. Ir to priežastimi greičiausiai taptų aplinkybė, kad jokia objektyvia forma nėra aiškiai nurodyta, kas iš tų darbuotojų už ką yra atsakingas. Pavyzdžiui, kuris nors darbuotojas neįregistruotų vienos ar keleto pirkimo ar pardavimo sąskaitų ar – priešingai – į apskaitą įtrauktų fiktyvias sąskaitas, nes šį darbą, nesant vidaus dokumentų, atliktų tas, kas turi laisvo laiko. Žinoma, galutinėje tyrimo stadijoje ar net teisme greičiausiai būtų nustatyta, kas iš darbuotojų padarė nusikalstamą veiką ar nusižengimą, tačiau garantijos, kad būtų išsiaiškintos visos reikšmingos aplinkybės, nėra. Be to, ilgą laiką būti įtariamuoju ir turint tokį statusą vykti į apklausas būtų labai nesmagi ir niekam nelinkėtina patirtis.     

Baudžiamoji atsakomybė už tvarkos neparengimą

Pasisakymų, kad įmonėse vidaus tvarkos nesvarbios, nes įmonė ir be jų jau dešimtmetį sėkmingai gyvuoja, galima išgirsti gana dažnai. Deja, tai labiau susiję su emocijomis, kurias sukelia nenoras ar negebėjimas tokias tvarkas rengti. Panašiai kaip netvarkingieji randa tūkstančius priežasčių savo elgesiui pateisinti, tačiau patekę į sutvarkytą aplinką, jos nekritikuoja, bet stengiasi išlaikyti.

Praktika, deja, pateikia kiek kitokių pavyzdžių, kurie gali būti ir itin skaudūs. Visai neseniai spaudoje pasirodė pranešimas, jog gruodžio mėnesio viduryje buvo paskelbtas teismo verdiktas buvusiai vieno sostinės sporto klubo direktorei. Ji pripažinta kalta dėl vaiko žūties tame sporto klube esančiame baseine, nors kiekvienas puikiai supranta, kad tragedijos akimirką ji neturėjo būti ir nebuvo prie baseino. Ji net neprivalėjo mokėti plaukti, o juo labiau – gelbėti skęstančiuosius. Tačiau teismas vis tiek ją pripažino kalta. Kodėl? Todėl, kad direktorė vidaus tvarkomis nenustatė, kas iš sporto klubo darbuotojų yra atsakingas už vaikų priežiūrą prieš plaukimo treniruotę ir po jos. Teismas konstatavo, kad to nepadariusi ji neužtikrino treniruotes lankančių vaikų saugumo, o tai, savo ruožtu, lėmė vaiko žūtį.

Štai ir atsakymas, ar vidaus tvarkos gali turėti reikšmės sprendžiant, kas yra atsakingas už netinkamai atliktą darbą, ar jos gali apsaugoti tą, kuris tinkamai vykdo tvarkomis nustatytas pareigas, tokiu būdu galimą atsakomybę siejant tik su tuo asmeniu, kuris realiai neįvykdo to, ką privalėjo padaryti.

 Čia pateikti mano samprotavimai nepretenduoja į išsamų situacijos vertinimą, į vienareikšmę ir neginčijamą išvadą. Tokios ir negali būti, mat galutinį ir neginčijamą sprendimą gali priimti tik teismas, vertindamas tiek faktines konkrečios situacijos aplinkybes, tiek ir teisinį reglamentavimą. Teisinis reglamentavimas šiuo atveju dvejonių nekelia: įstatymas nustato reikalavimus pasirengti vidaus tvarkas. Na, o faktinės aplinkybės kiekvienoje situacijoje bus individualios. Jos ir lems teismų vertinimą. Bet aplinkybė, kad įmonė nevykdė teisės aktų reikalavimų ir nenustatė reikalaujamos vidinės tvarkos, bus ne įmonės ir jos darbuotojų naudai.

Teisininkas Eugenijus Dambrauskas

Norėdami užsiprenumeruoti savaitraštį „Buhalterija“. Spauskite ČIA