UAB „Pačiolis“ ekspertų konsultacijos
***
Programinės įrangos diegimo išlaidų pripažinimas turtu
Pasirašėme sutartį dėl naujos verslo valdymo sistemos įdiegimo mūsų įmonėje. Tai ganėtinai ilgas ir brangus procesas, kurio metu iš pradžių bus analizuojama mūsų įmonės vadybos struktūra, sprendimų priėmimo grandinės, dokumentų srautai ir kt. Vėliau atliekamas pats diegimo procesas, pritaikant programą įmonės reikmėms. Projektas baigsis darbuotojų apmokymu ir konsultavimu. Prie sutarties yra pridėta numatomų darbų sąmata. Tačiau galutinė kaina gali kisti, priklausomai nuo faktinės darbų apimties. Kiekvieno mėnesio pabaigoje gausime PVM sąskaitą faktūrą už atliktus darbus. Įdiegę sistemą, jai naudoti reikalingų licencijų neįgysime, bet nuomosimės. Kaip įtraukti į apskaitą verslo valdymo sistemos diegimo išlaidas? Ar jas galima pripažinti nematerialiuoju turtu?
Nematerialiojo turto pripažinimą bei apskaitą reglamentuoja 13-asis VAS „Nematerialusis turtas“. Vadovaujantis šio standarto nuostatomis, nematerialiuoju turtu laikomas materialios formos neturintis nepiniginis turtas, kuriuo įmonė disponuoja, kurį naudodama tikisi gauti tiesioginės ir (arba) netiesioginės ekonominės naudos ir kurio vertė yra ne mažesnė už įmonės nusistatytą minimalią nematerialiojo turto vertę.
Viena svarbiausių sąlygų, siekiant išlaidas pripažinti nematerialiuoju turtu, – būsimoji ekonominė nauda, kurios įmonė pagrįstai tikisi iš šių išlaidų. Gauti ekonominę naudą įmonė gali, nematerialųjį turtą naudodama tiek prekėms gaminti ar paslaugoms teikti, tiek ir pačios įmonės administraciniams tikslams, arba šį nematerialųjį turtą parduodama. Tikėtina, kad nauja verslo valdymo programa skirta pačios įmonės veiklai efektyvinti, racionaliau naudoti darbuotojų darbo laiką, spartinti įvairių dokumentų ir kitos informacijos apdorojimą ir pan. Jeigu prieš nusprendžiant diegti naująją sistemą buvo atlikti siekiamo veiklos efektyvinimo vertinimai, šie duomenys būtų svarbūs pagrindžiant tikėtiną būsimąją ekonominę naudą.
Aplinkybė, kad įmonė, įdiegusi sistemą, neįgis jos naudojimo licencijų, o jas nuomosis, nelaikytina kliūtimi diegimo išlaidas pripažinti nematerialiuoju turtu. Svarbesnė sąlyga – galimybė kontroliuoti nematerialųjį turtą. Tai siejama su įmonės teise programinę įrangą modifikuoti ir pritaikyti jos reikmėms, kad galėtų gauti didžiausią ekonominę naudą. Faktas, kad įmonė naudoja ne standartinę įrangą, o diegimo metu ją pritaiko individualiems poreikiams, sukuria naujas funkcijas ir pan., leidžia teigti, kad įmonė šį turtą kontroliuoja (turi teisę daryti jam poveikį).
Kita nematerialiajam turui pripažinti būtina sąlyga – nematerialiojo turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina gali būti patikimai įvertinta ir atskirta nuo kito turto vertės (13-ojo VAS 5.2 p.). 13-asis VAS tiksliai neapibrėžia, kokios išlaidos laikytinos diegiamos programinės įrangos įsigijimo savikaina, todėl pati įmonė turėtų tai nustatyti savo apskaitos politikoje. Tačiau savikainai neturėtų būti priskirtos vadinamojo tyrimų etapo išlaidos, kai programos diegėjai analizuoja įmonės vadybos struktūrą, dokumentų srautus ir pan., taip pat personalo mokymo bei konsultavimo, programinės įrangos atnaujinimo, palaikymo ir panašios išlaidos, sietinos su programos eksploatavimu.
Pagal Pelno mokesčio įstatymą, kompiuterio programos diegimo išlaidos nelaikytinos nematerialiuoju turtu, nes įmonė neįgyja nuosavybės teisių į šią įrangą ir jos pritaikymo įmonės reikmėms išlaidas. Todėl minėtos diegimo išlaidos, apskaičiuojant pelno mokestį, pripažįstamos to ataskaitinio laikotarpio leidžiamais atskaitymais įprasta tvarka. Vėlesniais laikotarpiais įmonei amortizuojant finansinėje apskaitoje nematerialiuoju turtu pripažintas išlaidas, apskaičiuojant pelno mokestį, jos priskirtinos neleidžiamiems atskaitymams.
***
Atostoginių kaupinių sudarymas
Ar galima, sudarant atostoginių kaupinius, apskaitoje juos užregistruoti tokiu įrašu: debetuojant 291 sąskaitą Ateinančių laikotarpių sąnaudos ir kredituojant 4486 sąskaitą Atostoginių kaupiniai?
Darbo užmokesčio, premijų ir kito atlygio už darbą apskaitą reglamentuoja 31-asis VAS „Atlygis darbuotojams“. Šio standarto 12 punkte numatyta, kad atlygio darbuotojui už atliktą darbą sąnaudas įmonė turi pripažinti tą ataskaitinį laikotarpį, kurį darbuotojas atliko darbą, nepaisant to, kada apskaičiuota suma bus išmokama. Teisė į kasmetines atostogas ir atostoginius įgyjama dirbant. Todėl ir atlygio už atostogų dienas sąnaudos turėtų būti pripažintos tą laikotarpį, kai darbuotojas šią teisę įgyja – „užsidirba“ atostogų dienas. Tipinė sąskaitų korespondencija, kuria apskaitoje registruojamos atostoginių sąnaudos:
D 6304 Darbuotojų darbo užmokestis ir su juo susijusios sąnaudos
K 4486 Atostoginių kaupiniai
Tokiu būdu mokėjimo už per laikotarpį uždirbtas atostogų dienas sąnaudos bus pripažintos tą patį ataskaitinį laikotarpį, kurį darbuotojas į jas įgijo teisę. Pažymėtina, kad kaupiniai darbdaviui tenkančioms socialinio draudimo įmokoms, mokamoms nuo atostoginių, gali būti nesudaromi, nes jų suma dažniausiai įmonei bus nereikšminga.
Turtinė sąskaita Nr. 291 Ateinančių laikotarpių sąnaudos yra skirta gautiems avansams už tęstinio pobūdžio paslaugas registruoti. Jeigu ji būtų naudojama sudarant atostoginių kaupinius, atitinkamas sąnaudas apskaitoje pripažintume ne tą laikotarpį, kurį darbuotojas įgijo teisę į atostogas, bet tą laikotarpį, kurį jis pateikė atostogų prašymą ir gavo atlyginimą. Taip būtų nusižengta minėtam 31-ojo VAS 12 punkto reikalavimui, kad, pripažįstant darbo apmokėjimo sąnaudas, neatsižvelgiama į tai, kada šis atlygis bus išmokėtas.