Viešosios įstaigos dalininko teisių perleidimo ypatumai

Vaidotas Dauskurdas

UAB „Pačiolis“ konsultantas ekspertas

Mintis parengti publikaciją apie viešosios įstaigos dalininkų teisių perleidimą kilo tuomet, kai klientai kreipėsi į UAB „Pačiolis“ konsultacijų centrą, teiraudamiesi, ar viešosios įstaigos dalininkas turi teisę pasitraukti iš tokios įstaigos. Tokį klausimą lėmė situacija, kai išsiskyrė įstaigos dalininkų požiūris į tolesnę įstaigos veiklą, ir vienas iš jų apsisprendė pasitraukti. Buvo klausiama, ar viešosios įstaigos dalininkas gali būtent pasitraukti, o ne parduoti ar kitaip perleisti savo, kaip dalininko, teises kitam asmeniui. Jeigu taip, kilo ir kitas klausimas: ar tokiam dalininkui turi būti grąžinamas jo įneštas įnašas, už kurį jis įgijo dalininko teises? Jeigu įnašas turi būti grąžinamas, kokio dydžio jis turėtų būti: ar toks, koks buvo įneštas, ar padidintas, atsižvelgiant į per įstaigos veiklą padidėjusį jos turtą? Pastaruoju atveju dalininkui turėtų būti grąžinamas gerokai didesnis įnašas, nei jis įnešė į viešąją įstaigą. Suprantama, dalininkas, kuris planavo pasitraukti iš įstaigos, reikalavo, kad taip ir būtų, o dalininkai, liekantys įstaigoje, svarstė, ar iš tiesų pasitraukiantis dalininkas turėtų gauti didesnį įnašą.

Registrų centro duomenimis, Lietuvoje veikia apie 6 000 viešųjų įstaigų, tad manytina, kad ir jos susiduria su panašiais klausimais.

Dalininko teisė perleisti turimas dalininko teises

Ieškodami atsakymo į iškeltus klausimus, pradėkime nuo bendresnių: ar viešosios įstaigos dalininkas gali perleisti dalininko teises, ar gali pasitraukti iš įstaigos dalininkų, jeigu kalbama apie atvejį, kad turimas dalininko teises jis grąžina viešajai įstaigai.

Analizuojant Viešųjų įstaigų įstatymą, matyti, kad asmuo viešosios įstaigos dalininku tampa įstaigai perdavęs tam tikrą įnašą arba dalininko teises įgyja kitais pagrindais (4 str. 2 dalis). Įstatymas aptaria ir tai, kad viešosios įstaigos dalininkas turi teisę perleisti dalininko teises (4 str. 4 dalis). Ten pat nurodoma, kad dalininko teisės perleidžiamos viešosios įstaigos nustatyta tvarka, išskyrus valstybės ar savivaldybės viešosios įstaigos dalininko teises. Vadinasi, viešosios įstaigos dalininkas, norėdamas parduoti turimas dalininko teises (dalis), gali perleisti jas įstaigos įstatų nustatyta tvarka.

Tiesa, šiuo atveju šiek tiek neaiškumų sukelia Viešųjų įstaigų įstatymo 12 str. 1 d. 14 punkto nuostata, teigianti, kad viešosios įstaigos visuotinis dalininkų susirinkimas priima sprendimą dėl naujų įstaigos dalininkų priėmimo. Jos pagrindu neretai keliamas klausimas: jeigu esamas įstaigos dalininkas perleidžia visas ar dalį savo, kaip dalininko, teisių kitam asmeniui, ar reikia, kad tam pritartų įstaigos dalininkų visuotinis susirinkimas? Vertinant teisinį reglamentavimą, manytina, kad tokiu atveju visuotinio dalininkų susirinkimo pritarimas neprivalomas. Ši nuostata susijusi su atvejais, kai pati įstaiga nusprendžia pritraukti naują asmenį ar asmenis, o ne su atvejais, kai dalininkas savo dalininko teises perleidžia kitam asmeniui. Kai kalbama apie įstaigos esamo dalininko teisių perleidimą kitam asmeniui, įstatymas papildomų apribojimų nenustato: asmenys laisvi sutarti, kokiomis sąlygomis toks sandoris vykdomas, o visuotinio dalininkų susirinkimo pritarimas šiuo atveju nebūtinas.

Vienintelė pareiga, kylanti dalininko teises įgijusiam asmeniui, – per 5 dienas nuo dalininko teisių įgijimo dienos būtina pranešti pačiai viešajai įstaigai apie teisių įgijimą ir pateikti tai patvirtinantį dokumentą. Viešoji įstaiga, gavusi tokį pranešimą, Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje turi paskelbti, kad pasikeitė jos dalininkai, ir pateikti reikalaujamus naujojo dalininko duomenis: asmens vardą, pavardę ar pavadinimą, asmens kodą ar įmonės kodą, gyvenamąją vietą arba adresą korespondencijai, valstybės, kuri išdavė asmens dokumentus, pavadinimą, taip pat dalininko teisių įgijimo ar perleidimo datą, įnašo vertę.

Dalininko turimų balsų kiekio apskaičiavimas

Dar viena svarbi nuostata, susijusi su viešosios įstaigos dalininkais, jų įnašu į įstaigą ir balsavimo teise, aptarta Viešųjų įstaigų įstatymo 12 str. 6 dalyje, kur sakoma, kad balsai visuotiniame dalininkų susirinkime paskirstomi proporcingai dalininkų įnašų dydžiui, jeigu viešosios įstaigos įstatuose nenustatyta kitaip, tačiau visais atvejais turi būti užtikrinta, kad mažiausias įnašas suteiktų bent vieną balsą. Vadinasi, jeigu tokios įstaigos įstatuose neaptarta kitaip, įnašo dydis daro tiesioginę įtaką dalininko visuotiniame dalininkų susirinkime įgyjamų balsų skaičiui: kuo didesnis dalininko įnašas, tuo daugiau balsų jis gauna visuotiniame dalininkų susirinkime, ir atvirkščiai – kuo mažesnis dalininko įnašas, tuo mažiau balsų jis įgyja. Tiesa, bet kuriuo atveju net ir mažiausias įnašas turi užtikrinti bent vieną balsą dalininkų susirinkime.

Vis dėlto reikia suprasti, kad kalbama apie įnašą, kurį dalininkas įnešė tiesiogiai į viešąją įstaigą, ir šio įnašo pagrindu įgijo atitinkamą balsų skaičių įstaigos visuotiniame dalininkų susirinkime ir kitas dalininkui priklausančias teises. Aptarta taisyklė netaikoma atvejams, kai dalininkas įstaigos dalininko teises įgyja iš kito dalininko, perleidusio turėtas savo teises. Kad ir kiek dalininkas už įsigyjamas teises sumokėtų šias teises perleidžiamam dalininkui, tai nedaro įtakos jo įgyjamų balsų skaičiui visuotiniame dalininkų susirinkime. Šiuo atveju reikšminga tik tai, kiek pirmasis dalininkas už šį įnašą įnešė į viešąją įstaigą, kokia buvo to įnašo vertė. Tai ir lemia naujojo dalininko turimo balsų skaičių visuotiniame dalininkų susirinkime.

Dalininko teisė pasitraukti iš visuotinio dalininkų susirinkimo

Būtina aptarti ir tai, ar dalininkas gali pasitraukti iš įstaigos dalininkų, kai jis neperleidžia dalininko teisių kitam asmeniui, o tik pasitraukia iš įstaigos, grąžindamas turimą įnašą pačiai įstaigai. Jeigu taip, į kokio dydžio įnašą jis gali pretenduoti: į tokį, kokį įnešė, ar į proporcingai didesnį, atsižvelgiant į įstaigos turto padidėjimą.

Pirmiausia pažymėtina, kad įstatymas neaptaria, ar dalininkas gali tiesiog pasitraukti iš įstaigos, neperleisdamas savo dalininko teisių kitam asmeniui. Tokiu atveju būtina įvertinti pačios viešosios įstaigos įstatus: jeigu šis klausimas juose aptartas, jais ir reikėtų vadovautis, o jeigu įstaigos įstatuose tai neaptarta (tikėtina, kad taip ir bus), sprendimą dėl galimybės dalininkui pasitraukti iš įstaigos dalininkų turėtų priimti visuotinis dalininkų susirinkimas. Priminsime įstatymo nuostatą, kad tik visuotinis dalininkų susirinkimas turi teisę spręsti, ar į įstaigą priimti naują dalininką, tad logiška, kad tik visuotinis dalininkų susirinkimas turėtų apsispręsti, ar dalininkas gali pasitraukti iš viešosios įstaigos, ir kokiomis sąlygomis jis gali tai padaryti.

Pastebėtina, kad Viešųjų įstaigų įstatymas, aptardamas jų veiklos ypatumus, nenustato jokio minimalaus privalomo dalininkų įstatinio kapitalo dydžio. Pavyzdžiui, Akcinių bendrovių įstatymas nustato, kad uždarosios akcinės bendrovės įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip vienas tūkstantis eurų. Viešųjų įstaigų įstatymas tokios nuostatos nenumato. Manytina, kad šiuo atveju dalininkų susirinkimui netaikomi ribojimai, apsisprendžiant dėl dalininko pasitraukimo, o sprendimą galėtų lemti dalininkų požiūris į ateities įstaigos veiklą, jos finansinę būklę. Suprantama, jeigu dalininko pasitraukimas, tiksliau – pastarojo turimo įnašo grąžinimas, galėtų kelti grėsmę įstaigos nemokumui ar bent galimiems finansiniams sunkumams, dalininkų susirinkimo sprendimas greičiausiai būtų neigiamas. Žinoma, jeigu tokios pasekmės, dalininkui pasitraukus iš įstaigos, negrėstų, sprendimas galėtų būti teigiamas. Beje, tokiu atveju dalininkų susirinkimas turėtų patvirtinti ir dalininkui grąžinamo įnašo dydį.

Dėl dalininkui grąžintino įnašo dydžio

Sprendžiant klausimą, ar dalininkui turėtų būti grąžinamas tokio paties dydžio įnašas, kokį pastarasis įnešė į įstaigą, ar padidintas, atsižvelgiant į įstaigos sukauptą turtą, atsakymą sufleruoja tai, kad viešoji įstaiga yra ne pelno siekiantis juridinis asmuo. Kitaip tariant, viešajai įstaigai, kaip ir kitiems šios rūšies juridiniams asmenims, draudžiama dalinti dalininkams uždirbtą pelną. Būtent toks ir yra pelno nesiekiančių juridinių asmenų teisinis ypatumas. Jeigu dalininkas trauktųsi iš viešosios įstaigos ir jam būtų grąžinamas įnašas, padidintas proporcingai padidėjusiam įstaigos turimam turtui, būtų galima teigti, kad tokiu atveju dalininkas gautų dalį įstaigos uždirbto pelno. Kaip minėta, tai draudžiama. Įvertinus tai, manytina, kad iš įstaigos besitraukiančiam dalininkui galėtų būti grąžinamas tik tokio dydžio įnašas, kokį jis įnešė į viešąją įstaigą, arba toks, kokį įnešė dalininkas, iš kurio asmuo vėliau įsigijo dalininko teises.

Beje, šią poziciją patvirtina ir teismų praktika. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2023-04-06 civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-403/2023, kurioje nagrinėjo klausimą dėl galimybės viešosios įstaigos dalininkų susirinkimui priimti sprendimą pašalinti iš įstaigos dalininką, kuris galimai kenkia įstaigai, priimtoje nutartyje pateikė poziciją, analogišką mūsų išsakytai nuomonei. Pasak teismo, nors tokia galimybė neaptarta Viešųjų įstaigų įstatyme, tačiau visuotinis dalininkų susirinkimas turi teisę priimti sprendimą dėl dalininko pašalinimo iš įstaigos dalininkų. Teisinėje valstybėje netoleruotinos situacijos, kad viešosios įstaigos dalininkas, kurio veiksmai prieštarauja viešosios įstaigos veiklos tikslams ir kelia grėsmę jos veiklos tęstinumui, negalėtų būti pašalinamas. Tiesa, teismas taip pabrėžė štai ką: kadangi asmens buvimą viešosios įstaigos dalininku lemia tai, kad jis yra perdavęs įstaigai tam tikrą turtinį įnašą arba dalininko teises yra įgijęs iš kito asmens, kuris įnešė tokį įnašą, dalininką šalinant iš dalininkų sąrašo, turi būti užtikrinama jo turtinių teisių apsauga. Kitaip tariant, turi būti apsaugomas jo turtinis interesas, grindžiamas įnašu, kuris turi būti išperkamas arba grąžinamas dalininkui.

Šiame kontekste teismas nurodė: įvertinant išperkamų viešosios įstaigos dalininko teisių kainą, turėtų būti nustatyta, kokios vertės viešosios įstaigos turto turėtų teisę gauti viešosios įstaigos dalininkas, dėl kurio teisių išpirkimo kainos yra sprendžiama, reikėtų vadovautis Viešųjų įstaigų įstatymo nustatytu teisiniu reguliavimu, jeigu viešoji įstaiga būtų likviduojama. Taip nustatyta kaina, kasacinio teismo vertinimu, užtikrintų pusiausvyrą tarp viešosios įstaigos dalininko teisės gauti teisingą atlyginimą už išperkamas teises ir kitų viešosios įstaigos dalininkų intereso inicijuoti priverstinį dalininko teisių išpirkimą ir nutraukti dalininko, kurio veiksmai prieštarauja viešosios įstaigos tikslams, veiksmus, taip užtikrinant viešosios įstaigos veiklos tęstinumą.

Viešųjų įstaigų įstatymo 27 str. 8 dalyje, aptariant įstaigos likvidavimą ir įnašo grąžinimą dalininkui, nurodoma: patenkinus visus kreditorių reikalavimus, iš likusio viešosios įstaigos turto jos dalininkams grąžinamas turtas, kurio bendra vertė negali būti didesnė negu dalininkų kapitalas. Dalininkams grąžinamas turtas paskirstomas proporcingai jų įnašų vertei. Kitaip tariant, konstatuojama, kad aptariamu atveju dalininkui turi būti grąžinamas tokio dydžio įnašas, kokį dalininkas įnešė į įstaigą. Jis neturi ir negali būti didinamas atsižvelgiant į padidėjusį įstaigos turtą.

Apibendrinant tai, kas aptarta, darytina išvada, kad dalininkas turi teisę pasitraukti iš dalininkų sąrašo, tačiau tokiam sprendimui turėtų pritarti visuotinis dalininkų susirinkimas. Be to, iš viešosios įstaigos pasitraukiančiam dalininkui turi būti užtikrinama jo turtinė teisė – dalininkui privaloma kompensuoti jo įnašą į įstaigą. Tiesa, grąžinamas tik tokio paties dydžio įnašas, kokį dalininkas įnešė į įstaigą, – jis negali būti didinamas proporcingai įstaigos sukauptam turtui.

Nuotolinis seminaras pelno nesiekiantiems asmenims Seminaras vyksta visoje Lietuvoje Jums patogiu laiku ir tinkamoje vietoje! Plačiau...