Pačiolis

 
El. parduotuvė

Savaitraštis „Buhalterija: apskaitos ir mokesčių apžvalga“


 

Kiekvienai buhalterijai – savaitraštis „Buhalterija“!

Norite, kad Jus dar labiau gerbtų vadovas bei kolegos ir nelaikytų Jūsų vien tik „aritmetikos žinovais“? Prenumeruokite ir skaitykite savaitraštį „Buhalterija“! 

SAVAITRAŠTYJE RASITE:

daugiau kaip 370 apskaitos, mokesčių, teisės specialistų konsultacijų ir atsakymų į skaitytojų klausimus;

daugiau kaip 180 VMI, VDI, „Sodros“ ir kitų kontroliuojančių institucijų atstovų praktinių patarimų;

apie 100 publikacijų mokesčių apskaičiavimo, sumokėjimo ir administravimo klausimais;

apie 100 publikacijų buhalterinės apskaitos, finansinės atskaitomybės ir apskaitos organizavimo bei vadybos ir kaštų apskaitos klausimais;

apie 70 publikacijų darbo ir įmonių teisės klausimais;

daug kitos naudingos ir darbą palengvinančios medžiagos.

PAGRINDINĖS SAVAITRAŠČIO RUBRIKOS:

APSKAITA, APSKAITOS ORGANIZAVIMAS. Žinomi apskaitos, audito ir apskaitos organizavimo specialistai aiškina ir nagrinėja atskirus buhalterinės apskaitos aspektus, kaip organizuoti apskaitą, rengti finansinę atskaitomybę ir kt.

MOKESČIŲ LABIRINTUOSE. Spausdinami mokesčių specialistų parengti straipsniai apie mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo ypatumus.

BUHALTERINĖ VADYBOS IR KAŠTŲ APSKAITA. Šios srities patyrę specialistai pataria, kaip tinkamai apskaityti kaštus, kalkuliuoti produktų savikainą, organizuoti menedžmento apskaitą, kaip formuoti vadybai tinkamą informaciją ir kt.

TEISĖ. Teisininkai aiškina įvairius įmonių, darbo, mokesčių teisės klausimus.

AKTUALIJOS. Aiškinama, kaip taikyti apskaitos ir mokesčių įstatymų nuostatas ir rasti atsakymus į klausimus, su kuriais buhalteriai susiduria kasdieniame darbe. Patariama, kaip įgyvendinti viešojo sektoriaus apskaitos reformą. Informuojama apie audito įmonių veiklą ir audito priežiūros kontrolę.

SPECIALISTAI PATARIA. UAB „Pačiolis“, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir teisės specialistų konsultacijos.

NAUDINGA INFORMACIJA. Spausdinamas mokesčių, deklaravimo ir sumokėjimo kalendorius, pateikiami VMI raštai, reglamentų naujienos. Visa tai padės teisingai tvarkyti apskaitą, laiku deklaruoti ir sumokėti mokesčius.

REDAKCIJA, PADĖK. Spausdinami skaitytojų prašymai padėti susivokti apskaitos ir mokesčių labirintuose, pateikiami specialistų atsakymai į juos.

PSICHOLOGAS PATARIA. Psichologijos specialistai pataria, kaip bendrauti su vadovais ir kolegomis, spręsti darbe kylančias psichologines problemas.

LAISVALAIKIS. Pateikiami straipsniai iš mokesčių ir apskaitos istorijos, pasakojama apie žinomus finansininkus, buhalterius, aprašomi ne tik Lietuvos, bet ir kitų valstybių įdomūs sukčiavimo atvejai, atskleidžiama skaičių reikšmė įvairiose gyvenimo srityse ir kt.

Tik savaitraščio prenumeratoriams siūlome elektroninį savaitinį leidinį „MOKESČIŲ, APSKAITOS IR TEISĖS REGLAMENTŲ NAUJIENLAIŠKIS“.

Kaina: 36,60 € 25 € (su PVM). Daugiau apie leidinį skaitykite ČIA

KIEKVIENAS PRENUMERATORIUS GAUS VERTINGUS PRIEDUS:

specialų leidinį „Naudinga informacija buhalteriams“ (įvairi informacija, padėsianti visus metus tvarkyti buhalterinę apskaitą, apskaičiuoti ir deklaruoti mokesčius);

buhalterio darbui naudingas atmintines;

spiralinį ir kišeninį kalendorius;

2017–2020 m. elektroninį savaitraščio straipsnių archyvą.

Dabar geras laikas užsiprenumeruoti savaitraštį 2021 metams, nes taikoma net 10 proc. nuolaida

Popierinė savaitraščio versija – 139 € 125 € (su PVM).

Elektroninė savaitraščio versija – 92 € 83 € (su PVM).

Popierinė savaitraščio versija su naujienlaiškiu – 177,60 € 149 € (su PVM).

Elektroninė savaitraščio versija su naujienlaiškiu – 128,60 € 108 € (su PVM).

Pasiūlymas galioja iki lapkričio 30 d.

KAIP PRENUMERUOTI?

KAIP PRENUMERUOTI?

• Prenumeruoti internetu.

• Mokėti tiesioginiu pavedimu, nepamiršti nurodyti leidinio kodo ir pristatymo adreso. (Įmonės rekvizitai: UAB „Pačiolio prekyba“, įmonės kodas 300807502, atsiskaitomoji sąskaita LT347044060005977111 AB SEB banke).

• Kreiptis į pardavimo vadybininką telefonu (8 5) 2700 636 arba el. paštu prenumerata(eta)paciolis.lt.

• Prenumeruoti UAB „Pačiolio prekyba“, Kalvarijų g. 129 Vilnius (Darbo laikas: I-IV 8.00 – 17.00 val., V 8.00 – 15.45 val.).

• Prenumeruoti Lietuvos pašto skyriuose.

• Norėdami prisijungti prie elektroninės leidinio versijos, mokėjimo pavedime nurodykite savo el. pašto adresą.

LEIDINIŲ PRISTATYMAS:

• Leidinių pristatymas nemokamas.

• Prenumeratorius privalo pateikti visą reikalingą informaciją: leidinio kodą ir tikslų pristatymo adresą, kad prenumeratos užsakymas būtų kokybiškai įvykdytas. Jeigu informacija bus neišsami arba netiksli, Leidėjas negalės tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimų.

• Pasikeitus adresui prenumeratorius turi parašyti el. paštu: prenumerata(eta)paciolis.lt,nurodyti, kokio leidinio, kam ir kokiu adresu buvo užsakyta prenumerata ir koks naujas pristatymo adresas.

• Prenumeratorius, turintis pretenzijų dėl leidinio pristatymo, privalo kreiptis el. paštu: prenumerata(eta)paciolis.lt (nurodyti prenumeratos gavėjo duomenis, leidinio pavadinimą ir surašyti pretenziją) arba telefonu (8 5) 210 1255.

Aktualus straipsnis

Savaitraštis „Buhalterija: apskaitos ir mokesčių apžvalga“ 2020 10 27

Finansinės atskaitomybės kosmetika
 
Auditorius Gintautas DEVEIKIS
 
Šį pavasarį paskelbus karantiną ir apribojus daugelio įmonių veiklą, joms buvo pasiūlytos įvairios ekonominės paramos priemonės. Taip stengtasi kompensuoti bent dalį išlaidų darbuotojų išlaikymui, nuomai, palūkanoms ir kitiems tikslams. Ne visos remtinos įmonės galėjo pasinaudoti šiuo gelbėjimo ratu. Anot paramą skirstančių institucijų, sulaukusiems neigiamo atsakymo, viena dažniausių priežasčių buvo prasti įmonės finansiniai rodikliai. Mat Europos Sąjunga leidžia remti tik tuos, kurių sunkumai yra laikini. Sukantis iš padėties, paramos negavusioms įmonėms buvo siūloma iš naujo rengti paraiškas paramai gauti ir pridėti „gražesnes“ finansines ataskaitas. Juridinių asmenų registras netgi sutiko, kad įmonės pakeistų anksčiau pateiktas prastas 2019 m. ataskaitas geresnėmis. Dėl tokių barjerų kaltindami vien tik biurokratiją ir formalius rodiklius, ne visada esame teisūs. Ne paslaptis, kad įmonės skiria nepakankamai dėmesio savo finansinių ataskaitų kokybei – periodiškai atliekamo finansinių ataskaitų kokybės tyrimo rezultatai yra labai prasti ir nė kiek negerėja, tad labai tikėtina, kad europinių normatyvų nepasiekiančios įmonės iš dalies pačios dėl to kaltos. Jų reali finansinė būklė gali būti geresnė už atvaizduotąją finansinėse ataskaitose, o šito priežastis – mokesčių įstatymų ir Verslo apskaitos standartų skirtumai bei paplitusi mada apskaitą tvarkyti ir finansines ataskaitas rengti pagal mokesčių reikalavimus. Kai kas tik šį pavasarį suprato, kad tokia praktika gali turėti nepageidaujamų pasekmių. Tad antrą kartą nebelipkime ant to paties grėblio ir kol paramos dalijimo laikas dar nesibaigė, skirkime daugiau dėmesio savo finansinių ataskaitų teisingumui ir jos rodiklių patrauklumui. Šiais metais ir taip daug kas gali norėti save patempti už ausų. Nors giriamės krizę įveikę geriausiai Europoje, tačiau planuotus pelningumo rodiklius pasiekti pavyks tik nedaugeliui.

Pagrindinė priežastis, dėl ko pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaičiuojamas prastesnis grynojo pelno rodiklis, – siekis maksimaliai sumažinti apmokestinamąjį pelną, pripažįstant kuo daugiau sąnaudų. Tačiau ne visos leidžiamiems atskaitymams priskirtinos sumos laikytinos sąnaudomis finansinėje apskaitoje. Pasistengus galima pasiekti, kad ir avis būtų sveika, ir vilkas sotus, – mažinti apmokestinamąjį pelną, neprastinant grynojo pelno (nuostolių). Svarbiausia, kad tai nebus dirbtinis finansinių rodiklių gražinimas, o atvirkščiai – teisingesnis jų apskaičiavimas. Verslo apskaitos standartai numato nemažai alternatyvių būdų, kad įmonės iš jų galėtų pasirinkti tinkamiausius ir taip suformuotų savo apskaitos politiką. Tai kūrybinis procesas, nes tenka įvertinti daugelį individualių aplinkybių, siekiamų tikslų. Nėra vieno ir visiems tinkamo sprendimo, todėl ši sritis dažnai dar vadinama kūrybine apskaita.
Alternatyvių apskaitos būdų ir metodų yra visose finansinės apskaitos srityse. Šiame straipsnyje apžvelgsime ilgalaikio turto apskaitos galimybes. Dažniausiai tai brangiausias įmonės turtas, todėl jo įtaka galutiniam veiklos rezultatui taip pat būna reikšminga.

Ver­ti­nant fi­nan­si­nių ata­skai­tų po­žiū­riu, įtaka įmonės finansiniams rezultatams prasideda nuo il­ga­lai­kio ma­te­ria­lio­jo tur­to (IMT) mi­ni­ma­lios vie­ne­to vertės pasirinkimo. Galima rinktis vienodą minimalią ilgalaikio materialiojo turto vertę visiems turto objektams arba skirtingas – atskiroms jų grupėms. Tie turto vienetai, kurių įsigijimo savikaina nesiekia minimalios vertės, pradėjus juos naudoti, taps sąnaudomis. Nu­sta­čius ma­žes­nę IMT vie­ne­to sa­vi­kai­ną, dau­giau tur­to bus pri­pa­žin­ta il­ga­lai­kiu, vadinasi, ba­lan­se bus pa­ro­dy­ta di­des­nė tur­to ver­tė, o pel­no (nuos­to­lių) ata­skai­to­je – san­ty­ki­nai di­des­nis gry­na­sis pel­nas. Tik ne­rei­kia pa­mirš­ti, kad tas tur­tas bus nu­dė­vi­mas at­ei­nan­čiais lai­ko­tar­piais ir taip ma­žins tų lai­ko­tar­pių gry­ną­jį pel­ną. To­kia kū­ry­bi­nės fi­nan­si­nės ap­skai­tos spe­ci­fi­ka: vi­suo­met rei­kia at­si­žvelg­ti į tai, kad vie­no lai­ko­tar­pio pa­lan­kūs spren­di­mai įpras­tai le­mia ne­pa­lan­kią šių spren­di­mų įta­ką vėlesnių ata­skai­ti­nių lai­ko­tar­pių re­zul­ta­tams. Pasirinktą ilgalaikio materialiojo turto minimalią vertę galima keisti. Tokią galimybę numato tiek Verslo apskaitos standartai, tiek ir mokesčių reglamentai, tačiau skiriasi šios procedūros taikymas. Pagal Pelno mokesčio įstatymą, naujai nustatyta minimali vertė taikoma pripažįstant tik po vertės pakeitimo įsigytą turtą, o Verslo apskaitos standartai reikalauja iš naujo peržiūrėti jau eksploatuojamą turtą. Vadinasi, sumažinus minimalią turto vertę, ilgalaikiu turtu gali tekti pripažinti anksčiau nepripažintus, bet dar naudojamus objektus.

Kita turto vertės didinimo ir ataskaitinio laikotarpio sąnaudų mažinimo priemonė – ilgalaikio turto įsigijimo savikainos apskaičiavimas. Pagal 12-ojo VAS 12 punk­tą, į IMT įsi­gi­ji­mo (pa­si­ga­mi­ni­mo) sa­vi­kai­ną įskai­čiuo­ja­ma: įsi­gy­jant šį tur­tą su­mo­kė­ta ar mo­kė­ti­na pi­ni­gų su­ma (ar ki­to su­nau­do­to tur­to ver­tė); at­ve­ži­mo iš­lai­dos; mui­tai, ak­ci­zai ir ki­ti ne­grą­ži­na­mi mo­kes­čiai; pro­jek­ta­vi­mo dar­bų iš­lai­dos; su­mon­ta­vi­mo iš­lai­dos; ins­ta­lia­ci­jos iš­lai­dos; tur­to pa­ruo­ši­mo nau­do­ti iš­lai­dos; re­mon­to, at­lik­to iki tur­to nau­do­ji­mo pra­džios, iš­lai­dos; iš­ban­dy­mo iš­lai­dos; in­fra­struk­tū­ros ir tur­to re­gist­ra­vi­mo iš­lai­dos; že­mės skly­po ir sta­ty­bos aikš­te­lės pa­ruo­ši­mo iš­lai­dos; ki­tos tie­sio­giai su tur­to įsi­gi­ji­mu su­si­ju­sios iš­lai­dos.

Šiuo at­ve­ju pa­si­rin­ki­mo ga­li­my­bė ta, kad tie­sio­giai su IMT įsi­gi­ji­mu su­si­ju­sios, ta­čiau įmo­nei ne­reikš­min­gos su­mos ga­li bū­ti iš kar­to nu­rašomos į ata­skai­ti­nio lai­ko­tar­pio są­nau­das. Di­des­nis pel­nas ir di­des­nė tur­to ver­tė gaunami vi­sas (ar kuo dau­giau) su il­ga­lai­kio ma­te­ria­lio­jo tur­to įsi­gi­ji­mu su­si­ju­sias iš­laidas įskai­čia­vus į IMT įsi­gi­ji­mo sa­vi­kai­ną. Tuo­met ba­lan­se pa­ro­do­ma di­des­nė IMT ver­tė, o pel­no (nuos­to­lių) ata­skai­to­je apskaičiuojamas san­ty­ki­nai di­des­nis gry­na­sis pel­nas. Ir at­virkš­čiai – įmo­nės nuo­mo­ne, ne­reikš­min­gas IMT įsi­gi­ji­mo iš­lai­das pri­pažinus ata­skai­ti­nio lai­ko­tar­pio są­nau­do­mis, gaunamas ma­žes­nis gry­na­sis pel­nas, o ba­lan­se pa­ro­do­ma ma­žes­nė IMT ver­tė.Su­pran­ta­ma, at­ei­nan­čiais lai­ko­tar­piais abu šie ro­dik­liai įmo­nei bus ma­žiau pa­lan­kūs: pra­dė­jus nu­dė­vė­ti šį tur­tą, san­ty­ki­nai (ly­gi­nant su iš­lai­dų pri­pa­ži­ni­mo tur­tu lai­ko­tar­piu) ma­žės tur­to ver­tė ir blo­gės įmo­nės veik­los re­zul­ta­tai, nes nuo­la­tos bus ap­skai­čiuo­ja­mos to il­ga­lai­kio tur­to nu­si­dė­vė­ji­mo są­nau­dos. Bet tai su­pran­ta­ma: jo­kia ma­te­ri­ja iš nie­kur ne­at­si­ran­da ir nie­kur ne­iš­nyks­ta. Ap­skri­tai pra­smin­ga kal­bė­ti tik apie są­nau­dų nu­kė­li­mą fi­nan­si­nė­je ap­skai­to­je, ši­taip lai­ki­nai ge­ri­nant da­bar­ti­nius įmo­nės veik­los re­zul­ta­tus at­ei­ties są­skai­ta.

Atskirai verta paminėti neatskaitomo PVM registravimo klausimą. Apskaičiuojant pelno mokestį, neatskaitomas PVM priskiriamas turto įsigijimo laikotarpio leidžiamiems ar neleidžiamiems atskaitymams, o VAS neatskaitomą PVM laiko tiesioginių turto įsigijimo išlaidų dalimi, kurios, kaip ir kitos analogiškos sumos, turėtų būti įskaičiuotos į turto įsigijimo savikainą. Tai reiškia, kad to paties turto objekto mokestinė vertė, nuo kurios apskaičiuotas nusidėvėjimas priskiriamas leidžiamiems atskaitymams, bus mažesnė nei turto vertė, nuo kurios nusidėvėjimą skaičiuosime finansinėje apskaitoje, o turto užpajamavimo laikotarpio leidžiamų atskaitymų suma (dėl neatskaitomo PVM nurašymo) taps didesnė nei sąnaudos pelno (nuostolių) ataskaitoje. Vėlesniais laikotarpiais situacija pasikeis – nusidėvėjimo sąnaudos finansinėje apskaitoje taps didesnės už leidžiamiems atskaitymams priskiriamą sumą.

               Bene didžiausios finansinių rodiklių teigiamo koregavimo galimybės susijusios su ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo apskaičiavimu, tik svarbu teisingai pasirinkti ne tik nusidėvėjimo normatyvą ir turto likvidacinę vertę, bet ir nusidėvėjimo metodą. Visiems gerai žinoma praktika, kad buhalterinėje apskaitoje, pasirenkant nusidėvėjimo normatyvą, dažniausiai taikomi Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlyje nurodyti maksimalūs ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo normatyvai, nepaisant to, kad kartais jie visiškai neatitinka planuojamos turto naudojimo trukmės. Pavyzdžiui, naujiems pastatams Pelno mokesčio įstatymas leidžia taikyti maksimalų 8 metų nudėvėjimo normatyvą, nors realiai pastatai bus naudojami ne vieną dešimtmetį. Svarbu nepamiršti, kad finansinėje apskaitoje ir pelno mokesčio apskaičiavimo tikslais įmonėms leidžiama taikyti skirtingus normatyvus. Tai reiškia, kad naujo pastato vertę į leidžiamus atskaitymus galime nurašyti per 8 metus, o finansinėje apskaitoje tą turtą galime nudėvėti, pavyzdžiui, per 30 metų.

Ak­lai va­do­vau­da­ma­si Pelno mokesčio įstatymo 1 prie­dė­lio nor­ma­ty­vais, įmo­nė nu­ken­čia dvi­gu­bai: ba­lan­suo­se ro­do­mos ma­žes­nės IMT su­mos, be to, šis tur­tas ge­ro­kai anks­čiau vi­siš­kai pra­puo­la iš ba­lan­so dėl jo nu­dė­vė­ji­mo. An­tra ver­tus, per san­ty­ki­nai trum­pes­nį tur­to nau­do­ji­mo lai­ko­tar­pį į są­nau­das nu­ra­šo­mos ne­pa­grįs­tai di­de­lės IMT nu­dė­vė­ji­mo su­mos, ma­ži­nan­čios gry­ną­jį pel­ną. At­kreip­ti­nas dė­me­sys, kad VAS ne tik lei­džia, bet ir įpa­rei­go­ja įmo­nes, prieš ren­giant ata­skai­ti­nių me­tų fi­nan­si­nes ata­skai­tas, iš nau­jo įver­tin­ti pa­si­rink­tų IMT nu­si­dė­vė­ji­mo nor­ma­ty­vų (tar­na­vi­mo lai­ko) pa­grįs­tu­mą. Jei­gu rei­kia, jie tu­ri bū­ti pa­tiks­lin­ti, apskaitoje tai at­vaiz­duo­jant per­spek­ty­vi­niu bū­du. Su­pran­ta­ma, šia ga­li­my­be ne­ga­li­ma pik­tnau­džiau­ti, kiek­vie­nais me­tais bet kaip kai­ta­lio­jant nor­ma­ty­vus, – to­kiems pa­kei­ti­mams bū­ti­nas pa­grin­das. Pavyzdžiui, me­ti­nės in­ven­to­ri­za­ci­jos me­tu IMT in­ven­to­ri­za­ci­jos ko­mi­si­ja turėtų įver­tin­ti tur­to nu­si­dė­vė­ji­mo re­a­lu­mą ir pa­teik­ti sa­vo iš­va­das. Nusprendus tiks­li­nti nu­si­dė­vė­ji­mo nor­ma­ty­vus, pas­ta­ro­sios tap­tų pa­grin­du.

               La­bai pa­na­šiai vei­kia pla­nuo­ja­ma IMT lik­vi­da­ci­nė ver­tė. Lik­vi­da­ci­nė ver­tė – tai prog­no­zuo­ja­ma IMT ver­tė jo nau­din­go­jo tar­na­vi­mo pa­bai­go­je.At­kreip­ti­nas dė­me­sys, kad fi­nan­si­nė­je ap­skai­to­je lik­vi­da­ci­nės ver­tės dy­dis ne­ri­bo­ja­mas: nu­sta­čius di­des­nę IMT lik­vi­da­ci­nę ver­tę, su­ma­žė­ja nu­dė­vė­ti­na tur­to ver­tė ir ata­skai­ti­nio lai­ko­tar­pio nu­si­dė­vė­ji­mo są­nau­dos, to­dėl gaunamas di­des­nis gry­na­sis pel­nas ir pa­ro­do­ma di­des­nė tur­to ver­tė ba­lan­se. Ir at­virkš­čiai – jei­gu nu­sta­to­ma tur­to, ku­rį įmo­nė­je pla­nuo­ja­ma nau­do­ti trum­piau nei re­a­lus jo tar­na­vi­mo lai­ko­tar­pis, sim­bo­li­nė lik­vi­da­ci­nė ver­tė (pa­vyz­džiui, vie­no euro at­min­ti­nė ver­tė), tuomet vi­są jo nau­do­ji­mo lai­ko­tar­pį ap­skai­čiuo­ja­mos pa­di­din­tos nu­si­dė­vė­ji­mo są­nau­dos, ma­ži­nan­čios gry­nąjį pel­ną ir IMT ver­tę ba­lan­se. Likvidacinę vertę leidžiama patikslinti.

               Nekilnojamojo turto turinčioms įmonėms vertėtų nepamiršti galimybės šio turto apskaitoje taikyti perkainotos vertės metodą. Nors šį metodą galima taikyti visoms turto rūšims, tačiau didžiausią galimybę brangti turi nekilnojamasis turtas, todėl būtent jo apskaitai šis metodas prasmingiausias.
IMT ap­skai­tant įsi­gi­ji­mo sa­vi­kai­na, tur­tas ne­ga­li bū­ti per­kai­no­ja­mas di­di­nant jo ver­tę – jį ga­li­ma tik nu­kai­no­ti. Vadinasi, ky­lant rin­kos kai­noms, įsi­gi­ji­mo sa­vi­kai­na ap­skai­to­mas IMT ba­lan­se pa­ro­do­mas ma­žes­ne nei rin­kos ver­te, ta­čiau dėl ma­žes­nių nu­si­dė­vė­ji­mo są­nau­dų (pa­ly­gin­ti su nu­si­dė­vė­ji­mo są­nau­do­mis, jei­gu IMT bū­tų ap­skai­to­mas per­kai­no­ta ver­te) ap­skai­čiuo­ja­mas di­des­nis gry­na­sis pel­nas.

Jeigu įmo­nės ap­skai­tos po­li­ti­ko­je nu­ma­ty­ta tai­ky­ti per­kai­no­tos ver­tės bū­dą, IMT pe­rio­diš­kai per­kai­no­ja­mas. Tuo­met fi­nan­si­nė­se ata­skai­to­se toks tur­tas pa­ro­do­mas per­kai­no­ta ver­te, iš jos at­ėmus su­kaup­to nu­si­dė­vė­ji­mo ir tur­to ver­tės su­ma­žė­ji­mo su­mas. IMT ap­skai­tant per­kai­no­ta ver­te, au­gant rin­kos kai­noms, ba­lan­se pa­ro­do­ma san­ty­ki­nai di­des­nė IMT ver­tė, ta­čiau pa­di­dė­ja ir nu­si­dė­vė­ji­mo są­nau­dų su­mos, to­dėl ap­skai­čiuo­jamas ma­žes­nis gry­na­sis pel­nas. Krin­tant rin­kos kai­noms, per­kai­no­ta ver­te ap­skai­to­mo IMT ver­tė ba­lan­se ma­žė­ja, tad įmonėms leidžiama pakeisti taikomą apskaitos būdą. Pavyzdžiui, vietoje įsigijimo savikainos pereiti prie perkainotos vertės būdo.

               IMT re­konst­ra­vi­mo ir re­mon­to dar­bųre­gist­ra­vi­mas fi­nan­si­nė­je ap­skai­to­je. Pel­no (nuos­to­lių) ata­skai­to­je ap­skai­čiuo­ja­mas di­des­nis pel­nas ir ba­lan­se at­vaiz­duo­ja­ma di­des­nė il­ga­lai­kio ma­te­ria­lio­jo tur­to ver­tė, kai re­mon­to ar re­konst­ra­vi­mo dar­bų ver­te di­di­na­ma IMT įsi­gijimo (pa­si­ga­mi­ni­mo) sa­vi­kaina. No­rint tai da­ry­ti, tu­ri bū­ti pa­ten­kin­ti tam tik­ri rei­ka­la­vi­mai: re­konst­ra­vi­mas ar re­montas tu­ri pa­il­gi­nti su­re­mon­tuo­to tur­to nau­din­gojo tarnavi­mo lai­ką ir (ar­ba) pa­ge­rinti jo nau­din­gą­sias sa­vy­bes. Nau­din­gų­jų sa­vy­bių pa­ge­rė­ji­mas – tai ga­li­my­bė su tuo tur­to vie­ne­tu už­dirb­ti dau­giau pa­ja­mų ar­ba pa­tir­ti ma­žiau są­nau­dų. Ar kon­kre­tūs dar­bai pa­ge­ri­no su­re­mon­tuo­tą tur­tą, į­pras­tai spren­džia įmo­nės su­da­ry­ta ko­mi­si­ja, pri­iman­ti at­lik­tus dar­bus. Šią iš­va­dą rei­kė­tų įra­šy­ti re­mon­to dar­bų pri­ėmi­mo–­per­da­vi­mo ak­te, ku­ris bu­hal­te­ri­jai taps pa­grin­du ati­tin­ka­miems įra­šams ap­skai­to­je at­lik­ti.

Re­mon­to ar re­konst­ruk­ci­jos dar­bų ver­te pa­di­di­nus IMT sa­vi­kai­ną, vė­les­niais lai­ko­tar­piais iš­augs to­kio tur­to nu­si­dė­vė­ji­mo są­nau­dos, ne­bent įmo­nė pail­gin­tų pla­nuo­ja­mą tur­to nau­din­go­jo tar­na­vi­mo lai­ką. Ši­taip ga­li­ma elg­tis tuo­met, kai tur­tas at­nau­ji­na­mas: pa­kei­čia­mos su­si­dė­vė­ju­sios jo da­lys, su­tvir­ti­na­mos lai­kan­čio­sios kon­struk­ci­jos ir pan. At­lik­tus dar­bus pri­iman­ti ko­mi­si­ja ak­te tu­ri pa­mi­nė­ti ga­li­my­bę tur­tą eks­plo­a­tuo­ti il­giau. Jei­gu re­mon­tas ne­pail­gi­na IMT nau­din­go­jo tar­na­vi­mo lai­ko ir ne­pa­ge­ri­na jo nau­din­gų­jų sa­vy­bių, to­kios iš­lai­dos pri­pa­žįs­ta­mos ata­skai­ti­nio lai­ko­tar­pio są­nau­do­mis.
 
Šį galimybių sąrašą dar galima tęsti. Pavyzdžiui, investicinio turto turinčios įmonės jį gali apskaityti įsigijimo savikaina arba tikrąja verte. Vis dėlto ir išvardytųjų pavyzdžių pakankama, kad, pritaikę juos konkrečios įmonės sąlygomis, akivaizdžiai galėtume įsitikinti, kaip tai veikia. Lieka tik įvardyti siekiamą tikslą ir imtis modeliuoti situacijas.

Šio numerio temos:
– GPM lengvatos: neapmokestinamosios pajamos ir kompensacijos, išmokamos darbuotojams (2);
– Notaro paslaugos – verslo ir privačių asmenų interesams;
– Kompensacijos už kilnojamojo pobūdžio darbą apskaičiavimas;
– UAB „Pačiolis“ specialistų konsultacijos;
– Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistų konsultacijos;
– Reglamentų naujienos;
– 2021-ųjų projektas: didės vaiko pinigai ir pensijos, mokesčiai nesikeis;
– Pinigų plovimo prevencijos kompetencijos centro steigimo projektas – jau pakeliui į Vyriausybę;
– Apgaulinga Laimo liga dažnai „aplanko“ ir šaltuoju sezono metu;
– 2020 metų lapkričio mėn. mokesčių sumokėjimo, deklaravimo ir kitų prievolių kalendorius.

 

Savaitraštis „Buhalterija: apskaitos ir mokesčių apžvalga“ 2020 10 20

UAB „Pačiolis“ specialistų konsultacijos
 
Atostogų trukmės perskaičiavimas iš darbo dienų į kalendorines dienas
 
 
 
Darbuotojas dirba įmonėje nuo 2018 m. gegužės 23 dienos. Darbo sutartyje sutartas ne visas darbo laikas. Darbo laiko norma – 5 darbo dienos po 4 valandas. 2020 m. rugsėjo 14 d. darbo laiko norma pakeista į 4 darbo dienas po 5 valandas. Bendras savaitės darbo valandų skaičius nepasikeitė – pakeistas darbo dienų skaičius ir vienos darbo dienos trukmė. Be to, darbuotojas daugiau nei 50 proc. darbo laiko per darbo metus dirba kilnojamojo pobūdžio darbą, todėl už kiekvienus darbo metus jam priklauso po 2 darbo dienas papildomų atostogų.
Kaip apskaičiuoti darbuotojui priklausančių kasmetinių atostogų ir papildomų atostogų trukmę?
 
 
 
Pagal Darbo kodekso 126 str. 2 punktą, darbuotojams, kurie dirba 5 dienas per savaitę, suteikiamos ne mažiau kaip 20 darbo dienų kasmetinės atostogos. Minėtam darbuotojui nuo 2018 m. gegužės 23 d. iki 2020 m. rugsėjo 14 d. už kiekvienus darbo metus apskaičiuojama po 20 darbo dienų kasmetinių atostogų, tačiau tame pačiame Darbo kodekso straipsnyje nustatyta: „jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos ne trumpesnės kaip keturių savaičių trukmės atostogos“.
Nustačius darbo sutartyje darbo laiko normą – 4 darbo dienas po 5 val., – darbuotojui priklausančios kasmetinės atostogos perskaičiuojamos kalendorinėmis dienomis, savaitę suprantant kaip 7 kalendorinių dienų laikotarpį.
Kadangi klausime nėra informacijos apie kasmetinių ir papildomų atostogų panaudojimą, pateikiame, kaip apskaičiuoti darbuotojo atostogų trukmę.
 
 
Darbo metai                                Kasmetinės atostogos                              Papildomos atostogos
                                                      darbo dienomis                                        darbo dienomis

2018 05 23–2019 05 22                    20                                                                      2
2019 05 23–2020 05 22                    20                                                                      2
2020 05 23–2020 09 13                    6,171                                                                              
Per laikotarpį iš viso:                     46,17                                                                   4
 
Nuo 2020 m. rugsėjo 14 d. pakeitus darbo laiko normą:
 
Darbo metai                               Kasmetinės atostogos                              Papildomos atostogos
                                                    kalendorinėmis dienomis                           darbo dienomis

2020 09 14–2021 05 22                    19,254                                                                  2
2021 05 23–2022 05 22                    28                                                                        2
Per laikotarpį iš viso:                      47,25                                                                    4
 
 
Nuo darbo sutarties pradžios iki 2021 m. gegužės 22 d. klausime aptariamam darbuotojui apskaičiuojamos 847 kalendorinės dienos kasmetinių atostogų ir 6 darbo dienos papildomų atostogų.
 
1 20 d. d. : 2532 d. d. × 783 d. d. = 6,17 d. d.
2 2019 m. gruodžio 13 d. socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakyme Nr. A1-767 nustatytas 2020 metų darbo dienų skaičius, esant 5 darbo dienų savaitei.
3 Darbo dienų skaičius nuo 2020 m. gegužės 23 d. iki 2020 m. rugsėjo 13 d., esant 5 darbo dienų savaitei.
4 28 k. d. : 365 k. d. × 2515 k. d. = 19,25 k. d.
5 Kalendorinių dienų skaičius nuo 2020 m. rugsėjo 14 d. iki 2021 m. gegužės 22 d.
6 46,17 d. d. : 5 d. d. × 7 k. d. = 64,64 k. k.
7 64,646 k. d. + 19,25 k. d = 83,89 k. d.
 
***

Dėl skolos išieškojimo senaties termino

 
Pradėjau dirbti naujoje įmonėje, kurioje radau duomenų, kad įmonės naudai prieš keletą metų buvo priimti keli teismo sprendimai dėl skolų, tačiau į antstolius dėl išieškojimo nebuvo kreiptasi. Ar yra kokie nors senaties terminai, per kiek laiko galima išieškoti priteistas skolas?
 
Skolų išieškojimo senaties terminas teisės aktuose nenustatytas, tačiau nustatyta kita senatis – vykdomųjų dokumentų pateikimo senaties terminas. Civilinio proceso kodekso (CPK) 606 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Jeigu pagal teismo sprendimą išieškomos periodinės išmokos, tuomet vykdomieji dokumentai galioja visą laikotarpį, kuriam priteistos išmokos. Dar vienas terminas – vykdomieji dokumentai dėl grąžinimo į darbą gali būti pateikti vykdyti per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.
Jeigu išieškotojas nepateikia antstoliui vykdomojo dokumento ir sueina senaties terminas, jis praranda teisę reikalauti skolos grąžinimo priverstine tvarka. Tiesa, galima kreiptis į teismą prašant šį terminą atstatyti, tačiau būtina nurodyti svarbias ir objektyvias priežastis, kodėl per nustatytą terminą vykdomieji dokumentai nebuvo pateikti teismui vykdyti, nes galiojantis senaties terminas yra pakankamai ilgas, kad išieškotojas turėtų galimybę kreiptis į antstolius.
 

***

– Antroji COVID-19 banga turės įtakos ir įmonių finansinėms ataskaitoms;
– GPM lengvatos: neapmokestinamosios pajamos ir kompensacijos, išmokamos darbuotojams (1);
– Išankstinė pensija ir kiti pensijų sistemos pokyčiai;
– UAB „Pačiolis“ specialistų konsultacijos;
– Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistų konsultacijos;
– Reglamentų naujienos;
– Programa „Excel“ (64). Spausdinimas ir puslapių nuostatos;
– Elektroninių mokėjimų svarba;
– 4 auksinės taisyklės, kaip sutaupyti pandemijos nežinomybėje;
– Kai kurie prašymus skirti paramą teikę gyventojai sulauks žinių iš VMI;
– 101 tūkst. pajamų nedeklaravusių gyventojų sulauks VMI laiškų;
– Netrukus ant diskusijų stalo – skaitmeninis euras;
– Į teisiamųjų suolą sės grūdų prekeiviai, įtariami nuslėpę daugiau nei 212 tūkst. eurų mokesčių;
– Karantino pasekmės namų ūkiams: trečdaliui mažėjo pajamos, didėja nerimas dėl ateities;
– Artėja gripo sezonas: pasitikrinkite, ar namų vaistinėlėje turite visko, ko reikia;
– 2020 metų spalio–lapkričio mėn. mokesčių sumokėjimo, deklaravimo ir kitų prievolių kalendorius.

Periodas Kaina (Eur) Kiekis Pasirinkite
Savaitraštis „Buhalterija“ 2021 m. prenumerata (popierinė versija) 125
Savaitraštis „Buhalterija“ 2021 m. prenumerata (elektroninė versija) 83
Popierinė savaitraščio versija su naujienlaiškiu 149
Elektroninė savaitraščio versija su naujienlaiškiu 108