Paieška

Pačiolis

  
El. parduotuvė

Savaitraštis „Buhalterija: apskaitos ir mokesčių apžvalga“


Kiekvienai buhalterijai – savaitraštis „Buhalterija“! 

Norite visuomet turėti naujausią buhalterinę bei mokestinę informaciją kartu su praktiniais specialistų patarimais, kurie padės Jums teisingai ir lengviau atlikti sudėtingus buhalterinius darbus? Prenumeruokite ir skaitykite specialiai Jums skirtą profesinį savaitraštį „Buhalterija“

Elektroninė savaitraščio versija:

11 mėnesių prenumerata (vasaris – gruodis). 130 € (su PVM).

6 mėnesių prenumerata (vasaris - liepa). 71 € (su PVM).

3 mėnesių prenumerata. (vasaris - balandis). 36 € (su PVM).

Mėnesiui – TIK 11,83!

  

Popierinė savaitraščio versija:

11 mėnesių prenumerata (vasaris – gruodis). 177 € (su PVM).

6 mėnesių prenumerata (vasaris - liepa). 97 € (su PVM).

3 mėnesių prenumerata. (vasaris - balandis). 49 € (su PVM).

Mėnesiui – TIK 16,00€ ! 

SAVAITRAŠTYJE PER METUS RASITE:

daugiau kaip 370 apskaitos, mokesčių, teisės specialistų konsultacijų ir atsakymų į skaitytojų klausimus;

daugiau kaip 180 VMI, VDI, „Sodros“ ir kitų kontroliuojančių institucijų atstovų praktinių patarimų;

apie 100 publikacijų mokesčių apskaičiavimo, sumokėjimo ir administravimo klausimais;

apie 100 publikacijų buhalterinės apskaitos, finansinės atskaitomybės ir apskaitos organizavimo bei vadybos ir kaštų apskaitos klausimais;

apie 70 publikacijų darbo ir įmonių teisės klausimais;

Daug praktinių patarimų dėl tinkamo buhalterinės apskaitos reformos realizavimo įmonėje bei apskaitos ir mokesčių politikos atnaujinimo. 

PAGRINDINĖS SAVAITRAŠČIO RUBRIKOS:

APSKAITA, APSKAITOS ORGANIZAVIMAS. 
Žinomi apskaitos, audito ir apskaitos organizavimo specialistai aiškina ir nagrinėja atskirus buhalterinės apskaitos aspektus, kaip organizuoti apskaitą, rengti finansinę atskaitomybę ir kt.
MOKESČIAI; MOKESČIŲ LABIRINTUOSE. Spausdinami mokesčių specialistų parengti straipsniai apie mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo ypatumus. Cikle „OPTIMALŪS MOKESČIAI“ sistemingai bus aprašomos įvairios mokestinės lengvatos (pelno, pridėtinės vertės, gyventojų pajamų, „Sodros“ ir kitų mokesčių), kuriomis pasinaudoję galėsite teisėtai sumažinti savo įmonės mokestinę naštą.
BUHALTERINĖ VADYBOS IR KAŠTŲ APSKAITA. Šios srities patyrę specialistai pataria, kaip tinkamai apskaityti kaštus, kalkuliuoti produktų savikainą, organizuoti menedžmento apskaitą, kaip formuoti vadybai tinkamą informaciją ir kt.
TEISĖ BUHALTERIAMS; Teisininkai aiškina įvairius įmonių, darbo, mokesčių teisės klausimus.
AKTUALIJOS. Aiškinama, kaip taikyti apskaitos ir mokesčių įstatymų nuostatas ir rasti atsakymus į klausimus, su kuriais buhalteriai susiduria kasdieniame darbe. Patariama, kaip įgyvendinti viešojo sektoriaus apskaitos reformą. Informuojama apie audito įmonių veiklą ir audito priežiūros kontrolę.
SPECIALISTAI PATARIA. UAB „Pačiolis“, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinės darbo inspekcijos, ir teisės specialistų konsultacijos.
NAUDINGA INFORMACIJA. Spausdinamas mokesčių, deklaravimo ir sumokėjimo kalendorius, pateikiami VMI raštai, reglamentų naujienos. Visa tai padės teisingai tvarkyti apskaitą, laiku deklaruoti ir sumokėti mokesčius.
REDAKCIJA, PADĖK. Spausdinami skaitytojų prašymai padėti susivokti apskaitos ir mokesčių labirintuose, pateikiami specialistų atsakymai į juos.
PSICHOLOGAS PATARIA. Psichologijos specialistai pataria, kaip bendrauti su vadovais ir kolegomis, spręsti darbe kylančias psichologines problemas.
LAISVALAIKIS. Pateikiami straipsniai iš mokesčių ir apskaitos istorijos, pasakojama apie žinomus finansininkus, buhalterius, aprašomi ne tik Lietuvos, bet ir kitų valstybių įdomūs sukčiavimo atvejai, atskleidžiama skaičių reikšmė įvairiose gyvenimo srityse ir kt.

KIEKVIENAS PRENUMERATORIUS GAUS VERTINGUS PRIEDUS:

• Specialų leidinį „Naudinga informacija buhalteriams“ (įvairi informacija, padėsianti visus metus tvarkyti buhalterinę apskaitą, apskaičiuoti ir deklaruoti mokesčius);
• Buhalterio darbui naudingas atmintines

***


Tik savaitraščio prenumeratoriams siūlome įsigyti su specialia nuolaida elektroninį savaitinį leidinį „MOKESČIŲ, APSKAITOS IR TEISĖS REGLAMENTŲ NAUJIENLAIŠKIS“. Kaina: 39 € 29 € (su PVM). 
Daugiau apie leidinį skaitykite ČIA
KAIP PRENUMERUOTI?

• Mokėti tiesioginiu pavedimu, nepamiršti nurodyti leidinio kodo ir pristatymo adreso. (Įmonės rekvizitai: UAB „Pačiolio prekyba“, įmonės kodas 300807502, atsiskaitomoji sąskaita LT347044060005977111 AB SEB banke).

• Kreiptis į pardavimo vadybininką telefonu (8 5) 2700 636 arba el. paštu prenumerata(eta)paciolis.lt.

• Prenumeruoti UAB „Pačiolio prekyba“, Kalvarijų g. 129 Vilnius (Darbo laikas: I-IV 8.00 – 17.00 val., V 8.00 – 15.45 val.).

• Prenumeruoti Lietuvos pašto skyriuose.

Norėdami prisijungti prie elektroninės leidinio versijos, mokėjimo pavedime nurodykite savo el. pašto adresą.

LEIDINIŲ PRISTATYMAS:

• Leidinių pristatymas nemokamas.

• Prenumeratorius privalo pateikti visą reikalingą informaciją: leidinio kodą ir tikslų pristatymo adresą, kad prenumeratos užsakymas būtų kokybiškai įvykdytas. Jeigu informacija bus neišsami arba netiksli, Leidėjas negalės tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimų.

• Pasikeitus adresui prenumeratorius turi parašyti el. paštu: prenumerata(eta)paciolis.lt,nurodyti, kokio leidinio, kam ir kokiu adresu buvo užsakyta prenumerata ir koks naujas pristatymo adresas.

• Prenumeratorius, turintis pretenzijų dėl leidinio pristatymo, privalo kreiptis el. paštu: prenumerata(eta)paciolis.lt (nurodyti prenumeratos gavėjo duomenis, leidinio pavadinimą ir surašyti pretenziją) arba telefonu (8 5) 210 1255.

Aktualus straipsnis

Savaitraštis „Buhalterija: apskaitos ir mokesčių apžvalga“ 2023 01 24 d.

Mokesčiai
___________________________________________
PVM įstatymo naujovės, įsigaliojančios 2023 metais
 
Konsultantė ekspertė Oksana Galin



Seimo rudens sesijos metu buvo priimti PVMĮ pakeitimai, kurie įsigaliojo nuo 2023 m. sausio 1 dienos. Daug diskusijų kilo dėl lengvatinių PVM tarifų pratęsimo. Galiausiai lengvatinių tarifų taikymas buvo pratęstas, bet skirtingam laikotarpiui. Įteisinta ir dar viena lengvata – galima pirkimo ar importo PVM atskaita įsigyjantiems elektromobilius. Be to, pagal Europos Komisijos pastabas priimtas PVM įstatymo pakeitimas dėl prievolės panaikinimo registruotis PVM mokėtojais susijusiems asmenims, kai nėra dirbtinio verslo skaidymo ir jų kiekvieno atskirai apyvarta nesiekia PVM įstatyme nustatytos ribos. Nuo 2023 m. gegužės 1 d. keičiama atsakomybė už PVM mokėjimo tvarkos nesilaikymą. Straipsnyje plačiau aptarsime PVM naujoves.

Lengvatinių PVM tarifų taikymas

Nuo šių metų sausio 1 d. lengvatinis 9 procentų PVM tarifas taikomas elektroninėms knygoms ir elektroniniams neperiodiniams leidiniams. Iki šiol Lietuvoje lengvatinis PVM tarifas buvo taikomas tik spausdintoms knygoms ir spausdintiems neperiodiniams informaciniams leidiniams. Dabar lengvatinis PVM tarifas taikomas tiek spausdintoms, tiek elektroninėms knygoms, taip pat ir spausdintiems, ir elektroniniams neperiodiniams informaciniams leidiniams.Kaip ir anksčiau,lengvatinis 9 procentų PVM tarifas negali būti taikomas reklaminiams leidiniams arba leidiniams, kurių visą ar didžiąją dalį sudaro muzikos ar vaizdo turinys, taip pat kalendoriams, užrašų knygelėms, bloknotams ir panašaus pobūdžio spaudiniams.

Neribotam laikui pratęstas lengvatinis 9 procentų PVM tarifas turizmo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka teikiamoms apgyvendinimo paslaugoms ir visų rūšių meno ir kultūros įstaigų, meno ir kultūros renginių lankymui.
Dar metams, iki 2023 m. gruodžio 31 d., pratęstas lengvatinis 9 procentų PVM tarifas restoranų, kavinių ir panašių maitinimo įstaigų teikiamoms maitinimo paslaugoms ir išsinešti tiekiamam maistui, išskyrus alkoholį.

Laikinai, iki 2023 m. birželio 30 d., pratęstas lengvatinio 9 procentų PVM tarifo taikymas sporto renginių, sporto klubų lankymui, kitų asmenų, teikiančių panašias į sporto klubų teikiamas paslaugas, lankymui ir atlikėjų paslaugoms. Šių lengvatų taikymo sąlygos lieka nepakeistos.

Patikslinta galiojanti PVMĮ nuostata dėl lengvatinio 5 procentų PVM tarifo taikymo Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka kompensuojamiems specialiosios medicininės paskirties produktams. Nuo medicinos pagalbos priemonių atskirta specialiosios medicininės paskirties maisto produktų sąvoka: specialios medicininės paskirties produktais laikomi specialūs maisto mišiniai, skirti tam tikromis ligomis sergantiems asmenims.


Elektromobiliams taikoma pirkimo (importo) PVM atskaitos lengvata

Siekdamas paskatinti verslą pirkti mažiau taršius automobilius, Seimas priėmė PVM įstatymo pataisą ir leido nuo 2023 m. sausio 1 d. atskaityti pirkimo ir importo PVM nuo įsigytų M1 klasės elektromobilių, kurių vertė ne didesnė kaip 50 000 eurų (įskaitant PVM).

Primintina: pagal PVMĮ 62 straipsnį, pirkimo ir importo PVM atskaita negalima, kai įsigyjamaslengvasis automobilis, skirtas vežti ne daugiau kaip 8 žmones (neskaičiuojant vairuotojo), arba nurodytos klasės automobilis priskirtas visureigių kategorijai (automobilio registravimo dokumentuose nurodoma M1 klasė), išskyrus atvejus, kai automobilis skirtas parduoti, bus skirtas nuomos veiklai vykdyti arba bus naudojamas keleivių vežimo už atlygį paslaugoms teikti. Pirkimo PVM atskaitos apribojimai taip pat netaikomi specialios paskirties lengviesiems automobiliams.

Nuo šių metų leidžiama atskaityti pirkimo arba importo PVM įsigyjant elektromobilius, jeigu elektromobilio vertė, įskaitant PVM, ne didesnė kaip 50 000 eurų, įskaitant PVM. Ši nuostata taikoma tik nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigytiems elektromobiliams. Tai reiškia, kad automobilio pirkimo dokumentas (PVM sąskaita faktūra arba invoice) turi būti išrašytas ne anksčiau kaip 2023 sausio 1 dieną. Nereikalaujama, kad elektromobiliai būtų nauji, jie gali būti ir naudoti, tačiau tai turėtų būti grynieji elektromobiliai. Hibridiniams automobiliams PVM lengvata netaikoma.

Atkreiptinas dėmesys: norint taikyti PVMĮ nustatytą lengvatą, elektromobilio vertė negali viršyti 50 000 eurų sumos su PVM. Jeigu PVM mokėtojas pirks elektromobilį iš kitos ES šalies, PVM suma bus apskaičiuota Lietuvoje ir prisidės prie elektromobilio vertės. Jeigu elektromobilio vertė invoice bus nurodyta 50 000 eurų, o Lietuvoje apskaičiuotas pardavimo PVM sudarys dar 21 proc., vadinasi, elektromobilio vertė jau bus 60 500 eurų, todėl PVM lengvata nebetaikoma, nes vertė viršija PVMĮ numatytą dydį.
Reikia nepamiršti ir pagrindinės PVM atskaitos taisyklės: pirkimo PVM atskaita galima, kai elektromobilis naudojamas PVM apmokestinamajai veiklai vykdyti. Jeigu PVM mokėtojo veikla mišri, o elektromobilis bus naudojamas bendrai, vadinasi, jo negalima priskirti vien PVM apmokestinamajai veiklai vykdyti, todėl bus galima atskaityti tik dalį PVM sumos. Tiesa, jeigu elektromobiliu naudosis vien fizinis asmuo privatiems poreikiams tenkinti, pavyzdžiui, akcininko žmona (ne įmonės darbuotoja), tokiu atveju PVM atskaita negalima.

Nuo šių metų sausio 1 d. leidžiama ne tik elektromobilių, kurių vertė su PVM yra ne didesnė kaip 50 000 eurų, pirkimo ir importo PVM atskaita, bet ir tokių elektromobilių nuomos pirkimo PVM atskaita. Svarbu, kad paslaugas pirkęs PVM mokėtojas turėtų įrodymų, kad išsinuomoto elektromobilio įsigijimo vertė su PVM (kai šį automobilį įsigijo nuomotojas) buvo ne didesnė kaip 50 000 eurų su PVM. VMI, aiškindama šį reikalavimą, nurodė: „PVM įstatyme nėra nustatyta, kokius konkrečiai dokumentus turi turėti PVM mokėtojas, svarbu, kad iš tokių dokumentų būtų galima nustatyti išsinuomoto elektromobilio kainą. Norėdami tai patvirtinti, PVM mokėtojai galėtų turėti įmonės, išnuomojusios elektromobilį, patvirtinimą (raštu, el. paštu), įsigijimo PVM sąskaitą faktūrą ar kitus dokumentus, nuomos sutartyje galėtų būti nurodyta elektromobilio kaina.“

Prievolė registruotis PVM mokėtojais dėl kontroliuojančių asmenų

Nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigalioja PVM įstatymo 71 str. 7 dalies papildymas, kai prievolė registruotis PVM mokėtojais dėl kontroliuojančių asmenų nebus taikoma. Tiesa, verslas turės įrodyti, kad nėra dirbtinio verslo skaidymo.

PVMĮ 71 str. 7 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai tas pats asmuo (vienas ar kartu su kitais asmenimis, kurie pagal PVMĮ laikomi su juo susijusiais) kontroliuoja keletą juridinių asmenų (daugiau negu vieną įmonę), visi jo kontroliuojami juridiniai asmenys ir jis pats (jeigu jis pats vykdo ekonominę veiklą) privalo pateikti prašymus įregistruoti juos PVM mokėtojais, jeigu bendra visų jų gauta atlygio suma iš ekonominės veiklos per metus (pastaruosius 12 mėnesių) viršijo PVMĮ nustatytą registravimosi PVM mokėtojais ribą (45 000 eurų), neatsižvelgiant į tai, kad kiekvieno tokio asmens ar dalies jų gauto ar gautino atlygio suma yra mažesnė už šią ribą.

Prievolė registruotis PVM mokėtojais taip pat taikoma, kai šie kontroliuojami asmenys ir jis pats įsigyja prekių iš kitų ES valstybių narių, kai šio asmens ir jo kontroliuojamų juridinių asmenų bendra iš kitos valstybės narės įsigyjamų prekių vertė per kalendorinius metus viršija 14 000 eurų (nors kiekvieno asmens atskirai įsigijimai iš kitų valstybių narių neviršija šios sumos).


Pavyzdžiui, fizinis asmuo A turi 100 proc. UAB „X“ akcijų ir dar 2022 m. su kitu fiziniu asmeniu D įsteigė MB „Z“ ir turi 50 proc. jos dalį. Tokiu atveju pagal PVMĮ laikoma, kad fizinis asmuo A kontroliuoja keletą juridinių asmenų (UAB „X“ ir MB „Z“).

PVMĮ 71 straipsnio komentare nurodyta: laikoma, kad asmuo, turėdamas 50 procentų akcijų (dalių), turi įtakos asmens priimamiems sprendimams (t. y. dėl jo nepritarimo sprendimas nepriimamas), todėl yra laikomas kontroliuojančiu asmeniu.
Kadangi fizinis asmuo kontroliuoja keletą juridinių asmenų, sprendžiant klausimą, ar privaloma registruotis PVM mokėtoju, UAB „X“ ir MB „Z“ pajamos susumuojamos. Jeigu UAB „X“ prekių ir paslaugų pardavimo pajamos per pastaruosius 12 mėn. sudaro 40 000 eurų, o MB „Z“ – 10 000 eurų, t. y. bendra pajamų abiejų fizinio asmens A kontroliuojamų įmonių suma yra 50 000 eurų, tokiu atveju ir UAB „X“, ir MB „Z“, pagal iki 2022 m. gruodžio 31 d. galiojusias PVM įstatymo nuostatas, privalėjo registruotis PVM mokėtojomis, o sandorius, kurie viršijo 45 000 eurų ribą, turėjo apmokestinti PVM.

Nuo 2023 m. sausio 1 d. PVMĮ 71 str. 7 dalis papildyta nuostatomis, kad šiame straipsnyje nurodyta prievolė registruotis PVM mokėtojais netaikoma, jeigu šie asmenys gali įrodyti, kad:

1) nė vienas jų valdymo organas ir (arba) atskiras valdymo organų narys nėra tas pats asmuo ir
2) jų faktiškai vykdoma ekonominė veikla nėra to paties pobūdžio ir jie neveikia vienas kito naudai ar interesais.
Grįžkime prie pavyzdžio. Jeigu UAB „X“ vykdo automobilių remonto paslaugų veiklą, o MB „Z“ verčiasi nekilnojamojo turto nuoma, tos įmonės neteikia viena kitai paslaugų ir neparduoda prekių, UAB „X“ ir MB „Z“ vadovas nėra tas pats asmuo, tokiu atveju įmonės gali įrodyti, kad nėra dirbtinio verslo skaidymo. Vadinasi, nuo 2023 m. sausio 1 d. jos neprivalo registruotis PVM mokėtojomis, kol vienos įmonės pajamos per 12 mėnesių neviršys 45 000 eurų.
Kita praktikoje pasitaikanti situacija, kai sutuoktiniai turi atskiras įmones. Žmona yra 100 proc. UAB „A“, kuri teikia grožio paslaugas, akcininkė ir direktorė. Vyras yra 100 proc. akcininkas ir direktorius UAB „B“, kuri vykdo statybos veiklą. Įmonės įsteigtos santuokos metu.

PVMĮ 71 straipsnio komentare nurodyta, kad „vieno sutuoktinio po santuokos įsteigta įmonė yra laikoma bendrąja jungtine nuosavybe (jeigu ta įmonė nėra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė), ir abu sutuoktiniai šios įmonės atžvilgiu laikomi kontroliuojančiais asmenimis (kadangi šią įmonę valdo kartu ir jiems priklauso lygios šios įmonės dalys). Jeigu sutuoktiniai neturi rašytinių įrodymų (nesudaryta vedybos sutartis, kuri registruojama Registrų centre), kad atitinkama įmonė yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė, t. y. įsteigta iš asmeninių to sutuoktinio lėšų, laikoma, kad po santuokos sudarymo vieno iš sutuoktinių (arba kiekvieno sutuoktinio atskirai) įsteigta įmonė yra bendroji jungtinė nuosavybė.“

Jeigu negalima įrodyti, kad vieno iš sutuoktinių įmonė yra įsteigta iš asmeninių lėšų (nėra vedybos sutarties), tokiu atveju laikoma, kad po santuokos sudarymo vieno iš sutuoktinių (arba kiekvieno sutuoktinio atskirai) įsteigta įmonė yra bendroji jungtinė nuosavybė. Tokias įmones sutuoktiniai, kaip susiję asmenys, valdo kartu, todėl galima teigti, kad vyras (arba žmona) kontroliuoja du juridinius asmenis: savo įmonę ir žmonos (vyro) įmonę.

Nuo 2023 m. sausio 1 d. sprendžiant klausimą, ar susijusiems asmenims atsiranda prievolė registruotis PVM mokėtojais, reikia įvertinti:

1) ar šių susijusių asmenų nė vienas jų valdymo organas ir (arba) atskiras valdymo organų narys nėra tas pats asmuo,
2) ar šie susiję asmenys vykdo tą pačią ar panašią veiklą,
3) ar šie susiję asmenys veikia vienas kito naudai ar interesais (pvz., perka ar parduoda vienas kitam paslaugas ar prekes, teikia vienas kitam paskolas ir pan.).
Žmonos UAB „A“ ir vyro UAB „B“ vadovai nėra tie patys asmenys, o kitų valdymo organų nėra. Žmonos UAB „A“ teikia grožio paslaugas, vyro UAB „B“ vykdo statybos veiklą. Vadinasi, skiriasi įmonių faktiškai vykdoma veikla. UAB „A“ ir UAB „B“ neturi jokių tarpusavio sandorių, įskaitant paskolų teikimą. Tokiu atveju apmokestinamieji asmenys gali įrodyti, kad nėra dirbtinio verslo suskaidymo, ir neturi prievolės registruotis PVM mokėtojais, kai kiekvieno asmens atskirai pajamos per paskutiniuosius 12 mėnesių neviršija 45 000 eurų arba iš kitos valstybės narės įsigyjamų prekių vertė per kalendorinius metus neviršija 14 000 eurų.

Prievolė registruotis PVM mokėtoju pagal PVMĮ 71 str. 7 dalies nuostatas gali atsirasti dėl kontroliuojamų asmenų ne tik juridiniams asmenims, bet ir pačiam fiziniam asmeniui, kontroliuojančiam keletą juridinių asmenų, kai šis asmuo vykdo ekonominę veiklą.
 
Atsakomybė už PVM mokėjimo tvarkos nesilaikymą

Vietoj šiuo metu galiojančių nuo 10 iki 50 procentų papildomai apskaičiuotos PVM sumos dydžio baudų bus taikomos nuo 20 iki 100 procentų apskaičiuotos papildomai mokėtinos PVM sumos dydžio baudos.

Jeigu mokesčio administratorius nustato, kad PVM mokėtojas mokestinio laikotarpio PVM deklaracijoje nepagrįstai sumažino apskaičiuotą į biudžetą mokėtiną PVM sumą arba padidino apskaičiuotą iš biudžeto grąžintiną PVM sumą, tokiam PVM mokėtojui skiriama nuo 20 iki 100 procentų apskaičiuotos papildomai mokėtinos PVM sumos dydžio bauda.

Kai apmokestinamajam asmeniui arba bet kokiam kitam asmeniui, nesančiam PVM mokėtoju, pagal PVM įstatymo nustatytą tvarką atsiranda prievolė mokėti PVM į biudžetą, tačiau jie to nepadaro, tokiems asmenims skiriama nuo 20 iki 100 procentų apskaičiuotos PVM sumos dydžio bauda.



Šio numerio temos:
– Atidus klystančiam, reiklus piktybiniam mokesčių vengėjui;
– Mažaverčio turto apskaita;
– Apskaitą tvarkantis asmuo: pareigos, atsakomybė ir santykis su įmonės vadovu;
– KLAIDAS BŪTINA NEDELSIANT TAISYTI! finansinės apskaitos ir atskaitomybės specialioji leksika kartais yra skandalingai klaidinanti;
– UAB „Pačiolis“ specialistų konsultacijos;
– VMI specialistų konsultacijos;
– VMI raštai;
– Per savaitę priimtų svarbiausių naujų norminių aktų ir jų pakeitimų apžvalga;
– Turguje įsigytos ir internete perparduotos prekės gali paploninti pardavėjų kišenes;
– 2023 metų pokyčiai: didesnė nedarbo išmoka, didesnės PSD ir pensijų kaupimo įmokos;
– Penki svarbūs dalykai, kuriuos reikia žinoti vaikus auginančioms ir dirbančioms šeimoms;
– 2023 m. sausio–vasario mėn. mokesčių sumokėjimo, deklaravimo ir kitų prievolių kalendorius.
 

Savaitraštis „Buhalterija: apskaitos ir mokesčių apžvalga“ 2023 01 17 d.

LR pelno mokesčio įstatymo pakeitimai nuo 2023 metų sausio 1 d.

 
Nuo 2023 metų įsigalioja nauji pelno mokesčio įstatymo pakeitimai. Straipsnyje aptarsime pagrindinius pakeitimus.

 
Neapmokestinamosios pajamos

Nuo 2023 metų sausio 1 dienos prie neapmokestinamųjų pajamų prisikariamas  atlyginimas už visuomenės poreikiams paimtą žemę ir (ar) kitą turtą.
Lengvatos tikslas – užtikrinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalies nuostatoje įtvirtintą asmens konstitucinę teisę į teisingą atlyginimą už visuomenės poreikiams paimamą turtą, t. y. kad savininkas gautų kompensaciją už prarastą turtą rinkos kaina ir faktiškai gaunamos kompensacijos už prarastą turtą dydis nebūtų sumažintas per mokestines prievoles.

Žemės paėmimą visuomenės poreikiams reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (toliau – Žemės įstatymas), Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymas (toliau – Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įstatymas) ir šiuos įstatymus įgyvendinantys teisės aktai.

Žemės įstatymas nustato, kad žemės paėmimas visuomenės poreikiams yra šio įstatymo nustatyta tvarka ir atvejais žemės išpirkimas (teisingai atlyginant) iš žemės savininkų, kai Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos priima sprendimą, kad ši žemė yra būtina visuomenės poreikiams. Žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama ir privačios žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos arba tam tikslui valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos tik išimtiniais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu pagal valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą, kai ši žemė pagal specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus, įskaitant ir valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentus, parengtus Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, tenkinant viešąjį interesą reikalinga šio įstatymo 45 straipsnyje nurodytiems tikslams.

Gautam atlygiui priskiriama suma, kuri apskaičiuojama ir išmokama paminėtų teisės aktų nustatyta tvarka už žemės ar (ar) kito turto paėmimą visuomenės poreikiams (pvz., išmoka už žemę pagal rinkos vertę, toje žemėje esančių sodinių, želdinių, medynų tūrio, negauto derliaus, įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė, visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, dėl žemės sklype esančių sodinių ir želdinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo turto išlaidos; gautam atlygiui taip pat priskiriamas atlyginimas už nuostolius, patirtus, atliekant statybinius tyrimus).
 
 Lietuvos hibridinis subjektas

LR pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnis papildyta 16-2 dalimi, apibrėžiančia koks asmuo laikomas Lietuvos hibridiniu subjektu, 4 straipsnis papildytas 8 dalimi, nustatančia šio subjekto mokesčių bazę,
Lietuvos hibridinis subjektas – subjektas, išskyrus kolektyvinio investavimo subjektą, arba darinys, kuriame daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų), balsavimo teisių ar teisių į paskirstytinojo pelno dalį, ar išimtinių teisių jas įsigyti tiesiogiai ar netiesiogiai valdo arba vienas užsienio valstybės rezidentas mokesčių tikslais, kuris pagal užsienio valstybės teisės aktus laikomas atskiru vienetu, tačiau jo pajamos ir sąnaudos pagal šį Įstatymą laikomos kito (kitų) asmens (asmenų) pajamomis ir sąnaudomis, arba keli asocijuoti asmenys, iš kurių bent vienas yra užsienio valstybės rezidentas mokesčių tikslais, kuris pagal užsienio valstybės teisės aktus laikomas atskiru vienetu, tačiau jo pajamos ir sąnaudos pagal šį Įstatymą laikomos kito (kitų) asmens (asmenų) pajamomis ir sąnaudomis.

Lietuvos hibridinio subjekto mokesčio bazei priskiriama pajamų dalis, kuri nėra kitaip apmokestinama pelno mokesčiu ar jam tapačiu mokesčiu pagal šio Įstatymo arba bet kurios kitos valstybės, kurios rezidentas mokesčių tikslais yra Lietuvos hibridinio subjekto dalyvis, teisės aktus.

PMĮ papildytas specialiąja mokestinės tvarkos neatitikimų priežasties panaikinimo taisykle. Specialioji taisyklė panaikina vieną iš mokestinių tvarkos neatitikimų susidarymo priežasčių – skirtingą apmokestinamojo vieneto (hibridinio subjekto) teisinį reglamentavimą ar traktavimą – ir tokiu būdu neleidžia atsirasti dėl šios priežasties susidariusių mokestinės tvarkos neatitikimų sukeliamoms pasekmėms.

Mokestinės tvarkos neatitikimų priežastis panaikinama Lietuvos hibridinį subjektą laikant Lietuvos apmokestinamuoju vienetu. Siekiant išvengti dvigubo tų pačių pajamų apmokestinimo, tokio vieneto mokesčio bazei priskiriama pajamų dalis, kuri nėra kitaip apmokestinama pelno mokesčiu ar jam tapačiu mokesčiu pagal PMĮ arba bet kurios kitos valstybės, kurios rezidentas mokesčių tikslais yra Lietuvos hibridinio subjekto dalyvis, teisės aktus. Lietuvos hibridinio subjekto gautų pajamų apmokestinimo tvarką taiko jo dalyviai.
 
Lengvatos juridiniams asmenims, vykdantiems stambų investicinį projektą

Nuo 2023 m. sausio 1 dienos pakeistos 58 straipsnio 16-2 ir 16-3 dalys. PMĮ 58 straipsnio pakeitimu nustatyta, kad įmonių, vykdančių stambius investicijų projektus, į stambaus investicijų projekto apimtį patenkančioms pajamoms iš atitinkamo intelektinės nuosavybės turto naudojimo pelno mokesčio lengvata stambiems projektams taikoma tik tuomet, jei šios pajamos atitinka PMĮ 5 str. 7–10 dalyse (išskyrus PMĮ 5 str. 7 dalies nuostatą dėl pelno mokesčio tarifo dydžio taikymo) ir 30 str. 1 ir 21 dalyse nustatytas sąlygas.

Tai reiškia, kad vykdant stambų projektą lengvatinis pelno mokesčio režimas atitinkamoms pajamoms iš intelektinės nuosavybės turto naudojimo gali būti taikomas tik tiems pelno mokesčio mokėtojams, kurie faktiškai vykdo veiklą, susijusią su moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra, o vėliau gauna pajamas iš atitinkamo intelektinės nuosavybės turto naudojimo (komercializavimo). ir Europos Komisijos išduoto leidimo teikti valstybės pagalbą sąlygomis
 
Neleidžiami atskaitymai

LR pelno mokesčio 31 straipsnio 1 dalis papildyta nuostata, kad neleidžiamais atskaitymais laikomas solidarumo įnašas, sumokėtas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Reglamento (ES) 2022/1854 įgyvendinimo“ nustatyta tvarka.
Pakeitimo tikslas - įtvirtinti nacionalinėje teisėje reguliavimą, kuris užtikrintų 2022 m. spalio 6 d. Tarybos reglamento (ES) 2022/1854 dėl skubios intervencijos, skirtos didelėms energijos kainoms mažinti (toliau – Reglamentas (ES) 2022/1854), nuostatų įgyvendintą. Įstatymo projektu siekiama detalizuoti Reglamento (ES) 2022/1854 nuostatas ir įtvirtinti šio reglamento konkretų įgyvendinimo ir taikymo modelį.

Reglamento (ES) 2022/1854 III skyrius nustato priemones, susijusias su žalios naftos, gamtinių dujų, anglių ir naftos perdirbimo sektoriais. Kadangi Lietuvoje nėra nustatytų panašių nacionalinių priemonių, kaip nurodoma Reglamento (ES) 2022/1854 14 straipsnyje, tai, siekiant taikyti šio skyriaus nuostatas (14 straipsnio 1 dalį ir 15 straipsnį), Įstatymo pakeitimu nustatoma: solidarumo įnašo suskaičiavimo principai, jo taikymo laikotarpis ir solidarumo įnašo sumokėjimo lėšų administratoriui tvarka. Reglamento (ES) 2022/1854 15 straipsnio įgyvendinimo tikslais, nustatyta, kad solidarumo įnašas skaičiuojamas vadovaujantis Pelno mokesčio įstatymo nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, kad solidarumo įnašo skaičiavimo bazė yra apmokestinamasis pelnas, iš kurio yra  išskaičiuojamas solidarumo įnašas, tai PMĮ pakeitimu nustatyta, kad solidarumo įnašas  pripažįstamas neleidžiamu atskaitymu.
 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS PELNO MOKESČIO ĮSTATYMAS

 

2001 m. gruodžio 20 d. Nr. IX-675

Vilnius

<…>

2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos

<…>

162. Lietuvos hibridinis subjektas – subjektas, išskyrus kolektyvinio investavimo subjektą, arba darinys, kuriame daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų), balsavimo teisių ar teisių į paskirstytinojo pelno dalį, ar išimtinių teisių jas įsigyti tiesiogiai ar netiesiogiai valdo arba vienas užsienio valstybės rezidentas mokesčių tikslais, kuris pagal užsienio valstybės teisės aktus laikomas atskiru vienetu, tačiau jo pajamos ir sąnaudos pagal šį Įstatymą laikomos kito (kitų) asmens (asmenų) pajamomis ir sąnaudomis, arba keli asocijuoti asmenys, iš kurių bent vienas yra užsienio valstybės rezidentas mokesčių tikslais, kuris pagal užsienio valstybės teisės aktus laikomas atskiru vienetu, tačiau jo pajamos ir sąnaudos pagal šį Įstatymą laikomos kito (kitų) asmens (asmenų) pajamomis ir sąnaudomis.

Pastaba: 2 straipsnį 162 dalies nuostatos yra taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2023 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pelno mokestį. (galioja nuo 2023 01 01, papildyta 2021 12 07 LR įstat. Nr. XIV-726)

<…>

4 straipsnis. Mokesčio bazė

<…>

8. Lietuvos hibridinio subjekto mokesčio bazei priskiriama pajamų dalis, kuri nėra kitaip apmokestinama pelno mokesčiu ar jam tapačiu mokesčiu pagal šio Įstatymo arba bet kurios kitos valstybės, kurios rezidentas mokesčių tikslais yra Lietuvos hibridinio subjekto dalyvis, teisės aktus.

Pastaba: 8 dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2023 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pelno mokestį. (galioja nuo 2023 01 01, papildyta 2021 12 07 LR įstat. Nr. XIV-726)

<…>

12 straipsnis. Neapmokestinamosios pajamos

<…>

19) atlyginimas už visuomenės poreikiams paimtą žemę ir (ar) kitą turtą.

Pastaba: 19 punkto nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2023 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pelno mokestį. (galioja nuo 2023 01 01, papildyta 2022 04 26 LR įstat. Nr. XIV-1052)

<…>

31 straipsnis. Neleidžiami atskaitymai

<…>

21) solidarumo įnašas, sumokėtas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Reglamento (ES) 2022/1854 įgyvendinimo“ nustatyta tvarka. (galioja nuo 2023 01 01, papildyta 2022 12 15 LR įstat. Nr. XIV-1681)

<…>

58 straipsnis. Perėjimo nuo vieneto pelno arba pajamų apskaičiavimo ir apmokestinimo pagal Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymą bei Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo IV skyrių tvarka

 

<…>

162. Juridinis asmuo, kuris įgyvendina stambų projektą pagal galiojančią stambaus projekto investicijų sutartį ir kurio vidutinis darbuotojų, reikalingų stambiam projektui Lietuvos Respublikoje įgyvendinti, skaičius mokestiniais metais ne mažesnis kaip 150, o kai investuojama Vilniuje, – ne mažesnis kaip 200 ir kai privačios kapitalo investicijos į stambų projektą Lietuvos Respublikoje pasiekė ne mažesnę kaip 20 milijonų eurų sumą, o kai investuojama Vilniuje, – ne mažesnę kaip 30 milijonų eurų sumą, ir kuris nesinaudoja šio straipsnio 16 dalies 1 ir 2 punktuose arba 163 dalyje nustatyta pelno mokesčio lengvata, nemoka pelno mokesčio pradedant tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį ši investicijų suma ir vidutinis darbuotojų skaičius buvo pasiekti. Šioje dalyje nustatyta lengvata taikoma tik tuo atveju, kai ne mažiau kaip 75 procentai atitinkamo mokestinio laikotarpio juridinio asmens pajamų sudaro pajamos iš duomenų apdorojimo, interneto serverių paslaugų (prieglobos) ir susijusios veiklos arba pajamos iš apdirbamosios gamybos, ir tik toms juridinio asmens pajamoms, kurios gautos įgyvendinant stambų projektą. Šioje dalyje nustatyta lengvata pajamoms iš intelektinės nuosavybės turto naudojimo netaikoma, išskyrus atvejus, kai šios pajamos atitinka šio Įstatymo 5 straipsnio 7–10 dalyse ir 30 straipsnio 1 ir 21 dalyse nustatytas sąlygas (išskyrus šio Įstatymo 5 straipsnio 7 dalyje nustatytą taikytiną pelno mokesčio tarifo dydį). Šioje dalyje nustatyta lengvata taikoma tik tuo atveju, kai juridinis asmuo turi auditoriaus išvadą, patvirtinančią reikalaujamą juridinio asmens privačių kapitalo investicijų dydį. Jeigu juridinio asmens privačių kapitalo investicijų suma į stambų projektą sumažėja ir nebesiekia 20 milijonų eurų sumos, o kai investuojama Vilniuje, – nebesiekia 30 milijonų eurų sumos, išskyrus ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos sąnaudas, ir (arba) vidutinis darbuotojų, reikalingų stambiam projektui įgyvendinti, skaičius mokestiniais metais tampa mažesnis kaip 150, o kai investuojama Vilniuje, – mažesnis kaip 200, lengvata netaikoma tą mokestinį laikotarpį, kurį juridinio asmens privačių kapitalo investicijų suma ir (arba) vidutinis darbuotojų skaičius mokestiniais metais taip sumažėjo, ir lengvatos taikymas atnaujinamas tą mokestinį laikotarpį, kurį juridinio asmens privačios kapitalo investicijos į stambų projektą vėl pasiekia 20 milijonų eurų sumą, o kai investuojama Vilniuje, – 30 milijonų eurų sumą ir (arba) vidutinis darbuotojų, reikalingų stambiam projektui įgyvendinti, skaičius mokestiniais metais vėl tampa ne mažesnis kaip 150, o kai investuojama Vilniuje, – ne mažesnis kaip 200. Šioje dalyje nustatyta lengvata juridiniam asmeniui, įgyvendinančiam stambų projektą, taikoma ne ilgiau negu 20 metų nuo stambaus projekto investicijų sutarties įsigaliojimo dienos. Šioje dalyje nustatyta lengvata taikoma tiek, kiek ji suderinama su Europos Sąjungos teisės aktais, kuriais reguliuojamas valstybės pagalbos teikimas, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta valstybės pagalbos teikimo ir priežiūros tvarka.

Pastaba: 162 dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2023 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pelno mokestį. (galioja nuo 2023 01 01 pagal 2021 12 07 LR įstat. Nr. XIV-726)

163. Juridinis asmuo, kuris įgyvendina stambų projektą pagal galiojančią stambaus projekto investicijų sutartį ir kurio vidutinis darbuotojų, reikalingų stambiam projektui įgyvendinti Lietuvos Respublikoje, skaičius mokestiniais metais ne mažesnis kaip 200, o privačios kapitalo investicijos į stambų projektą Lietuvos Respublikoje pasiekė ne mažesnę kaip 100 milijonų eurų sumą, ir kuris nesinaudoja šio straipsnio 16 dalies 1 ir 2 punktuose arba 162 dalyje nustatyta pelno mokesčio lengvata, nemoka pelno mokesčio pradedant tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį ši investicijų suma ir vidutinis darbuotojų skaičius buvo pasiekti. Šioje dalyje nustatyta lengvata taikoma tik tuo atveju, kai ne mažiau kaip 75 procentai atitinkamo mokestinio laikotarpio juridinio asmens pajamų sudaro pajamos iš duomenų apdorojimo, interneto serverių paslaugų (prieglobos) ir susijusios veiklos arba pajamos iš apdirbamosios gamybos, ir tik toms juridinio asmens pajamoms, kurios gautos įgyvendinant stambų projektą. Šioje dalyje nustatyta lengvata pajamoms iš intelektinės nuosavybės turto naudojimo netaikoma, išskyrus atvejus, kai šios pajamos atitinka šio Įstatymo 5 straipsnio 7–10 dalyse ir 30 straipsnio 1 ir 21 dalyse nustatytas sąlygas (išskyrus šio Įstatymo 5 straipsnio 7 dalyje nustatytą taikytiną pelno mokesčio tarifo dydį). Šioje dalyje nustatyta lengvata taikoma tik tuo atveju, kai juridinis asmuo turi auditoriaus išvadą, patvirtinančią reikalaujamą juridinio asmens privačių kapitalo investicijų į stambų projektą dydį. Jeigu juridinio asmens privačių kapitalo investicijų į stambų projektą suma sumažėja ir nebesiekia 100 milijonų eurų, išskyrus ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos sąnaudas, ir (arba) vidutinis darbuotojų, reikalingų stambiam projektui įgyvendinti, skaičius mokestiniais metais tampa mažesnis kaip 200, lengvata netaikoma tą mokestinį laikotarpį, kurį juridinio asmens privačių kapitalo investicijų į stambų projektą suma ir (arba) vidutinis darbuotojų skaičius mokestiniais metais taip sumažėjo, ir lengvatos taikymas atnaujinamas tą mokestinį laikotarpį, kurį juridinio asmens privačios kapitalo investicijos į stambų projektą vėl pasiekia 100 milijonų eurų ir (arba) vidutinis darbuotojų, reikalingų stambiam projektui įgyvendinti, skaičius mokestiniais metais vėl tampa ne mažesnis kaip 200. Šioje dalyje nustatyta lengvata juridiniam asmeniui, įgyvendinančiam stambų projektą, taikoma ne ilgiau negu 20 metų nuo stambaus projekto investicijų sutarties įsigaliojimo dienos. Šioje dalyje nustatyta lengvata taikoma tiek, kiek ji suderinama su Europos Sąjungos teisės aktais, reglamentuojančiais valstybės pagalbos teikimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta valstybės pagalbos teikimo ir priežiūros tvarka ir Europos Komisijos išduoto leidimo teikti valstybės pagalbą sąlygomis.

Pastaba: 163 dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2023 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pelno mokestį. (galioja nuo 2023 01 01 pagal 2021 12 07 LR įstat. Nr. XIV-726)

<…>

Dokumentą rasite „Pačiolio“ elektroniniuose norminių aktų sąvaduose. Pelno mokestis. I

skyrius. Pelno mokesčio įstatymas

 

Parengė UAB „Pačiolis“ metodinis centras pagal www.vmi.lt, www.lrs.lt.

 


– Nuo asmeninio iki įmonės imuniteto;
– Profesionali pagalba kiekvienam laiką taupančiam buhalteriui;
– Verslui aktualūs teisės aktų pakeitimai, įsigaliojantys 2023 metais;
– Pasitikrinkite asmenines „Sodros“ paskyras: beveik 68 tūkst. gyventojų šiemet įtraukti į pensijų kaupimą;
– Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija: kaip išvengti klaidų;
– Institucijų naujienos;
– Iš Ukrainos pasitraukusių asmenų priėmimui ir integracijai – 10 mln. eurų ES lėšų;
– UAB „Pačiolis“ specialistų konsultacijos;
– VDI specialistų konsultacijos;
– VMI raštai;
– Per savaitę priimtų svarbiausių naujų norminių aktų ir jų pakeitimų apžvalga;
– Ką turėtų žinoti skolininkas;
– Gyventojams aktualūs teisės aktų pakeitimai, įsigaliojantys 2023 metais;
– Netekti darbo turint paskolą: finansų ekspertė papasakojo, ko jokiu būdu negalima daryti;
– Peršalimą sukelia virusai, o ne šaltas oras;
– 2023 m. sausio mėn. mokesčių sumokėjimo, deklaravimo ir kitų prievolių kalendorius.
Periodas Kaina (Eur) Kiekis Pasirinkite
2023 m. savaitraščio „Buhalterija: apskaitos ir mokesčių apžvalga" 11 mėn. prenumerata (vasaris - gruodis) 177
2023 m. savaitraščio „Buhalterija: apskaitos ir mokesčių apžvalga" 6 mėn. prenumerata (vasaris - liepa) 97
2023 m. savaitraščio „Buhalterija: apskaitos ir mokesčių apžvalga" 3 mėn. prenumerata (vasaris - balandis) 49
2023 m. savaitraščio „Buhalterija: apskaitos ir mokesčių apžvalga" 11 mėn. prenumerata (vasaris - gruodis) 130
2023 m. el. savaitraščio „Buhalterija: apskaitos ir mokesčių apžvalga" 6 mėn. prenumerata (vasaris - liepa) 71
2023 m. el. savaitraščio „Buhalterija: apskaitos ir mokesčių apžvalga" 3 mėn. prenumerata (vasaris - balandis) 36


Į sąrašą


© 2009 UAB „Pačiolis“
Sprendimas: C I T R U S