Pačiolis

 
El. parduotuvė

Savaitraštis „Buhalterija: apskaitos ir mokesčių apžvalga“


 

Norite visuomet turėti naujausią buhalterinę bei mokestinę informaciją kartu su praktiniais specialistų patarimais, kurie padės Jums teisingai ir lengviau atlikti sudėtingus buhalterinius darbus? Prenumeruokite ir skaitykite specialiai Jums skirtą profesinį savaitraštį „Buhalterija“! 

Jeigu pageidaujate NEMOKAMAI SUSIPAŽINTI su savaitraščio „Buhalterija“ numerius, rašykite prenumeratoriams@paciolis.lt.

Visi savaitraščio prenumeratoriai, nepaisant pasirinkto varianto, gaus atspausdintą leidinį „Naudinga informacija buhalteriams“, net 10 naudingų atmintinių (atmintines gausite metų laikotarpyje) ir patogius 2022 m. spiralinį bei kišeninį kalendorius

1. BAZINIS VARIANTAS:

Popierinė versija – 157 € (BAMA2022) (su PVM).

Elektroninė versija109 € (EBAMA2022) (su PVM).

2. PILNAS VARIANTAS:

 už nedidelį papildomą mokestį prenumeratoriai gaus naudingų priedų komplektą:

 + Mokesčių apskaitos ir teisės reglamentų naujienlaiškį (prenumerata galios 12 mėnesių nuo apmokėjimo dienos) + 2021 metinių mokesčių deklaracijų ir pranešimų parengimo vadovą. Vadovą gausite dalimis, kad būtų naudinga pritaikyti darbe: 2022 m. sausio mėn.: Metinės GPM deklaracijos GPM312, Nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos KIT711,  
2022 m. kovo mėn.: Metinės paramos teikimo (FR00477) ir gavimo (FR0478) ataskaitų, Metinių pelno mokesčio deklaracijų PLN204, PLN204N, PLN204A, Juridinių asmenų duomenų apie fiziniams asmenims suteiktas, iš jų gautas ir grąžintas paskolas, įsiskolinimus, susijusius su atskaitingais fiziniais asmenimis, gautas dalyvių įmokų ir apie išmokų užsienio juridiniams asmenims už suteiktas paslaugas pranešimo FR0711 parengimo vadovą. 2022 m. birželio mėn.: Metinės PVM deklaracijos FR0516 parengimo vadovą;. + savaitraščio publikacijų archyvą (2019–2021 m.).

Popierinė versija – 196 € (BAMA_P2022) (su PVM).

Elektroninė versija – 148 € (EBAMA_P2022) (su PVM).

Jeigu kils klausimų, mielai atsakysime tel. (8 5) 210 1264, (8 5) 270 0636 arba el. p. prenumeratoriams@paciolis.lt.


SAVAITRAŠTYJE RASITE:

daugiau kaip 370 apskaitos, mokesčių, teisės specialistų konsultacijų ir atsakymų į skaitytojų klausimus;

daugiau kaip 180 VMI, VDI, „Sodros“ ir kitų kontroliuojančių institucijų atstovų praktinių patarimų;

apie 100 publikacijų mokesčių apskaičiavimo, sumokėjimo ir administravimo klausimais;

apie 100 publikacijų buhalterinės apskaitos, finansinės atskaitomybės ir apskaitos organizavimo bei vadybos ir kaštų apskaitos klausimais;

apie 70 publikacijų darbo ir įmonių teisės klausimais;

daug kitos naudingos ir darbą palengvinančios medžiagos.

PAGRINDINĖS SAVAITRAŠČIO RUBRIKOS:

Optimalūs mokesčiai“ ir „Menedžmento apskaitos ABC“:

Cikle „Optimalūs mokesčiai“ sistemingai bus aprašomos įvairios mokestinės lengvatos (pelno, pridėtinės vertės, gyventojų pajamų, „Sodros“ ir kitų mokesčių), kuriomis pasinaudoję galėsite teisėtai sumažinti savo įmonės mokestinę naštą.

Cikle „Menedžmento apskaitos ABC, bus sistemingai mokoma vadybos ir kaštų (menedžmento) buhalterinės apskaitos. Jau seniai buhalteriams nereikia aiškinti, kad jiems naudinga išmanyti šią sritį. Juk vienas pagrindinių įmonės „išgyvenimo“ būdų – efektyvus įmonės kaštų valdymas. Aprūpindami savo įmonės vadovus reikalinga informacija, tapsite dar naudingesni, ypač šiuo visiems sudėtingu laiku.  Storą knygą perskaityti gal ir sunku, bet po kelis prasmingus puslapius per savaitę „įveikti“ gali kiekvienas.

APSKAITA, APSKAITOS ORGANIZAVIMAS. Žinomi apskaitos, audito ir apskaitos organizavimo specialistai aiškina ir nagrinėja atskirus buhalterinės apskaitos aspektus, kaip organizuoti apskaitą, rengti finansinę atskaitomybę ir kt.

MOKESČIŲ LABIRINTUOSE. Spausdinami mokesčių specialistų parengti straipsniai apie mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo ypatumus.

BUHALTERINĖ VADYBOS IR KAŠTŲ APSKAITA. Šios srities patyrę specialistai pataria, kaip tinkamai apskaityti kaštus, kalkuliuoti produktų savikainą, organizuoti menedžmento apskaitą, kaip formuoti vadybai tinkamą informaciją ir kt.

TEISĖ. Teisininkai aiškina įvairius įmonių, darbo, mokesčių teisės klausimus.

AKTUALIJOS. Aiškinama, kaip taikyti apskaitos ir mokesčių įstatymų nuostatas ir rasti atsakymus į klausimus, su kuriais buhalteriai susiduria kasdieniame darbe. Patariama, kaip įgyvendinti viešojo sektoriaus apskaitos reformą. Informuojama apie audito įmonių veiklą ir audito priežiūros kontrolę.

SPECIALISTAI PATARIA. UAB „Pačiolis“, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir teisės specialistų konsultacijos.

NAUDINGA INFORMACIJA. Spausdinamas mokesčių, deklaravimo ir sumokėjimo kalendorius, pateikiami VMI raštai, reglamentų naujienos. Visa tai padės teisingai tvarkyti apskaitą, laiku deklaruoti ir sumokėti mokesčius.

REDAKCIJA, PADĖK. Spausdinami skaitytojų prašymai padėti susivokti apskaitos ir mokesčių labirintuose, pateikiami specialistų atsakymai į juos.

PSICHOLOGAS PATARIA. Psichologijos specialistai pataria, kaip bendrauti su vadovais ir kolegomis, spręsti darbe kylančias psichologines problemas.

LAISVALAIKIS. Pateikiami straipsniai iš mokesčių ir apskaitos istorijos, pasakojama apie žinomus finansininkus, buhalterius, aprašomi ne tik Lietuvos, bet ir kitų valstybių įdomūs sukčiavimo atvejai, atskleidžiama skaičių reikšmė įvairiose gyvenimo srityse ir kt.

Tik savaitraščio prenumeratoriams siūlome elektroninį savaitinį leidinį „MOKESČIŲ, APSKAITOS IR TEISĖS REGLAMENTŲ NAUJIENLAIŠKIS“.

Kaina: 36,60 € 29 € (su PVM). Daugiau apie leidinį skaitykite ČIA

KIEKVIENAS PRENUMERATORIUS GAUS VERTINGUS PRIEDUS:

• specialų leidinį „Naudinga informacija buhalteriams“ (įvairi informacija, padėsianti visus metus tvarkyti buhalterinę apskaitą, apskaičiuoti ir deklaruoti mokesčius);

• buhalterio darbui naudingas atmintines;

KAIP PRENUMERUOTI?

KAIP PRENUMERUOTI?

• Prenumeruoti internetu.

• Mokėti tiesioginiu pavedimu, nepamiršti nurodyti leidinio kodo ir pristatymo adreso. (Įmonės rekvizitai: UAB „Pačiolio prekyba“, įmonės kodas 300807502, atsiskaitomoji sąskaita LT347044060005977111 AB SEB banke).

• Kreiptis į pardavimo vadybininką telefonu (8 5) 2700 636 arba el. paštu prenumerata(eta)paciolis.lt.

• Prenumeruoti UAB „Pačiolio prekyba“, Kalvarijų g. 129 Vilnius (Darbo laikas: I-IV 8.00 – 17.00 val., V 8.00 – 15.45 val.).

• Prenumeruoti Lietuvos pašto skyriuose.

• Norėdami prisijungti prie elektroninės leidinio versijos, mokėjimo pavedime nurodykite savo el. pašto adresą.

LEIDINIŲ PRISTATYMAS:

• Leidinių pristatymas nemokamas.

• Prenumeratorius privalo pateikti visą reikalingą informaciją: leidinio kodą ir tikslų pristatymo adresą, kad prenumeratos užsakymas būtų kokybiškai įvykdytas. Jeigu informacija bus neišsami arba netiksli, Leidėjas negalės tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimų.

• Pasikeitus adresui prenumeratorius turi parašyti el. paštu: prenumerata(eta)paciolis.lt,nurodyti, kokio leidinio, kam ir kokiu adresu buvo užsakyta prenumerata ir koks naujas pristatymo adresas.

• Prenumeratorius, turintis pretenzijų dėl leidinio pristatymo, privalo kreiptis el. paštu: prenumerata(eta)paciolis.lt (nurodyti prenumeratos gavėjo duomenis, leidinio pavadinimą ir surašyti pretenziją) arba telefonu (8 5) 210 1255.

Aktualus straipsnis

Savaitraštis „Buhalterija: apskaitos ir mokesčių apžvalga“ 2022 01 11 d.

Atsargų grynoji galimo realizavimo vertė.

Skirtingų VAS ir Pelno mokesčio įstatymo nuostatų derinimas

 

Auditorius Gintautas Deveikis


 

Reikalavimas atsargas įvertinti grynąja galimo realizavimo verte, jeigu ji tapo mažesnė už įsigijimo savikainą, Lietuvoje galioja jau daugiau kaip dvidešimt metų. Tai reiškia ne ką kitą, kaip įpareigojimą nuvertinti atsargas, jeigu reali jų vertė tampa mažesnė nei savikaina. Nepaisant dešimtmečius egzistuojančio reikalavimo, jo nepaisymą auditoriai įtraukia į dažniausiai aptinkamų klaidų dešimtuką. Tikėtina priežastis ta, kad Pelno mokesčio įstatymas nepripažįsta tokių nuvertinimų, todėl nuvertėjimo nuostoliai tampa neleidžiamais atskaitymais, be to, išsiskiria ir tokių atsargų vertės. Finansinėje apskaitoje jos toliau bus apskaitomos sumažinta verte, o pelno mokesčio tikslais – kaip pradinė savikaina.

 

Reikalavimas nuvertinti užsigulėjusias atsargas grindžiamas tuo, kad balanse turtas būtų parodytas bent jau ne mažesne verte, negu tikėtina jo teikiama būsimoji ekonominė nauda. Jeigu atsargų nepavyksta sunaudoti ar parduoti ilgiau kaip metus arba jos jau dabar parduodamos nuostolingai, tai laikoma požymiu, kad atsargos gali būti nuvertėjusios.

Reikalavimas įsitikinti turimų atsargų vertės realumu įrašytas ir Inventorizacijos taisyklėse, kurių 30 punkte nurodyta, kad vadovo pavedimu inventorizacijos komisija įvertina, ar yra požymių, kad atsargos gali būti nuvertėjusios. Tipiniai atsargų nuvertėjimo požymiai: fizinis atsargų apgadinimas, fizinis ar moralinis atsargų senėjimas, akivaizdžiai per didelis atsargų likutis (perteklinės atsargos), nuostolingi atsargų pardavimo sandoriai, išaugusios gamybos užbaigimo ar pardavimo išlaidos. Tradiciškai reikalaujama nuvertinti ilgiau kaip metus neparduotas atsargas. Laikoma, kad taip ilgai lentynose guli tik nepaklausios atsargos.

Inventorizacijos taisyklės numato, kad pati komisija gali nustatyti aptiktų galimai nuvertėjusių atsargų tikrąją vertę. Jeigu ji to nesiims, atsargų įvertinimui galima pasitelkti kitus specialistus. Be to, vienas iš inventorizacijos aprašo privalomų rekvizitų – inventorizuojamo turto nuvertėjimo požymiai. Tai reiškia, kad į inventorizacijos aprašą įtraukdama tokius atsargų vienetus, komisija turėtų apibūdinti, kodėl šias atsargas laiko nuvertėjusiomis. Be to, taisyklių 52 punktas reikalauja netinkamą (negalimą) naudoti turtą įtraukti į atskirą inventorizacijos aprašą, nurodant netinkamumo naudoti priežastis. Taip pat taisyklės įpareigoja, kad komisija pateiktų savo siūlymus dėl tolesnio tokio turto panaudojimo būdo.

 

Grynosios galimo realizavimo vertės nustatymas

 

Atsargų grynoji galimo realizavimo vertė reiškia tikėtiną atsargų pardavimo kainą, iš jos atėmus atsargų paruošimo parduoti išlaidas, komisinius tarpininkams ir kitas su pardavimu susijusias išlaidas. Grynosios galimo realizavimo vertės nustatymas tiesiogiai priklauso nuo vertinamų atsargų paskirties.

Perparduoti skirtų prekių grynąja galimo realizavimo verte laikoma įvertinta prekių pardavimo įprastomis verslo sąlygomis kaina, iš kurios turi būti atimtos tikėtinos tų prekių pardavimo išlaidos. Jeigu prekes tikimasi parduoti įprastomis sąlygomis, atsižvelgiama į jau įvykusių pardavimo sandorių kainas. Jeigu pasenusias ar apgadintas prekes galima parduoti tik kaip antrines žaliavas, galima jų pardavimo kaina nustatoma pagal antrinių žaliavų supirkimo kainas.

Produkcijos grynąja galimo realizavimo verte laikoma įvertinta produkcijos pardavimo įprastomis verslo sąlygomis kaina, iš kurios turi būti atimamos įvertintos produkcijos gamybos užbaigimo ir galimos pardavimo išlaidos. Iš esmės pagamintos produkcijos grynoji galimo realizavimo vertė apskaičiuojama taip pat kaip ir prekių, tik šiuo atveju, jeigu produkcija dar nebaigta gaminti, turi būti atimamos numatomos gamybos užbaigimo išlaidos.

Žaliavų ir komplektuojamųjų gaminių, laikomų produkcijai gaminti, nuvertinimo būtinybė siejama su iš jų gaminamos produkcijos grynąja galimo realizavimo verte. Jeigu produkcijos pagaminimo savikaina neviršija jos grynosios galimo realizavimo vertės, šios produkcijos gamybai naudojamos žaliavos nenuvertinamos, net jeigu pačių žaliavų grynoji galimo realizavimo vertė yra mažesnė už jų pirkimo savikainą. Tuo atveju, kai produkcijos pagaminimo savikaina viršija jos grynąją galimo realizavimo vertę, būtina patikrinti, ar pačių žaliavų grynoji galimo realizavimo vertė yra ne mažesnė už jų pirkimo savikainą. Jeigu žaliavas galima parduoti bent jau nenuostolingai, jų nuvertinti nereikia. Jeigu žaliavų grynoji galimo realizavimo vertė yra mažesnė už jų pirkimo savikainą, tokias žaliavas būtina nuvertinti.

Kitoms atsargoms priskiriami įvairūs reikmenys, kuriuos įmonė naudoja savo vidaus reikmėms. Tai ūkinės paskirties daiktai, kanceliariniai reikmenys, įvairios atsarginės detalės ir pan. Kadangi šių atsargų įmonė neketina nei parduoti, nei sunaudoti gamyboje, be to, bendra jų vertė dažniausiai įmonei būna nereikšminga, tokių atsargų grynoji galimo realizavimo vertė neapskaičiuojama – atsargos lieka įvertintos pirkimo savikaina.

 

Atsargų nevertėjimo apskaita

 

               9-asis VAS numato, kad tiksliausiai atsargų nuvertėjimas nustatomas jų grynąją galimo realizavimo vertę apskaičiuojant pagal kiekvieną atsargų vienetą. Turint daug panašių atsargų, tikslingiau jas grupuoti. Tai pačiai grupei gali būti priskirti panašios paskirties ir naudojimo atsargų vienetai, kurie yra pagaminti ar pateikiami į rinką toje pačioje geografinėje zonoje. Primintina, kad standartas draudžia nukainoti tokias stambias grupes kaip visa pagaminta produkcija, visos prekės ir pan.

Atsargų nuvertėjimo nuostoliai pripažįstami bendrosiomis ir administracinėmis sąnaudomis. Kartu turėtų būti pakoreguota atsargų vertė ir jų analitinėse kortelėse, kad vėliau, nurašydami parduotas ar sunaudotas nuvertintas atsargas, sąnaudoms galėtume priskirti jau pakoreguotą jų savikainą.

Žinoma tiesa: Pelno mokesčio įstatymas nepripažįsta dalinio atsargų nuvertinimo, todėl jo suma laikoma neleidžiamais atskaitymais. Pardavę ar sunaudoję nuvertintas atsargas, leidžiamiems atskaitymams turėsime priskirti visą tų atsargų savikainos sumą, neatsižvelgdami į anksčiau pripažintą nuvertėjimą. Kitaip tariant, prie 600 sąskaitoje Parduotų prekių savikaina užregistruotos sąnaudų sumos turėtume pridėti dar ir 2049 sąskaitos Pirktų prekių, skirtų perparduoti, vertės sumažėjimas (-) debete apskaičiuotą parduotoms prekėms tenkančią nuvertėjimo sumą. Ar šis koregavimas buhalteriui bus sudėtingas, labiausiai priklauso nuo naudojamos apskaitos programos techninių galimybių. Tie, kurių turima programa su tuo lengvai susidoroja, šio straipsnio gali toliau neskaityti. Tolesni siūlymai skirti tiems, kas paprastai ir patogiai negali išspręsti minėtos problemos, todėl vengia nukainoti net akivaizdžiai bevertes atsargas.

Aptartą problemą padės išspręsti paprasta „gudrybė“, kurią galima pavadinti netiesioginiu atsargų nuvertinimu. Jos esmė tokia: apskaičiavus atsargų nuvertėjimą, jo suma būtų registruojama nesiejant su konkrečiais atsargų vienetais. Kitaip tariant, nuvertėjimą registruojant be analitikos. Panagrinėkime pavyzdį.

Tarkime, įmonė apskaičiavo, kad dalis turimų prekybinių atsargų dėl netinkamų saugojimo sąlygų buvo apgadintos. Jas tikimasi parduoti pritaikius dideles nuolaidas. Apskaičiuota patirtų nuostolių suma – 450 eurų. Surašant atsargų nuvertėjimo aktą, jame turėtume tiksliai identifikuoti nuvertinamas atsargas, kad vėliau galėtume įvertinti, kiek jų buvo parduota. Sąskaitų korespondencija, kuria bus užregistruojamas šių prekių nuvertinimas:

                                    D 63091 Atsargų vertės sumažėjimo sąnaudos                                450 €

                                   K 2049 Pirktų prekių, skirtų perparduoti, vertės sumažėjimas (-)      450 €

 

Tačiau 2049 sąskaitoje užregistruotoji suma nebus susieta su konkrečiais atsargų vienetais: vėliau juos pardavus, parduotų prekių savikainai automatiškai bus priskirta visa pradinė atsargų savikaina, nepaisant to, kad dalis jos jau buvo nurašyta į sąnaudas kaip nuvertėjimas:

                                      D 600 Parduotų prekių savikaina

                                     K 2010 Pirktų prekių, skirtų perparduoti, savikaina

 

Vadinasi, pripažinta nuvertėjimo suma taip ir liks kontrarinėje atsargų sąskaitoje. Pasibaigus naujam ataskaitiniam laikotarpiui, iš naujo turėtume įvertinti turimų atsargų būklę ir galimą jų nuvertėjimą. Nustačius, kad praeitais metais nuvertintos atsargos buvo išparduotos, pernai pripažintas nuvertėjimas būtų taip pat nurašomas:

                                        D 2049 Pirktų prekių, skirtų perparduoti, vertės sumažėjimas (-)                     450 €

                                        K 600 Parduotų prekių savikaina                                                                    450 €

 

Jeigu nustatytume, kad išparduota tik dalis nuvertintų atsargų, reikėtų nurašyti atitinkamą nuvertėjimo sumos dalį. Tokiu būdu tvarkant apskaitą, leidžiamiems atskaitymams galėtume priskirti visą 600 sąskaitos Parduotų prekių savikaina likutį (prieš jo sumažinimą anuliuodami nuvertėjimą).

Ši apskaitos metodika yra šiek tiek ribota, nes atsargų nuvertėjimas priskiriamas bendrosioms ir administracinėms sąnaudoms, o nurašant nukainotų atsargų savikainą, ji priskiriama kitai sąnaudų rūšiai – parduotų prekių savikainai. Vadinasi, pasirenkant apskaitos metodiką, vertėtų atsižvelgti į realią įmonės situaciją ir įvertinti, per kiek laiko pavyksta parduoti nuvertėjusias atsargas. Pavyzdžiui, jeigu jos parduodamos vidutiniškai per metus, tada kiekvienų metų pabaigoje ankstesniais metais pripažintą nuvertėjimo sumą (2049 sąskaitos Pirktų prekių, skirtų perparduoti vertės sumažėjimas (-) likutį) galima automatiškai nurašyti mažinant parduotų prekių savikainą. Iš naujo apskaičiuota nuvertėjimo suma būtų pripažįstama bendrosiomis ir administracinėmis sąnaudomis.

Esama įvairių atsargų nuvertėjimo registravimo būdų, kai derinami VAS ir Pelno mokesčio įstatymo nuostatų reikalavimai. Svarbiausia, kad šis teisės aktų nuostatų neatitikimas neužkirstų kelio akivaizdžiai nuvertėjusių atsargų vertės sumažinimui apskaitoje ir balanse.

 

               Teisingas atsargų, kaip ir kito turto, įvertinimas svarbus teisingiems finansiniams rezultatams apskaičiuoti. Nors Pelno mokesčio įstatymas tokio nuvertinimo sąnaudas priskiria neleidžiamiems atskaitymams ir tai labai sumažina paskatas atlikti šią operaciją, tačiau teisingų finansinių ataskaitų siekis turėtų būti ne mažiau svarbus kiekvienam atsakingai savo darbą atliekančiam buhalteriui.


Šio numerio temos:
– Ataskaitų teikimo maratonas;
– Pirmojo metų ketvirčio buhalterio darbai (2);
– Atsargų grynoji galimo realizavimo vertė. Skirtingų VAS ir Pelno mokesčio įstatymo nuostatų derinimas;
– UAB „Pačiolis“ specialistų konsultacijos;
– VDI specialistų konsultacijos;
– VMI raštai;
– Per savaitę priimtų svarbiausių naujų norminių aktų ir jų pakeitimų apžvalga;
– Mokesčių vengimo schemos atomazga – atlyginta 403 tūkst. eurų žala valstybei;
– Darbo užmokestis 2022 metais – ką svarbu žinoti dirbantiesiems;
– 4 prieža stys, kodėl smulkieji verslininkai susiduria su finansavimo sunkumais;
– Pensijų anuitetų gavėjų padaugėjo keturis kartus;
– 5 būdai sumažinti sąskaitas už elektrą;
– 5 patarimai, padėsiantys gyventi sveikiau;
– Grynuosius dėl pandemijos naudojame rečiau, tačiau jų vis daugėja – ar vėl ėmėme kaupti kojinėse?;
– 2022 metų sausio mėn. mokesčių sumokėjimo, deklaravimo ir kitų prievolių kalendorius.
 

Savaitraštis „Buhalterija: apskaitos ir mokesčių apžvalga“ 2022 01 04 d.

Į pensijų kaupimą bus įtraukiami ir anksčiau atsisakiusieji dalyvauti, ir įmokas sustabdę gyventojai

2022 metų pradžioje, kaip ir kasmet, „Sodra“ įtrauks į antrosios pakopos pensijų kaupimą naujus dalyvius. Į kaupimą bus įtraukti ne tik tie gyventojai, kurie iki šiol niekada nekaupė pensijai, bet ir tie, kurie anksčiau atsisakė dalyvauti pensijų kaupime.

Žmonėms, kurie 2019 metais neterminuotai sustabdė pensijų kaupimą, nuo kitų metų liepos 1 d. įmokų pervedimas bus atnaujinamas automatiškai, jeigu iki birželio 30 d. jie neatsisakys atnaujinti įmokų pervedimo.

Ką daryti, jeigu būsiu įtrauktas į pensijų kaupimą?

Kiekvienų metų pradžioje į pensijų kaupimą įtraukiami tie gyventojai, kurie sausio 2 dieną buvo jaunesni nei 40 metų amžiaus, tą dieną dirbo samdomą darbą ar vykdė savarankišką veiklą Lietuvoje – turėjo galiojantį verslo liudijimą, individualios veiklos pažymą, buvo individualios įmonės savininkai ar mažosios bendrijos nariai ir t. t.

Informacija apie įtraukimą į pensijų kaupimą siunčiama į asmenines paskyras gyventojui, o jeigu žmogus yra pasirinkęs ir kitus informavimo būdus, – ir elektroniniu paštu.

Gavusieji tokį pranešimą gali apsispręsti: nieko nedaryti ir nuo liepos 1 d. tapti pensijų kaupimo dalyviais „Sodros“ parinktoje bendrovėje bei pradėti mokėti pensijų kaupimo įmokas, sudaryti sutartį su savo pasirinkta kaupimo bendrove arba iki birželio 30 d. pateikti prašymą asmeninėje „Sodros“ paskyroje ir atsisakyti dalyvauti kaupime.

Ką reiškia pakartotinis įtraukimas į pensijų kaupimą?

Kaupti atsisakiusiam asmeniui kas trejus metus vėl siūloma prisijungti prie pensijų kaupimo. Kitais metais į pensijų kaupimą pakartotinai bus įtraukti tie gyventojai, kurie 2019 metais atsisakė kaupti. Tokie žmonės, kaip ir įtrauktieji pirmą kartą, gali priimti sprendimą iki birželio 30 dienos. Neatsisakius dalyvauti pensijų kaupime, nuo 2022 m. liepos 1 d. jie pradės kaupti antrojoje pakopoje. Kai žmogus sulaukia 40 metų, į kaupimą jis daugiau nebeįtraukiamas, tačiau, nepaisant amžiaus, gali pats pasirinkti kaupimo bendrovę ir pradėti kaupti pensijai papildomai.

Kas laukia 2022 metais?

Pensijų kaupimo dalyviams, kurie 2019 metais neterminuotai sustabdė pensijų kaupimo įmokų pervedimą, nuo 2022 m. liepos mėnesio įmokų pervedimas bus automatiškai atnaujinamas. Tai reiškia, kad draudėjai iš draudžiamųjų pajamų privalės išskaičiuoti dalyvio lėšomis mokamas pensijų įmokas, kurias „Sodra“ perves į jo pasirinktą pensijų fondą.

Pensijų kaupimo dalyviai, kurie nepageidauja, kad jų pensijų įmokų pervedimas būtų atnaujintas automatiškai, iki 2022 m. birželio 30 d. turi pateikti „Sodrai“ atsisakymą raštu. Tai galima padaryti prisijungus prie asmeninės paskyros gyventojui, paštu arba atvykus į „Sodros“ klientų aptarnavimo skyrių.

Asmenims, kurie 2019 m. sustabdė kaupimą, neatsižvelgiant į jų amžių, pakartotinio įtraukimo procedūra bus taikoma ne daugiau kaip tris kartus.

Kaupimo dalyviai, kurie 2019 metais neterminuotai sustabdė įmokų pervedimą, bet kuriuo metu gali savo iniciatyva pateikti pensijų kaupimo bendrovei prašymą atnaujinti pensijų kaupimo įmokų pervedimą.

Kas nutiks, jeigu nereaguosiu į „Sodros“ pranešimą?

Asmenys, kurie iki šiol nekaupė pensijų fonde, nuo 2022 m. liepos 1 d. pradės kaupti „Sodros“ atsitiktiniu būdu parinktame pensijų fonde.

Dalyviams, kurie buvo sustabdę kaupimą, jis bus atnaujintas tame pensijų fonde, kuriame šiuo metu jau investuojamos turimas sukauptas pensijų turtas.

Jeigu apsispręsiu dalyvauti pensijų kaupime, kokio dydžio įmokas reikės mokėti?

Pensijų kaupimo įmokos dydžius galima pasirinkti: kaupti maksimaliai arba palaipsniui. Atsižvelgiant į pasirinktą tarifą, kaupiančiuosius papildomai skatina ir valstybė.

Pasirinkus kaupti palaipsniui, 2022 m. šis įmokos dydis sudarys 2,7 proc. kaupiančiojo pajamų, nuo kurių apskaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, ir 1,2 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio (VDU), kuriuos į pensijų fondą papildomai perves valstybė. Vadinasi, jeigu žmogus uždirba 1000 eurų „ant popieriaus“, kitais metais pasirinkus kintamąjį tarifą, kas mėnesį kaupimui bus pervedami 27 eurai iš jo atlyginimo ir 17,28 eurų valstybės paskatos.

Pasirinkus 3 proc. tarifą, valstybė papildomai perveda į pensijų fondus 1,5 proc. VDU. Jeigu žmogaus atlyginimas yra 1000 eurų „ant popieriaus“, kiekvieną mėnesį į pensijų fondą keliaus 30 eurų iš jo atlyginimo ir 21,59 eurų dydžio valstybės įmoka.

Parengta pagal „Sodros“ pateiktą inf.


– Nežabotos laisvės bakchanalija;
– Pirmojo metų ketvirčio buhalterio darbai (1);
– Naujasis Finansinės apskaitos įstatymas – daugiau laisvės ir atsakomybės;
– UAB „Pačiolis“ spacialistų konsultacijos;
– VDI spacialistų konsultacijos;
– VMI raštai;
– Per savaitę priimtų svarbiausių naujų norminių aktų ir jų pakeitimų apžvalga;
– Kada vartojame „tolesnis“, o kada – „tolimesnis“?;
– Skaidriai dirbančio asmens identifikavimas įsigalios nuo balandžio 1 dienos;
– Didėja vartotojų apsauga skaitmeninių paslaugų rinkoje, užtikrinama vienoda produktų kokybė;
– Finansiniai sukčiai neatostogauja;
– Darbo užmokesčio viešinimas sprendžia diskriminacijos problemas;
– 2022 metų sausio mėn. mokesčių sumokėjimo, deklaravimo ir kitų prievolių kalendorius;
– Naudingi skaičiai.
Periodas Kaina (Eur) Kiekis Pasirinkite
2022 metų savaitraštis „Buhalterija“ PILNAS variantas (elektroninė versija). 148
2022 metų savaitraštis „Buhalterija“ PILNAS variantas (popierinė versija). 196
2022 metų savaitraštis „Buhalterija“ BAZINIS variantas (elektroninė versija). 109
2022 metų savaitraštis „Buhalterija“ BAZINIS variantas (popierinė versija). 157