Pasikeitimai skiriant tarpinius dividendus

Seimas priėmė Akcinių bendrovių įstatymo pataisas, šiek tiek supaprastinusias tarpinių dividendų skyrimą. Nuo šiol, prieš skiriant tarpinius dividendus, nebus reikalaujama, kad kartu su tarpinių finansinių ataskaitų rinkiniu būtų parengtas ir tarpinis metinis pranešimas. Beje, kartu pakeistas ir jo pavadinimas. Nuo šiol jis vadinsis vadovybės ataskaita. Skiriant tarpinius dividendus, svarbu skrupulingai laikytis jų skyrimo procedūrų. Akcinių bendrovių įstatymas kategoriškas – dividendai, skirti pažeidžiant šio įstatymo imperatyvias nuostatas, turi būti grąžinti.

 Pati tarpinių dividendų (jie įstatyme vadinami dividendais už trumpesnį nei metai laikotarpį) skyrimo procedūra yra labai panaši į įprastinį pelno paskirstymą. Sprendimą dėl to gali priimti tik visuotinis akcininkų susirinkimas. Svarbus ypatumas tas, kad tarpiniams dividendams galima naudoti ne tik likusį ankstesnių laikotarpių nepaskirstytąjį pelną, bet ir per ataskaitinių metų pirmąjį pusmetį uždirbtą grynąjį pelną, nepaisant to, kad metai dar nesibaigė ir galutinis rezultatas nežinomas. Tai šiek tiek primena dar nenušauto briedžio dalybas. Todėl nevertėtų rizikuoti išsidalinant didžiąją pelno dalį.

Neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimas

 Norint pelną skirti dividendams dar nepasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, turi būti sušauktas neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas. Akcinių bendrovių įstatymo 60-1 straipsnis numato, kad tokį susirinkimą gali inicijuoti akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/3 visų balsų. Įmonės įstatuose ši riba gali būti padidinta. Atkreiptinas dėmesys, kad tokio susirinkimo negali inicijuoti įmonės vadovas, nors jis inicijuoja eilinio susirinkimo sušaukimą. Raštiškame akcininkų prašyme turi būti nurodytos neeilinio visuotinio susirinkimo sušaukimo priežastys ir tikslai, taip pat siūloma susirinkimo darbotvarkė, pageidaujama susirinkimo data ir vieta. Reikalaujama nurodyti ir siūlomų sprendimų projektus – dividendams ketinamą skirti sumą. Gavęs prašymą, įmonės vadovas turi sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą per 30 dienų nuo prašymo gavimo dienos.

Tarpinio laikotarpio, už kurį ketinama skirti dividendus, trukmė nereglamentuota. Jo pradžia visada sutampa su finansinių metų pradžia (jeigu įmonė savo finansiniais metais yra pasirinkusi kalendorinius metus, tai bus sausio 1 d.), o pabaiga gali būti ir, pavyzdžiui, liepos 10 d. Tačiau įvertinus tai, kad būtina parengti šio tarpinio laikotarpio finansines ataskaitas, logiška jį sieti bent jau su mėnesio pabaiga. Be to, Akcinių bendrovių įstatymo 60¹ straipsnis reikalauja, kad neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti per tris mėnesius nuo tarpinio ataskaitinio laikotarpio, už kurį siūloma skirti tarpinius dividendus, pabaigos ir ne vėliau nei iki finansinių metų pabaigos.

Pažymėtina, kad įstatymas nustato nemažai formalių eilinio susirinkimo sušaukimo ir dokumentų projektų paviešinimo procedūrų. Laikantis nustatytų terminų, jos gali užtrukti keletą savaičių. Jeigu nepavyksta viso to atlikti taip, kaip reikalauja įstatymas, teisininkai siūlo išeitį – informuoti dalyvius, kad susirinkimas buvo sušauktas nesilaikant visų formalių reikalavimų. Jeigu tam niekas neprieštaraus, vėliau dėl to negalės reikšti pretenzijų. Svarbu, kad šis faktas būtų įrašytas susirinkimo protokole. Analogiškai galima pasielgti ir kviečiant neeilinį susirinkimą. Kitaip tariant, jeigu nebuvo surašytas formalus prašymas inicijuoti susirinkimą ir tam nebuvo prieštaraujančių, šią aplinkybę verta įtraukti į protokolą.

 Tarpinio finansinių ataskaitų rinkinio parengimas ir dividendų skyrimo procedūra

 Gavus prašymą sušaukti neeilinį visuotiną akcininkų susirinkimą, turi būti parengiamas tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys. Už tai atsakingas įmonės vadovas. Tarpinės ataskaitos būtinos ir tuo atveju, jeigu akcininkai ketina skirstyti praeitų metų likusį nepaskirstytąjį pelną. Šiais metais pakeistus Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnį, atsisakyta reikalavimo, kad kartu turėtų būti parengtas ir tarpinis metinis pranešimas (dabar jis vadinamas vadovybės ataskaita). 

Tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio rengimą reglamentuoja specialus 29-asis VAS „Tarpinė finansinė atskaitomybė“. Pagal šį standartą, tarpinių finansinių ataskaitų sudėtis priklauso nuo įmonės sudaromo metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudėties. Be to, Akcinių bendrovių įstatyme numatyta, kad, jeigu bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio auditas pagal įstatymus yra privalomas ar numatytas bendrovės įstatuose, tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys turi būti audituotas. Neeilinio akcininkų susirinkimo patvirtintas tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys turi būti pateiktas Juridinių asmenų registrui per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo.

Paties neeilinio akcininkų susirinkimo sušaukimo tvarka ir akcininkų sprendimų priėmimas yra analogiški eilinio susirinkimo procedūroms. Tarpinius dividendus galima skirti tik tada, kai patvirtinamos tarpinės finansinės ataskaitos. Akcinių bendrovių įstatymas nustato keletą tarpinių dividendų sumos apribojimų.

1. Dividendus galima skirti tik tuomet, jeigu per tarpinį laikotarpį buvo uždirbta grynojo pelno. Ši nuostata taikoma ir tuomet, kai dividendus ketinama skirti iš likusio praeitų metų pelno. Todėl, jeigu, pavyzdžiui, įmonė 2024 m. pirmąjį pusmetį patyrė 100 Eur nuostolį, akcininkai negalės išsimokėti jokių tarpinių dividendų, nors ankstesnių laikotarpių nepaskirstytojo pelno likutis sudaro dešimtis ar šimtus tūkstančių eurų. Šią problemą kartais gali padėti išspręsti galimybė laisvai pasirinkti tarpinį laikotarpį.

 2. Dividendams skiriama suma negali viršyti tarpinio laikotarpio ir ankstesnių finansinių metų nepaskirstytojo pelno likučio. Kitaip tariant, dividendams galima skirti visą pelną, kiek jo buvo tarpinio laikotarpio pabaigoje. Be abejo, išsidalyti viską būtų neatsargu, nes, jei antrojo pusmečio ar kito likusio laikotarpio rezultatai taps prastesni, dividendams skirta suma gali viršyti galutinį pelno dydį.

3. Bendrovė neturi neįvykdytų prievolių, kurių terminai yra suėję iki sprendimo priėmimo, ir išmokėjusi dividendus būtų pajėgi įvykdyti savo einamųjų finansinių metų prievoles. Taigi, neeilinio akcininkų susirinkimo dieną įmonė negali turėti pradelstų skolų. Todėl, pasirenkant susirinkimo dieną, svarbu, kad tą dieną nesueitų jokių skolų mokėjimo terminas. Net ir pati mažiausia skola bus laikoma šio reikalavimo pažeidimu. O pasekmės – sunkiai numatomos. Kai kuriais atvejais, esant tokiai situacijai, akcininkams gali tekti grąžinti dividendus.

4. Kartą paskyrus tarpinius dividendus, kitas sprendimas dėl to gali būti priimtas ne anksčiau kaip po 3 mėnesių nuo tarpinius dividendus skyrusio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo datos. Įvertinus tai, kad jie negali būti skirti anksčiau nei po trijų mėnesių nuo praėjusių finansinių metų pabaigos ir ne vėliau nei iki ataskaitinių finansinių metų pabaigos, akcininkai gali skirti tarpinius dividendus ne daugiau kaip tris kartus per metus, taip pat įprastai skirstyti metinį pelną eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime.

Pagal Akcinių bendrovių įstatymą, be tarpinių dividendų, neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas gali skirti pelną tik į privalomąjį rezervą. Kitiems tikslams pelną skirstyti draudžiama.  

Tarpinių dividendų registravimas apskaitoje

 Tarpinių dividendų registravimo apskaitoje ypatumus lemia tai, kad jais gali tekti mažinti pelną anksčiau, nei tas pelnas užregistruojamas sąskaitose, būtent kai dividendams yra panaudojama ir dalis per ataskaitinį laikotarpį uždirbto grynojo pelno. Todėl ataskaitinio laikotarpio metu nepaskirstytojo pelno sąskaitoje gali atsirasti netipinis debetinis likutis, reiškiantis nuostolį. Tačiau tai tik tarpinis rezultatas, kuris bus patikslintas pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui ir užregistravus galutinį per šį laikotarpį uždirbtą rezultatą. 

Panagrinėkime pavyzdį: tarkime, įvertinus 2024 m. pusmečio rezultatus, nustatyta, kad įmonė per šį laikotarpį uždirbo 18 000 Eur grynojo pelno. Iš ankstesnių laikotarpių likęs nepaskirstytojo pelno likutis sudaro 70 000 Eur. Neeiliniam visuotiniam akcininkų susirinkimui priėmus sprendimą skirti dividendams 80 000 Eur, sąskaitose tai galima užregistruoti tokiu įrašu:

D 342 Ankstesnių metų nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)                       70 000 €

D 341 Ataskaitinių metų nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)                     10 000 €

K 4490 Mokėtini dividendai ir kiti įsipareigojimai                                   80 000 €

 Padarius šį įrašą, sąskaitos Nr. 341 likutis taps debetinis – 10 000 Eur. Pasibaigus 2024 m., pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaičiuota, kad per šiuos metus įmonė uždirbo 45 000 Eur grynojo pelno. Tokiu atveju pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaičiuota grynojo pelno suma nesutaps su balansiniu grynojo pelno likučiu, kuris bus lygus 35 000 Eur.

 Galima ir priešinga situacija, kai galutinis 2024 m. rezultatas tampa mažesnis nei tarpinio laikotarpio. Dėl to tarpiniams dividendams skirta suma gali būti net didesnė už pelną. Akcinių bendrovių įstatymas tiesiogiai nepaaiškina, kaip derėtų elgtis tokiu atveju. Įstatymo 59 straipsnyje, kuris reglamentuoja pelno paskirstymą, teigiama, kad eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokole nurodoma ne tik pelno dalis, kurią šis susirinkimas paskyrė dividendams išmokėti, bet atskirai įrašoma ir per ataskaitinius finansinius metus akcininkams už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį išmokėtų dividendų suma, jeigu jie buvo paskirti. Kitaip tariant, nesvarbu, kad tarpinių dividendų skyrimui jau buvo pritarta, šią sumą reikia dar kartą įtraukti į metinį pelno paskirstymo protokolą. Tačiau įstatymas nieko nesako, kaip derėtų elgtis tuo atveju, jeigu paaiškėja, jog dėl nuostolingos praeitų metų pabaigos anksčiau dividendams paskirta suma buvo didesnė  už pelną. Teisininkų nuomone, jeigu anksčiau vykusiame neeiliniame akcininkų susirinkime, kuriame buvo nuspręsta pelną skirti dividendams, nebuvo pažeidimų ir teigiamas tarpinio laikotarpio rezultatas buvo apskaičiuotas teisingai, tai visi to susirinkimo sprendimai yra teisėti. Vėliau vyksiantis eilinis visuotinis susirinkimas šių sprendimų jau negali pakeisti. Tad pelną viršijanti dividendų suma taps nuostoliu.

Šaltinis: Svaitraštis „Buhalterija“. Plačiau...