Pačiolis

 
El. parduotuvė

Savaitraštis „Buhalterija: apskaitos ir mokesčių apžvalga“


Kiekvienai buhalterijai – savaitraštis „Buhalterija“! 

Norite visuomet turėti naujausią buhalterinę bei mokestinę informaciją kartu su praktiniais specialistų patarimais, kurie padės Jums teisingai ir lengviau atlikti sudėtingus buhalterinius darbus? Prenumeruokite ir skaitykite specialiai Jums skirtą profesinį savaitraštį „Buhalterija“

Elektroninė savaitraščio versija: 
Metams – 142 € (su PVM).
Pusmečiui – 71 € (su PVM).
Ketvirčiui  – 36 € (su PVM).

Mėnesiui – TIK 11,83!

 

Popierinė savaitraščio versija:
Metams – 193 €
 (su PVM).
Pusmečiui – 97 € (su PVM).
Ketvirčiui  – 49 € (su PVM).

Mėnesiui – TIK 16,00€ ! 

SAVAITRAŠTYJE PER METUS RASITE:

daugiau kaip 370 apskaitos, mokesčių, teisės specialistų konsultacijų ir atsakymų į skaitytojų klausimus;

daugiau kaip 180 VMI, VDI, „Sodros“ ir kitų kontroliuojančių institucijų atstovų praktinių patarimų;

apie 100 publikacijų mokesčių apskaičiavimo, sumokėjimo ir administravimo klausimais;

apie 100 publikacijų buhalterinės apskaitos, finansinės atskaitomybės ir apskaitos organizavimo bei vadybos ir kaštų apskaitos klausimais;

apie 70 publikacijų darbo ir įmonių teisės klausimais;

Daug praktinių patarimų dėl tinkamo buhalterinės apskaitos reformos realizavimo įmonėje bei apskaitos ir mokesčių politikos atnaujinimo. 

PAGRINDINĖS SAVAITRAŠČIO RUBRIKOS:

APSKAITA, APSKAITOS ORGANIZAVIMAS
Žinomi apskaitos, audito ir apskaitos organizavimo specialistai aiškina ir nagrinėja atskirus buhalterinės apskaitos aspektus, kaip organizuoti apskaitą, rengti finansinę atskaitomybę ir kt.
MOKESČIAI; MOKESČIŲ LABIRINTUOSE. Spausdinami mokesčių specialistų parengti straipsniai apie mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo ypatumus. Cikle „OPTIMALŪS MOKESČIAI“ sistemingai bus aprašomos įvairios mokestinės lengvatos (pelno, pridėtinės vertės, gyventojų pajamų, „Sodros“ ir kitų mokesčių), kuriomis pasinaudoję galėsite teisėtai sumažinti savo įmonės mokestinę naštą.
BUHALTERINĖ VADYBOS IR KAŠTŲ APSKAITA. Šios srities patyrę specialistai pataria, kaip tinkamai apskaityti kaštus, kalkuliuoti produktų savikainą, organizuoti menedžmento apskaitą, kaip formuoti vadybai tinkamą informaciją ir kt.
TEISĖ BUHALTERIAMS; Teisininkai aiškina įvairius įmonių, darbo, mokesčių teisės klausimus.
AKTUALIJOS. Aiškinama, kaip taikyti apskaitos ir mokesčių įstatymų nuostatas ir rasti atsakymus į klausimus, su kuriais buhalteriai susiduria kasdieniame darbe. Patariama, kaip įgyvendinti viešojo sektoriaus apskaitos reformą. Informuojama apie audito įmonių veiklą ir audito priežiūros kontrolę.
SPECIALISTAI PATARIA. UAB „Pačiolis“, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinės darbo inspekcijos, ir teisės specialistų konsultacijos.
NAUDINGA INFORMACIJA. Spausdinamas mokesčių, deklaravimo ir sumokėjimo kalendorius, pateikiami VMI raštai, reglamentų naujienos. Visa tai padės teisingai tvarkyti apskaitą, laiku deklaruoti ir sumokėti mokesčius.
REDAKCIJA, PADĖK. Spausdinami skaitytojų prašymai padėti susivokti apskaitos ir mokesčių labirintuose, pateikiami specialistų atsakymai į juos.
PSICHOLOGAS PATARIA. Psichologijos specialistai pataria, kaip bendrauti su vadovais ir kolegomis, spręsti darbe kylančias psichologines problemas.
LAISVALAIKIS. Pateikiami straipsniai iš mokesčių ir apskaitos istorijos, pasakojama apie žinomus finansininkus, buhalterius, aprašomi ne tik Lietuvos, bet ir kitų valstybių įdomūs sukčiavimo atvejai, atskleidžiama skaičių reikšmė įvairiose gyvenimo srityse ir kt.

KIEKVIENAS PRENUMERATORIUS GAUS VERTINGUS PRIEDUS:

• Specialų leidinį „Naudinga informacija buhalteriams“ (įvairi informacija, padėsianti visus metus tvarkyti buhalterinę apskaitą, apskaičiuoti ir deklaruoti mokesčius);
• Buhalterio darbui naudingas atmintines

***


Tik savaitraščio prenumeratoriams siūlome įsigyti su specialia nuolaida elektroninį savaitinį leidinį „MOKESČIŲ, APSKAITOS IR TEISĖS REGLAMENTŲ NAUJIENLAIŠKIS“. Kaina: 39 € 29 € (su PVM). 
Daugiau apie leidinį skaitykite ČIA
KAIP PRENUMERUOTI?

• Mokėti tiesioginiu pavedimu, nepamiršti nurodyti leidinio kodo ir pristatymo adreso. (Įmonės rekvizitai: UAB „Pačiolio prekyba“, įmonės kodas 300807502, atsiskaitomoji sąskaita LT347044060005977111 AB SEB banke).

• Kreiptis į pardavimo vadybininką telefonu (8 5) 2700 636 arba el. paštu prenumerata(eta)paciolis.lt.

• Prenumeruoti UAB „Pačiolio prekyba“, Kalvarijų g. 129 Vilnius (Darbo laikas: I-IV 8.00 – 17.00 val., V 8.00 – 15.45 val.).

• Prenumeruoti Lietuvos pašto skyriuose.

Norėdami prisijungti prie elektroninės leidinio versijos, mokėjimo pavedime nurodykite savo el. pašto adresą.

LEIDINIŲ PRISTATYMAS:

• Leidinių pristatymas nemokamas.

• Prenumeratorius privalo pateikti visą reikalingą informaciją: leidinio kodą ir tikslų pristatymo adresą, kad prenumeratos užsakymas būtų kokybiškai įvykdytas. Jeigu informacija bus neišsami arba netiksli, Leidėjas negalės tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimų.

• Pasikeitus adresui prenumeratorius turi parašyti el. paštu: prenumerata(eta)paciolis.lt,nurodyti, kokio leidinio, kam ir kokiu adresu buvo užsakyta prenumerata ir koks naujas pristatymo adresas.

• Prenumeratorius, turintis pretenzijų dėl leidinio pristatymo, privalo kreiptis el. paštu: prenumerata(eta)paciolis.lt (nurodyti prenumeratos gavėjo duomenis, leidinio pavadinimą ir surašyti pretenziją) arba telefonu (8 5) 210 1255.

Aktualus straipsnis

Savaitraštis „Buhalterija: apskaitos ir mokesčių apžvalga“ 2022 12 06 d.

Apskaita ir atskaitomybė
__________________________________________________________________

Vis dar aktualu atnaujinti apskaitos politiką


Auditorius Gintautas Deveikis

 
                      Siūlymai šiais metais įmonėms atnaujinti savo apskaitos politiką gali atrodyti keisti. Juk naujasis Finansinės apskaitos įstatymas iš viso jos nemini – įmonių vadovai įpareigojami patvirtinti ūkinių operacijų registravimo ir vertinimo tvarką, o buhalteriams liepiama jos laikytis. Tiesa, apskaitos politika numatyta kituose teisės aktuose. Aptarkime, kokį dokumentą nuo šiol turi patvirtinti įmonės – apskaitos politiką ar naująją tvarką, ir ką svarbu atnaujinti.
 
                      Nors Finansinės apskaitos įstatyme apskaitos politikos sąvoka nebeminima, ji išliko Verslo apskaitos standartuose ir kituose teisės aktuose. Pavyzdžiui, 1-ojo VAS „Finansinė atskaitomybė“ 32 punkte reikalaujama, kad įmonė turi pasirinkti ir taikyti tokią apskaitos politiką, kad finansinės ataskaitos teisingai parodytų įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus, jeigu įmonė sudaro pinigų srautų ataskaitą. Standarte taip pat pateiktas apskaitos politikos apibrėžimas, nusakantis jos turinį: apskaitos politika – apskaitos principai, apskaitos metodai ir taisyklės, skirti ūkio subjekto apskaitai tvarkyti ir finansinėms ataskaitoms sudaryti. Pasitvirtinti apskaitos politiką įpareigoja ir šiais metais Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos paskelbtos vidaus kontrolės organizavimo rekomendacijos, kurių 31 punkte nurodyta, kad apskaitą tvarkantys asmenys, tvarkydami subjekto apskaitą, privalo registruoti ūkines operacijas laikydamiesi FAĮ, taikomuose atskaitomybės standartuose nustatytų reikalavimų, subjekto taikomos apskaitos politikos ir subjekto ūkinių operacijų registravimo ir vertinimo tvarkos, kurią turi nustatyti subjekto vadovas. Deja, plačiau nepaaiškinta, ką turėtų reglamentuoti naujoji ūkinių operacijų registravimo ir vertinimo tvarka ir kuo ji skiriasi nuo apskaitos politikos.

                      Dar daugiau painiavos kelia tos pačios tarnybos trimis mėnesiais vėliau paskelbtos „Apskaitos paslaugų teikimo ir kontrolės organizavimo rekomendacijos“, kuriose išdėstyta jau kitokia pozicija: ūkinių operacijų registravimo ir vertinimo tvarka turėtų apimti kliento vadovo nustatytą apskaitos politiką (taikomus apskaitos principus, apskaitos metodus ir taisykles, skirtus kliento apskaitai tvarkyti ir finansinėms ataskaitoms sudaryti) ir didžiosios knygos sąskaitų planą, be to, gali apimti ir kitus kliento apskaitos tvarkymui reikalingus dalykus. Dar paaiškinta, kad tie kiti kliento apskaitai tvarkyti reikalingi dalykai galėtų būti, pavyzdžiui, ūkinių operacijų dvejybinių įrašų registravimas apskaitos registruose, procesų apskaitos informacinėje sistemoje aprašymai ir kt.
 
Apskaitos politikos turinys ir skirtumai nuo kitų reglamentų
                     
                      Toks prieštaringas traktavimas reiškia, kad įstatyme ši norma atsidūrė nelabai apgalvojus jos turinį ir santykį su kitų teisės aktų reikalavimais. Kadangi įstatymas visiškai nepaaiškina naujosios tvarkos turinio, kiekvienas gali jį interpretuoti savaip. Akivaizdu, kad apskaitos politika ir minėta tvarka susijusios su ta pačia sritimi – apskaitinės informacijos, skirtos norint parengti teisingas finansines ataskaitas ir mokesčių deklaracijas, kaupimu ir vertinimu. Šiam darbui atlikti nebeužtenka vien teisės aktų nuostatų: įmonė turi nusistatyti įvairius normatyvus, sukonkretinti teisės aktų normas, o kai jie numato alternatyvius metodus ar dydžius, pasirinkti vieną iš jų. Visa tai atliekama vadovo įsakymuose ar kituose vidaus dokumentuose, todėl tiek apskaitos politiką, tiek ūkinių operacijų registravimo ir vertinimo tvarką būtų teisinga laikyti bendrinėmis sąvokomis, išreiškiančiomis visų įmonėje sudaromų vidaus reglamentų, susijusių su buhalterinės apskaitos organizavimu ir tvarkymu, visumą. Be to, nei politika, nei tvarka neturi būti vienas ištisinis dokumentas, apimantis visą buhalterinės apskaitos reglamentavimą įmonėje. Nesvarbu, kaip bus pavadintas konkretus įsakymas ir ar iš viso įmonėje bus įsakymas, kurio pavadinime būtų įrašyti žodžiai apskaitos politika ar ūkinių operacijų registravimo ir vertinimo tvarka:. apskaitos politikai logiška priskirti reglamentus, skirtus buhalterijai ir reglamentuojančius jos darbą. Jų vartotojai – tik buhalterijos darbuotojai. Tokie dokumentai galėtų būti sąskaitų planas, ilgalaikio turto minimalios vertės dydis, nusidėvėjimo normatyvai ir kitos normos, atlygio, kuris mokamas už pirmąsias nedarbingumo dienas, dydis ir daug kitų pasirinkimų. Visa tai galėtume vadinti apskaitos politika, tiksliau – apskaitos ir mokesčių politika, nes tam tikri pasirinkimai svarbūs ir apmokestinimui. Kiti vidaus dokumentai skirti atskiroms procedūroms ir procesams, kuriuos atlieka ne tik buhalterijos darbuotojai, reglamentuoti. Pavyzdžiui, atskaitingų asmenų atsiskaitymas, inventorizacijos atlikimas, automobilių degalų apskaitos ir nurašymas, įvairių apskaitos dokumentų surašymas. Tokių reglamentų pobūdis ir skaičius priklauso vien tik nuo kiekvienos įmonės poreikių ir specifikos. Juos įprasta vadinti tvarkomis. Tarp jų gali nebūti dokumento, kuris vadintųsi Ūkinių operacijų registravimo ir vertinimo tvarka. Ir tai visai nereiškia, kad tokia tvarka įmonėje neegzistuoja. Ją sudarys buhalterinę apskaitą reglamentuojančių vidaus teisės aktų visuma.
 
Apskaitos politikos atnaujinimas
 
                      Kadangi apskaitos politikos sąvoka ir reikalavimas ją patvirtinti egzistuoja jau du dešimtmečius, įmonės dokumentą, kuriuo patvirtinti visi jos taikomi apskaitos būdai ir metodai, įprasta vadinti apskaitos politika. Aptarkime poreikį atnaujinti būtent taip pavadintą dokumentą. Verta pakartoti, kad nėra prasmės specialiai keisti jau įprastą pavadinimą.

                      Viena iš dabartinės teisėkūros tendencijų – taisyklėmis pagrįstą valstybinį reguliavimą keisti įteisinant tik principus. Taip siekiama mažinti įmonių administracinę naštą ir perteklinį reguliavimą, sudaryti daugiau galimybių kiekvienam nusistatyti sau patogią ir tinkamą tvarką, reglamentuojančią tam tikrus su apskaitos tvarkymu susijusius procesus. Būtent todėl, įsigaliojus naujajam Finansinės apskaitos įstatymui, panaikintos dešimtmečius galiojusios taisyklės: kasos darbo organizavimo ir operacijų atlikimo, inventorizacijos, dingusių apskaitos dokumentų ir registrų atkūrimo ir kitos. Vadinasi, viena iš įmonių apskaitos politikos atnaujinimo krypčių turėtų būti dėl panaikintų teisės aktų susidariusio teisinio vakuumo užpildymas įmonės vidaus reglamentais. Tokioms temoms galima priskirti poreikį įmonėje patvirtinti inventorizacijos taisykles. Turbūt paprasčiausia jas rengti buvusių Vyriausybės nutarimu Nr. 1070 patvirtintų taisyklių pagrindu. Pažymėtina, kad įstatymas inventorizacijos periodiškumą ir apimtį leido pasirinkti įmonės vadovui, – kasmetinė ištisinė inventorizacija nebeprivaloma. Nebūtina kaskart perskaičiuoti tų turto objektų, kurie ir taip visada matomi. Pavyzdžiui, tarnybinio automobilio ar biuro. Nebeliko ir buvusių ribojimų dėl inventorizacijos komisijos dydžio ir sudėties. Ją gali atlikti ir vienas asmuo, vyr. buhalteris gali būti komisijos pirmininku. Turtą gali inventorizuoti ir už jį atsakingas asmuo, jeigu toks pareigų derinimas yra priimtinas. Inventorizacijos aprašų sudarymo požymiai, juose privaloma informacija, kaip ir šių dokumentų pasirašymo būtinybė, palikta įmonės apsisprendimui. Neliko ir reikalavimo inventorizacijos metu nustatytus neatitikimus surašyti į sutikrinimo žiniaraštį. Ta informacija gali būti nurodyta inventorizacijos aprašuose ar kituose dokumentuose. Vadinasi, visi tie dalykai turėtų būti reglamentuoti inventorizacijos tvarkoje, kurią jau šiais metais turėtų patvirtinti įmonės vadovas. Tiesa, kartu su ja reikėtų išleisti įsakymą dėl inventorizacijos atlikimo, nurodant, pagal kurios dienos būklę atliekama inventorizacija, iki kada ją atlikti, kas už tai atsakingas.

                      Jeigu įmonėje atliekamos kasos operacijos, jas taip pat svarbu reglamentuoti. Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintos kasos taisyklės nebegalioja. Įmonės vidaus tvarkoje derėtų aptarti pačių kasos operacijų atlikimo vietą, nes nuo šiol kasos dokumentais legaliai gali būti įforminamas pinigų priėmimas išmokėjimas ne tik įmonės patalpose, bet ir kliento gyvenamojoje ar darbo vietoje, taip pat nutolusiuose įmonės padaliniuose, pavyzdžiui, parduotuvėse, sandėliuose ar kitur, kur iki tol nebuvo kasos. Taip pat svarbu nustatyti, kokiais dokumentais bus įforminamos piniginės operacijos (jie nebūtinai turi vadintis kasos pajamų ir išlaidų orderiais). Jeigu įmonė be kasos operacijų naudojo ir kitus atsiskaitymų grynaisiais pinigais įforminimo būdus, pavyzdžiui, grynųjų pinigų priėmimo kvitus, jų naudojimo atvejus taip pat rekomenduojama peržiūrėti ir suderinti su kasos operacijomis. Svarbu nustatyti ir kasos operacijų registravimo tvarką ir atvejus, kai turi būti sudaroma kasininko ataskaita ar spausdinama kasos knyga. Be to, aktualu reglamentuoti atskaitingų asmenų atsiskaitymo su įmone tvarką: numatyti, per kiek laiko ir kaip jie atsiskaito, kokias ataskaitas sudaro, ar jos turi būti pasirašytos, ir pan. Jeigu įmonė jau turėjo tokią tvarką, nebūtina jos keisti. Nebent pačiai įmonei iškiltų toks poreikis.

                      Finansinės apskaitos įstatymas pakeitė nemažai ankstesnių nuostatų, susijusių su apskaitos dokumentų surašymu. Tai gali lemti poreikį atnaujinti apskaitos politiką ir kitus apskaitos reglamentus. Pirmiausia pasikeitė privalomos apskaitos dokumento informacijos (privalomų rekvizitų) sąrašas. Ryškiausias pokytis – atsisakyta būtinybės pasirašyti apskaitos dokumentus, parašas būtinas tik piniginiams dokumentams. Vadinasi, įmonėms verta peržiūrėti ir apsispręsti, kuriuos iš naudojamų apskaitos dokumentų vertėtų pasirašyti, o kurių – ne.

Be to, įstatymas išskyrė įmonės viduje rengiamus dokumentus. Tai įvairios ataskaitos, žiniaraščiai, aktai ir kiti. Minimalūs reikalavimai šių dokumentų turiniui – dokumento data, suma ir operacijos turinys. Net įmonės pavadinimas nebūtinas. Akivaizdu, kad tokiems dokumentams pritaikyta daugiau supaprastinimo galimybių. Tiesa, ne visomis verta pasinaudoti.

                      Finansinės apskaitos įstatymas nebereikalauja surašyti buhalterinių pažymų, kai apskaitoje registruojamos tiesiogiai nedokumentuotos operacijos ir taisomos klaidos. Vadinasi, įmonėms reikėtų apsispręsti ir dėl tokių operacijų dokumentavimo. Įstatymas taip pat nebereglamentuoja apskaitos dokumentų taisymo atvejų ir būdo, neliko draudimo taisyti dokumento datą. Draudžiama taisyti tik piniginius dokumentus. Akivaizdu, kad įmonėms gali būti svarbu nuspręsti, kokius dokumentus ir kokią jų informaciją leidžiama taisyti, kas tai gali daryti, kokiu būdu jie taisomi, kada dokumentu būtina anuliuoti ir kt. Jeigu įmonėje apskaitos dokumentus surašo ne tik buhalterijos darbuotojai, gali būti tikslinga patvirtinti atskirą dokumentų surašymo instrukciją, kurioje būtų aptarti minėti klausimai. Juo labiau, kad parengti tokias instrukcijas siūloma ir rekomendacijose dėl vidaus kontrolės organizavimo įmonėje.

                      Revizuojant apskaitos politiką, verta peržiūrėti ir atnaujinti su apskaitos organizavimu ir atsakomybe susijusias nuostatas. Finansinės apskaitos įstatymas apibrėžė apskaitos organizavimo tvarką, už kurią atsakingas įmonės vadovas. Taip pat jam numatytos ir tam tikros prievolės, pavyzdžiui, įpareigojama paskirti atsakingą asmenį už apskaitos tvarkymą, finansinių ataskaitų sudarymą ir informacijos teikimą. Finansinės apskaitos įstatymas įpareigoja patvirtinti vidaus kontrolės priemones, paskirti asmenis, atsakingus už laiku teikiamus duomenis į įvairius i.MAS posistemius, nustatyti apskaitos registrų skaičių, jų sudarymo būdą ir formą, patvirtinti apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų saugojimo tvarką ir kita. Jeigu šie dalykai buvo reglamentuoti įmonės apskaitos politikoje, dabar svarbu peržiūrėti šias nuostatas. Jeigu tai nebuvo reglamentuota, būtina tai atlikti. Tiesa, vertėtų nepamiršti ir atsakomybės reglamentavimo.
 
                      Nors už apskaitos politikos arba ūkinių operacijų registravimo ir vertinimo tvarkos

patvirtinimą atsakingas įmonės vadovas, buhalteris taip pat turėtų būti tuo suinteresuotas. Tik taip jis galės tinkamai atlikti teisės aktais ir darbo sutartimi priskirtas funkcijas. Jam turi rūpėti, kad įmonėje būtų patvirtinti su apskaitos tvarkymu susiję vidaus reglamentai. Jeigu jų nėra, tampa neaišku, kuo vadovaudamasis buhalteris tvarko apskaitą, ar jis neprisiima vadovui priskirtų funkcijų. Tokiu atveju būtų galima daryti išvadą, kad jis pats priėmė tam tikrus sprendimus dėl įmonės apskaitos tvarkymo.Paaiškėjus, kad toks sprendimas prieštarauja teisės aktų reikalavimams, atsakomybė už jo pasekmes neišvengiamai tektų buhalteriui.
 
***
 

Šio numerio temos:
– Sąžiningiems mokesčių mokėtojams VMI kontrolė negresia;
– Kompensacija už kilnojamojo pobūdžio darbą: apmokestinimo pokyčiai po 2022 m. lapkričio 1 d.;
– Kai paskola tampa per didele našta;
– Institucijų naujienos;
– UAB „Pačiolis“ specialistų konsultacijos;
– VDI specialistų konsultacijos;
– VMI raštai;
– Per savaitę priimtų svarbiausių naujų norminių aktų ir jų pakeitimų apžvalga;
– Iki gruodžio 15 d. reikia pateikti NT mokesčio deklaracijas ir sumokėti mokestį;
– Kad netektų raudonuoti: 5 patarimai, ko nedaryti darbiniame kompiuteryje;
– Sukčiai gali pavogti banko kortelės duomenis jums nepastebėjus;
– Advokato patarimai: kaip išvengti testamento sudarymo klaidų;
– Kaip išlaikyti vidinę ramybę prieššventiniu laikotarpiu;
– Susitvarkykime darbo vietą;
– Namų vaistinėlė: kokiems netikėtiems atvejams turėtume pasirengti;
– 2022 metų gruodžio mėn. mokesčių sumokėjimo, deklaravimo ir kitų prievolių kalendorius.
 

Savaitraštis „Buhalterija: apskaitos ir mokesčių apžvalga“ 2022 11 29 d.

TEISĖ BUHALTERIAMS
_____________________________________________________

NETEISĖTA VEIKA FINANSINĖS APSKAITOS SRITYJE.
KAS ATSAKYS – VADOVAS AR BUHALTERIS?
                                           
                                                                           
Vaidotas Dauskurdas
Teisininkas


 
  
Visi, bent truputį susiję su buhalterine sritimi, puikiai žino, kad tai ne tik svarbus ir atsakingas, bet ir šiek tiek pavojingas darbas. Siekiant tinkamai jį atlikti, reikia gilintis į įstatymus ir poįstatyminius aktus, nes nukrypus nuo juose įtvirtintų reikalavimų, gali būti konstatuojamas teisės aktų pažeidimas, kurį padarius asmeniui gali būti taikoma tam tikra atsakomybė. Beje, atsižvelgiant į konkretų pažeidimą ir jo pasekmes, pažeidėjui gali grėsti visų rūšių atsakomybė – drausminė, materialinė, administracinė ar net baudžiamoji. Tiesa, jeigu buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas paslaugų sutarties pagrindu teikia įmonė ar fizinis asmuo, pastariesiems už finansinės apskaitos tvarkymo teisės aktų reikalavimų nesilaikymą gali kilti civilinė atsakomybė.

Pažymėtina, kad tinkamas finansinės apskaitos tvarkymas siejamas ne tik su buhalterio darbu – jo atliekamiems veiksmams įtakos turi ir kiti įmonės darbuotojai, tiksliau, jų veiksmai rengiant pirminius apskaitos dokumentus ir laiku pateikiant juos buhalterijai. Dar reikšmingesnė yra vadovo įtaka, mat Finansinės apskaitos įstatymas pastarajam tiesiogiai priskiria tam tikras pareigas: jeigu vadovas jų neatlieka ar atlieka netinkamai, tai turi tiesioginę neigiamą įtaką ir buhalterio darbui.

Kalbant apie galimybę taikyti atsakomybę už tam tikrų teisės aktuose įtvirtintų finansinės apskaitos tvarkymo reikalavimų nesilaikymą, visuomet privalu įvertinti, kas atsakingas už padarytą pažeidimą ir kas turi būti traukiamas atsakomybėn. Panagrinėkime šį klausimą.
 
KAS KALTAS – BUHALTERIS AR VADOVAS?
 
                      Tai klausimas, kuris nuolatos keliamas, kai kalbama apie tai, kas turėtų būti traukiamas atsakomybėn už pažeidimus, susijusius su finansinės apskaitos tvarkymu. Beje, net ir teismų praktika negali vienareikšmiškai į tai atsakyti, nes tai lemia daugybė veiksnių: neteisėtos veikos pobūdis, tokios veikos padarymo aplinkybės, pareigų pasiskirstymas. Pažymėtina, kad valstybinių institucijų darbuotojams, nustačiusiems neteisėtą veiką, ir (ar) teismui, nagrinėjančiam atitinkamą bylą, ne visuomet yra galimybė nustatyti, kas kaltas dėl šios veikos: vadovas ar buhalteris, todėl neretai atsakomybėn traukiami abu kartu – tiek vadovas, tiek buhalteris, konstatuojant, kad abu yra kalti.
            Nepaisant to, kad neretai sudėtinga nustatyti, kas atsakingas už tam tikrą neteisėtą veiką, atsakomybė visuomet turi būti individualizuojama. Geriausias būdas – įvertinti, kokias pareigas finansinės apskaitos tvarkymo srityje teisės aktai priskiria įmonės vadovui, o kokias – buhalteriui. Žinant, ką kiekvienas iš jų privalo atlikti, ir įvertinus, kokia neteisėta veika yra padaryta, galima bandyti identifikuoti kaltąjį asmenį. Pagrindinis teisės aktas, aptariantis, ką finansinės apskaitos tvarkymo srityje turi padaryti įmonės vadovas, o ką – buhalteris, yra Finansinės apskaitos įstatymas (FAĮ).
 
Buhalteriui priskirtos pareigos

Finansinės apskaitos įstatymas įtvirtina esminį dalyką – buhalteris tvarko ūkio subjekto apskaitą. Be to, FAĮ šią pareigą detalizuoja, įvardydamas, kokius konkrečius veiksmus buhalteris turi atlikti, tvarkydamas įmonės apskaitą: registruoti ūkines operacijas ir, keičiantis apskaitą tvarkančiam asmeniui, laiku perduoti apskaitos dokumentus įmonės vadovui arba jo nurodytam asmeniui.

Žinoma, daugiausia dėmesio aptariamu atveju reikėtų skirti pirmajai įstatyme aptartai buhalterio pareigai (ūkinių operacijų registravimui), nes pareiga perduoti apskaitos dokumentus, keičiantis apskaitą tvarkančiam asmeniui (buhalteriui), yra labiau epizodinė prievolė, kylanti buhalteriui keičiant darbdavį. Įprastai buhalteriai su tuo susitvarko. Be to, šios pareigos pažeidimas, manytina, retai būtų siejamas su asmens patraukimu materialinėn, civilinėn, administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. Nebent tai galėtų tapti pagrindu buhalteriui taikyti drausminę atsakomybę, tačiau ši pareiga aktuali tik tuomet, kai keičiasi apskaitą tvarkantis asmuo (buhalteris), todėl akivaizdu, kad iš darbo išeinančiam buhalteriui galima drausminė atsakomybė nebus reikšminga, tad ir jos pagrindu kokių nors poveikio priemonių taikymas būtų beprasmis.

Pareiga registruoti ūkines operacijas apima tai, ką buhalteris privalo atlikti kasdien. Atkreiptinas dėmesys, kad FAĮ detalizuoja, kaip ūkinės operacijos turi būti registruojamos: 1) laikantis Finansinės apskaitos įstatymo reikalavimų, 2) laikantis taikomuose standartuose (Verslo apskaitos ar Tarptautiniuose apskaitos standartuose) nustatytų reikalavimų, 3) laikantis įmonės vadovo nustatytų ūkinių operacijų registravimo tvarkos, 4) laikantis įmonės vadovo nustatytos ūkinių operacijų vertinimo tvarkos.
Vertinant šias nuostatas, pastebėtina, kad buhalteris pagal FAĮ yra atsakingas už tai, kad įmonės finansinė apskaita būtų tvarkoma (ūkinės operacijos registruojamos) laikantis visų teisės aktų reikalavimų ir įmonės viduje patvirtintų su tuo susijusių tvarkų. Vadinasi, buhalterio veikimas ar neveikimas, neatitinkantis nurodytų reikalavimų, laikytinas pareigų pažeidimu, o tai, atsižvelgiant į kylančias pasekmes, gali tapti pagrindu traukti buhalterį atitinkamon atsakomybėn.
 
Vadovui priskirtos pareigos

Vertinant FAĮ reglamentavimą, kiek tai susiję su pareigų dėl finansinės apskaitos tvarkymo priskyrimu įmonės vadovui (beje, įmonės teisinė forma nėra reikšminga, nes aptariamos FAĮ nuostatos taikomos vienodai visų teisinių formų vadovams), pažymėtina, kad įstatymas įtvirtina esminę vadovo pareigą – organizuoti įmonės apskaitą. FAĮ detalizuoja, kad vadovas privalo: 1) parinkti apskaitą tvarkantį asmenį; 2) užtikrinti, kad apskaitą tvarkančiam asmeniui būtų laiku pateikta teisinga, tiksli, išsami informacija apie ūkines operacijas ir apie turto ir įsipareigojimų vertės nustatymui taikytinas prielaidas; 3) nustatyti ūkinių operacijų registravimo ir vertinimo tvarką; 4) nustatyti vidaus kontrolės priemones ir užtikrinti jų taikymą; 5) užtikrinti, kad, keičiantis apskaitą tvarkančiam asmeniui arba subjekto vadovui, apskaitos dokumentai, apskaitos registrai ir kita apskaitai tvarkyti reikalinga informacija būtų laiku perduoti kitam apskaitą tvarkančiam asmeniui arba subjekto vadovui; 6) užtikrinti galimybę duomenis į i.MAS teikti standartinėje apskaitos duomenų rinkmenoje; 7) užtikrinti finansinės informacijos ir informacijos apie nustatytas vidaus kontrolės priemones teikimą vidaus ir išorės informacijos vartotojams, teisės aktų nustatyta tvarka turintiems teisę ją gauti; 8) užtikrinti, kad turto ir įsipareigojimų sąskaitų likučiai būtų pagrindžiami inventorizacijos duomenimis.

Pastebėtina: jeigu įmonėje finansinę apskaitą tvarko asmuo (fizinis ar juridinis), tokias paslaugas teikdamas finansinės apskaitos tvarkymo paslaugų sutarties pagrindu, įmonė, kurios apskaita tvarkoma, gali sutarti su apskaitą tvarkančiu subjektu, kad visas ar dalį pareigų, aptartų 2–7 punktuose, atliks ne įmonės vadovas, bet apskaitą tvarkantis subjektas. Esant tokiam susitarimui, tai turi būti aiškiai aptarta šalių sudaromoje finansinės apskaitos tvarkymo paslaugų sutartyje, nurodant, kurios iš šių pareigų priskiriamos apskaitą tvarkančiam subjektui. Kai kalbama apie vadovui priskirtas pareigas, visuomet būtina įvertinti, ar tų pareigų apimtis nėra pakeista šalių susitarimu. Tiesa, jeigu įmonėje apskaitą tvarko jos darbuotojai (buhalteris), visos FAĮ išvardytos pareigos priskirtinos vadovui.

Nors FAĮ, nustatydamas pareigų tarp vadovo ir buhalterio pasiskirstymą, vadovui priskiria ilgesnį sąrašą pareigų, tai nereiškia, kad vadovui kyla didesnė grėsmė būti patrauktam atsakomybėn už finansinės apskaitos tvarkymo pažeidimus. Vadovui priskirtos pareigos paprasčiau įgyvendinamos, nes yra sietinos tik su tam tikrų vienkartinių veiksmų atlikimu (pvz., parinkti apskaitą tvarkantį asmenį, nustatyti tam tikras vidaus tvarkas, užtikrinti galimybę duomenis perduoti į i.MAS ir pan.). Vadovas, įgyvendindamas pareigą organizuoti įmonės buhalterinę apskaitą, pasamdo šios srities specialistą – buhalterį, paveda jam tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą, įpareigoja parengti darbui reikiamas vidaus tvarkas ir patvirtina jas. Tai padarius, būtų laikoma, kad vadovas atliko savo pareigą ir tinkamai organizavo įmonės finansinės apskaitos tvarkymą. Tuo tarpu buhalteris turi vykdyti kasdienius darbus – registruoti ūkines operacijas – ir prisiimti visas galimas neigiamas pasekmes dėl galimų apskaitos tvarkymo klaidų ir netikslumų.
 
ATSAKOMYBĖ APSKAITOS TVARKYMO SRITYJE
                                                       
Taikant atsakomybę už tam tikrų finansinės apskaitos tvarkymo reikalavimų pažeidimus, reikėtų pabrėžti: jeigu kalbame apie administracinę ar net baudžiamąją atsakomybę, atsakomybėn asmenys paprastai traukiami ne tik todėl, kad įmonės finansinė apskaita tvarkoma netinkamai, – atsakomybė už tai įprastai atsiranda kaip kitų veikų pasekmė (pvz., siekis išvengti sumokėti mokesčius, pasisavinti įmonės turtą ar pan.). Netinkamas apskaitos tvarkymas tokiais atvejais tampa įrankiu, padedančiu pasiekti šį tikslą (pvz., neapskaitomos tam tikros pajamos, į apskaitą įtraukiamos fiktyvios sąskaitos, nepagrįstai nurašomas turtas ar pan.). Kitaip tariant, netinkamą įmonės finansinės apskaitos tvarkymą lemia kiti tikslai, o netinkamai tvarkant finansinę apskaitą, siekiama juos įgyvendinti.

Aišku ir tai, kad įprastai tokius tikslus formuluoja vadovas, ne buhalteris. Štai kodėl pagal teismų praktiką, susiklosčiusią vadovaujantis ankstesniu teisiniu reglamentavimu (nors šiuo požiūriu esminių pakitimų nėra – vadovas ir pagal FAĮ atsakingas už tinkamą įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą), teismai, ypač nagrinėdami baudžiamąsias bylas, laikėsi nuostatos, kad dažniausiai už netinkamą finansinės apskaitos tvarkymą turėtų atsakyti būtent įmonės vadovas, nes jis netinkamai organizuoja įmonės apskaitos tvarkymą. Buhalteris, kaip rodo praktika, neretai net nežino apie tokias vadovo užmačias (pvz., jam nepateikiami pirminiai dokumentai arba pateikiami suklastoti ir pan.). Teismai, nagrinėdami tokias baudžiamąsias bylas, kai nustatoma, kad buhalteris nežinojo, jog jam nebuvo pateikiami pirminiai dokumentai, arba nežinojo, kad jam buvo teikiami suklastoti dokumentai, baudžiamojon atsakomybėn buhalterio netraukia. Tiesa, jeigu tokie veiksmai atliekami buhalteriui žinant ir jeigu tam procese jis aktyviai dalyvauja, buhalteris gali būti traukiamas atsakomybėn už pažeidimus finansinės apskaitos srityje.

Svarbu paminėti, kad teismai ne kartą yra nurodę (tiesa, tokia išvada padaryta nagrinėjant baudžiamąsias bylas, bet manytina, kad tai gali būti taikoma ir kitų rūšių atsakomybei), kad buhalterinę apskaitą tvarkantis asmuo nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimą jam. Buhalteris gali tvarkyti tik tuos duomenis, kurie jam buvo pateikiami, ir neatsako už veiksmus, kurių pats neatliko. Kita vertus, įmonės vadovas, aiškiai pavedęs konkrečius buhalterinės apskaitos tvarkymo darbus įmonės buhalteriui, patvirtinęs svarbiausias įstatyme įvardytas tvarkas, iš esmės bus įgyvendinęs didžiąją dalį savo pareigų, tad jeigu jo kaltės darant nusikalstamas veiklas nėra, atsakomybėn jis neturėtų būti traukiamas. Vis dėlto teismai laikosi nuomonės, kad kiekvieną situaciją reikia vertinti individualiai, sprendžiant, ar vadovas nėra kaltas dėl netinkamo apskaitos tvarkymo, mat vadovui vis tiek išlieka pareiga kontroliuoti, kaip buhalteris vykdo pavestus darbus, ar jis yra kompetentingas juos atlikti, ar aprūpintas darbui būtinomis techninėmis ir metodinėmis priemonėmis. Šios aplinkybės gali tapti įrodymais, sprendžiant klausimą, kuriam asmeniui taikyti atsakomybę už apskaitos reikalavimų nesilaikymą.

Jau minėta, kad labai sudėtinga visiškai atskirti vadovo ir buhalterio atsakomybę. Tiesa, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atsakomybės klausimas gali būti gana aiškus: jeigu įmonės vadovas savo iniciatyva veikė neteisėtai, neteikė reikiamos informacijos buhalteriui arba atvirkščiai – taip elgėsi buhalteris, atsakomybėn turėtų būti traukiamas vienas konkretus asmuo, atlikęs tokias neteisėtas veikas. Kita vertus, žinotina, kad kai kuriuose teisės aktuose, aptariančiuose atsakomybės klausimą, yra įtvirtintų nuostatų (tai būdinga Administracinių nusižengimų kodeksui), kad už tam tikrą neteisėtą veiką atsakomybės subjektu gali būti, pavyzdžiui, tik vadovas[1]. Suprantama, tokiu atveju atsakomybėn bus traukiamas vadovas, ne buhalteris, nes būtent vadovas įstatyme nurodytas kaip subjektas, kuris gali būti traukiamas atsakomybėn už konkrečią neteisėtą veiką. Nepaisant to, kad jis tokią pareigą pavedė kitam įmonės darbuotojui.Jeigu įstatymas, numatantis atsakomybę už tam tikrą neteisėtą veiką, nenustato, kuris subjektas konkrečiai turi būti traukiamas atsakomybėn, tuomet atsakomybėn turėtų būti traukiamas tas asmuo, kuris kaltas už veikos, užtraukiančios atsakomybę, padarymą. Tokiais atvejais turėtų būti vertinama ir tai, ar buhalteriui apskritai buvo pavesta prievolė vykdyti tam tikras pareigas, ar tai tinkamai atlikta, ar vadovas ėmėsi reikiamų priemonių, kad buhalteris įvykdytų šias pareigas.
 
APSKAITĄ PAGAL PASLAUGŲ SUTARTĮ TVARKANČIO ASMENS ATSAKOMYBĖ
 
Įprastai finansinės apskaitos paslaugas pagal paslaugų sutartį teikiantis subjektas atsako už teisingą pirminių dokumentų įvertinimą ir įtraukimą į apskaitą, laiku ir teisingą ataskaitų pateikimą atitinkamoms institucijoms ir įmonės vadovams. Dėl neteisingai pateiktos informacijos įmonei patyrus nuostolių, finansinės apskaitos paslaugas teikiantis subjektas turi juos kompensuoti užsakovo įmonei, privalo ištaisyti neteisingai pateiktus duomenis ir finansines ataskaitas. Kitaip tariant, toks subjektas traukiamas civilinėn atsakomybėn – jis įpareigojamas atlyginti padarytą žalą, su juo šiuo pagrindu gali būti nutraukiama paslaugų sutartis.

Žinoma, egzistuoja galimybė, kad šiam subjektui (jeigu tai įmonė – jos darbuotojams) gali kilti grėsmė dėl baudžiamosios ar administracinės atsakomybės taikymo, jeigu padaryta veika gali užtraukti tokią atsakomybę. Šiuo atveju vertėtų pakartoti, kad teismų praktikoje buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas vis dėlto nelaikomas atsakingu už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimą jam, todėl baudžiamoji ar administracinė atsakomybė už netinkamą apskaitos tvarkymą finansinės apskaitos paslaugas teikiantiems subjektams taikoma tik išimtiniais atvejais. Šiuose teisiniuose santykiuose, kaip minėta, taikoma tik civilinė atsakomybė.
               
 
Primintina, kad FAĮ detalizavo, kas laikoma apskaitos organizavimu, o kas – apskaitos tvarkymu. Jeigu anksčiau vadovas ir buhalteris, siekdami išvengti galimos asmeninės atsakomybės už neteisėtas veikas finansinės apskaitos tvarkymo srityje, minėtas sąvokas ir jiems priskirtinas pareigas galėjo interpretuoti įvairiai, dabar tokia galimybė bus apribota. Teismams, manytina, bus paprasčiau spręsti, kokios pareigos atliktos netinkamai: ar apskaita netinkamai organizuota, ar ji netinkamai tvarkoma, ir kas turėtų būti traukiamas atsakomybėn – vadovas ar buhalteris.

Žinoma, pasitaikys atvejų, kai neteisėtos veikos bus padarytos tiek organizuojant apskaitą, tiek ją tvarkant. Tuomet atsakomybėn bus traukiamas ir vadovas, ir buhalteris.

[1] Pavyzdžiui, šie Administracinių nusižengimų kodekso straipsniai įtvirtina, kad administracinėn atsakomybėn būtų traukiamas įmonės vadovas: 163 str. (Kasos aparato kvito už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas neišdavimas ar netinkamas išdavimas); 185 str. (Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo pažeidimas); 186 str. (Biudžeto asignavimų paskirstymo ir panaudojimo tvarkos pažeidimas); 189 str. (Registravimosi mokesčių mokėtoju tvarkos pažeidimas); 198 str. (Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo tvarkos pažeidimas); 2071 str. (Atsiskaitymų ar bet kokių kitų mokėjimų pagal sandorius grynaisiais pinigais tvarkos pažeidimas).

 


– Ko laukiame?;
– Atsakomybės gali būti per daug ir įmonių vadovams, ir buhalteriams;
– i.EKA posistemis: ką būtina žinoti nuo 2023 m. sausio 1 d.;
– Instituccijų naujienos;
– UAB „Pačiolis“ specialistų naujienois;
– VDI specialistų naujienois;
– Daugėja pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas;
– Per savaitę priimtų svarbiausių naujų norminių aktų ir jų pakeitimų apžvalga;
– Norminių aktų pakeitimai, paskelbti anksčiau, bet įsigaliojantys 2022 m. gruodžio 1 d.;
– Įgyvendindama Europos Sąjungos direktyvą DAC7, VMI parengė Taisyklių projektą;
– Beveik 80 % lietuvių jaučiasi finansiškai nesaugūs;
– Naudingi skaičiai.
Periodas Kaina (Eur) Kiekis Pasirinkite
Savaitraštis „Buhalterija“ (popierinė I ketvirčio prenumerata). 49
Savaitraštis „Buhalterija“ (popierinė I pusmečio prenumerata). 97
Savaitraštis „Buhalterija“ (popierinė metinė prenumerata). 193
Savaitraštis „Buhalterija“ (elektroninė I ketvirčio prenumerata). 36
Savaitraštis „Buhalterija“ (elektroninė I pusmečio prenumerata). 71
Savaitraštis „Buhalterija“ (elektroninė metinė prenumerata). 142