PVM ypatumai tam tikrais su tarptautine prekyba susijusiais atvejais

LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (PVMĮ) 53 straipsnis nustato PVM apmokestinimo taisykles tarptautinės prekybos atvejais. Mokesčių administratorius atnaujino ir papildė šio straipsnio komentarą. Aptarsime pagrindines nuostatas.

 Bendruoju atveju prekės, tiekiamos muitinės sandėlyje, apmokestinamos taikant standartinį (lengvatinį, jei toks tarifas tiekiamoms prekėms yra nustatytas) arba 0 proc. PVM tarifą.

Pagal PVM įstatymo 53 straipsnio nuostatas, 0 proc. PVM tarifo taikymas priklauso nuo to, ar tiekiant atitinkamas prekes jos laikinai saugomos, ar joms taikoma kokia nors muitinės procedūra ir kada tiekiamos prekės buvo pateiktos laikinai saugoti, ar joms buvo įforminta tam tikra muitinės procedūra.

 Laikinasis saugojimas ir muitinės procedūros, numatytos PVM įstatymo 53 straipsnio 1 dalyje, gali būti suskirstytos į 3 grupes pagal tai, kada prekės turi būti pateiktos laikinai saugoti ar muitinės procedūra turi būti įforminta tam, kad prekių tiekimui būtų taikomas 0 proc. PVM tarifas:

1 grupė: muitinės procedūros, kurios tiekiamoms prekėms turi būti įforminamos prekių tiekimo metu (t. y. prieš šių prekių tiekimą tiekiamoms prekėms atitinkama muitinės procedūra negali būti taikoma). Pagal PVMĮ nuostatas, prie šios grupės muitinės procedūrų priskiriama tik muitinio sandėliavimo procedūra.

Prekės, kurioms įforminta muitinio sandėliavimo procedūra, paprastai laikomos muitinės nustatytose vietose – muitinės sandėliuose. Muitinės sandėliuose prekės gali būti saugomos neribotą laiką, o importuojant prekes dažnai nėra žinoma, kaip toliau bus jomis disponuojama. Todėl atsiranda galimybė muitinės sandėliuose saugoti tokias prekes tol, kol surandamas pirkėjas. Prekių saugojimo metu nereikia mokėti importo muitų ir kitų privalomųjų mokesčių. Šie mokesčiai sumokami, kai prekės išleidžiamos į laisvą apyvartą. Muitinio sandėliavimo procedūra taikoma tiesiogiai iš trečiųjų šalių atgabentoms arba laikinai saugotoms prekėms, taip pat nustatyta tvarka baigiant tranzito, laikinojo įvežimo, laikinojo įvežimo perdirbti ir kt. procedūras.

Pavyzdys

Lietuvos įmonė A turi iš trečiosios šalies atgabenamų prekių pirkėją – įmonę B. Prekių tiekimo metu įmonė A įformina muitinės sandėliavimo procedūrą ir padeda prekes į muitinės sandėlį. Parduodamos prekės apmokestinamos taikant 0 proc. PVM tarifą.

Prekės, tiekiamos muitinės sandėlyje, gali būti apmokestinamos taikant 0 proc. PVM tarifą ne tik pagal PVM įstatymo 53 straipsnio, bet ir pagal 41 straipsnio „Prekių išgabenimas iš Europos Sąjungos teritorijos“ ar 49 straipsnio „Prekės, tiekiamos į kitą valstybę narę“ nuostatas, jei atitinka šiuose straipsniuose nustatytas sąlygas.

Pavyzdys

Lietuvos įmonė A muitinės sandėlyje tiekia Lietuvos įmonei B prekes, kurioms įforminta muitinės sandėliavimo procedūra, ir ši procedūra taikoma prekių tiekimo metu. Prekių pirkėja (Lietuvos įmonė B) įsigytas prekes tik ketina išgabenti į Sakartvelą, taigi tokiam prekių tiekimui 0 proc. PVM tarifas (nei pagal PVM įstatymo 53 straipsnį – tiekimo metu tebetaikoma muitinės sandėliavimo procedūra, nei pagal PVM įstatymo 41 straipsnio nuostatas – prekės nebuvo išgabentos į trečiąją šalį) negali būti taikomas ir tiekimas turi būti apmokestinamas taikant standartinį arba lengvatinį PVM tarifą (jeigu tiekiamoms prekėms toks PVM tarifas nustatytas).

Pavyzdys

Lietuvos įmonė A muitinės sandėlyje tiekia ES įmonei B, PVM mokėtojai, prekes, kurioms įforminta muitinės sandėliavimo procedūra, ir ši procedūra prekių tiekimo metu tebetaikoma. Prekių pirkėja (įmonė B) įsigytas prekes išgabena į ES. Šiuo atveju 0 proc. PVM tarifas gali būti taikomos pagal PVM įstatymo 49 straipsnio nuostatas, jei Lietuvos įmonė A turi įrodymus, pagrindžiančius, kad prekės buvo parduotos kitos ES valstybės narės PVM mokėtojui ir išgabentos iš šalies teritorijos (Lietuvos) į kitą ES valstybę narę (PVM įstatymo 56 straipsnis) ir kad įmonė tinkamai vykdo PVM įstatymo 881 straipsnyje nustatytas prievoles – nustatyta tvarka teikia prekių tiekimo ir (arba) paslaugų teikimo į kitas valstybes nares ataskaitą.

Pavyzdys

Įmonė A muitinės sandėlyje tiekia įmonei B prekes, kurioms įforminta muitinio sandėliavimo procedūra, o įmonė B, taikydama tą pačią muitinio sandėliavimo procedūrą, parduoda prekes įmonei C. Tada įmonė C, toliau taikydama muitinio sandėliavimo procedūrą, parduoda prekes įmonei D, kuri minėtas prekes reeksportuoja. Taigi 0 proc. PVM tarifas gali būti taikomas grandyje, kai įmonė C prekes tiekia įmonei D (PVM įstatymo 41 straipsnis).

 2 grupė: muitinės procedūros, kurios turėjo būti taikomos prekėms iki jų tiekimo ir tebetaikomos tiekimo metu. Tai išorinio tranzito, vidinio tranzito ir laikinojo įvežimo, visai neapmokestinant importo muitais, muitinės procedūros.

Tranzitas paprastai suprantamas kaip krovinių (prekių) vežimas per kurios nors valstybės teritoriją į kitas valstybes ir krovinių gabenimas per valstybės teritoriją į trečiąją šalį iš vieno punkto į kitą per tarpinius punktus, juose neatliekant papildomų operacijų, pavyzdžiui, perkrovimo. Muitų teisėje tranzitu paprastai laikomas bet koks muitinės prižiūrimų prekių vežimas iš vienos muitinės įstaigos į kitą. Tranzitas − muitinės procedūra, kurią atliekant nemokami importo mokesčiai, kuriuos reikėtų sumokėti išleidžiant prekes į laisvą apyvartą (arba jas eksportuojant).

Laikinojo įvežimo procedūra – tai tokia procedūra, kai į Lietuvą įvežamos ne Europos Sąjungos prekės, kurias ketinama naudoti pagal tikslinę paskirtį, o tada reeksportuoti.

Pavyzdys

Lietuvos įmonė B muitinės sandėlyje esančias prekes, kurioms įforminta muitinio sandėliavimo procedūra, parduoda Latvijos PVM mokėtojui ir, įforminus tranzito procedūrą, išgabena į Latviją. Šiuo atveju prekių tiekimas yra Lietuvos PVM objektas, tačiau tokiam prekių tiekimui taikomas 0 proc. PVM tarifas pagal PVM įstatymo 49 straipsnio 1 dalį. Lietuvos įmonė B, pritaikiusi 0 proc. PVM tarifą, privalo turėti dokumentus, pagrindžiančius, kad prekės buvo parduotos kitos ES valstybės narės PVM mokėtojui ir išgabentos iš šalies teritorijos (Lietuvos) į kitą ES valstybę narę (PVM įstatymo 56 straipsnis) ir kad įmonė tinkamai vykdo PVM įstatymo 881 straipsnio nustatytas prievoles – nustatyta tvarka teikia prekių tiekimo ir (arba) paslaugų teikimo į kitas valstybes nares ataskaitą.

3 grupė: laikinasis saugojimas ir tokios muitinės procedūros, kurios gali būti įformintos tiek prekių tiekimo metu, tiek dar prieš prekių tiekimą, jei prekių tiekimo metu procedūra tebetaikoma. Šią grupę sudaro laikinasis saugojimas, laisvosios zonos ar laikinojo įvežimo perdirbti muitinės procedūra, lengvatų sandėlio režimas.

Ne Europos Sąjungos prekės laikinai saugomos nuo jų pateikimo muitinei momento. Muitinei pateiktos ne Europos Sąjungos prekės nurodomos laikinojo saugojimo deklaracijoje. Laikinai saugomų prekių muitinės procedūra turi būti įforminta per 90 dienų arba jos turi būti reeksportuojamos. Įforminus ne ES prekių laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą, jos gali būti naudojamos Sąjungos muitų teritorijoje, atliekant vieną arba daugiau perdirbimo operacijų.

Pavyzdys

Kai tiekiamos laikinai saugomos prekės, kurios, jas laikinai saugant, perparduodamos kelis kartus – įmonė A tiekia įmonei B, įmonė B tiekia įmonei C, – tai šiuos sandorius įmonės gali apmokestinti taikydamos 0 proc. PVM tarifą pagal PVM įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 3 punktą, jei turi tai patvirtinančius dokumentus.

 Tais atvejais, kai įmonė tiekia Europos Sąjungos prekes, kurios skirtos PVM lengvatų sandėliui, tokiam tiekimui taip pat taikomas 0 proc. PVM tarifas. Pažymėtina, kad, tiekiant prekes į PVM lengvatų sandėlį, jokia muitinės procedūra neįforminama, todėl nėra atitinkamo muitinės dokumento, pagrindžiančio 0 proc. PVM tarifo taikymo pagrįstumą. Tačiau tokiu atveju prekių tiekėjas turi turėti kitus dokumentus, pagrindžiančius 0 proc. tarifo taikymą ir įrodančius, kad prekės skirtos PVM lengvatų sandėliui, pvz., sutartį su lengvatų sandėliu, mokėjimo už paslaugas dokumentus ir kt.

Kai įmonė, turinti leidimą steigti PVM lengvatų sandėlį, savo prekes, kurioms taikomas lengvatų sandėlio režimas, perparduoda kitai įmonei, turinčiai leidimą steigti PVM lengvatų sandėlį, ir ta įmonė ketina šiomis prekėmis prekiauti savo PVM lengvatų sandėlyje, tokie sandoriai apmokestinami taikant 0 proc. PVM tarifą.

PVM mokėtojas, pritaikęs 0 proc. PVM tarifą pagal PVM įstatymo 41, 49 ar 53 straipsnį, privalo turėti dokumentus, įrodančius 0 proc. PVM tarifo taikymo pagrįstumą, kaip nustato PVMĮ 56 straipsnis.

 Taigi, PVMĮ 53 straipsnio 1 dalyje yra nustatytos laikinojo saugojimo ir muitinės procedūros, kai prekių tiekimui taikomas 0 proc. PVM tarifas.

Parengta UAB „Pačiolio“ metodiniame centre