UAB Pačiolis konsultuoja
Uždarosios akcinė bendrovės vadovas sudarė paskolos sutartį su darbuotoju (programuotojas), kuris tuo pat metu yra ir vienas iš mūsų bendrovės akcininkų. Paskolos sutartyje nurodyta, kad paskola tikslinė, ji skirta šiam asmeniui įsigyti bendrovės akcijų. Ar nėra draudimo įmonei skolinti lėšų savo akcininkui, kad šis įsigytų tos pačios bendrovės akcijų?
Uždarosios akcinės bendrovės akcininkui, kuris yra ir bendrovės darbuotojas, gali būti teikiama paskola bendrovės akcijoms įsigyti, jei akcininkas nėra tos bendrovės ar patronuojančiosios bendrovės valdymo organo narys.
Manytina, kad jums abejonę sukėlė Akcinių bendrovių įstatymo (ABĮ) 452 str. 1 dalies nuostata, numatanti, kad bendrovė negali suteikti paskolos fiziniams ir (ar) juridiniams asmenims, jeigu šiais veiksmais siekiama sudaryti sąlygas šiems asmenims įsigyti tos bendrovės akcijų. Tačiau pažymėtina, kad to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pirmiau paminėtos nuostatos išimtis, numatanti, kad finansinės pagalbos draudimas netaikomas, jeigu siekiama sudaryti sąlygas bendrovės akcijų įgyti savo darbuotojams, patronuojančiosios ar patronuojamosios bendrovės darbuotojams, išskyrus atvejus, kai šie darbuotojai yra bendrovės ar patronuojančiosios bendrovės valdymo organo nariai. Taigi, iš šios nuostatos matyti, kad įstatyme nėra įtvirtinto draudimo bendrovei skolinti lėšų akcininkui, kuris kartu yra ir bendrovės darbuotojas ir turi tikslą įgyti šios bendrovės akcijų. Akcininkui gali būti teikiama paskola bendrovės akcijoms įsigyti, jei jis nėra bendrovės ar patronuojančiosios bendrovės valdymo organo narys.
***
Atostoginių suteikimas
Ar visada reikia rašyti prašymą dėl atostogų suteikimo? Ar gali šalys susitarti žodžiu?
LR darbo kodeksas (DK) nenustato reikalavimų, kad prašymai dėl atostogų turi būti pateikiami raštu. DK 128 straipsnis nustato, kad kasmetinės atostogos įforminamos darbdavio nustatyta tvarka. Tačiau DK 25 straipsnis nurodo, kad darbo sutarties šalies kitai darbo sutarties šaliai šio kodekso, kitų darbo teisės normų ar sutarčių nustatytais atvejais perduodami dokumentai (pranešimai, prašymai, sutikimai, prieštaravimai ir kita) ir kita informacija turi būti pateikiami raštu. Dokumentų ir informacijos tinkamu pateikimu raštu laikomi tie atvejai, kada duomenys perduodami įprastai naudojamomis informacinių technologijų priemonėmis (elektroniniu paštu, mobiliaisiais įrenginiais ir kita) su sąlyga, kad būtų įmanoma nustatyti informacijos turinį, jos pateikėją, pateikimo faktą ir laiką, taip pat būtų sudarytos protingos galimybės ją išsaugoti. Jeigu darbo sutarties šalis nurodo pagrįstas abejones dėl šių abiejų sąlygų buvimo, įrodyti, kad jos buvo sudarytos, privalo darbdavys.
Todėl šį klausimą patartina aptarti vidaus darbo tvarkos taisyklėse ar kitame įmonės vidiniame dokumente, kuris reglamentuoja atostogų suteikimą. Taip pat šis klausimas gali būti aptartas ir darbo sutartyje. Kartu patartina aptarti ir tokio prašymo pateikimo terminą.
DK 128 str. 3 dalis nustato, kad už antruosius ir paskesnius darbo metus kasmetinės atostogos suteikiamos bet kuriuo darbo metų laiku pagal kasmetinių atostogų suteikimo eilę darbovietėje. Tokia eilė sudaroma kolektyvinėje sutartyje ar darbdavio ir darbo tarybos susitarime, ar kitose darbo teisės normose nustatyta tvarka nuo birželio 1 dienos iki kitų metų gegužės 31 dienos, jeigu juose nenustatoma kitaip. Jeigu įmonėse sudaryta išankstinė atostogų eilė, tai vadovui patvirtinus tokią eilę, darbuotojui nereikia rašyti atskiro prašymo dėl atostogų, nebent darbuotojas nori pakeisti iš anksto nustatytas atostogų datas.
Atsiradus teisei į tikslines atostogas arba prašant tikslinių atostogų, manytina, jog darbuotojo prašymas reikalingas tam, kad abi šalys aiškiai suprastų, kokių atostogų darbuotojas prašo ir kokiam terminui.
***
Norite konsultuotis asmeniškai? Užpildykite šią formą: