Paieška

Pačiolis

  
El. parduotuvė

Savaitraštis „Buhalterija: apskaitos ir mokesčių apžvalga“


 

Kiekvienai buhalterijai – savaitraštis „Buhalterija“!

Norite, kad Jus dar labiau gerbtų vadovas bei kolegos ir nelaikytų Jūsų vien tik „aritmetikos žinovais“? Prenumeruokite ir skaitykite savaitraštį „Buhalterija“! 

SAVAITRAŠTYJE RASITE:

daugiau kaip 370 apskaitos, mokesčių, teisės specialistų konsultacijų ir atsakymų į skaitytojų klausimus;

daugiau kaip 180 VMI, VDI, „Sodros“ ir kitų kontroliuojančių institucijų atstovų praktinių patarimų;

apie 100 publikacijų mokesčių apskaičiavimo, sumokėjimo ir administravimo klausimais;

apie 100 publikacijų buhalterinės apskaitos, finansinės atskaitomybės ir apskaitos organizavimo bei vadybos ir kaštų apskaitos klausimais;

apie 70 publikacijų darbo ir įmonių teisės klausimais;

daug kitos naudingos ir darbą palengvinančios medžiagos.

PAGRINDINĖS SAVAITRAŠČIO RUBRIKOS:

APSKAITA, APSKAITOS ORGANIZAVIMAS. Žinomi apskaitos, audito ir apskaitos organizavimo specialistai aiškina ir nagrinėja atskirus buhalterinės apskaitos aspektus, kaip organizuoti apskaitą, rengti finansinę atskaitomybę ir kt.

MOKESČIŲ LABIRINTUOSE. Spausdinami mokesčių specialistų parengti straipsniai apie mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo ypatumus.

BUHALTERINĖ VADYBOS IR KAŠTŲ APSKAITA. Šios srities patyrę specialistai pataria, kaip tinkamai apskaityti kaštus, kalkuliuoti produktų savikainą, organizuoti menedžmento apskaitą, kaip formuoti vadybai tinkamą informaciją ir kt.

TEISĖ. Teisininkai aiškina įvairius įmonių, darbo, mokesčių teisės klausimus.

AKTUALIJOS. Aiškinama, kaip taikyti apskaitos ir mokesčių įstatymų nuostatas ir rasti atsakymus į klausimus, su kuriais buhalteriai susiduria kasdieniame darbe. Patariama, kaip įgyvendinti viešojo sektoriaus apskaitos reformą. Informuojama apie audito įmonių veiklą ir audito priežiūros kontrolę.

SPECIALISTAI PATARIA. UAB „Pačiolis“, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir teisės specialistų konsultacijos.

NAUDINGA INFORMACIJA. Spausdinamas mokesčių, deklaravimo ir sumokėjimo kalendorius, pateikiami VMI raštai, reglamentų naujienos. Visa tai padės teisingai tvarkyti apskaitą, laiku deklaruoti ir sumokėti mokesčius.

REDAKCIJA, PADĖK. Spausdinami skaitytojų prašymai padėti susivokti apskaitos ir mokesčių labirintuose, pateikiami specialistų atsakymai į juos.

PSICHOLOGAS PATARIA. Psichologijos specialistai pataria, kaip bendrauti su vadovais ir kolegomis, spręsti darbe kylančias psichologines problemas.

LAISVALAIKIS. Pateikiami straipsniai iš mokesčių ir apskaitos istorijos, pasakojama apie žinomus finansininkus, buhalterius, aprašomi ne tik Lietuvos, bet ir kitų valstybių įdomūs sukčiavimo atvejai, atskleidžiama skaičių reikšmė įvairiose gyvenimo srityse ir kt.

Tik savaitraščio prenumeratoriams siūlome elektroninį savaitinį leidinį „MOKESČIŲ, APSKAITOS IR TEISĖS REGLAMENTŲ NAUJIENLAIŠKIS“.

Kaina: 36,60 € 25 € (su PVM). Daugiau apie leidinį skaitykite ČIA

KIEKVIENAS PRENUMERATORIUS GAUS VERTINGUS PRIEDUS:

• specialų leidinį „Naudinga informacija buhalteriams“ (įvairi informacija, padėsianti visus metus tvarkyti buhalterinę apskaitą, apskaičiuoti ir deklaruoti mokesčius);

• buhalterio darbui naudingas atmintines;

• spiralinį ir kišeninį kalendorius;

• 2017–2020 m. elektroninį savaitraščio straipsnių archyvą.

Dabar geras laikas užsiprenumeruoti savaitraštį 2021 metams, nes taikoma net 10 proc. nuolaida

Popierinė savaitraščio versija – 139 € 125 € (su PVM).

Elektroninė savaitraščio versija – 92 € 83 € (su PVM).

Popierinė savaitraščio versija su naujienlaiškiu – 177,60 € 149 € (su PVM).

Elektroninė savaitraščio versija su naujienlaiškiu – 128,60 € 108 € (su PVM).

Pasiūlymas galioja iki sausio 31 d.

KAIP PRENUMERUOTI?

KAIP PRENUMERUOTI?

• Prenumeruoti internetu.

• Mokėti tiesioginiu pavedimu, nepamiršti nurodyti leidinio kodo ir pristatymo adreso. (Įmonės rekvizitai: UAB „Pačiolio prekyba“, įmonės kodas 300807502, atsiskaitomoji sąskaita LT347044060005977111 AB SEB banke).

• Kreiptis į pardavimo vadybininką telefonu (8 5) 2700 636 arba el. paštu prenumerata(eta)paciolis.lt.

• Prenumeruoti UAB „Pačiolio prekyba“, Kalvarijų g. 129 Vilnius (Darbo laikas: I-IV 8.00 – 17.00 val., V 8.00 – 15.45 val.).

• Prenumeruoti Lietuvos pašto skyriuose.

• Norėdami prisijungti prie elektroninės leidinio versijos, mokėjimo pavedime nurodykite savo el. pašto adresą.

LEIDINIŲ PRISTATYMAS:

• Leidinių pristatymas nemokamas.

• Prenumeratorius privalo pateikti visą reikalingą informaciją: leidinio kodą ir tikslų pristatymo adresą, kad prenumeratos užsakymas būtų kokybiškai įvykdytas. Jeigu informacija bus neišsami arba netiksli, Leidėjas negalės tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimų.

• Pasikeitus adresui prenumeratorius turi parašyti el. paštu: prenumerata(eta)paciolis.lt,nurodyti, kokio leidinio, kam ir kokiu adresu buvo užsakyta prenumerata ir koks naujas pristatymo adresas.

• Prenumeratorius, turintis pretenzijų dėl leidinio pristatymo, privalo kreiptis el. paštu: prenumerata(eta)paciolis.lt (nurodyti prenumeratos gavėjo duomenis, leidinio pavadinimą ir surašyti pretenziją) arba telefonu (8 5) 210 1255.

Aktualus straipsnis

Savaitraštis „Buhalterija: apskaitos ir mokesčių apžvalga“ 2021 01 12



PVM atskaitos procento apskaičiavimo ypatumai, gavus subsidijas 2020 m.

 

Oksana Galin


 
                      Mišrią veiklą PVM požiūriu vykdantys PVM mokėtojai iki 2021 m. sausio 25 d. turi perskaičiuoti PVM atskaitos procentą, atsižvelgdami į faktinius 2020 m. rodiklius. Naujai apskaičiuotas PVM atskaitos procentas bus naudojamas ne tik metinėje PVM deklaracijoje už 2020 m. PVM atskaitai tikslinti, bet ir 2021 m. mėnesinėje PVM deklaracijoje bendrosios paskirties PVM atskaitai deklaruoti. Straipsnyje aptarsime PVM atskaitos procento nustatymo ypatumus, gavus subsidijas.
 
                      2020 metais, dirbdami su subsidijų apskaita, dauguma buhalterių įgijo naujos patirties. Nuo COVID-19 pandemijos nukentėjusiam verslui buvo skirtos įvairios pagalbos priemonės, tarp jų ir subsidijos už prastovas, darbo užmokesčio subsidijos, vienkartinės subsidijos mikroįmonėms, nuomos mokesčio kompensacija. Šiuo metu, kaip ir iki pandemijos, įmonės gali gauti subsidijas, įdarbinusios remiamus bedarbius. Reikia nepamiršti, kad gautos subsidijos gali turėti įtakos ir PVM atskaitos procento dydžiui, kai PVM mokėtojas vykdo mišrią veiklą ir šį procentą nustato pagal pajamų kriterijų.

                      Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (PVMĮ) 60 straipsnio nuostatas, pagrindinis kriterijus, pagal kurį PVM mokėtojas, vykdantis mišrią veiklą, turi proporcingai paskirstyti įsigytų prekių ir paslaugų (kurių tiesiogiai negalima priskirti nei PVM apmokestinamajai veiklai (nurodytai PVMĮ 58 str. 1 d.), nei kitai veiklai) pirkimo (importo) PVM sumas, yra pajamų (išskyrus patį PVM), gautų (gautinų) iš PVM apmokestinamosios veiklos, santykis su pajamomis (išskyrus patį PVM), gautomis iš bet kokių prekių tiekimo ir paslaugų teikimo. Tai reiškia, kad PVM mokėtojas apskaičiuoja, kokį procentą sudaro jo pajamos, gautos vykdant PVM apmokestinamąją veiklą, iš visų pajamų, gautų iš bet kokio prekių (paslaugų) tiekimo už tą patį laikotarpį. Taikant šį PVM atskaitos procentą, PVM mokėtojas apskaičiuoja, kokią dalį įsigytų (importuotų) prekių pirkimo (importo) PVM sumos jis turi teisę įtraukti į PVM atskaitą.

                      Pavyzdžiui, odontologijos klinika teikia PVM neapmokestinamąsias sveikatos priežiūros paslaugas ir PVM apmokestinamąsias grožio paslaugas. 2020 metais PVM apmokestinamosios paslaugų pajamos sudarė 25 000 Eur, o visos pajamos – 50 000 Eur. PVM atskaitos procentas apskaičiuojamas taip: PVM apmokestinamųjų pajamų suma (25 000 Eur) dalinama iš visų pajamų sumos 50 000 Eur dauginama iš 100. Vadinasi, 2020 metais PVM atskaitos procentas bus 50 procentų.

                      PVM mokėtojai, vykdantys mišrią veiklą, apskaičiuodami pirkimo (importo) PVM atskaitos procentą, prie pajamų iš bet kokios veiklos prideda ir jo gautas bei panaudotas subsidijų ar dotacijų sumas. Subsidijų įtraukimo apskaičiuojant mišrios veiklos proporciją tvarka nustatyta finansų ministro 2004-03-31 įsakyme Nr. 1K-107 „Dėl Subsidijų ar dotacijų sumos pridėjimo prie PVM mokėtojo pajamų mišrios veiklos atveju taisyklių ir atvejų patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės).

                      Gautos subsidijos kaip pagalbos priemonės nukentėjusiam verslui tiesiogiai nesusijusios su PVM apmokestinamąja veikla, nurodyta PVMĮ 58 str. 1 d., jos neįtraukiamos į prekių ar paslaugų apmokestinamąją vertę, taip pat neskirtos ilgalaikio turto įsigijimui kompensuoti, todėl taikomas šių Taisyklių 5 punktas „Subsidijos, panaudotos kitoms nei šių Taisyklių 4 punkte nurodytoms prekėms ar paslaugoms įsigyti, apskaičiuojant pirkimo ir (arba) importo PVM dalį (procentais), kuri gali būti PVM mokėtojo atskaityta, prie PVM mokėtojo pajamų (išskyrus patį PVM) pridedamos pasibaigus tiems kalendoriniams metams, kuriais tokia subsidija finansinėje apskaitoje pripažįstama pajamomis“. Kitaip tariant, apskaičiuojant pirkimo PVM dalį (procentais), kuri gali būti PVM mokėtojo atskaityta, prie PVM mokėtojo pajamų iš bet kokios veiklos taip pat pridedamos panaudodos subsidijos mikroįmonėms, darbo užmokesčiui, už prastovas, daliniam nuomos mokesčiui kompensuoti.

                      Pavyzdžiui, prekybos įmonė, vykdanti PVM apmokestinamąją veiklą, vykdo ir PVM neapmokestinamą veiklą – nuomoja patalpas. 2020 metais PVM apmokestinamosios veiklos pajamos sudaro 250 000 Eur, nuomos pajamos – 10 000 Eur. 2020 m. įmonė gavo subsidijas už prastovas, po prastovų – darbo užmokesčio subsidijas ir mikroįmonių subsidiją, bendra subsidijų suma – 20 000 Eur. PVM atskaitos procentas apskaičiuojamas taip: PVM apmokestinamųjų pajamų suma (250 000 Eur) dalinama iš visų pajamų sumos (280 000 Eur: 250 000 + 10 000 + 20 000) ir dauginama iš 100. PVM atskaitos procentas 2020 metais bus 90 procentų (PVM dalis turi būti apvalinama iki artimiausio didesnio sveikojo skaičiaus – 89,2 procentai laikomi 90 procentais).

                      Apskaičiuojant PVM proporciją, dotacijos ir subsidijos vertinamos ir pripažįstamos pagal 21-ąjį VAS. Aplinkybė, kad gautos subsidijos apskaitoje pripažįstamos ne pajamomis, o mažina sąnaudas, neturi įtakos apskaičiuojant proporciją. Primintina, kad darbo užmokesčio, dalinio nuomos mokesčio ir subsidijos už prastovas apskaitoje mažina atitinkamas sąnaudas, o tik gauta mikroįmonių subsidija pripažįstama kitos veiklos pajamomis. Panaudota subsidijos suma, kuri mažina sąnaudas, į proporcijos apskaičiavimo formulę taip pat įtraukiama prie visų pajamų, gautų iš bet kokios veiklos.

                      Dar vienas svarbus aspektas – gautų subsidijų pripažinimo momentas. Pagal 21-ojo VAS „Dotacijos ir subsidijos“ 13 punktą, „dotacijų apskaita tvarkoma kaupimo principu, t. y. dotacijos arba jų dalys pripažįstamos panaudotomis tais laikotarpiais, kuriais patiriamos su jomis susijusios sąnaudos“. Jeigu įmonė gavo subsidiją 2021 m. sausio–vasario mėn. už 2020 m. gruodžio mėn. apskaičiuotą darbo užmokestį arba prastovas, tuomet laikoma, kad ji panaudota 2020 metais – tada, kai buvo patirtos su subsidija susijusios sąnaudos, net jeigu pinigai į įmonės sąskaitą pervesti 2021 metais. 

                      Taigi, gautos subsidijų sumos pakoreguos mišrią veiklą vykdančių PVM mokėtojų PVM atskaitos prievoles. Dalis PVM mokėtojų dėl labai mažos PVM neapmokestinamų pajamų dalies, kai apmokestinamos PVM pajamos sudarė daugiau kaip 95 procentus, taikė 100 procentų PVM atskaitos proporciją ir neteikė metinės PVM deklaracijos, nes nebuvo prievolės tikslinti PVM atskaitos. 2020 m. apskaičiuota pagal faktinius pajamų rodiklius, įskaitant gautas subsidijų sumas, PVM proporcija gali būti mažesnė negu 95 procentai. Tai reiškia, kad šiemet teks parengti metinę PVM deklaraciją ir patikslinti PVM atskaitą: 2020 m. bendrosios paskirties PVM sumą pagal PVMĮ 66 straipsnį ir ilgalaikio materialiojo turto pagal PVMĮ 67 straipsnį.

                      Primintina, kad į PVM atskaitos procento apskaičiavimo formulę neįtraukiamos:

– pajamos iš ilgalaikio turto, naudoto PVM mokėtojo ekonominėje veikloje, tiekimo (ilgalaikio turto tiekimo sandoriai paprastai yra PVM mokėtojui atsitiktiniai);
– pajamos iš nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų tiekimo ir PVMĮ 28 straipsnyje nurodytų finansinių paslaugų teikimo tuo atveju, kai šie sandoriai yra atsitiktinio pobūdžio ir PVM mokėtojas nesiverčia tokios rūšies veikla;
– gauti dividendai ar kitos pajamos iš akcijų (dalių, pajų), taip pat kitų vertybinių popierių turėjimo, gaunamos pajamos iš banko indėlio, banko sąskaitos ar banko kortelės turėjimo, pardavėjo gautos kompensacijos, skirtos atliekant mokėjimus tretiesiems asmenims pirkėjo vardu patirtoms išlaidoms padengti, ir kitos panašios gautos (gautinos) sumos, kurios nėra pajamos iš veiklos;
– PVM mokėtojo pasigaminto ilgalaikio materialiojo turto (tiek kilnojamojo, tiek nekilnojamojo), kurį PVM mokėtojas naudos savo veikloje, apmokestinamoji vertė, nes tokio ilgalaikio materialiojo turto pasigaminimas laikytinas atsitiktiniu sandoriu.

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS PRIDĖTINĖS VERTĖS ĮSTATYMAS

2002 m. kovo 5 d. Nr. IX-751
Vilnius

<...>

60 straipsnis. Proporcingas pirkimo ir (arba) importo PVM paskirstymas

<…>

1. Šio Įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytai veiklai priskiriama tokia šio Įstatymo 59 straipsnio 2 dalyje nurodyto pirkimo ir (arba) importo PVM dalis (procentais), kuri atitinka PVM mokėtojo pajamų iš šio Įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodyto prekių tiekimo ir paslaugų teikimo (išskyrus patį PVM) dalį (procentais) visose PVM mokėtojo pajamose (išskyrus patį PVM) iš bet kokios veiklos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais ir tvarka apskaičiuojant šį santykį, prie PVM mokėtojo pajamų iš bet kokios veiklos pridedamos ir jo gautų bei panaudotų subsidijų ar dotacijų sumos. Tačiau apskaičiuojant šį santykį, neatsižvelgiama į PVM mokėtojo pajamas:

1) iš ilgalaikio turto, naudoto PVM mokėtojo ekonominėje veikloje, tiekimo;

2) iš nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų tiekimo ir šio Įstatymo 28 straipsnyje nurodytų finansinių paslaugų teikimo tuo atveju, kai šie sandoriai yra atsitiktinio pobūdžio ir PVM mokėtojas įprastai nesiverčia tokios rūšies veikla. (galioja nuo 2004 05 01 pagal 2004 01 15 LR įstat. Nr. IX-1960)

<...>

Pridėtinės vertės mokestis. I. PVM įstatymas

 
 

Šio numerio temos:
– Ar bus kam pasakyti AČIŪ?;
– PVM atskaitos procento apskaičiavimo ypatumai, gavus subsidijas 2020 m.;
– Teisinės pasekmės neįvykdžius civilinės sutarties ar netink amai ją įvykdžius;
– Oficialiojoje statistikoje – daugiau duomenų apie įmones;
– UAB „Pačiolis“ specialistų konsultacijos;
– VMI specialistų konsultacijos;
– VMI raštai;
– Per savaitę priimtų svarbiausių naujų norminių aktų ir jų pakeitimų apžvalga;
– Paramą dėl pandemijos poveikio galės gauti daugiau įmonių;
– Susiginčijote su darbdaviu – ar visada reikia teismo?;
– Pagalba darbuotojams ir darbdaviams: dvigubai didesnės prastovų išmokos, pratęsiamas darbo paieškos išmokos mokėjimas;
– Nedarbingumas ir ligos išmokos: ką svarbu žinoti 2021 metais;
– Kokie pokyčiai nuo sausio laukia savarankiškai dirbančiųjų – kas turi mokėti įmokas „Sodrai“?;
– Atkreipkime dėmesį į psichinę sveikatą: kaip sumažinti stresą Covid-19 metu;
– 2021 m. sausio mėn. mokesčių sumokėjimo, deklaravimo ir kitų prievolių kalendorius.
 

Savaitraštis „Buhalterija: apskaitos ir mokesčių apžvalga“ 2021 01 05

Pandemijos įtakos įvertinimas, rengiant 2020 metų finansines ataskaitas
 
Irena Žilinskienė
apskaitos specialistė
 
2020-ieji buvo ypatingi visiems, o daugeliui Lietuvos verslo įmonių tai buvo ir iššūkio metai, nes koronaviruso pandemija ir paskelbtas karantinas galėjo neigiamai paveikti jų veiklą ir turėti reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms. Šioje trumpoje apžvalgoje aptarsime svarbius finansinių ataskaitų straipsnius, kurių vertės nustatymas priklauso nuo apskaitinių įvertinimų, ateities veiklos plėtojimo prognozių ir prielaidų. Net jeigu įmonė nuspręstų netikslinti apskaitinių įvertinimų, ji vis tiek turėtų apsvarstyti, kokias prognozes ir prielaidas, kuriomis grindžiami šie įvertinimai, reikėtų atskleisti aiškinamajame rašte. Pačios finansinės atskaitomybės reglamentavimas beveik nesikeitė.
 
Metinių finansinių ataskaitų rengimas prasideda nuo inventorizacijos. Jos niekas neatšaukė, nors dabartinėmis ypatingomis sąlygomis gali būti keblu atlikti ją kokybiškai. Ypač inventorizuojant atsargas ar nebaigtą statybą.
Rengiant 2020 m. finansines ataskaitas, reikėtų įvertinti:
1) galimybę įmonei tęsti veiklą;
2) galimą turto vertės sumažėjimą;
3) balanso straipsnius, vertinamus tikrąja verte;
4) vykdomas ilgalaikes sutartis ir galimus nuostolius;
5) kitus svarbius apskaitinius įvertinimus.
 
1. Veiklos tęstinumas
 
Veiklos tęstinumo principas reikalauja, kad įmonės, rengdamos finansines ataskaitas, įvertintų, ar ateityje jos galės tęsti savo veiklą ir taikyti prielaidą, kad veiklos laikotarpis yra neribotas ir artimiausiu metu jos nenumatoma likviduoti. Vadinasi, įmonė turi peržiūrėti 2020 metų rezultatus ir įvertinti paskelbtos pandemijos įtaką tiek ataskaitinių metų rezultatams, tiek ir būsimų laikotarpių veiklai. Jeigu įmonės savininkai jau nusprendė nebetęsti veiklos arba įmonės finansinė būklė yra labai prasta ir kelia pagrįstų abejonių dėl galimybės išgyventi dar bent metus, rengiant finansines ataskaitas, nereikėtų taikyti veiklos tęstinumo principo. Vadinasi,apskaičiuodama2020 m. gruodžio 31 d. duomenis, įmonė turėtų vadovautis 28-ojo Verslo apskaitos standarto „Įmonių likvidavimas“ tvarka. Jeigu finansinių ataskaitų sudarymo datą įmonė gali taikyti veiklos tęstinumo principą, tačiau žino aplinkybes, galinčias kelti abejonių dėl jos galimybių tęsti veiklą artimiausiu metu, šią informaciją ji turi atskleisti aiškinamajame rašte. Pavyzdžiui, besitęsiančios ekstremalios situacijos ir paskelbto karantino laikotarpiu įmonės veikla yra apribota, jos pardavimai labai sumažėjo, bet įmonė privalo vykdyti finansinius įsipareigojimus kredito institucijoms, lizingo kompanijoms ir verslo partneriams. Jeigu veiklos apribojimai užsitęs daugiau kaip tris mėnesius, labai padidės jos nemokumo rizika. Šią informaciją svarbu pateikti aiškinamajame rašte.
 
2. Turto vertės sumažėjimas
 
Ataskaitinių metų pabaigoje atlikdama turto vertės sumažėjimo testą, įmonė turėtų tinkamai įvertinti, ar pandemijos paskelbimas ir su tuo susiję veiklos apribojimai bei neapibrėžtumai netapo vienu iš požymių, rodančiu įmonės veikloje naudojamo materialiojo, nematerialiojo ir finansinio turto vertės sumažėjimą. Išskirtinis dėmesys turėtų tekti verslo jungimo sandorių pripažinto prestižo vertės pagrįstumui įvertinti. Mažėjant prognozuojamam veiklos pelningumui, turėtų būti mažinama ir prestižo suma.
Pagal 23-iojo Verslo apskaitos standarto „Turto nuvertėjimas“ nuostatas, įmonė, rengdama finansines ataskaitas, turi nustatyti, ar yra turto nuvertėjimo požymių. Jeigu tokių yra, būtina apskaičiuoti turto atsiperkamąją vertę ir palyginti ją su balansine verte. Jeigu turto atsiperkamoji vertė yra reikšmingai mažesnė už jo balansinę vertę, turto balansinė vertė turi būti sumažinta iki jo atsiperkamosios vertės, o suma, kuria sumažinama turto balansinė vertė, pripažįstama nuostoliu dėl vertės sumažėjimo.
Taikant 18-ojo Verslo apskaitos standarto „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“ nuostatas, kiekvieno ataskaitinio laikotarpio paskutinę dieną įmonė turi nustatyti, ar nėra objektyvių prielaidų, kad finansinio turto (ar turto grupės) vertė gali sumažėti; jeigu tokių prielaidų yra, reikia apskaičiuoti už tą turtą (ar turto grupę) tikėtiną atgauti sumą ir, sumažinus balansinę vertę, pripažinti nuostolį dėl vertės sumažėjimo.
Pagal šį standartą kiekvieno reikšmingo finansinio turto vieneto vertės sumažėjimas nustatomas ir registruojamas atskirai arba gali būti nustatomas ir pripažįstamas bendras finansinio turto panašių vienetų grupės vertės sumažėjimas. Jeigu įmonė iki pandemijos paskelbimo taikė netiesioginį pirkėjų abejotinų skolų nustatymo metodą, ji turėtų įsivertinti, ar būtų tikslinga, esant dabartinėms sąlygoms, taikyti tiesioginį pirkėjų abejotinų skolų nustatymo metodą. Netiesioginis metodas, kai abejotinų skolų dalis išskiriama ne įvertinant kiekvieną neapmokėtą pirkėjo skolą, bet remiantis ankstesnių laikotarpių statistiniais duomenimis, kiek pradelstų skolų pavyksta susigrąžinti. Tam gali būti naudojamos vadinamosios skolų amžiaus lentelės, kuriose, visas skolas sugrupavus pagal atsiskaitymo vėlavimo laikotarpius, nustatomas kiekvienos grupės tikimybės nesusigrąžinti skolos procentas. Pagal jį apskaičiuota suma laikoma abejotina ir pripažįstama sąnaudomis. Taikant tiesioginį metodą, kiekviena pirkėjo skola ir jos atgavimo galimybės vertinamos atskirai. Verslo įmonėms naudingiau, ypač paskelbus pandemiją, pasirinkti būtent tiesioginį abejotinų skolų pripažinimo būdą ir laiku imtis būtinų priemonių skolai išieškoti. Tuo atveju, jeigu yra labai daug pirkėjų arba esant nedidelių atskirų skolų, taip elgtis gali būti neracionalu. Vis dėlto, jeigu įmonė nuspręstų keisti pirkėjų abejotinų skolų nustatymo metodą, tuomet pagal 7-ojo Verslo apskaitos standarto „Apskaitos politikos, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidų taisymas“ nuostatas, šiems apskaitiniams įvertinimams tikslinti būtų taikomas perspektyvinis būdas.
Pandemijos sukelti įmonės veiklos sutrikimai gali daryti neigiamą įtaką atsargų vertei. Pavyzdžiui, dėl sumažėjusių pardavimo apimčių kyla abejonių, ar turimas atsargas pavyks išparduoti, arba nukrito jų rinkos kaina, arba, pasibaigus pandemijai, jos vis dar turės paklausą. Tokios aplinkybės reiškia būtinybę patikrinti, ar atsargų savikaina netapo mažesnė už jų grynąją galimo realizavimo vertę. Jeigu taip, tuomet pagal 9-ojo Verslo apskaitos standarto „Atsargos“ nuostatas, atsargos turi būti nukainotos iki jų grynosios galimo realizavimo vertės, pripažįstant nuvertėjimo nuostolius.
 
3. Tikrosios vertės nustatymas
 
Nustatydama tikrąją vertę, įmonė turi atsižvelgti į turto arba įsipareigojimo savybes, į kurias vertės nustatymo dieną atkreiptų dėmesį rinkos dalyviai, įkainodami tą turtą arba įsipareigojimą, pavyzdžiui, turto būklę ir vietą, turto pardavimo arba naudojimo apribojimus, jeigu jų yra. Tikroji vertė yra ne individualus įmonės vertinimas pagal įmonės kriterijus ar poreikius, o priklauso nuo rinkos sąlygų, bendro rinkos dalyvių požiūrio, todėl finansinių ataskaitų sudarymo dieną įmonės turėtų įvertinti, kiek dėl pandemijos paskelbimo nustatytas tikrosios vertės pokytis lemia įmonės finansinių rezultatų dydį ir finansinę būklę. Pagal 32-ojo Verslo apskaitos standarto „Tikrosios vertės nustatymas“ nuostatas, turtą ir įsipareigojimus tikrąja verte įmonės vertina taikydamos perspektyvinį būdą.
 
4. Ilgalaikių sutarčių vykdymo galimybės ir galimi nuostoliai
 
Jeigu įmonė turi ilgalaikių sutarčių, kurių vykdymas, dėl pandemijos apribojus įmonės veiklą ar pasikeitus rinkos sąlygoms, tampa nuostolingas, tačiau įmonė negali šių sutarčių nutraukti, privalu įvertinti ir finansinėse ataskaitose pateikti jų nuostolingumą. Pavyzdžiui, įmonė keleriems metams prekybos centre yra išsinuomojusi prekybines patalpas. Pagal sutarties sąlygas, nuomos sutartį nutraukus anksčiau laiko, įmonė vis tiek privalės sumokėti nuomos mokestį už visą likusį laikotarpį.
Rengiant finansines ataskaitas, jeigu įmanoma, finansinių metų pabaigoje turėtų būti apskaičiuojama galiojusių sutarčių vykdymo neišvengiamų nuostolių suma ir įvertinama, ar šiems nuostoliams reikia sudaryti atidėjinius. Pagal 19-ojo Verslo apskaitos standarto „Atidėjiniai, neapibrėžtieji įsipareigojimai ir turtas bei poataskaitiniai įvykiai“ nuostatas, atidėjinius reikia sudaryti, jeigu jie atitinka visus tris bendruosius pripažinimo požymius:
– įmonė turi teisinį įpareigojimą arba neatšaukiamą pasižadėjimą, kurį lėmė praeities įvykiai;
– tikėtina, kad teisiniam įpareigojimui ar neatšaukiamam pasižadėjimui įvykdyti reikės naudoti turimą turtą;
– įsipareigojimų suma gali būti patikimai įvertinama.
Jeigu įmonė negali patikimai įvertinti būsimųjų nuostolių sumos arba ateities įvykiai gali ją iš esmės pakeisti (pavyzdžiui, nuostolių suma tiesiogiai susijusi su dabartinių suvaržymų galiojimo laikotarpiu), vietoje atidėjinio pripažįstamas neapibrėžtasis įsipareigojimas, kuris parodomas aiškinamajame rašte.
 
5. Kiti apskaitiniai įvertinimai
 
Įmonės, taikančios 24-ąjį Verslo apskaitos standartą „Pelno mokestis“, taip pat turėtų įvertinti, ar reikia patikslinti atidėtojo pelno mokesčio sumas. Pagal minėto standarto nuostatas, galima pripažinti tik tiek atidėtojo mokesčio turto, atsirandančio dėl įskaitomųjų laikinųjų skirtumų, kiek tikimasi gauti apmokestinamojo pelno, kuriam bus galima panaudoti įskaitomuosius laikinuosius skirtumus. Jeigu dėl paskelbtos pandemijos sumažėjo įmonės pelningumas ir įmonė nesitiki gauti tiek pelno, kiek anksčiau prognozavo, tai gali būti svarbus požymis peržiūrėti atidėtųjų mokesčių turto pripažinimą.
 
6. Metinis pranešimas
 
Įmonės, kurioms metinį pranešimą privaloma pateikti kartu su metinėmis finansinėmis ataskaitomis, taip pat turėtų atkreipti dėmesį, ką jame privalu atskleisti. Metinis pranešimas rengiamas pagal Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 23 straipsnio nuostatas. Viename iš šio straipsnio punktų reikalaujama, kad metiniame pranešime turi būti pateikta objektyvi įmonės būklės, veiklos vykdymo ir plėtros apžvalga bei pagrindinių rizikos rūšių ir neapibrėžtumų, su kuriais įmonė susiduria, apibūdinimas. Vadinasi, pateikiamame 2020 m. metiniame pranešime įmonės turės atskleisti, kiek dėl pandemijos susidariusi situacija gali daryti įtaką ar jau padarė įmonės būklei, veiklos vykdymui ir plėtrai, taip pat turės detalizuoti su tuo susijusias rizikas ir neapibrėžtumus.
 

– Pandemijos įtakos įvertinimas, rengiant 2020 metų finansines atask aitas;
– Darbdavio veiksmai, vyriausybei patvirtinus naują minimaliąją mėnesinę algą;
– Buhalterinės apskaitos įstatymo projektas vis dar tobulinamas;
– UAB „Pačiolis“ specialistų konsultacijos;
– VMI specialistų konsultacijos;
– Per savaitę priimtų svarbiausių naujų norminių aktų ir jų pakeitimų apžvalga;
– Pandemija tęsia si: kokia valstybės parama galite pasinaudoti;
– COVID-19 darbovietėje: svarbu darbdaviui ir darbuotojams;
– Dėl karantino apriboti verslai gali pasinaudoti „Sodros“ mokestine pagalba;
– Transporto įmonės vadovas teisme aiškinsis dėl apgaulingos buhalterijos ir dokumentų klastojimo;
– Kokiais atvejais tėvams skiriama ligos išmoka už nesergančio vaiko priežiūrą?;
– Jaučio metų finansinis horoskopas;
– 2021 m. sausio mėn. mokesčių sumokėjimo, deklaravimo ir kitų prievolių kalendorius;
– Naudingi skaičiai.
Periodas Kaina (Eur) Kiekis Pasirinkite
Savaitraštis „Buhalterija“ 2021 m. prenumerata (popierinė versija) 125
Savaitraštis „Buhalterija“ 2021 m. prenumerata (elektroninė versija) 83
Popierinė savaitraščio versija su naujienlaiškiu 149
Elektroninė savaitraščio versija su naujienlaiškiu 108


Į sąrašą


© 2009 UAB „Pačiolis“
Sprendimas: C I T R U S