Pačiolis

 
El. parduotuvė

Savaitraštis „Buhalterija: apskaitos ir mokesčių apžvalga“


 

Kiekvienai buhalterijai – savaitraštis „Buhalterija“!

Norite, kad Jus dar labiau gerbtų vadovas bei kolegos ir nelaikytų Jūsų vien tik „aritmetikos žinovais“? Prenumeruokite ir skaitykite savaitraštį „Buhalterija“! 

SAVAITRAŠTYJE RASITE:

daugiau kaip 370 apskaitos, mokesčių, teisės specialistų konsultacijų ir atsakymų į skaitytojų klausimus;

daugiau kaip 180 VMI, VDI, „Sodros“ ir kitų kontroliuojančių institucijų atstovų praktinių patarimų;

apie 100 publikacijų mokesčių apskaičiavimo, sumokėjimo ir administravimo klausimais;

apie 100 publikacijų buhalterinės apskaitos, finansinės atskaitomybės ir apskaitos organizavimo bei vadybos ir kaštų apskaitos klausimais;

apie 70 publikacijų darbo ir įmonių teisės klausimais;

daug kitos naudingos ir darbą palengvinančios medžiagos.

PAGRINDINĖS SAVAITRAŠČIO RUBRIKOS:

APSKAITA, APSKAITOS ORGANIZAVIMAS. Žinomi apskaitos, audito ir apskaitos organizavimo specialistai aiškina ir nagrinėja atskirus buhalterinės apskaitos aspektus, kaip organizuoti apskaitą, rengti finansinę atskaitomybę ir kt.

MOKESČIŲ LABIRINTUOSE. Spausdinami mokesčių specialistų parengti straipsniai apie mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo ypatumus.

BUHALTERINĖ VADYBOS IR KAŠTŲ APSKAITA. Šios srities patyrę specialistai pataria, kaip tinkamai apskaityti kaštus, kalkuliuoti produktų savikainą, organizuoti menedžmento apskaitą, kaip formuoti vadybai tinkamą informaciją ir kt.

TEISĖ. Teisininkai aiškina įvairius įmonių, darbo, mokesčių teisės klausimus.

AKTUALIJOS. Aiškinama, kaip taikyti apskaitos ir mokesčių įstatymų nuostatas ir rasti atsakymus į klausimus, su kuriais buhalteriai susiduria kasdieniame darbe. Patariama, kaip įgyvendinti viešojo sektoriaus apskaitos reformą. Informuojama apie audito įmonių veiklą ir audito priežiūros kontrolę.

SPECIALISTAI PATARIA. UAB „Pačiolis“, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir teisės specialistų konsultacijos.

NAUDINGA INFORMACIJA. Spausdinamas mokesčių, deklaravimo ir sumokėjimo kalendorius, pateikiami VMI raštai, reglamentų naujienos. Visa tai padės teisingai tvarkyti apskaitą, laiku deklaruoti ir sumokėti mokesčius.

REDAKCIJA, PADĖK. Spausdinami skaitytojų prašymai padėti susivokti apskaitos ir mokesčių labirintuose, pateikiami specialistų atsakymai į juos.

PSICHOLOGAS PATARIA. Psichologijos specialistai pataria, kaip bendrauti su vadovais ir kolegomis, spręsti darbe kylančias psichologines problemas.

LAISVALAIKIS. Pateikiami straipsniai iš mokesčių ir apskaitos istorijos, pasakojama apie žinomus finansininkus, buhalterius, aprašomi ne tik Lietuvos, bet ir kitų valstybių įdomūs sukčiavimo atvejai, atskleidžiama skaičių reikšmė įvairiose gyvenimo srityse ir kt.

Tik savaitraščio prenumeratoriams siūlome elektroninį savaitinį leidinį „MOKESČIŲ, APSKAITOS IR TEISĖS REGLAMENTŲ NAUJIENLAIŠKIS“.

Kaina: 36,60 € 25 € (su PVM). Daugiau apie leidinį skaitykite ČIA

KIEKVIENAS PRENUMERATORIUS GAUS VERTINGUS PRIEDUS:

specialų leidinį „Naudinga informacija buhalteriams“ (įvairi informacija, padėsianti visus metus tvarkyti buhalterinę apskaitą, apskaičiuoti ir deklaruoti mokesčius);

buhalterio darbui naudingas atmintines;

2017–2020 m. elektroninį savaitraščio straipsnių archyvą.

2021 m. 9 mėnesių prenumeratos kainos:

Popierinė savaitraščio versija –  105 € (su PVM).

Elektroninė savaitraščio versija 69 € (su PVM).

KAIP PRENUMERUOTI?

KAIP PRENUMERUOTI?

• Prenumeruoti internetu.

• Mokėti tiesioginiu pavedimu, nepamiršti nurodyti leidinio kodo ir pristatymo adreso. (Įmonės rekvizitai: UAB „Pačiolio prekyba“, įmonės kodas 300807502, atsiskaitomoji sąskaita LT347044060005977111 AB SEB banke).

• Kreiptis į pardavimo vadybininką telefonu (8 5) 2700 636 arba el. paštu prenumerata(eta)paciolis.lt.

• Prenumeruoti UAB „Pačiolio prekyba“, Kalvarijų g. 129 Vilnius (Darbo laikas: I-IV 8.00 – 17.00 val., V 8.00 – 15.45 val.).

• Prenumeruoti Lietuvos pašto skyriuose.

• Norėdami prisijungti prie elektroninės leidinio versijos, mokėjimo pavedime nurodykite savo el. pašto adresą.

LEIDINIŲ PRISTATYMAS:

• Leidinių pristatymas nemokamas.

• Prenumeratorius privalo pateikti visą reikalingą informaciją: leidinio kodą ir tikslų pristatymo adresą, kad prenumeratos užsakymas būtų kokybiškai įvykdytas. Jeigu informacija bus neišsami arba netiksli, Leidėjas negalės tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimų.

• Pasikeitus adresui prenumeratorius turi parašyti el. paštu: prenumerata(eta)paciolis.lt,nurodyti, kokio leidinio, kam ir kokiu adresu buvo užsakyta prenumerata ir koks naujas pristatymo adresas.

• Prenumeratorius, turintis pretenzijų dėl leidinio pristatymo, privalo kreiptis el. paštu: prenumerata(eta)paciolis.lt (nurodyti prenumeratos gavėjo duomenis, leidinio pavadinimą ir surašyti pretenziją) arba telefonu (8 5) 210 1255.

Aktualus straipsnis

Savaitraštis „Buhalterija: apskaitos ir mokesčių apžvalga“ 2021 04 13

UAB „Pačiolis“ specialistų konsultacijos

 
Lengvatinio pelno mokesčio tarifo taikymas

 
Įmonėje A akcininkas turi 41 proc. akcijų (pajamos 103 3537 Eur, 30 darbuotojų), įmonėje B (pajamos 65 468 Eur ir 4 darbuotojai) ir įmonėje C (pajamos 10 611 Eur; 3 darbuotojai) tas pats akcininkas turi po 100 proc. akcijų. Ar gali įmonės B ir C taikyti lengvatinį 5 proc. pelno mokesčio tarifą?
 

LR pelno mokesčio įstatymo 5 str. 2 dalis nustato, kad vienetų, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų, apmokestinamasis pelnas gali būti apmokestintas taikant 5 procentų mokesčio tarifą, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytus atvejus. Šio straipsnio 3 dalis nustato apribojimus, kada lengvatinis tarifas negali būti taikomas: kai šioje dalyje nurodytų susijusių vienetų bendras vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius viršija 10 žmonių ir (arba) mokestinio laikotarpio bendros pajamos viršija 300 000 eurų:

1) vienetams (individualioms (personalinėms) įmonėms), kurių dalyvis ar jo šeimos nariai yra ir kitų vienetų (individualių (personalinių) įmonių) dalyviai;
2) vienetams (individualioms (personalinėms) įmonėms), kurių dalyvis ir (arba) jo šeimos nariai paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų) kituose vienetuose, ir vienetams, kuriuose vieneto (individualios (personalinės) įmonės) dalyvis ir (arba) jo šeimos nariai paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų);
3) vienetams, kuriuose tas pats dalyvis paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų);
4) vienetams, kuriuose tie patys dalyviai kartu paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų).
Apskaičiuojant pelno mokesčio tarifą, nuostatos dėl tarifo dydžio apribojimo taikomos tik įmonėms B ir C, nes įmonėje A akcininkas nevaldo daugiau kaip 50 proc. akcijų. Kadangi B ir C įmonių bendros pajamos neviršija 300 000 Eur ir bendras darbuotojų skaičius yra ne daugiau nei 10 žmonių, šios įmonės gali taikyti lengvatinį 5 proc. pelno mokesčio tarifą.

***

Gautos subsidijos apskaita
 
Įmonė, kaip nukentėjusi nuo COVID-19, gavo subsidiją. Subsidija skirta apyvartinėms lėšoms. Pagal taisykles, ją draudžiama panaudoti dividendų mokėjimui, paskolų akcininkams suteikimui ar grąžinimui. Kaip įmonei užregistruoti gautąją subsidiją ir stebėti jos panaudojimą?
 
Pagal 21-ojo VAS „Dotacijos ir subsidijos“ reikalavimus, apyvartinėms lėšoms skirtos subsidijos, kurios nėra siejamos su kokių nors sąnaudų (pvz., darbo užmokesčio) kompensavimu, apskaitoje pripažįstamos pajamomis. Teisingiausia jas priskirti kitos veiklos pajamoms.

Draudimas iš subsidijos lėšų mokėti dividendus ar kitas išmokas įmonės savininkams sietinas su pinigų panaudojimu. Jeigu subsidijos pinigai patenka į įmonės atsiskaitomąją sąskaitą kartu su kitomis įplaukomis, buhalterinės apskaitos sąskaitose neįmanoma parodyti, kokios išlaidos buvo apmokėtos subsidijos pinigais, todėl rekomenduojama parengti buhalterinę pažymą ar kitą įmonės vidaus dokumentą, kuriame būtų išvardytos išlaidos, kurioms apmokėti buvo skirta subsidija.

Šio numerio temos:
– Skirtinga savikaina – skirtingiems tikslams;
– Paskolos palūkanų pripažinimas leidžiamais atskaitymais;
– Nepanaudotų kasmetinių atostogų anuliavimas: galimybės ir pavojai;
– UAB „Pačiolis“ specialistų konsultacijos;
– VDI specialistų konsultacijos;
– VMI raštai;
– Su įmonės pinigais elgėsi kaip su asmeninės piniginės turiniu;
– Per savaitę priimtų svarbiausių naujų norminių aktų ir jų pakeitimų apžvalga;
– Individualią veiklą vykdantiems skirta 1,02 mln. eurų paramos;
– Trečdalis milijardo eurų – tiek valstybės paramos sulaukė nuo COVID -19 nukentėję šalies gyventojų;
– Valstybines pensijas galės gauti ir dirbantys jų gavėjai;
– 100 dienų socialinės apsaugos ir darbo srityje: mažėjantis registruotas nedarbas;
– Ar tikrai stresas – neišvengiama mūsų gyvenimo dalis?;
– Vaistininkai pataria, kaip pavasarį pasitikti lieknesniems;
– 2021 m. balandžio mėn. mokesčių sumokėjimo, deklaravimo ir kitų prievolių kalendorius.
 

Savaitraštis „Buhalterija: apskaitos ir mokesčių apžvalga“ 2021 04 06

Akcininkų susirinkimo organizavimo išlaidos ne visada laikytinos sąnaudomis ir leidžiamais atskaitymais

 
Vilma Jankauskytė
apskaitos specialistė
 
Šių metų visuotiniai akcininkų susirinkimai išsiskiria ne tik jų organizavimo forma, kai tenka rinktis nuotolinį būdą, bet ir priimamų sprendimų įvairove. Be finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimo ir pelno, jeigu jo dar liko, skirstymo, vis dažniau atsiranda poreikis didinti įstatinį kapitalą arba supirkti dalį savų akcijų, o gal net skaidyti ar jungti kelias įmones. Žinotina, kad ne visada visuotinio akcininkų susirinkimo, kuriame priimami šie sprendimai, išlaidos pripažįstamos sąnaudomis ir leidžiamais atskaitymais.
 
Pagal Pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnį, leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai bendrovės sąnaudos, būtinos įmonės pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti. Leidžiamiems atskaitymams priskiriamos ir tos išlaidos, kurias įmonės patiria įpareigotos teisės aktų reikalavimų. Tokioms priskirtinos ir eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo organizavimo ir vedimo išlaidos, nes Akcinių bendrovių įstatymas reikalauja, kad kiekviena akcinė ir uždaroji akcinė bendrovė surengtų tokį susirinkimą per 4 mėnesius nuo savo finansinių metų pabaigos. Šiame susirinkime turi būti patvirtintos praeito ataskaitinio laikotarpio finansinės ataskaitos ir paskirstytas pelnas, todėl eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo organizavimo išlaidas įprasta laikyti leidžiamais atskaitymais.

Kitaip yra su neeilinių susirinkimų išlaidomis, kai sprendžiami kiti akcininkų kompetencijai priskirtini klausimai. Išlaidos, susijusios su įmonės akcininkais (dalyviais), bet ne su įmonės veikla, laikomos neleidžiamais atskaitymais kaip neįprastinės įmonės vykdomai veiklai išlaidos. Vis dėlto negalima teigti, kad visų neeilinių susirinkimų išlaidos tampa neleidžiamais atskaitymais, nes juose gali būti sprendžiami akcininkų kompetencijai priskirti ir bendrovės veiklai būtini klausimai. Pavyzdžiui, įmonės vadovo skyrimas. Jeigu susirinkimas šaukiamas „nebūtinu“ klausimu, jo organizavimo išlaidas VMI nurodo priskirti neleidžiamiems atskaitymams. Deja, nei Pelno mokesčio įstatymas, nei jo komentaras aiškiau neapibrėžia, ką turėtume laikyti „nebūtinais“ klausimais, tačiau mokesčių administratoriaus savo konsultacijose dažniausiai mini naujos akcijų emisijos išleidimą, savų akcijų supirkimą ir jų anuliavimą, kaip išimtinai su akcininkais ir jų privačiais interesais susijusius klausimus, todėl tokių susirinkimų išlaidas nurodo priskirti neleidžiamiems atskaitymams. Nebent šiuose susirinkimuose sprendžiami ir kokie nors „privalomi“ klausimai, pavyzdžiui, finansinių ataskaitų tvirtinimas. Reikia pripažinti, kad tokia mokesčių administratoriaus pozicija nėra visiškai aiški, nes naujos akcijų emisijos platinimo priežastis gali būti ne tik akcininkų noras plėsti verslą, bet ir Akcinių bendrovių įstatymo įpareigojimas didinti nuosavą kapitalą bendrovei patyrus nuostolį. Tokio susirinkimo išlaidas, kaip ir kitas su akcijų išleidimu susijusias išlaidas (pvz., įstatų keitimo, advokatų konsultacijų ir pan.), pagrįstai galėtume priskirti leidžiamiems atskaitymams. O kaip turėtume taktuoti, pavyzdžiui, neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo, kuris sušauktas siekiant paskirti vadinamuosius tarpinius dividendus, išlaidas? Turbūt jau turėtume pripažinti neleidžiamais atskaitymais, nes šis klausimas nėra iš „būtinųjų“ sąrašo.
 
Ką nurodo Verslo apskaitos standartai?
 
Verslo apskaitos standartai tam tikru požiūriu panašūs į Pelno mokesčio įstatymą, bet yra ir esminių skirtumų. 8-ojo VAS „Nuosavas kapitalas“ 16 punkte įrašyta nuostata, kad tiesiogiai su akcijų išleidimu susijusiomis išlaidomis turi būti mažinami akcijų priedai, o jeigu jų nėra arba neužtenka sumos, perviršis atimamas iš nepaskirstytojo pelno. Ši nuostata minėto standarto metodinėse rekomendacijose aiškinama tuo, kad akcijų išleidimas nėra susijęs su pačios įmonės veikla. Tai įmonės savininkų reikalai. Vadinasi, būtų neteisinga jas priskirti įmonės sąnaudoms. Standarto metodinėse rekomendacijose minimi tokie tiesiogiai su akcijų išleidimu susijusių išlaidų pavyzdžiai: akcijų įregistravimo, konsultantų, tarpininkų paslaugos, akcininkų pažymėjimų spausdinimo, įstatų parengimo ir įregistravimo išlaidos ir pan.
Logiška būtų tiesiogiai su akcijų išleidimu susijusioms išlaidoms priskirti ir visuotinio akcininkų susirinkimo, kuriame buvo priimtas šis sprendimas, išlaidas. Nebent tame pačiame susirinkime buvo sprendžiami ir kiti akcininkų kompetencijai priskirtini klausimai. Tuomet visų susirinkimo išlaidų skirstymas kokiomis nors proporcijomis nebūtų nei teisingas, nei racionalus. Kitaip tariant, eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo, kurį Akcinių bendrovių įstatymas įpareigoja surengti kiekvienais metais, išlaidas visada priskiriame įmonės bendrosioms ir administracinėms sąnaudoms.
 
Įstatinio kapitalo didinimas išleidžiant naujas akcijas
 
Kaip minėta, pagal 8-ąjį VAS, tiesiogiai su naujų akcijų išleidimu susijusios išlaidos atimamos iš akcijų priedų, o jeigu jų nėra arba sumos nepakanka, likusia dalimi mažinamas nepaskirstytasis pelnas (didinami nepadengti nuostoliai).
Dažniausi išlaidų, kurias įmonės patiria nusprendusios išleisti naują akcijų emisiją, pavyzdžiai: visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo ir organizavimo išlaidos, įstatų pakeitimo rengimo, vėlesnio jų registravimo Juridinių asmenų registre išlaidos, taip pat naujų akcijų pasirašymo ir platinimo išlaidos. Be to, gali būti patiriamos įvairios konsultacijų, investuotojų paieškos ir panašios išlaidos. Bendra tokių išlaidų suma varijuoja nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų. Atvirosiose akcinėse bendrovėse akcijas platinant per finansų maklerius, jos gali būti dar didesnės. Tad ar visomis išvardytomis išlaidomis turėtume mažinti nuosavą kapitalą? 8-asis VAS iškelia vienintelę sąlygą – šios išlaidos turi būti tiesiogiaisusijusios su naujų akcijų išleidimu. Kadangi VAS niekaip nepaaiškina žodžio tiesiogiai prasmės, darytina prielaida, kad tai yra išlaidos, kurių įmonė būtų išvengusi, jeigu akcininkai nebūtų nusprendę išleisti naują akcijų emisiją. Be to, šias išlaidas turi būti įmanoma pagrįstai atskirti nuo kitų su įmonės veikla ar kitais akcininkų sprendimais susijusių išlaidų. Šiuo atveju galima pasinaudoti 9-ajame VAS pateiktu tiesioginių gamybos išlaidų apibrėžimu, teigiančiu, kad tai yra išlaidos, kurias be žymių sąnaudų galima tiesiogiai priskirti gaminamai produkcijai. Naujos akcijų emisijos atveju tai reikštų štai ką: jeigu akcininkų susirinkimas nagrinėja ne vien kapitalo didinimo klausimus, bet ir, tarkime, pelno paskirstymą, valdybos narių keitimą ar kitus jo kompetencijai priskirtus klausimus, objektyviai nuspręsti, kokia akcininkų susirinkimo organizavimo išlaidų dalis priskirtina susijusioms su akcijų išleidimu, nelabai pavyks. Taip pat nepavyks išskirti įmonės darbuotojų, rengusių akcininkų susirinkimui dokumentus ar kitaip dalyvavusių sprendžiant kapitalo didinimo klausimus, darbo užmokesčio dalies. Vadinasi, tiesioginėmis išlaidomis turėtume laikyti tik tas, kurios akivaizdžiai susijusios su nauja akcijų emisija. Tai gali būti už įstatų rengimą sumokėtos sumos (kai įstatų pakeitimas susijęs išimtinai su kapitalo didinimu išleidžiant naują akcijų emisiją ir už jų parengimą gauta atskira sąskaita), įstatų notarinio tvirtinimo išlaidos. Jeigu išleidžiamos akcijos apmokamos turtiniais įnašais ir juos būtina įvertinti, tuomet turto vertintojų paslaugų apmokėjimo išlaidos taip pat laikytinos tiesiogiai susijusiomis su akcijų išleidimu. Buhalteriui visada paprasčiau, kai tiesioginėmis laikytinos išlaidos dokumentuojamos atskiromis PVM sąskaitomis faktūromis ar kitais apskaitos dokumentais. Beje, nereikėtų pamiršti ir reikšmingumo reikalavimo: jeigu išlaidų suma įmonei nereikšminga, ji gali būti pripažinta bendrosiomis ir administracinėmis sąnaudomis.

                      Kita vertus, jeigu akcininkų susirinkimas sprendžia ne tik naujos akcijų emisijos klausimus arba jeigu keičiant įstatus ne tik didinamas akcinis kapitalas, bet ir, tarkime, suformuojama valdyba ir panašiai, anksčiau išvardytų išlaidų neturėtume laikyti išimtinai susijusiomis su naujų akcijų išleidimu – tokios išlaidos pripažįstamos ataskaitinio laikotarpio bendrosiomis ir administracinėmis sąnaudomis, o apskaičiuojant pelno mokestį – leidžiamiems atskaitymams.
                      Pažymėtina, kad išlaidų apskaitai visiškai nedaro įtakos naujos akcijų emisijos apmokėjimo būdas. Tai gali būti tiek papildomi įnašai, tiek kapitalo didinimas iš įmonės lėšų.
                     
Kapitalo mažinimas
 
Vykdant šią operaciją, atliekamos analogiškos procedūros ir patiriamos analogiškos išlaidos kaip ir didinant kapitalą. Tačiau 8-asis VAS reglamentuoja tik išlaidas, patiriamas išleidžiant naują akcijų emisiją, todėl su kapitalo mažinimo procedūromis susijusios išlaidos be apribojimų laikytinos bendrosiomis ir administracinėmis sąnaudomis. Pažymėtina, kad šią situaciją taip pat aiškina ir mokesčių administratorius. Tikėtina, kad toks, atrodytų, keistas panašių situacijų skirtingas traktavimas grindžiamas kapitalo didinimo ir mažinimo priežastimis. Dažniausiai kapitalas mažinamas įgyvendinant Akcinių bendrovių įstatymo reikalavimus, kartais jį mažinti gali įpareigoti ir teismas, todėl tikėtina, kad šios aplinkybės ir lėmė sprendimą mažinant akcinį kapitalą patirtas išlaidas laikyti susijusias su įmonės veikla ir pripažinti bendrosiomis ir administracinėmis sąnaudomis. Nors, tiesą sakant, savanoriškas kapitalo mažinimas, išsimokant bendrovės lėšas, akivaizdžiai sietinas su savininkų, bet ne su įmonės interesais.
                     
Pridėtinės vertės mokestis
 
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 58 str. 1 dalies 1 punkto komentare pateiktas su akcijų išleidimu susijęs pavyzdys, kuriame remiamasi Europos Teisingumo Teismo bylos argumentais. Ten konstatuota: nors akcijų emisija pati savaime nėra PVM objektas, tačiau, kai išleidus naują akcijų emisiją padidinamas įmonės kapitalas, kuris vėliau naudojamas įmonės ekonominei PVM apmokestinamai veiklai vykdyti, tuomet galima teigti, kad ir įsigytos paslaugos, susijusios su akcijų emisijos išleidimu, yra išlaidos, skirtos įmonės bendrai ekonominei veiklai vykdyti. Vadinasi, jeigu tokia įmonė vykdo vien PVM apmokestinamą ekonominę veiklą, ji turi teisę įtraukti į PVM atskaitą įsigytų paslaugų, susijusių su naujos akcijų emisijos išleidimu, pirkimo PVM.
Šie argumentai niekaip nesiderina su ankstesniais VAS ir PMĮ komentarų teiginiais, kad akcijų išleidimas nesietinas su įmonės veikla. Deja, tai ne vienintelis pavyzdys, kai skirtingi mokesčių įstatymai skirtingai aiškina tuos pačius dalykus.

– Akcininkų susirinkimo organizavimo išlaidos ne visada laikytinos sąnaudomis ir leidžiamais atskaitymais;
– Vykdydama nelegalaus darbo kontrolę, VDI atlieka planinius ir neplaninius patikrinimus;
– „Pačiolio“ didžiojo seminaro dalyvių nuomonė – buvo verta!;
– Informacija įstaigos vadovui, kai darbuotojas informuoja apie patvirtintą COVID -19 ligos atvejį;
– UAB „Pačiolis“ specialistų konsultacijos;
– Sodros specialistų konsultacijos;
– Su pinigų plovimo nusikaltimais bus kovojama veiksmingiau;
– VMI raštai;
– Šiemet darbdavius už prastovose esančius darbuotojus jau pasiekė beveik 100 mln. eurų parama;
– Per savaitę priimtų svarbiausių naujų norminių aktų ir jų pakeitimų apžvalga;
– Norminių aktų pakeitimai, paskelbti anksčiau, bet įsigaliojantys 2021 m. balandžio 1 d.;
– Deklaruoti turtą ir pajamas šiais metais gyventojai pradėjo anksčiau – dar liko trys savaitės;
– Teisiamųjų suole – bankrutavusios kredito unijos valdybos narys;
– Kas yra kenk iančios programėlės ir kaip nuo jų apsisaugoti?;
– Šių metų pensijų naujovės: dauguma gavėjų jau pajuto pokyčius;
– Kaip alergiškam žmogui išgyventi kvapų pasaulyje?;
– Neįkainojama relikvija;
– 2021 m. balandžio mėn. mokesčių sumokėjimo, deklaravimo ir kitų prievolių kalendorius;
– Naudingi skaičiai.
Periodas Kaina (Eur) Kiekis Pasirinkite
SAVAITRAŠTIS „BUHALTERIJA“ 2021 m. (10 mėn.) prenumerata 105
ELEKTRONINIS SAVAITRAŠTIS „BUHALTERIJA 2021 m. 69