Kodėl darbuotojai, gaunantys pajamų natūra, netenka teisės į gyventojų pajamų mokesčio lengvatas

Metinėje gyventojo pajamų deklaracijoje už pajamas natūra papildomo mokesčio sumokėti nebereikia, tačiau susiduriama su kita problema. Kai darbuotojas naudojasi GPM lengvatomis, jam turėtų susidaryti GPM permoka, kuri turėtų būti grąžinama, tačiau VMI laikosi nuomonės, kad darbuotojui grąžintina GPM suma turi būti sumažinama tiek, kiek GPM už darbuotoją sumokėjo darbdavys. Išeitų, kad visas GPM nuo pajamų natūra sumokėtas, gyventojas turi teisę į permoką dėl taikomos lengvatos (dėl įmokų už draudimą, studijas ir pan.), tačiau dėl lengvatų susidariusi permoka darbuotojui negrąžinama.  

Panagrinėkime, kaip tai atrodo praktikoje. Darbuotojas gauna darbo užmokestį, kuris apmokestinamas 20 proc. GPM tarifu, ir, pavyzdžiui, per metus nuo gaunamo darbo užmokesčio apskaičiuojama 10 000 eurų GPM. Ši prievolė padengiama, kiekvieną mėnesį iš darbuotojo atlyginimo išskaičiuojant GPM. Be to, darbuotojas naudojasi įmonės automobiliu asmeniniams tikslams, todėl darbdavys apskaičiuoja ir sumoka 1000 eurų GPM už darbuotojo pajamas natūra. Šiuo atveju per metus už darbuotoją apskaičiuojama ir sumokama 11 000 eurų GPM.

Kadangi šis darbuotojas moka gyvybės draudimo įmokas, dėl kurių GPM našta jam turėtų sumažėti 300 eurų, mokėtina GPM suma už metus turėtų būti 10 700 eurų. Vadinasi, susidaro 300 eurų permoka. Deja, pasak VMI, darbuotojui negalima grąžinti 300 eurų permokos, nes 1000 eurų iš visos GPM sumos sumokėjo ne darbuotojas, o darbdavys, todėl darbuotojui permoka nepriklauso. Vadinasi, neatsižvelgiama į tai, kad didžiausia GPM dalis buvo sumokėta darbuotojo.

Pagal GPM įstatymo nuostatas, valstybės biudžetą turėtų papildyti 10 700 eurų GPM, tačiau biudžete lieka visi 11 000 eurų. Tokiu atveju paneigiama reali gyventojo teisė į GPM lengvatą, o valstybė be teisinio pagrindo „pasipelno“, pasilikdama papildomus 300 eurų.

Su šia neteisybe dažniausiai susiduria skaidriai veikiančios įmonės, kurios darbuotojus papildomai motyvuoja ir sumoka į valstybės biudžetą GPM, tačiau dėl VMI požiūrio darbuotojams už papildomą naudą tenka „susimokėti“ negrąžintomis GPM permokomis, tad de facto darbuotojai jiems priklausančiomis GPM lengvatomis nepasinaudoja. Tokia praktika ypač ydinga, nes baudžia skaidrias įmones ir jų darbuotojus. O štai įmonės, vengiančios tinkamai apmokestinti darbuotojų gaunamą naudą, iš tiesų „laimi“ – biudžetas netenka GPM nuo darbuotojų gaunamų pajamų natūra, o darbuotojams nėra kliūčių pasinaudoti įstatyme įtvirtintomis GPM lengvatomis.

Advokatų kontora SORAINEN ir partneriai. Plačiau