PANACĖJA VADOVUI – PILNOJI SAVIKAINA

Ar tikrai vadovas žino, kurie jo įmonės produktai uždirba pelną ir kokio dydžio pelną, o kurie produktai atneša nuostolį? Jis tai gali žinoti tik vieninteliu atveju. Jeigu jo apskaitos darbuotojai gali teisingai apskaičiuoti kiekvieno produkto pilnąją savikainą ir ją palyginti su pajamomis iš produkto pardavimo. Tik tokiu atveju gali būti apskaičiuojama ar produktas uždirba pelną, ar atneša nuostolį.

Ką reiškia produkto pilnoji savikaina? Visų pirma, reikia žinoti, kad skirtingais tikslais yra apskaičiuojamos skirtingos produkto savikainos. Finansinėje apskaitoje ir atskaitomybėje apskaičiuojama gamybinė produkto savikaina, kurią sudaro produkto pagaminimo išlaidos. Jeigu kalbame apie paslaugas – tai būtų paslaugos suteikimo išlaidos. Vadybos tikslais šalia gamybinės savikainos, kuri irgi yra svarbi, dažnai apskaičiuojama komercinė produkto savikaina. Į komercinę savikainą prie gamybos išlaidų dar įskaičiuojamos to produkto pardavimo išlaidos. Nes reikia žinoti ne tik, kiek mums patiems kainuoja kažkurį produktą pagaminti, bet dar juk darome išlaidas ir tam produktui parduoti. Jas irgi būtina įvertinti. Produkto komercinės savikainos palyginimas su produkto pardavimo pajamomis jau duoda gerą orientaciją dėl konkretaus produkto pelningumo ar jo nuostolingumo.

Vis dėlto, galutinai teisingą vaizdą dėl produkto galime turėti tik apskaičiavę jo pilnąją savikainą. Nes įmonėje yra daug bendrųjų ir administracinių išlaidų, kurias visas reikia padengti, kad įmonė uždirbtų pelną. Tokias išlaidas paskirsčius produktams ir yra apskaičiuojama pilnoji produkto ar paslaugos savikaina. Kad būtų aiškiau, pasižiūrėkime konkretų pavyzdį. Tai įmonės, kuri gamina ir pardavinėja trijų rūšių produktus, vidinė ataskaita už ketvirtį. Produktai sutartinai pavadinti raidėmis – A, B ir C.

 Ataskaitos pirmoje eilutėje pateiktos pardavimo pajamos pagal produktus – tai matyti iš 2, 3 ir 4 stulpelių. Taip pat pateikta ir bendra pajamų suma per įmonę –  tai matyti 5 stulpelyje. Penktas ataskaitos stulpelis rodo tai, kas būtų pateikta šios įmonės finansinėje pelno (nuostolių) ataskaitoje. Ataskaitos antroje eilutėje pateikta kiekvieno produkto pilnoji savikaina už ketvirtį.

Kiek žemiau pateiktos trys eilutės – 2a, 2b, 2c – su skirtingomis išlaidomis. Visos šios išlaidos yra įskaičiuotos į produktų pilnąją savikainą. Jeigu turėtume tik pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis – tai kas dabar matyti 5-ame stulpelyje, tai visos šios išlaidų sumos būtų pateiktos tik už visą įmonę bendrai, bet ne pagal produktus. Tokiu atveju matytųsi 3-oje eilutėje tik 4000 eurų nuostolis už visą įmonę ir tiek. Nebūtų aišku, kuris iš trijų produktų tą nuostolį padaro. Dabar, kai turime produktų pilnąją savikainą, matome kokį rezultatą, kuris produktas duoda. Ir matosi, kad būtent B produktas duoda net 8000 eurų nuostolį, kurio likę du produktai nesugeba pilnai kompensuoti. Iš tokios informacijos, kokią matome, vadovui jau aišku su kuo reikia dirbti – pirmoje eilėje su produktu B. Kad šis produktas taptų pelningu arba bent jau mažiau nuostolingu.

Pilnosios savikainos apskaičiavimas yra sudėtingas darbas buhalteriams. Tam reikalinga aukšta jų kvalifikacija. Be to, net ir labai stengiantis 100 procentų tiksliai ir teisingai apskaičiuoti pilnosios savikainos praktiškai neįmanoma. Bet tai nėra blogai. Net jeigu gaunama kokių penkių procentų paklaida, to visiškai pakanka, kad suprastum, kokią naudą ar žalą kuris produktas duoda. Ir tada jau galima kryptingai dirbti su tuo produktu, su kuriuo reikia.

***

Žinios, kurios duos didelę naudos ilgu metu tiek įmonei tiek jos vadovui! Plačiau...