Paieška

Pačiolis

  
El. parduotuvė

Savaitraštis „Buhalterija: apskaitos ir mokesčių apžvalga“


 

Norite visuomet turėti naujausią buhalterinę bei mokestinę informaciją kartu su praktiniais specialistų patarimais, kurie padės Jums teisingai ir lengviau atlikti sudėtingus buhalterinius darbus? Prenumeruokite ir skaitykite specialiai Jums skirtą profesinį savaitraštį „Buhalterija“! 

Jeigu pageidaujate NEMOKAMAI SUSIPAŽINTI su savaitraščio „Buhalterija“ numerius, rašykite prenumeratoriams@paciolis.lt.

Dėmesio,

siūlome Jums išskirtines 2022 metų PRENUMERATOS sąlygas – DABAR taikoma net 10 proc. NUOLAIDA!

GALITE RINKTIS IŠ DVIEJŲ GALIMYBIŲ!

 Visi savaitraščio prenumeratoriai, nepaisant pasirinkto varianto, gaus atspausdintą leidinį „Naudinga informacija buhalteriams“, net 10 naudingų atmintinių (atmintines gausite metų laikotarpyje) ir patogius 2022 m. spiralinį bei kišeninį kalendorius

1. BAZINIS VARIANTAS:

Popierinė versija – 157 € 141 € (BAMA2022) (su PVM).

Elektroninė versija – 109 € 98 € (EBAMA2022) (su PVM).

Nuolaida taikoma iki spalio 15 d.


2. PILNAS VARIANTAS:

 už nedidelį papildomą mokestį prenumeratoriai gaus naudingų priedų komplektą

 + Mokesčių apskaitos ir teisės reglamentų naujienlaiškį (prenumerata galios 12 mėnesių nuo apmokėjimo dienos) + specialius 2021 m. mokesčių deklaravimui palengvinti skirtus priedus, kurių apimtis  daugiau nei 200 psl. + savaitraščio publikacijų archyvą (2019–2021 m.).


Popierinė versija – 196 € 176 € (BAMA_P2022) (su PVM).

Elektroninė versija – 148 € 133 € (EBAMA_P2022) (su PVM).

Nuolaida taikoma iki spalio 15 d

Jeigu kils klausimų, mielai atsakysime tel. (8 5) 210 1264, (8 5) 270 0636 arba el. p. prenumeratoriams@paciolis.lt.

SAVAITRAŠTYJE RASITE:

daugiau kaip 370 apskaitos, mokesčių, teisės specialistų konsultacijų ir atsakymų į skaitytojų klausimus;

daugiau kaip 180 VMI, VDI, „Sodros“ ir kitų kontroliuojančių institucijų atstovų praktinių patarimų;

apie 100 publikacijų mokesčių apskaičiavimo, sumokėjimo ir administravimo klausimais;

apie 100 publikacijų buhalterinės apskaitos, finansinės atskaitomybės ir apskaitos organizavimo bei vadybos ir kaštų apskaitos klausimais;

apie 70 publikacijų darbo ir įmonių teisės klausimais;

daug kitos naudingos ir darbą palengvinančios medžiagos.

PAGRINDINĖS SAVAITRAŠČIO RUBRIKOS:

APSKAITA, APSKAITOS ORGANIZAVIMAS. Žinomi apskaitos, audito ir apskaitos organizavimo specialistai aiškina ir nagrinėja atskirus buhalterinės apskaitos aspektus, kaip organizuoti apskaitą, rengti finansinę atskaitomybę ir kt.

MOKESČIŲ LABIRINTUOSE. Spausdinami mokesčių specialistų parengti straipsniai apie mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo ypatumus.

BUHALTERINĖ VADYBOS IR KAŠTŲ APSKAITA. Šios srities patyrę specialistai pataria, kaip tinkamai apskaityti kaštus, kalkuliuoti produktų savikainą, organizuoti menedžmento apskaitą, kaip formuoti vadybai tinkamą informaciją ir kt.

TEISĖ. Teisininkai aiškina įvairius įmonių, darbo, mokesčių teisės klausimus.

AKTUALIJOS. Aiškinama, kaip taikyti apskaitos ir mokesčių įstatymų nuostatas ir rasti atsakymus į klausimus, su kuriais buhalteriai susiduria kasdieniame darbe. Patariama, kaip įgyvendinti viešojo sektoriaus apskaitos reformą. Informuojama apie audito įmonių veiklą ir audito priežiūros kontrolę.

SPECIALISTAI PATARIA. UAB „Pačiolis“, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir teisės specialistų konsultacijos.

NAUDINGA INFORMACIJA. Spausdinamas mokesčių, deklaravimo ir sumokėjimo kalendorius, pateikiami VMI raštai, reglamentų naujienos. Visa tai padės teisingai tvarkyti apskaitą, laiku deklaruoti ir sumokėti mokesčius.

REDAKCIJA, PADĖK. Spausdinami skaitytojų prašymai padėti susivokti apskaitos ir mokesčių labirintuose, pateikiami specialistų atsakymai į juos.

PSICHOLOGAS PATARIA. Psichologijos specialistai pataria, kaip bendrauti su vadovais ir kolegomis, spręsti darbe kylančias psichologines problemas.

LAISVALAIKIS. Pateikiami straipsniai iš mokesčių ir apskaitos istorijos, pasakojama apie žinomus finansininkus, buhalterius, aprašomi ne tik Lietuvos, bet ir kitų valstybių įdomūs sukčiavimo atvejai, atskleidžiama skaičių reikšmė įvairiose gyvenimo srityse ir kt.

Tik savaitraščio prenumeratoriams siūlome elektroninį savaitinį leidinį „MOKESČIŲ, APSKAITOS IR TEISĖS REGLAMENTŲ NAUJIENLAIŠKIS“.

Kaina: 36,60 € 29 € (su PVM). Daugiau apie leidinį skaitykite ČIA

KIEKVIENAS PRENUMERATORIUS GAUS VERTINGUS PRIEDUS:

• specialų leidinį „Naudinga informacija buhalteriams“ (įvairi informacija, padėsianti visus metus tvarkyti buhalterinę apskaitą, apskaičiuoti ir deklaruoti mokesčius);

• buhalterio darbui naudingas atmintines;

KAIP PRENUMERUOTI?

KAIP PRENUMERUOTI?

• Prenumeruoti internetu.

• Mokėti tiesioginiu pavedimu, nepamiršti nurodyti leidinio kodo ir pristatymo adreso. (Įmonės rekvizitai: UAB „Pačiolio prekyba“, įmonės kodas 300807502, atsiskaitomoji sąskaita LT347044060005977111 AB SEB banke).

• Kreiptis į pardavimo vadybininką telefonu (8 5) 2700 636 arba el. paštu prenumerata(eta)paciolis.lt.

• Prenumeruoti UAB „Pačiolio prekyba“, Kalvarijų g. 129 Vilnius (Darbo laikas: I-IV 8.00 – 17.00 val., V 8.00 – 15.45 val.).

• Prenumeruoti Lietuvos pašto skyriuose.

• Norėdami prisijungti prie elektroninės leidinio versijos, mokėjimo pavedime nurodykite savo el. pašto adresą.

LEIDINIŲ PRISTATYMAS:

• Leidinių pristatymas nemokamas.

• Prenumeratorius privalo pateikti visą reikalingą informaciją: leidinio kodą ir tikslų pristatymo adresą, kad prenumeratos užsakymas būtų kokybiškai įvykdytas. Jeigu informacija bus neišsami arba netiksli, Leidėjas negalės tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimų.

• Pasikeitus adresui prenumeratorius turi parašyti el. paštu: prenumerata(eta)paciolis.lt,nurodyti, kokio leidinio, kam ir kokiu adresu buvo užsakyta prenumerata ir koks naujas pristatymo adresas.

• Prenumeratorius, turintis pretenzijų dėl leidinio pristatymo, privalo kreiptis el. paštu: prenumerata(eta)paciolis.lt (nurodyti prenumeratos gavėjo duomenis, leidinio pavadinimą ir surašyti pretenziją) arba telefonu (8 5) 210 1255.

Aktualus straipsnis

Savaitraštis „Buhalterija: apskaitos ir mokesčių apžvalga“ 2021 09 14



Naujasis Finansinės apskaitos įstatymas reformuos buhalterinę apskaitą
 
Į prasidėjusios Seimo rudens sesijos planus įtrauktas ir naujasis Finansinės apskaitos įstatymas, pakeisiantis dabartinį Buhalterinės apskaitos įstatymą. Apie numatomus reglamentavimo pasikeitimus Finansų ministerija prakalbo dar 2019 m. pradžioje. Vėliau pristatė ir naujojo įstatymo projektus. Per tą laiką nuomonės ir įstatymo nuostatos ne kartą keitėsi, kol šią vasarą Vyriausybei pritarus galutiniam projektui, jis kartu su beveik dešimčia kitų įstatymų pakeitimų projektais pateiktas Seimui. Planuojama, kad naujasis reglamentas turėtų įsigalioti nuo 2022 m. gegužės 1 d., tačiau šią datą Seimas dar gali pakeisti. Tad kokios naujovės laukia buhalterių kitais metais?
 
Prasidėjus diskusijoms dėl poreikio keisti dabartinį Buhalterinė apskaitos įstatymą, dažniausiai minima priežastis buvo vis labiau įsigalinti skaitmenizacija ir dėl to besikeičiantis apskaitos organizavimas. Ši priežastis išskirta ir naujojo įstatymo pakeitimus pristatančiame aiškinamajame rašte, kuriame taip pat minimas siekis atsisakyti griežto reglamentavimo apskaitos organizavimo ir įmonės vidaus kontrolės srityse. Dėl liberalesnių taisyklių neturėtų nukentėti apskaitos informacijos kokybė. Išskirtas ir dabar labai populiarus Europos žaliasis kursas, kurio įgyvendinimas buhalterinėje apskaitoje reikš palaipsnį popierinių apskaitos dokumentų ir registrų atsisakymą.
 
Svarbiausi pasikeitimai
 
Sąvokų keitimai. Keičiamas paties įstatymo pavadinimas – vietoje Buhalterinės apskaitos įstatymo siūlomas Finansinės apskaitos įstatymo pavadinimas. Įstatyme nebeminima ir pati buhalterinė apskaita, nėra ir buhalterio, kuris apibendrintai pavadintas apskaitą tvarkančiu asmeniu. Ankstesnėse diskusijose siūlymas įstatyme atsisakyti buhalterinės apskaitos sąvokos kėlė bene daugiausia nesutarimų. Pagrįstų argumentų, kodėl tai būtina, neteko girdėti. Deja, tai turi rimtų neigiamų pasekmių. Buhalterinės apskaitos įstatymas ir pati buhalterinė apskaita minimi ir kituose teisės aktuose, tačiau jų visų keisti neketinama, tad sąvokų painiavos tik daugės. Teisiškai sąvokų keitimas išspręstas paprastai – pačiame įstatyme įrašyta nuostata, kad kituose teisės aktuose vartojama buhalterinės apskaitos sąvoka atitinka naujajame įstatyme finansinės apskaitos sąvoką.
 
Kitas pakeitimas – dabartinius Verslo apskaitos standartus (VAS) siūloma pervadinti į Lietuvos finansinės atskaitomybės standartus. Šis pakeitimas logiškas, nes sąvoka atskaitomybės standartai yra teisingesnė negu apskaitos standartai. Jie reglamentuoja finansinių ataskaitų sudarymo procesą – finansinę atskaitomybę. Keičiantis standartų pavadinimui, esamų VAS neplanuojama pervadinti – naujai vadinami bus tik vėliau priimti standartai. Vadinasi, dar dešimtmečius galios „dvivaldystė“ – Verslo apskaitos standartai ir Lietuvos finansinės atskaitomybės standartai. Taip dabar yra ir su tarptautiniais apskaitos standartais, kurių pavadinimas į tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus pakeistas dar prieš 20 metų, bet dalis senųjų apskaitos standartų vis dar galioja.
 
Dar vienas sąvokų pasikeitimas – vietoje apskaitos politikos ateityje įmonės vadovas turės patvirtinti ūkinių operacijų registravimo ir vertinimo tvarką. Nors iš naujojo pavadinimo galima suprasti, kad ši tvarka turi apimti tik apskaitos metodiką, susijusią su ūkinių operacijų įvertinimu, jų pripažinimu ir klasifikavimu, tačiau įstatyme galima rasti gerokai daugiau su apskaitos reglamentavimu susijusių įpareigojimų vadovui. Pavyzdžiui, nustatyti įmonėje taikomas vidaus kontrolės priemones, todėl visa tai, ką iki šiol reikėjo apibrėžti apskaitos politikoje – apskaitos metodiką, procedūras, įvairias normas ir normatyvus, – turės atsirasti ir naujai pavadintoje tvarkoje. Galima sakyti, kad keičiasi tik pavadinimas, todėl, įsigaliojus naujam įstatymui, apskaitos politikos nebūtina iš naujo rengti ir nereikia jos pervadinti.
 
Ūkinių operacijų dokumentavimas
 
Šioje srityje buhalterių laukia daugiausia pokyčių: iš privalomų apskaitos dokumento rekvizitų sąrašo siūloma išbraukti parašo rekvizitą,parašai liktų privalomi tik piniginiuose dokumentuose – kasos orderiuose ir kvituose. Šis siūlymas susijęs su platesniu elektroninių dokumentų taikymu. Pažymėtina, kad kituose teisės aktuose dokumentų pasirašymas beveik neminimas. Pavyzdžiui, Civilinis kodeksas iš viso nereikalauja, kad dokumentai būtų būtent pasirašomi, – jis įpareigoja civiliniuose santykiuose naudojamus dokumentus tinkamai patvirtinti. Kol kas paprasčiausias ir populiariausias tvirtinimo būdas ir yra parašai, todėl sutartys, dvišaliai aktai ir panašūs civiliniuose santykiuose naudojami dokumentai be patvirtinimo parašais negalioja.
Teisiškai dokumentų pasirašymas – tame sandoryje dalyvaujančių šalių tarpusavio susitarimo reikalas. Prieš surašant kokį nors dokumentą, būtų nepatogu sužinoti kitos sandorio šalies valią, tad dvišaliuose ar daugiašaliuose santykiuose su kitais ūkio subjektais naudojamus dokumentus verta pasirašinėti ar kitaip užsitikrinti jų autentiškumą. Juo labiau kad parašai gali būti svarbūs netgi ne tiek dokumentą gaunančiai, kiek jį surašiusiai įmonei, kuri atsakinga už jos vardu išrašytus dokumentus. Net jeigu jie ir niekieno nepasirašyti. Parašas padeda lengviau identifikuoti dokumentą surašiusį asmenį, todėl įmonėms naudinga pasitvirtinti apskaitos dokumentų surašymo ir pasirašymo tvarką, joje nustatant, kas ir kokius dokumentus turi teisę išrašyti, kada juos būtina pasirašyti ir pan. Turėti tokią tvarką įpareigoja ir dabartinis Buhalterinės apskaitos įstatymas. Naujasis įstatymas to nebereikalauja, tačiau poreikis aiškiau reglamentuoti dokumentų išrašymą, ypač kai tai daryti turi teisę daug skirtingų įmonės darbuotojų, tik didės.

Be to, naujajame įstatyme įmonės vidaus dokumentams iš viso siūloma netaikyti privalomų rekvizitų sąrašo, apsiribojant vienu reikalavimu – galima nustatyti ūkinės operacijos datą, jos turinį ir sumą. Aiškiai neapibrėžus dokumentų išrašymo tvarkos, didėja rizika sulaukti ne tik klaidingų, bet ir suklastotų dokumentų.

 
Privalomų apskaitos dokumentų sąrašą numatoma papildyti šiais rekvizitai:

– apskaitos dokumento gavėjo pavadinimas (vardas, pavardė), juridinio asmens kodas. Šios informacijos nereikia, jeigu pagal mokesčių įstatymus ar jų pagrindu priimtus teisės aktus tai nėra privaloma. Pavyzdžiui, supaprastintą PVM sąskaitą faktūrą leidžiama surašyti nenurodant gavėjo. Reikia nurodyti tik jo PVM kodą, jeigu tai yra PVM mokėtojas;
– ūkinės operacijos laikotarpis arba data, kai dokumentas išrašytas ne operacijos atlikimo dieną. Tai svarbu, kai dokumentai išrašomi, pavyzdžiui, už praeitais mėnesiais suteiktas paslaugas. Konkretaus paslaugų laikotarpio nurodymas padės išvengti situacijų, kai operacijos registruojamos pagal apskaitos dokumento išrašymo datą, neatsižvelgiant į tai, kada buvo suteikta pati paslauga.
 
Siūloma nustatyti naują reikalavimą, kad visi apskaitos dokumentai išsiunčiami gavėjui ne vėliau kaip iki kito mėnesio 10 dienos. Pažymėtina, kad dabar galiojantis panašus reikalavimas buvo taikomas ne visiems dokumentams, bet tik už ilgalaikes ir nuolatines paslaugas. Be to, 10 dienų terminas dabar skaičiuojamas nuo dokumento išrašymo, o naujajame įstatyme – nuo išsiuntimo.


Numatoma panaikinti kasos taisykles, dokumentų atkūrimo tvarką, nebereglamentuoti klaidų taisymo, viešajame sektoriuje nebenustatyti minimalios ilgalaikio materialiojo turto vertės ir nusidėvėjimo normatyvų. Visa tai reiškia, kad pačioms įmonėms teks pasitvirtinti savo tvarkas. Tuo suinteresuoti turėtų būti įmonių buhalteriai, nes jeigu šie dalykai bus nereglamentuoti, rizikuojama sulaukti netvarkingų ir netinkamai ištaisytų dokumentų. Atkreiptinas dėmesys, kad naujasis įstatymas nebedraus taisyti ir dokumento datos, o tai atveria papildomas dokumentų klastojimo galimybes, todėl kai kuriais atvejais bus verta įteisinti draudimą taisyti dokumento datą. Pavyzdžiui, ne buhalterijoje surašomuose dokumentuose. Įmonės vidaus dokumentais nereglamentavus to, ką iki šiol apibrėžė siūlomi naikinti teisės aktai, gali kilti ir daugiau rizikų. Pavyzdžiui, jeigu patikrinimo metu kasoje bus nustatytas pinigų trūkumas, o įmonėje nebus nustatyta kasos operacijų atlikimo tvarka, tai jau gali būti pripažinta aplaidaus apskaitos tvarkymo požymiu.
 
Apskaitos registrai ir ūkinių operacijų registravimas
 
Siūloma atsisakyti reikalavimo pasirašyti apskaitos registrus. Parašas išliktų privalomas, jeigu tame registre įrašai gali būti koreguojami, o tai atlikęs asmuo nėra identifikuojamas. Specializuotos apskaitos programos tai draudžia, todėl pasirašyti teks nebent savadarbes sistemas naudojantiems arba apskaitą tvarkantiems rankiniu būdu.
 
Dabartiniame įstatyme įrašyta nuostata, kad apskaitos registrų formą ir skaičių pasirenka pati įmonė, papildyta reikalavimu, kad turi būti pildomos didžioji ir kasos knygos (jeigu atliekamos grynųjų pinigų operacijos). Naujasis reikalavimas nelabai ką keičia kompiuterines programas naudojančioms įmonėms. Tai galėtų būti aktualu nebent naudojantiems savo susiprojektuotus primityvius registrus, kuriuose nenumatytas duomenų perkėlimas iš chronologinio registro į sisteminį – didžiosios knygos sąskaitas.
 
Kitaip apibrėžtas ir terminas, per kurį ūkines operacijas būtina užregistruoti apskaitos registruose. Dabartinis įstatymas numato maksimalų 4 mėnesių laikotarpį, naujasis nurodo – ne vėliau kaip iki ataskaitų, kurias subjektas privalo teikti, parengimo dienos. Formuluotė ganėtinai abstrakti, nes terminas siejamas su neįvardytomis ataskaitomis, o įmonėms tenka rengti labai įvairias ataskaitas ir skirtingu periodiškumu. Ar tokia formuluotė reiškia, kad, pavyzdžiui, jeigu ūkinė operacija nedaro įtakos PVM ar GPM mėnesinei deklaracijoms, tai ją galima užregistruoti metų pabaigoje, iki metinės atskaitomybės ir deklaracijų sudarymo? O jeigu operacija daro įtaką mėnesinei PVM deklaracijai, ar ją būtina užregistruoti iki šios deklaracijos sudarymo? Pavėluotai gavus dokumentus, atitinkamas operacijas vis tiek turime priskirti jų atlikimo laikotarpiui, nepaisant to, kada dokumentai buvo gauti. Jeigu reikia, įmonei nedraudžiama patikslinti PVM deklaracijos ar kitų ataskaitų.
 
Grynųjų pinigų operacijas naujasis įstatymas įpareigoja apskaitoje užregistruoti ne vėliau kaip iki paskutinės einamojo mėnesio dienos. Tai gali sudaryti sunkumų registruojant paskutinėmis mėnesio dienomis atliekamas operacijas, ypač kai atsiskaitymai vyksta per atskaitingus asmenis, kurie išrašytus pinigų priėmimo kvitus ar kitus dokumentus į buhalteriją pristato ne tą pačią dieną. Vadinasi, rengiant atskaitingų asmenų atsiskaitymo tvarką, joje bus svarbu nustatyti kuo trumpesnius avanso ataskaitos ir kitų dokumentų pristatymo į buhalteriją terminus.
 
Reikalavimai ūkinę operaciją registruojančio apskaitos įrašo turiniui – numatyta, kad atliekant kiekvieną įrašą turės būti nurodyta:
                   1) ūkinės operacijos laikotarpis arba data ir registravimo apskaitos registre data;
                   2) įrašo unikalus numeris, kai apskaita tvarkoma naudojant apskaitos informacinę sistemą;
                   3) ūkinės operacijos turinys;
                   4) dvejybiniu įrašu pagal sąskaitas arba paprastuoju įrašu įrašyta suma;
 5) nuoroda į apskaitos dokumentą.
Naudojant kompiuterines programas, visa ši informacija registruojama ir dabar.
 
Apskaitos organizavimas ir vadovo atsakomybė
 
Nustatyta, kad vadovas atsakingas už apskaitos organizavimą, ir apibrėžta, kad tai apima:
– apskaitą tvarkančio asmens parinkimą;
– užtikrinimą, kad apskaitą tvarkančiam asmeniui būtų laiku pateikta teisinga, tiksli, išsami informacija apie ūkines operacijas ir apie turto ir įsipareigojimų verčių nustatymui taikytinas prielaidas;
                      – ūkinių operacijų registravimo ir vertinimo tvarkos nustatymą;
                      – vidaus kontrolės priemonių nustatymą ir užtikrinimą, kad jų būtų laikomasi;
                      – užtikrinimą, kad, keičiantis apskaitą tvarkančiam asmeniui arba subjekto vadovui, apskaitos dokumentai, apskaitos registrai būtų laiku perduoti kitam apskaitą tvarkančiam asmeniui arba subjekto vadovui;
                      – užtikrinimą, kad apskaitos duomenys į valstybės informacinę sistemą (iMAS) būtų teikiami standartinėje apskaitos duomenų rinkmenoje (SAF-T);
                      – užtikrinimą, kad finansinė informacija ir informacija apie nustatytas vidaus kontrolės priemones būtų teikiama vidaus ir išorės informacijos vartotojams, teisės aktų nustatyta tvarka turintiems teisę ją gauti.
 
Vadovas taip pat įpareigotas nustatyti vidaus kontrolės priemones ir užtikrinti jų įgyvendinimą. Vidaus kontrolė yra visuma subjekto nusistatytų kontrolės priemonių, kuriomis užtikrinamas bent šių apskaitai keliamų reikalavimų laikymasis:
– laiku ir teisingai surašyti apskaitos dokumentus;
– laiku ir teisingai užregistruoti ūkines operacijas;
– apsaugoti prieigas prie apskaitos informacinių sistemų ir apskaitos registrų;
– faktiniais turto ir įsipareigojimų likučiais pagrįsti apskaitos registrų duomenis;
– saugoti apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus, o juos praradus arba sugadinus – atkurti.
Pažymėtina, kad šis sąrašas nėra baigtinis ir išsamus. Jame nepaminėta dokumentų surašymo ir pasirašymo tvarka, atskaitingų asmenų atsiskaitymo tvarka ir kitos įmonei labai svarbios tvarkos. Čia nėra ir inventorizacijos tvarkos, nors Vyriausybės nutarimu patvirtinta dabartinė tvarka verslo įmonėms taps neprivaloma – privalomas liks tik pats inventorizacijos atlikimas. Vadinasi, visas su tuo susijusias procedūras įmonės turės reglamentuoti pačios. Atkreiptinas dėmesys, kad Audito, apskaitos turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba įpareigota pateikti išsamesnes rekomendacijas dėl vidaus kontrolės reglamentavimo.
 
Apskaitos tvarkymas ir buhalterio atsakomybė
 
Pagal dabartinį Buhalterinės apskaitos įstatymą, buhalteris atsakingas už apskaitos įrašų teisingumą, pagal naująjį įstatymą – už apskaitos tvarkymą. Tai reiškia atsakomybę už ūkinių operacijų registravimą laikantis teisės aktų reikalavimų ir įmonėje nustatytos tvarkos. Tokia formuluotė gerokai praplečia buhalterio atsakomybės ribas. Tarkime, buhalteriui teks atsakyti už VAS numatytus reikalavimus laiku nurašyti abejotinas skolas, nukainoti atsargas ar suformuoti atostoginių kaupimus. Tai numatyta teisės aktuose, o buhalteris atsakingas už jų įgyvendinimą.
Kitos siūlomos įstatymo naujovės: atsisakoma draudimo, kad įmonės vadovas negali tvarkyti savo įmonės apskaitos, taip pat siūloma naikinti buhalterio profesionalo kategoriją. Vietoje to naujajame įstatyme atsiranda nuostata, įpareigojanti Vyriausybės įgaliotą instituciją patvirtinti rekomendacijas dėl apskaitą tvarkančio asmens parinkimo. Kol kas neaišku, kas tose rekomendacijose bus įrašyta ir kam jų apskritai reikia, nes iki šiol įmonės sugebėdavo ir be rekomendacijų susirasti sau tinkamus specialistus.
 
Apžvelgus svarbiausius naujojo Finansinės apskaitos įstatymo pakeitimus, galima išskirti labai aiškią jų tendenciją – siekį mažinti buhalterinės apskaitos reglamentavimą įstatymais ir nutarimais, paliekant daugiau laisvių, o kartu ir pareigų pačioms įmonėms. Tai turi ir pranašumų, ir trūkumų. Gerai yra tai, kad kuo mažiau taisyklių nustatys valstybė, tuo daugiau reglamentavimo erdvės ir laisvės liks pačiai įmonei, tačiau patirtis rodo, kad įmonėse dažnai nėra net ir tų tvarkų, kurias patvirtinti įpareigoja teisės aktai. Taip yra todėl, kad dažniausiai vidaus reglamentavimas tampa buhalterio rūpesčiu, bet jis pats vienas nekompetentingas tai padaryti, tam reikia ir teisinių žinių, tad reikalaujami reglamentai taip ir neparengiami, o su naujuoju įstatymu jų poreikis ir svarba tik didės.

Šio numerio temos:
– A priori;
– Naujasis Finansinės apskaitos įstatymas reformuos buhalterinę apskaitą;
– Kuro dokumentavimas: pirkimas / sunaudojimas;
– Kompensacija už neteisėtą darbuotojo atleidimą gali siekti net pusantrų metų atlyginimo dydį;
– VMI praneša apie virtualaus buhalterio i.APS naujoves;
– UAB „Pačiolis“ specialistų konsultacijos;
– VDI specialistų konsultacijos;
– Per savaitę priimtų svarbiausių naujų norminių aktų ir jų pakeitimų apžvalga;
– VDI tikrins, ar darbdaviai laikosi dėl COVID-19 taikomų ribojimų;
– Finansinis Lietuvos verslų stabilumas pandemijos akivaizdoje;
– Atsibodo skolintis? Štai 10 būdų, kaip užsidirbti ir turėti stabilų papildomų pajamų šaltinį;
– Pirmoji banko kortelė: kada geriausia atidaryti vaiko sąskaitą;
– Naujas kibernetinio sukčiavimo būdas gali apgauti net budriausius;
– Visiškai savanoriška III pensijų pakopa. Kiek joje finansinės disciplinos?;
– „Mėlynasis“ – ne draugas „žaliajam“;
– Simptomas, kurį aštrina stresas: kas yra tinitas ir kaip su juo kovoti?;
– MOkesčių kalendorius.
 

Savaitraštis „Buhalterija: apskaitos ir mokesčių apžvalga“ 2021 09 07

UAB „Pačiolis“ specialistų konsultacijos

 

Dėl darbo santykių nutraukimo su pensinio amžiaus darbuotoju

 

Kaip tinkamai įforminti pensinio amžiaus darbuotojo atleidimą iš darbo? Tiksliau tariant, kokį Darbo kodekso straipsnį reikėtų nurodyti ir kokias atleidimo sąlygas privalu taikyti?

 

 

Klausime nenurodyta, kieno iniciatyva ir dėl kokių priežasčių planuojama nutraukti darbo santykius, todėl vienareikšmiškai atsakyti į klausimą nėra galimybės.

Jeigu iniciatyvą nutraukti darbo santykius rodo darbuotojas, greičiausiai turėtų būti taikomas Darbo kodekso (DK) 56 str. 1 d. 4 punkte nurodytas pagrindas: darbo santykiai nutraukiami, kai pagal neterminuotą darbo sutartį dirbantis darbuotojas sukako įstatymų nustatytą senatvės pensijos amžių ir įgijo teisę į visą senatvės pensiją dirbdamas pas tą darbdavį. Šiuo atveju apie planuojamą darbo santykių nutraukimą darbuotojas turėtų įspėti darbdavį ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas. Atkreiptinas dėmesys: darbo santykius nutraukiant šiuo pagrindu, darbdavys privalo darbuotojui išmokėti dviejų jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – vieno darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.

Jeigu darbuotojas teisę į senatvės pensiją įgijo anksčiau, nei pradėjo dirbti toje įmonėje, darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį bet kuriais DK nustatytais pagrindais, kaip ir bet kuris kitas darbuotojas: darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių; darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių; šalių susitarimu. Tokiu atveju būtų taikomi atitinkamą atleidimo pagrindą aptariantys reikalavimai, o aplinkybė, kad darbuotojas yra sulaukęs pensinio amžiaus, neturėtų jokios teisinės reikšmės.Jeigu iniciatyvą nutraukti darbo santykius rodo darbdavys, jis turėtų taikyti bendruosius darbo santykių nutraukimo pagrindus: šalių susitarimu; darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės; darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės; darbdavio valia. Šiuo atveju aplinkybė, kad darbuotojas yra sulaukęs pensinio amžiaus, taip pat neturėtų esminės reikšmės. Ir priešingai – jeigu tik ši aplinkybė daro įtaką darbdavio sprendimui atleisti tokį darbuotoją, kai kuriais atvejais tai gali būti įvertinta kaip darbuotojo diskriminavimas ir gali lemti, kad atleidimas būtų pripažintas neteisėtu.

***

– Turtas, kuris visus supriešino;
– Netesybų apmokestinimas priklauso ir nuo individualių sandorio aplinkybių;
– Civilinės sutarties sudarymo ypatumai, reikšmingi buhalteriams (II). Sutarties turinys;
– Didėja trečiųjų šalių piliečius priimančių įmonių atsakomybė;
– Baigėsi nuo karantino nukentėjusiam verslui gelbėti taikytos priemonės;
– UAB „Pačiolis“ specialistų konsultacijos;
– VDI specialistų konsultacijos;
– Per savaitę priimtų svarbiausių naujų norminių aktų ir jų pakeitimų apžvalga;
– 5 darbo laiko režimai. Kiekvienas gali rinktis sau tinkamiausią;
– Darbostogos ir hibridinis darbas – ne tik daugiau laisvių, bet ir didesnė atsakomybė;
– Draudimas – unikalus žmoni jos išradimas: kaip gimė idėja apsisaugoti nuo rizikų?;
– Keturi iš dešimties lietuvių turi iki trijų slaptažodžių;
– Saugokite pinigus!;
– Vaistininkai primena: laikas pasirūpinti savimi!;
– Mokesčių kalendorius;
– Naudingi skaičiai.
Periodas Kaina (Eur) Kiekis Pasirinkite
2022 metų savaitraštis „Buhalterija“ PILNAS variantas (elektroninė versija). 133
2022 metų savaitraštis „Buhalterija“ PILNAS variantas (popierinė versija). 176
2022 metų savaitraštis „Buhalterija“ BAZINIS variantas (elektroninė versija). 98
2022 metų savaitraštis „Buhalterija“ BAZINIS variantas (popierinė versija). 141
SAVAITRAŠTIS „BUHALTERIJA“. 2021 m. IV ketvirtis 35
ELEKTRONINIS SAVAITRAŠTIS 2021 m. prenumerata 3 mėn. prenumerata 19


Į sąrašą


© 2009 UAB „Pačiolis“
Sprendimas: C I T R U S