|
|
El. parduotuvė
Prisijungimas pirkėjams
Savaitraštis „Buhalterija: apskaitos ir mokesčių apžvalga“
 |
Kiekvienai buhalterijai – savaitraštis „Buhalterija“! Norite visuomet turėti naujausią buhalterinę bei mokestinę informaciją kartu su praktiniais specialistų patarimais, kurie padės Jums teisingai ir lengviau atlikti sudėtingus buhalterinius darbus? Prenumeruokite ir skaitykite specialiai Jums skirtą profesinį savaitraštį „Buhalterija“
POPIERINĖ SAVAITRAŠČIO VERSIJA: |
SAVAITRAŠTYJE PER METUS RASITE:
daugiau kaip 370 apskaitos, mokesčių, teisės specialistų konsultacijų ir atsakymų į skaitytojų klausimus;
daugiau kaip 180 VMI, VDI, „Sodros“ ir kitų kontroliuojančių institucijų atstovų praktinių patarimų;
apie 100 publikacijų mokesčių apskaičiavimo, sumokėjimo ir administravimo klausimais;
apie 100 publikacijų buhalterinės apskaitos, finansinės atskaitomybės ir apskaitos organizavimo bei vadybos ir kaštų apskaitos klausimais;
apie 70 publikacijų darbo ir įmonių teisės klausimais;
Daug praktinių patarimų dėl tinkamo buhalterinės apskaitos reformos realizavimo įmonėje bei apskaitos ir mokesčių politikos atnaujinimo.
PAGRINDINĖS SAVAITRAŠČIO RUBRIKOS:
APSKAITA, APSKAITOS ORGANIZAVIMAS.
Žinomi apskaitos, audito ir apskaitos organizavimo specialistai aiškina ir nagrinėja atskirus buhalterinės apskaitos aspektus, kaip organizuoti apskaitą, rengti finansinę atskaitomybę ir kt.
MOKESČIAI; MOKESČIŲ LABIRINTUOSE. Spausdinami mokesčių specialistų parengti straipsniai apie mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo ypatumus. Cikle „OPTIMALŪS MOKESČIAI“ sistemingai bus aprašomos įvairios mokestinės lengvatos (pelno, pridėtinės vertės, gyventojų pajamų, „Sodros“ ir kitų mokesčių), kuriomis pasinaudoję galėsite teisėtai sumažinti savo įmonės mokestinę naštą.
BUHALTERINĖ VADYBOS IR KAŠTŲ APSKAITA. Šios srities patyrę specialistai pataria, kaip tinkamai apskaityti kaštus, kalkuliuoti produktų savikainą, organizuoti menedžmento apskaitą, kaip formuoti vadybai tinkamą informaciją ir kt.
TEISĖ BUHALTERIAMS; Teisininkai aiškina įvairius įmonių, darbo, mokesčių teisės klausimus.
AKTUALIJOS. Aiškinama, kaip taikyti apskaitos ir mokesčių įstatymų nuostatas ir rasti atsakymus į klausimus, su kuriais buhalteriai susiduria kasdieniame darbe. Patariama, kaip įgyvendinti viešojo sektoriaus apskaitos reformą. Informuojama apie audito įmonių veiklą ir audito priežiūros kontrolę.
SPECIALISTAI PATARIA. UAB „Pačiolis“, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinės darbo inspekcijos, ir teisės specialistų konsultacijos.
NAUDINGA INFORMACIJA. Spausdinamas mokesčių, deklaravimo ir sumokėjimo kalendorius, pateikiami VMI raštai, reglamentų naujienos. Visa tai padės teisingai tvarkyti apskaitą, laiku deklaruoti ir sumokėti mokesčius.
REDAKCIJA, PADĖK. Spausdinami skaitytojų prašymai padėti susivokti apskaitos ir mokesčių labirintuose, pateikiami specialistų atsakymai į juos.
PSICHOLOGAS PATARIA. Psichologijos specialistai pataria, kaip bendrauti su vadovais ir kolegomis, spręsti darbe kylančias psichologines problemas.
LAISVALAIKIS. Pateikiami straipsniai iš mokesčių ir apskaitos istorijos, pasakojama apie žinomus finansininkus, buhalterius, aprašomi ne tik Lietuvos, bet ir kitų valstybių įdomūs sukčiavimo atvejai, atskleidžiama skaičių reikšmė įvairiose gyvenimo srityse ir kt.
KIEKVIENAS PRENUMERATORIUS GAUS VERTINGUS PRIEDUS:
• Specialų leidinį „Naudinga informacija buhalteriams“ (įvairi informacija, padėsianti visus metus tvarkyti buhalterinę apskaitą, apskaičiuoti ir deklaruoti mokesčius);
• Buhalterio darbui naudingas atmintines
***
 Tik savaitraščio prenumeratoriams siūlome įsigyti su specialia nuolaida elektroninį savaitinį leidinį „MOKESČIŲ, APSKAITOS IR TEISĖS REGLAMENTŲ NAUJIENLAIŠKIS“. Kaina: 39 € 29 € (su PVM). Daugiau apie leidinį skaitykite ČIA |
KAIP PRENUMERUOTI?
• Mokėti tiesioginiu pavedimu, nepamiršti nurodyti leidinio kodo ir pristatymo adreso. (Įmonės rekvizitai: UAB „Pačiolio prekyba“, įmonės kodas 300807502, atsiskaitomoji sąskaita LT347044060005977111 AB SEB banke).
• Kreiptis į pardavimo vadybininką telefonu (8 5) 2700 636 arba el. paštu prenumerata(eta)paciolis.lt.
• Prenumeruoti UAB „Pačiolio prekyba“, Kalvarijų g. 129 Vilnius (Darbo laikas: I-IV 8.00 – 17.00 val., V 8.00 – 15.45 val.).
• Prenumeruoti Lietuvos pašto skyriuose.
Norėdami prisijungti prie elektroninės leidinio versijos, mokėjimo pavedime nurodykite savo el. pašto adresą.
LEIDINIŲ PRISTATYMAS:
• Leidinių pristatymas nemokamas.
• Prenumeratorius privalo pateikti visą reikalingą informaciją: leidinio kodą ir tikslų pristatymo adresą, kad prenumeratos užsakymas būtų kokybiškai įvykdytas. Jeigu informacija bus neišsami arba netiksli, Leidėjas negalės tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimų.
• Pasikeitus adresui prenumeratorius turi parašyti el. paštu: prenumerata(eta)paciolis.lt,nurodyti, kokio leidinio, kam ir kokiu adresu buvo užsakyta prenumerata ir koks naujas pristatymo adresas.
• Prenumeratorius, turintis pretenzijų dėl leidinio pristatymo, privalo kreiptis el. paštu: prenumerata(eta)paciolis.lt (nurodyti prenumeratos gavėjo duomenis, leidinio pavadinimą ir surašyti pretenziją) arba telefonu (8 5) 210 1255.
Aktualus straipsnis
Savaitraštis „Buhalterija: apskaitos ir mokesčių apžvalga“ 2023 05 23 d.
Naujoji apskaitos dokumentų papildymo tvarka primena senus laikus
Auditorius Gintautas Deveikis
Inspekcijos viršininkas 2023 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. VA-27 patvirtino naują Apskaitos dokumentų papildymo aprašą. Šis reglamentas pakeitė buvusias Apskaitos dokumentų papildymo taisykles, kurias tuometinis finansų ministras buvo patvirtinęs daugiau kaip prieš du dešimtmečius ir per tą laiką beveik nieko nepakeitė. Naujoje tvarkoje nieko iš esmės naujo nėra. Tiesa, šį kartą vietoje finansų ministro reglamentą pasirašė VMI viršininkas. Straipsnyje apžvelgsime apskaitos dokumentų papildymo procedūrą pagal naująją tvarką.
Inspekcijos viršininkas 2023 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. VA-27 patvirtino naują Apskaitos dokumentų papildymo aprašą. Šis reglamentas pakeitė buvusias Apskaitos dokumentų papildymo taisykles, kurias tuometinis finansų ministras buvo patvirtinęs daugiau kaip prieš du dešimtmečius ir per tą laiką beveik nieko nepakeitė. Naujoje tvarkoje nieko iš esmės naujo nėra. Tiesa, šį kartą vietoje finansų ministro reglamentą pasirašė VMI viršininkas. Straipsnyje apžvelgsime apskaitos dokumentų papildymo procedūrą pagal naująją tvarką.
Tiek senosios, tiek naujosios apskaitos dokumentų papildymo tvarkos poreikis kildinamas iš Mokesčių administravimo įstatymo 126 str. 4 dalies nuostatos, nurodančios, kad tais atvejais, kai į mokesčių mokėtojo turėtas išlaidas bei kitus mokėjimus, taip pat turto ir pajamų įsigijimo teisėtumą pagrindžiančius šaltinius nėra galimybės atsižvelgti, kadangi dokumentuose trūksta teisės aktuose numatytos informacijos (duomenų) ir (arba) mokesčių administratorius pagal šiuos dokumentus negali tiksliai identifikuoti juose nurodytų asmenų arba, mokesčių administratoriaus duomenimis, tokie asmenys neegzistuoja, mokesčių administratorius leidžia mokesčių mokėtojui centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka papildyti minėtus dokumentus trūkstama informacija (duomenimis). Atrodytų, verslui tai turėtų būti labai svarbi galimybė, padedanti „pasitaisyti“ ir išvengti papildomų mokesčių ir sankcijų vien dėl to, kad patirtos išlaidos pagrįstos netvarkingais dokumentais. Deja, susipažinus su tvarka ir joje numatytais atvejais, kada ir kokiais duomenimis tuos apskaitos dokumentus leidžiama pildyti, rūpinimosi verslu įspūdis pradeda blėsti.
Kada leidžiama papildyti apskaitos dokumentus?
Aptariama tvarka reglamentuoja apskaitos dokumentų pildymą trūkstama informacija tais atvejais, kai trūkumai išaiškėja atliekant mokestinį patikrinimą ar tyrimą. Šiuos veiksmus atliekantis Valstybinės mokesčių inspekcijos tarnautojas (ankstesnėje redakcijoje jis buvo vadinamas pareigūnu) turi surašyti laisvos formos raštą, kuriame reikia išvardyti papildytinus dokumentus ir juose trūkstamą informaciją, nurodyti informacijos papildymo terminą ir papildytų dokumentų pateikimo būdus. Jeigu kokie nors į tokį raštą įtraukti dokumentai per nustatytą laiką taip ir liks nepapildyti reikalaujama informacija, jais pagrįstos išlaidos negalės būti pripažintos sąnaudomis, pirkimo PVM negalės būti atskaitytas, nebus galimybės patvirtinti turto ar pajamų įsigijimo teisėtumo.
Kokia informacija leidžiama papildyti dokumentus?
Tiek senosios, tiek ir naujosios taisyklės iš esmės nurodo tuos pačius duomenis, kuriais gali būti papildyti netvarkingi apskaitos dokumentai. Kaip ir anksčiau, draudžiama papildyti pinigų apskaitai skirtus dokumentus – kasos pajamų ir išlaidų orderius, pinigų priėmimo ir išmokėjimo kvitus, bilietus ir kt. Svarbus pastarųjų metų pasikeitimas – Finansinės apskaitos įstatyme nustatyti skirtingi reikalavimai vadinamiesiems išoriniams ir įmonės vidaus apskaitos dokumentams. Pastariesiems dabar keliami tik trys reikalavimai: ūkinės operacijos laikotarpis arba data, turinys ir suma. Pažymėtina, kad nagrinėjama tvarka nenumato nė vieno iš šių duomenų papildymo galimybės. Be to, joje įrašyta, kad įmonės negali būti verčiamos apskaitos dokumentus papildyti informacija, kurios nereikalauja teisės aktai, tad aptariama tvarka iš esmės skirta tik išoriniams dokumentams papildyti.
Pagal naująsias taisykles, apskaitos dokumentai gali būti papildyti tokia informacija:
1) apskaitos dokumento pavadinimu;
2) prekių tiekėjo (paslaugų teikėjo), t. y. pardavėjo:
– buveinės, o jeigu tai fizinis asmuo – nuolatinės gyvenamosios vietos adresu;
– PVM mokėtojo kodu arba juridinio asmens kodu, jeigu yra jo pavadinimas;
– ūkio subjekto pavadinimu, jeigu yra jo juridinio asmens kodas;
– fizinio asmens PVM mokėtojo kodu, asmens kodu, individualios veiklos pažymos numeriu arba verslo liudijimo numeriu, jeigu dokumente yra nurodytas šio asmens vardas ir pavardė;
– fizinio asmens vardu ir pavarde, jeigu yra jo PVM mokėtojo kodas, o kai jis PVM mokėtojo kodo neturi, yra asmens kodas, individualios veiklos vykdymo pažymos numeris arba verslo liudijimo numeris;
3) prekių arba paslaugų pirkėjo (kliento):
– nurodytu adresu;
– PVM mokėtojo kodu arba juridinio asmens kodu, jeigu yra jo pavadinimas;
– ūkio subjekto pavadinimu, jeigu yra jo juridinio asmens kodas;
– fizinio asmens PVM mokėtojo kodu, asmens kodu, individualios veiklos vykdymo pažymos numeriu arba verslo liudijimo numeriu, jeigu dokumente yra įrašytas jo vardas ir pavardė;
– fizinio asmens vardu ir pavarde, jeigu yra jo PVM mokėtojo kodas, o kai jis PVM mokėtojo kodo neturi, yra asmens kodas, individualios veiklos vykdymo pažymos numeris arba verslo liudijimo numeris;
4) PVM tarifu;
5) fiskalinio agento PVM mokėtojo kodu, jeigu yra jo pavadinimas, arba vardu ir pavarde (jeigu tai – fizinis asmuo), ir (ar) fiskalinio agento nurodytu adresu, kai pagal PVMĮ prievolė apskaičiuoti PVM tenka užsienio PVM apmokestinamojo asmens paskirtam fiskaliniam agentui;
6) nuoroda į atitinkamą PVMĮ arba 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos nuostatą arba bet kokia kita nuoroda, pagrindžiančia, kad prekės (paslaugos) neapmokestinamos, apmokestinamos, taikant 0 procentų PVM tarifą, kai įforminamas prekių (paslaugų), kurios neapmokestinamos, apmokestinamos, taikant 0 procentų PVM tarifą, tiekimas (teikimas);
7) nuoroda „Atvirkštinis apmokestinimas“, kai įforminamas prekių ir (arba) paslaugų, už kurias prievolė apskaičiuoti (arba išskaityti) ir sumokėti PVM tenka pirkėjui (klientui), tiekimas (teikimas);
8) nuoroda „Pinigų apskaitos sistema“, kai prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda, gavus atlygį už patiektas prekes ar suteiktas paslaugas;
9) nuoroda „Sąskaitų faktūrų išsirašymas“, kai PVM sąskaitą faktūrą prekių tiekėjo ar paslaugų teikėjo vardu įformina pirkėjas.
Kaip turėtų būti papildyti dokumentai?
Dokumentus leidžiama papildyti tik juos surašiusiam ūkio subjektui, todėl nebegalima papildyti dokumentų, kuriuos išrašęs asmuo nebeegzistuoja. Atsižvelgiant į dokumentų pildymo priežastis, manytina, didžiausia tikimybė, kad pildyti teks iš kitų įmonių ar fizinių asmenų gautus apskaitos dokumentus. Deja, ne visada dokumentus išrašiusieji gali būti geranoriški. Ypač jeigu tai fiziniai asmenys, kurie tuo laikotarpiu, kai siekiama papildyti dokumentą, gali ir nebevykdyti ekonominės veiklos.
Taisyklės reikalauja, kad būtų lengva nustatyti, kokiais duomenimis buvo papildytas apskaitos dokumentas, todėl trūkstama informacija įrašoma ne į neužpildytus atitinkamus laukelius, bet pateikiama atskirai. Papildant elektroninius dokumentus, šis reikalavimas gali būti įgyvendintas ir kitaip, jeigu technologijos leidžia identifikuoti duomenis, kuriais buvo papildyti dokumentai. Taip pat turi būti nurodyta papildymų atlikimo data ir tuos papildymus atlikęs asmuo. Elektroninių apskaitos dokumentų papildymą turi patvirtinti ūkio subjekto, kuriame jis buvo papildytas, vadovas. Deja, taisyklėse neužsimenama, kad apskaitos dokumentų papildymą galėtų tvirtinti ne tik pats vadovas, bet ir jo įgaliotas asmuo. Pavyzdžiui, apskaitą tvarkantis asmuo. Kituose teisės aktuose tokia formuluotė seniai įprasta. Taip ir neaišku, ar įgaliojimo galimybė šiame reglamente sąmoningai nebuvo įrašyta ar tiesiog pamiršta.
Jeigu pildytini popieriniai apskaitos dokumentai, mokesčių administratoriaus tarnautojas, prieš atiduodamas juos papildyti, dokumentus turi pažymėti savo spaudu. Kad papildomą informaciją būtų galima atskirti nuo pradinės, nauji duomenys įrašomi laisvose dokumento vietose ar kitoje dokumento lapo pusėje. Įrašoma ne tik papildoma informacija, bet ir nurodomas jos pavadinimas, pavyzdžiui, apskaitos dokumento pavadinimas: sąskaita. Ant papildyto popierinio apskaitos dokumento turi būti dokumentą papildžiusio asmens vardas, pavardė, pareigų pavadinimas, data ir parašas, taip pat ūkio subjekto, kuriame jis buvo papildytas, vadovo vardas, pavardė, parašas ir juridinio asmens antspaudas, jeigu pareiga turėti antspaudą nustatyta juridinio asmens steigimo dokumentuose arba įstatymuose. Jeigu popierinį apskaitos dokumentą papildo fizinis asmuo, ant papildyto popierinio apskaitos dokumento turi būti tokio asmens vardas, pavardė, data ir parašas.
Papildyti apskaitos dokumentai per mokesčių administratoriaus tarnautojo rašte nurodytą terminą (kuris negali būti trumpesnis kaip 5 dienos) pateikiami šiame rašte nurodytu būdu.
Ką daryti, jeigu duomenų trūkumas nustatomas ne VMI patikrinimo metu?
Taisyklės to nereglamentuoja, nes jos skirtos tik apskaitos dokumentų papildymui, kai informacijos trūkumas nustatomas VMI patikrinimo metu. Pažymėtina, kad galiojantys teisės aktai nedraudžia asmenims (tiek fiziniams, tiek juridiniams), pastebėjusiems tam tikrų trūkumų, savo iniciatyva papildyti apskaitos dokumentą. Taip pat nebereglamentuojama apskaitos dokumentų taisymo tvarka. Panaikinus Buhalterinės apskaitos įstatymą, neteko galios ir nuostata, kad apskaitos dokumentus galima taisyti tik jų surašymo metu, taisant revizijos būdu, kad būtų matoma ir ištaisyta informacija. Dabar kiekviena įmonė pati sprendžia, ar taisyti apskaitos dokumentus. Jeigu taip, – kaip ir kada taisyti. Rekomenduojama tai įteisinti įmonės vadovo patvirtintoje vidaus tvarkoje, kad nereglamentuotas dokumentų taisymas nevirstų jų klastojimu. Taip pat gali būti svarbu nusistatyti ir apskaitos dokumentų papildymo tvarką, kai juos koreguoti tenka savo iniciatyva. Nebūtina, kad ši įmonės nustatyta tvarka atkartotų VMI paskelbtąją, nors, rengiant savąją, galimybė pasinaudoti egzistuojančia būtų palengvinimas.
Rengiant įmonės tvarką, galima nustatyti, kad, pavyzdžiui, trūkstama informacija dokumentą gali papildyti ne tik jį surašiusi, bet ir dokumentą gavusi įmonė. Tiesa, toks apskaitos dokumento papildymas trūkstama informacija gali sudaryti prielaidas dokumentų perrašymui ar net jų klastojimui. Kai kam gali kilti pagunda dokumentą papildyti ne tik „pamirštu“ jo pavadinimu, bet ir visais pirkėjo duomenimis, nupirktų daiktų pavadinimais, jų kainomis ar kita informacija. Ar taip iš esmės pakoregavę dokumentą, galėsime teisėtai vadinti jo „papildymu“? Reikėtų prisiminti, kad pagal Finansinės apskaitos įstatymo nuostatas, apskaitos dokumentas – tai ūkinę operaciją patvirtinanti tekstinė informacija, kuri turi būti užfiksuota ūkinės operacijos metu arba jai įvykus ar pasibaigus. Dokumentą gavėjui privalu pateikti ar išsiųsti ne vėliau kaip iki kito mėnesio 10 dienos. Dokumento pildymu esminiais duomenimis jau po ūkinės operacijos atlikimo momento tikrai negalėtume laikyti atitinkančio išvardytas sąlygas. Tai labiau panašu į dokumentų klastojimą.
Kur yra ta riba, skirianti neesminių dokumento trūkumų pašalinimą nuo galimo jo klastojimo? Kadangi teisės aktai plačiau neaptaria galimybės savo iniciatyva papildyti apskaitos dokumentų, kyla labai daug klausimų ir neaiškumų. Akivaizdu, kad jau surašius dokumentą, pildyti jį esminiais duomenimis, kurių nepatvirtina kita dokumente esanti informacija, yra neteisėta. Tiesa, akivaizdu dar štai kas: įmonei pavėluotai nustačius, kad, pavyzdžiui, gautoje PVM sąskaitoje faktūroje nebuvo įrašytas pirkėjo adresas ar pardavėjo įmonės kode trūksta kelių paskutinių skaitmenų, šių duomenų papildomas įrašymas, net kai tą savarankiškai atliko pirkėjas, neturėtų būti laikomas apskaitos dokumento klastojimu. Be to, šiuo atveju nebūtų pareigos trūkstamus duomenis įrašyti būtinai kitoje lapo pusėje ar kitoje laisvoje vietoje. Juos būtų galima įrašyti toje vietoje, kur jie ir turėjo būti. Nors bus akivaizdžiai matyti, kad dalis dokumento informacijos buvo įrašyta jau jį atspausdinus, tai nėra draudžiama. Kaip minėta, visuomet reikėtų paisyti saiko ir nesukurti terpės dokumentų klastojimui.
Paprasčiausias būdas savotiškai legalizuoti įmonėje taikomą apskaitos dokumentų pildymo praktiką, siekiant išvengti galimų kaltinimų neteisėta veikla, šias procedūras formalizuoti – patvirtinti apskaitos dokumentų papildymo įmonėje tvarką. Joje būtų galima numatyti, kokiais duomenimis apskaitos dokumentą leidžiama papildyti jo gavėjui. Pavyzdžiui, kai tuos duomenis patvirtina kiti. Būtų galima apibrėžti ir pareigybes, kam tokia teisė suteikiama. Buhalteriams tokia tvarka būtų itin naudinga, nes susidūrus su netvarkingais dokumentais, būtų paprasčiau apsispręsti, ar juos galima papildyti, ar tai nebus traktuojama kaip neteisėta veikla.
Vietoje išvadų
Nuostata, kad VMI patikrinimo metu nustačius trūkumų apskaitos dokumentuose, jie gali būti papildyti, Mokesčių administravimo įstatyme atsirado daugiau kaip prieš du dešimtmečius. Tuomet pasirodė ir pirmoji dokumentų papildymo tvarka. Per šiuos dvidešimt metų gyvenimas Lietuvoje iš esmės pasikeitė. Vis daugiau duomenų tampa vieši. Įmonių kodus, adresus, finansinius duomenis ir daug kitos informacijos galima sužinoti akimirksniu. Atsirado i.MAS sistema, keičianti patį mokesčių administravimo būdą ir požiūrį į mokesčių mokėtojus. Nepaisant viso šio technologinio ir kultūrinio progreso, naujoji tvarka niekuo nesiskiria nuo senosios. XXI amžiumi čia net nekvepia. Kokia prasmė reikalauti, kad įmonė, pavyzdžiui, dokumento pavadinime prie sąskaitos faktūros dar prirašytų ir pamirštas ar neatsispausdinusias raides PVM, kai pagal visus kitus to dokumento duomenis akivaizdu, kad tai yra PVM sąskaita faktūra? Kodėl be šių trijų raidžių PVM atskaita negalima, o jas įrašius, įvyksta stebuklas? O jeigu už garažo nuomą fizinio asmens išrašytas dokumentas bus pavadintas, pavyzdžiui, prašymu ar tiesiog dokumentu, jis juk bus tinkamas nuomos išlaidas pripažinti leidžiamais atskaitymais, nes turės pavadinimą. Bet jeigu dokumente nebus jokio pavadinimo, dėl to sumokėti nuompinigiai gali tapti neleidžiamais atskaitymais. Ar toks mokesčių administratoriaus požiūris neprimena nepriklausomybės pradžioje išpopuliarintų „žiaurių akcijų“, kai gąsdinimais buvo siekiama padidinti biudžeto įplaukas? Tuo metu dokumentus pripažindavo netinkamais sąnaudoms pagrįsti vien dėl to, kad juose nebuvo įrašytų dokumentą surašiusio asmens pareigų ar jo vardo. Apie tai, kad jau po kelerių metų apskritai nebeprivalėsime šių duomenų nurodyti ir net galėsime nepasirašyti PVM sąskaitų faktūrų, tuo metu niekas net nesapnavo. Lietuva tapo Europos Sąjungos nare ir privalomi parašai iš dokumentų dingo. Šalies biudžetas dėl to nesugriuvo. Lieka tikėtis, kad įgaliojimai, kuriuos Mokesčių administravimo įstatymas ir naujosios taisyklės suteikia mokestinius patikrinimus ir tyrimus atliekantiems tarnautojams, nebus beatodairiškai taikomi, ir kiekvieną kartą aptikus dokumentą, kuriame nebus įrašytas, pavyzdžiui, adresas, dėl to neims vaikyti buhalterio, reikalaujant pildyti dokumentus nieko iš esmės nekeičiančiais duomenimis.
Šio numerio temos:
– Buhalteriams naudingas laikas;
– Lengvatos, taikomos apskaičiuojant pelno mokestį;
– Septyni sėkmingų investuotojų įpročiai;
– UAB „Pačiolis“ specialistų konsultacijos;
– VDI specialistų konsultacijos;
– VMI raštai;
– Per savaitę priimtų svarbiausių naujų norminių aktų ir jų pakeitimų apžvalga;
– Svarbiausi norminių aktų pakeitimai, paskelbti anksčiau, bet įsigaliojantys 2023 m. birželio 1 d.;
– Finansiniams įpročiams įtakos turi vaikystėje matyti pavyzdžiai;
– Verslo skaidrumas gyventojų akimis: legaliai mokamas atlygis, kritiškai vertinama įmonių veikla;
– Kokie simptomai įspėja, kad laikas apsilankyti pas oftalmologą;
– Naudingi skaičiai;
– Mokesčių kalendorius.
– Lengvatos, taikomos apskaičiuojant pelno mokestį;
– Septyni sėkmingų investuotojų įpročiai;
– UAB „Pačiolis“ specialistų konsultacijos;
– VDI specialistų konsultacijos;
– VMI raštai;
– Per savaitę priimtų svarbiausių naujų norminių aktų ir jų pakeitimų apžvalga;
– Svarbiausi norminių aktų pakeitimai, paskelbti anksčiau, bet įsigaliojantys 2023 m. birželio 1 d.;
– Finansiniams įpročiams įtakos turi vaikystėje matyti pavyzdžiai;
– Verslo skaidrumas gyventojų akimis: legaliai mokamas atlygis, kritiškai vertinama įmonių veikla;
– Kokie simptomai įspėja, kad laikas apsilankyti pas oftalmologą;
– Naudingi skaičiai;
– Mokesčių kalendorius.
Savaitraštis „Buhalterija: apskaitos ir mokesčių apžvalga“ 2023 05 16 d.
Skolos įmokų įskaitymo tvarka
Vaidotas Dauskurdas
Konsultantas ekspertas
Kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ atlikta analizė atskleidė, kad fizinių asmenų skolų suma kovo mėnesį sudarė 364,8 mln. eurų, o tai beveik 6,8 mln. eurų daugiau, nei buvo šių metų pradžioje (358 mln. eurų). Taip pat nurodoma, kad bendras skolininkų skaičius pirmąjį šių metų ketvirtį padidėjo 5 tūkst. ir dabar siekia beveik 201 tūkst. Nors šie duomenys siejami su fizinių asmenų įsiskolinimais, skolininkų ir skolų verslo santykiuose taip pat daugėjo. Apžvelkime, kokia tvarka kreditoriai turi teisę įskaičiuoti skolininkų mokamas sumas, kai pastarieji dengia savo įsiskolinimus, ir į ką būtina atkreipti dėmesį, kad kreditoriaus sprendimas atitiktų teismų praktiką.
Civilinio kodekso (CK) 6.54 straipsnyje nustatyta, kaip turėtų būti paskirstomos įmokos, kreditoriaus gautos skolininkui vykdant savo prievolę. Kitaip tariant, ši CK nuostata aptaria, kokia tvarka kreditorius gali įskaityti iš skolininko gautus mokėjimus, kai pastarasis vykdo savo prievolę. Aptariamo straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausia skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu. Ši nuostata reiškia, kad tuo atveju, jeigu skolininkas praleido savo prievolės įvykdymo terminą ir kreditorius dėl to patyrė kokių nors išlaidų, tokios išlaidos turėtų būti dengiamos pirmiausia. Kitaip tariant, kreditorius, gavęs skolininko mokėjimą, turėtų teisę pirmiausia dengti šias išlaidas, o tik po to likusią įmokos dalį galėtų skirti kitoms išlaidoms padengti. Išlaidoms, kurias kreditorius patiria dėl reikalavimo skolininkui įvykdyti prievolę pareiškimo, būtų priskiriamos išlaidos pokalbiams telefonu, pranešimų rengimui, pašto ar siuntų pristatymui. Taip pat tokioms išlaidoms būtų priskiriamos ir kreditoriaus kelionės pas skolininką išlaidos, jeigu tokiu būdu kreditorius siektų paskatinti skolininką padengti savo skolą. Jeigu kreditorius skolų išieškojimui samdytų šios srities specialistus, pavyzdžiui, skolų išieškojimo įmones, teisininkus, advokatus ir pan., šiems asmenims išmokėtą atlyginimą už suteiktas paslaugas taip pat būtų galima priskirti pirmiausia atlygintinoms kreditoriaus išlaidoms.
Labai svarbu, kad kreditoriaus dėl skolos atlyginimo pareiškimo patirtos išlaidos būtų pagrįstos atitinkamais dokumentais. Nesant dokumentų, patvirtinančių, kad kreditorius faktiškai patyrė tokių išlaidų, ar nesant galimybės pagrįsti, kad jos patirtos reiškiant reikalavimą vykdyti prievolę, kreditorius negalėtų reikalauti atlyginti tokių išlaidų, be to, negalėtų jų dengti ir iš skolininko gauta įmoka.
Civilinio kodekso 6.54 str. 2 dalis nustato, kad antrąja eile įmokos skiriamos palūkanoms mokėti pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą. Šiuo atveju įstatymo leidėjas omenyje turėjo palūkanas, kurias skolininkas moka pagal kredito sutartis. Pavyzdžiui, Civiliniame kodekse įtvirtinta, kad skolininkas vadinamąsias mokėjimo (pelno) palūkanas moka pagal paskolos (CK 6.872 str.), banko indėlio (CK 6.896 str.), banko sąskaitos (CK 6.920 str.) ir kitas sutartis. Pažymėtina, kad mokėjimo (pelno) palūkanas gali įtvirtinti ir specialieji įstatymai (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymas). Tiesa, jeigu skolininkas yra praleidęs tokių palūkanų mokėjimo terminą, kreditorius, gavęs skolininko mokėjimą, turės teisę iš šio mokėjimo pirmiausia padengti išlaidas skolos atgavimo reikalavimo pareiškimui (įmokos įskaitymas pirmąja eile), o iš likusios įmokos dalies turės teisę dengti priskaičiuotas palūkanas, kurių sumokėjimo terminas pagal sutartį būtų praėjęs.
Analogiškas eiliškumas būtų taikomas ir palūkanoms, aptartoms CK 6.37 str. 2 dalyje, kur nurodoma, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Mintyje turimos vadinamosios procesinės palūkanos, kurios, gavus skolininko įmoką, taip pat gali būti įskaitomos antrąja eile.
Pagal CK 6.54 str. 3 dalį, kreditorius trečiąja eile iš gautos įmokos išskaičiuoja netesybas. Civilinėje teisėje netesybomis laikomi bauda ir delspinigiai. Kalbant apie netesybas, svarbu, kad jos turi būti aiškiai aptartos sutartyje, o jeigu tai nepadaryta, skolininkui nekiltų pareiga mokėti netesybas. Trečiąja eile įskaičius netesybas, likusią įmokos dalį kreditorius privalėtų skirti pagrindinei prievolei įvykdyti (skolai grąžinti). Kitaip tariant, tik po aptartų atskaitymų likusi gautos įmokos dalis būtų užskaitoma skolai grąžinti, mat CK 6.54 str. dalis nustato, kad ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti.
Kitaip tariant, ši CK nuostata nustato, kad kreditorius, gavęs skolininko įmoką, jeigu šalys nesutarė kitaip, ją gali įskaityti aptarta ir kodekse nustatyta tvarka. Pasikartokime: kreditorius ir skolininkas turi teisę sutarti dėl kitokios gautos įmokos įskaitymo tvarkos, tačiau, jeigu nesutarta kitaip, skolininkas neturi galimybių jos pakeisti. Tai įstatymu įtvirtinta tvarka, tad vienašaliu sprendimu ji negali būti pakeista.
Pažymėtina, kad aptariama CK nuostata taip pat įtvirtina kreditoriaus teisę atsisakyti priimti skolininko siūlomą įmoką, jeigu skolininkas nurodo kitokį įmokų paskirstymą. Žinoma, tai įmanoma tik tada, jeigu ta skolininko nurodyta įmokų paskirstymo tvarka nėra pagrįsta šalių sudaryta sutartimi: esant tokiai aplinkybei, kreditorius neturės teisės atsisakyti priimti įmokos.
Dėl netesybų įskaitymo
Lietuvos teismai ne kartą nagrinėjo ginčus, kuriuose buvo keliamas klausimas, ar pagrįstai ir teisingai kreditorius įskaitė gautas skolininko įmokas: tiksliau, ar pagrįstai iš skolininko įmokų iš pradžių buvo dengiamos netesybos, o tik po to – pagrindinė skola.
Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2017 m. balandžio 19 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-378/2017 nurodė: jeigu skolininkas nustato kitokį įmokų paskirstymą, negu nustatyta CK 6.54 str. 1–4 dalyse, kreditorius turi teisę atsisakyti priimti skolininko siūlomą įmoką. Vadinasi, jeigu skolininkas, nesant šalių sutarties, pasiūlo kitokį įmokų paskirstymą ir kreditorius su tuo sutinka, įskaitydamas lėšas pagal skolininko pasiūlytą įmokos paskirstymo eiliškumą, laikoma, kad šalys susitarė dėl kitokio įmokų paskirstymo. Tiesa, nepaisant to, kokį įmokos paskirstymo eiliškumą nurodo skolininkas, kreditorius, jeigu su tuo nesutinka, turi teisę paskirstyti įmokas pagal CK 6.54 str. 1–4 dalyse nurodytą eiliškumą arba, jeigu šalys susitarusios dėl įmokų paskirstymo, – pagal sutartyje aptartą eiliškumą.
Aptariamoje byloje teismas išskyrė būtinybę įvertinti, ar buvo išreikšta sutarties šalių valia dėl įmokų paskirstymo tvarkos: jeigu tvarka buvo aptarta, kokia tvarka buvo nustatyta. Reikia įvertinti, ar vykdant sutartį nepasikeitė šalių valia. Be to, svarbu įvertinti ir šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo. Taip pat teismas nurodė, kad įmokų paskirstymo teise kreditorius turi pasinaudoti iš karto gavęs skolininko įmokas. Toks reikalavimas išplaukia iš teisės aktų reikalavimų, nustatytų dėl juridinių asmenų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimo ir registravimo, kai taikomas reikalavimas, kad apskaitos dokumentai būtų surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Teismas darė išvadą, kad įmokų gavimo metu nepaskirstydamas įmokų arba paskirdamas jas pagrindinei prievolei apmokėti, bet vėliau iš naujo perskirstydamas įmokas taip, kad jomis būtų pirmiausia apmokami delspinigiai ir tik po to – pagrindinė skola, kreditorius elgiasi nesąžiningai.
Vertindamas minėtos bylos sprendimui reikšmingas aplinkybes, teismas pabrėžė, kad šalys įmokų mokėjimo metu suderino savo valią dėl įmokų paskirstymo tvarkos, t. y. kad įmokos mokamos skolai už vandenį dengti. Ieškovė (paslaugų teikėja), gaudama atsakovo (kliento) įmokas, iš karto nepasinaudojo įmokų paskirstymo teise, todėl vėlesni ieškovės veiksmai, atsakovo įmokomis pirmiau padengiant delspinigius, iš esmės prieštaravo šalių konkliudentiniais veiksmais patvirtintai įmokų paskirstymo tvarkai.
Vertinant tai, kas aptarta šioje trumpoje publikacijoje, galima daryti išvadą: nors Civilinis kodeksas pateikia tvarką, kaip turi būti įskaitomos skolininko mokamos įmokos, jeigu tai neaptarta šalių sudarytoje sutartyje, svarbu ir tai, kad įmokų paskirstymo teise kreditorius turi pasinaudoti iš karto gavęs skolininko įmokas. Jeigu skolininkas nurodo kitokį įmokų paskirstymą, negu nustatyta CK 6.54 str. 1–4 dalyse, kreditorius turi teisę atsisakyti priimti skolininko siūlomą įmoką. Vadinasi, jeigu skolininkas, nesant šalių sutarties, pasiūlo kitokį įmokų paskirstymą ir kreditorius su tuo sutinka, įskaitydamas lėšas pagal skolininko pasiūlytą įmokos paskirstymo eiliškumą, laikoma, kad šalys susitarė dėl kitokio įmokų paskirstymo.
Tiesa, nepaisant to, kokį įmokos paskirstymo eiliškumą nurodo skolininkas, kreditorius, jeigu su tuo nesutinka, turi teisę paskirstyti įmokas pagal CK 6.54 str. 1–4 dalyse nurodytą eiliškumą arba, jeigu šalys yra sudariusios susitarimą dėl įmokų paskirstymo, – pagal sutartyje aptartą eiliškumą. Apie tokį kreditoriaus sprendimą skolininkas turi būti aiškiai informuotas.
– Finansinių ataskaitų kokybės stebėseną atliekančiai institucijai – daugiau įgaliojimų;
– Kada pailgėjusi darbo laiko trukmė nelaikoma viršvalandžiais;
– Kaip elgtis verslui, susidūrusiam su sunkumais grąžinant paskolą;
– 2024 metais griežtės reikalavimai įmonių kibernetiniam saugumui;
– Institucijų naujienos;
– UAB „Pačiolis“ specialistų konsultacijos;
– VDI specialistų konsultacijos;
– VMI specialistų konsultacijos;
– VMI raštai;
– Per savaitę priimtų svarbiausių naujų norminių aktų ir jų pakeitimų apžvalga;
– Skaidriai dirbančiojo asmens identifikavimo sistemai – vieneri metai;
– Į ką reikėtų atkreipti dėmesį vartojant vaistus;
– 2023 m. gegužės mėn. mokesčių sumokėjimo, deklaravimo ir kitų prievolių kalendorius.
– Kada pailgėjusi darbo laiko trukmė nelaikoma viršvalandžiais;
– Kaip elgtis verslui, susidūrusiam su sunkumais grąžinant paskolą;
– 2024 metais griežtės reikalavimai įmonių kibernetiniam saugumui;
– Institucijų naujienos;
– UAB „Pačiolis“ specialistų konsultacijos;
– VDI specialistų konsultacijos;
– VMI specialistų konsultacijos;
– VMI raštai;
– Per savaitę priimtų svarbiausių naujų norminių aktų ir jų pakeitimų apžvalga;
– Skaidriai dirbančiojo asmens identifikavimo sistemai – vieneri metai;
– Į ką reikėtų atkreipti dėmesį vartojant vaistus;
– 2023 m. gegužės mėn. mokesčių sumokėjimo, deklaravimo ir kitų prievolių kalendorius.
| Periodas | Kaina (Eur) | Kiekis | Pasirinkite |
|---|---|---|---|
| Popierinė versija. II pusm. prenumerata (liepa – gruodis). | 85 | ||
| Popierinė versija. 7 mėnesių prenumerata (birželis – gruodis). | 112 | ||
| Popierinė versija. 3 mėnesių prenumerata (gegužė - liepa). | 48 | ||
| Elektroninė versija. II pusm. prenumerata (liepa – gruodis). | 65 | ||
| El. versija. 7 mėnesių prenumerata (birželis - gruodis). | 84 | ||
| El. versija. 3 mėnesių prenumerata (gegužė - liepa). | 36 |
