MOKESČIŲ REFORMA NEIŠVENGIAMAI ARTĖJA: kaip jai pasirengti, kad išvengtumėte netikėtumų

   Dabar jau niekam nekyla abejonių – pasikeitimai mokesčių srityje neišvengiami. Turint omenyje nesubalansuotą artimiausių metų šalies biudžetą, skirtumą tarp jo pajamų ir išlaidų bus įmanoma padengti iš esmės trimis būdais (jeigu tik rimtai nevertinsime kai kurių seimūnų plepalų apie „tikėtinai didesnį, nei planuota, ekonomikos augimą“): skolinantis ir / arba didinant mokesčius arba taupant, pirmiausia – mažinant valdininkų skaičių. Tarkime, pastaroji galimybė buvo pajuokavimas, tačiau mokesčių didinimo veiksnys, suprantama, turės būti panaudotas visais atvejais, galima ginčytis nebent dėl jo apimties. Tenka pripažinti, kad jau nuo 2025 metų numatyti kai kurie mokesčių pakeitimai juos didinant tikrai nekompensuos aptariamų trūkumų. Nereikia turėti iliuzijų ir dėl ryškaus biudžeto pajamų didėjimo vien tik pasyviųjų mokesčių sąskaita, nes PVM ir GPM didinimas taip pat sąlygotas daugelio ribojimų. Tiesą sakant, visų, ne tik pasyviųjų, mokesčių didinimas, kaip paprastai, bus ribotas. Todėl iš esmės visos Seime atstovaujamos partijos sutinka, kad šįkart svarbiausia surinkti mokesčius, o ne apkrauti naujais ar didinti jau esamus. Cituojant finansų ministrą, pirmiausia reikia šnekėti ne apie mokesčių didinimą, o apie mokesčių surinkimą – tų, kurie jau yra.  

    Ką gi, šnekėti reikės valdžiai, tačiau įgyvendinti – mokesčius apskaičiuojantiesiems ir juos sumokantiesiems. Todėl tam reikia rengtis iš anksto.

Blogiausia, kad gresia įvairios „nesisteminės“ perturbacijos, kurioms nepasirengus daugelis mokesčių mokėtojų greičiausiai susidurs su labai rimtomis, kartais net neišsprendžiamomis problemomis. Padėtį apsunkins tai, kad gresiančioje sumaištyje bus tikrinami ir ankstesniais metais sumokėti (ar nesumokėti) mokesčiai.

Doc. dr. auditorius GEDIMINAS KALČINSKAS. Plačiau	Auditorius GINTAUTAS DEVEIKIS. Plačiau	Konsultantas ekspertas VAIDOTAS DAUSKURDAS. Plačiau

„Pačiolio“ bendrovės metodininkai su šiais dalykais susiduria nuolatos ir su savaitraščio skaitytojais dalijasi savo patirtimi sudėtingose buhalterinės apskaitos ir ypač mokesčių apskaičiavimo srityse.

Jau daugiau kaip tris dešimtmečius „Pačiolio“ bendrovės metodinis centras dirba padidintos rizikos, imliose darbui ir išties pavojingose buhalterinės apskaitos ir ypač mokesčių apskaičiavimo srityse. Nuo pačių veiklos ištakų visada ne tik savotiškai „pranašavome“ buhalterių ateitį, bet ir patardavome, kaip elgtis, norint ne tik išvengti nesėkmių bei praradimų, bet ir gauti naudos iš „valdiškų“ perturbacijų. O per trečdalį amžiaus – maždaug vienos buhalterių kartos aktyvios veiklos laikmetį – buvo nemažai pačių įvairiausių, kartais ir labai netikėtų, pasikeitimų. Dabar daug kam atrodys keista, bet juk palyginti neseniai – dar tuomet dirbusiai ir šiuo metu veikiančiai buhalterių kartai – pajamų pripažinimas dar negavus pinigų už parduotas prekes atrodė šventvagystė ir apskritai kliedesiai.

    Šiuo metu „revoliucinių“ pasikeitimų pasitaiko retai, tačiau valdžios aktuose beveik visuomet esama alternatyvų, leidžiančių pasirinkti vienokius ar kitokius ne tik finansinės apskaitos, bet ir mokesčių apskaičiavimo modelius ar bent jau dalinius variantus. Juk mūsų valstybėje ne monarchija ar kitokia vienvaldystė, be to, ir lobistai nesnaudžia! Šiuos dalykus Metodinio centro darbuotojai ne tik nuolatos analizuoja patys, bet ir rengia patarimus bei juos perteikia mokesčius apskaičiuojantiems įmonių specialistams ir tų įmonių vadovams. Tiek vieni, tiek kiti mokesčių norminių aktų pasikeitimus turi suvokti kaip neišvengiamą būtinybę, tuomet bus lengviau juos priimti ir taikyti savo veikloje.

     Ypač svarbu tuos dalykus aiškinti mokesčius apskaičiuojančių bei juos privalančių sumokėti vienetų vadovams. Pirmiausia jie turi žinoti, ko gali reikalauti, o ko neverta tikėtis iš savo buhalterių. Antra vertus, vadovai turėtų geriau suvokti pastarųjų darbų sudėtingumą ir būtinumą tinkamai atlyginti jiems už šią sudėtingą bei atsakingą veiklą. Deja, įmonių vadovai neretai apsimeta, kad jiems šie dalykai nerūpi (nors yra vienasmeniškai už juos atsakingi), be to, esą juos privalo išmanyti apskaitą tvarkantis asmuo (ATA). Šventas naivumas ir saviapgaulė! Tokie vargo vadovai tiesiog neišmano ne tik mokesčių, bet ir jų verslą atspindinčios buhalterinės apskaitos – ne tik nesuvokia jos vingrybių, bet kartais neturi net šių sričių pagrindų.

Tad įmonių buhalteriams tenka tokiems vadovams išaiškinti šių sričių išmanymo svarbą ir jų atsiperkamumą ir rekomenduoti įgyti šių žinių. Jums pagelbės „Buhalterijos“ redakcija: nuo šių metų savaitraščio prenumeratoriai be papildomo mokesčio gaus naudingus ketvirtinius priedus, skirtus ne tik ir netgi ne tiek buhalteriams, kiek įmonių vadovams. Pirmojo ketvirčio priedas „Kaip sutvarkyti mokesčius įmonėje, kad jų taupymas nevirstų savo priešybe“ pristatomas su šiuo savaitraščio numeriu platinamoje skrajutėje. Gavę priedą, būtinai patys susipažinkite ir perduokite jį savo įmonių vadovams, tuo pirmiausia padėsite sau!

Ypač nerimą kelia kai kurių įmonių vadovų paviršutiniškos ar net „jokios“ žinios finansinės buhalterinės apskaitos srityje. Vadovavimas įmonei neleidžia jokios eksperimentinės veiklos – juk nesudėsi darbuotojų ir darbo priemonių į kokią nors laboratoriją. Vienintelis šios tikrovės pažinimo būdas – jos informacinio modelio, atspindinčio esmines verslo savybes, sukūrimas ir atskleidimas finansinėse ataskaitose. Apmaudu, kad šiai itin svarbiai sričiai dėmesio neskiria nemažai vadovų ir todėl deramai jos nevertina.

O juk rengiant finansinių ataskaitų rinkinius, apskritai vedant buhalterinę apskaitą, valdžia nemažai leidžia rinktis ir pačiai įmonei, ir tie pasirinkimai vienaip ar kitaip daro įtaką ir apskaičiuojamų mokesčių dydžiui (pvz., minimali ilgalaikio turto įsigijimo vertė, jo nusidėvėjimo metodai bei normatyvai, atsargų įvertinimo metodai, natūralios netekties normos ir daugelis kitų). Čia jau nekalbame apie finansinės apskaitos „aukštąjį pilotažą“ – kūrybinės finansinės apskaitos būdų taikymą, leidžiantį, nepažeidžiant galiojančių norminių aktų, parengti patrauklesnių finansinių ataskaitų rinkinius.

Pagaliau finansinė apskaita – mokesčių apskaičiavimo bazė. Štai kodėl nuo 2022 metų įsigaliojo, galima sakyti, naujasis, todėl ne visiems vadovams jau pažįstamas LR finansinės apskaitos įstatymas. Buhalteriams verta nepatingėti ir atspausdinti savo vadovams šio įstatymo IV skyriaus du reikšmingus straipsnius: 13-ąjį „Apskaitos organizavimas“ ir 14-ąjį „Apskaitos tvarkymas“. Jiems įsigaliojus, pirmą kartą vienareikšmiškai nustatyta vadovų atsakomybė už veikas buhalterinės apskaitos srityje. Kai kurie nustebs sužinoję, kad toji jų atsakomybė nepalyginti didesnė nei apskaitą tvarkančių asmenų, nes veikų skaičius gerokai išaugo. Apskaitą tvarkantiems asmenims tai tik į naudą: kaip sakoma, nustos krauti nuo ligotos galvos ant sveikos.

 Norint vadovus priversti domėtis savo reikalais, pirmiausia reikia išaiškinti, kas jiems gresia pagal Administracinių nusižengimų ir Baudžiamąjį kodeksus. Šiuo atveju labai naudinga susipažinti su Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 143 straipsniu „Mokesčių mokėtojų ir trečiųjų asmenų atsakomybė už kitus mokesčių įstatymų pažeidimus“, kuriame deklaruojama: „Mokesčių mokėtojai, tretieji asmenys ir (arba) juridinių asmenų vadovai bei kiti atsakingi darbuotojai už šiame Įstatyme nustatytų pareigų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą taip pat atsako pagal Administracinių nusižengimų kodeksą arba pagal Baudžiamąjį kodeksą.“ Šie kodeksai nuo 2023 metų irgi gerokai sugriežtinti – bausmės padidintos beveik už visas kodeksuose minimas veikas: ataskaitų bei deklaracijų pateikimo tvarkos pažeidimą ar jų nepateikimą (ANK 187 str.), mokesčių nesumokėjimą (ANK 187¹ str.), apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimo arba mokesčių ar kitų įmokų apskaičiavimo bei mokėjimo tvarkos pažeidimus (ANK 192 str.), o už aplaidų bei apgaulingą apskaitos vedimą galima „užsitarnauti“ ne tik administracinę (ANK 205 str.), bet ir baudžiamąją (BK 222 ir 223 str.) atsakomybę.

Norėdami išvengti šiuose kodeksuose numatytų didelių bausmių, atitinkamų priemonių turi imtis patys įmonių vadovai, pirmiausia tinkamai paskirstydami įmonės darbuotojų atsakomybę, suteikdami jiems reikiamus įgaliojimus, apskritai įgyvendindami įmonės vidaus kontrolės sistemą, suprantama, pasirūpindami įmonės buhalterinės apskaitos ir mokesčių politikos parengimu ir paskelbimu, taip pat patvirtindami daugelį įmonei reikalingų vidaus tvarkų ir kitų lokalių teisės aktų, be kurių neįmanomas jokios įmonės efektyvus darbas. Kaip realizuoti šias priemones, aiškinsime jau minėtame savaitraščio „Buhalterija“ šių metų pirmajame ketvirtiniame priede.

Įmonių vadovai išties turi atlikti daug sudėtingų darbų mokesčių taupymo srityje, nes ši sritis daugiaplanė. Ji apima ne tik tiesioginį finansinėje apskaitoje išvedamų rodiklių panaudojimą mokesčiams apskaičiuoti, bet ir teisingą tų rodiklių perskaičiavimą, pavyzdžiui, siekiant sumažinti apmokestinamąjį pelną, o čia – ir finansinėje apskaitoje pripažintų pajamų neapmokestinimas pelno mokesčiu, ir apskaitoje neparodytų sąnaudų pripažinimas leidžiamais atskaitymais, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną. Dažnai įmonėms gali būti aktualūs ir mokesčių sumokėjimo perkėlimo kitiems vienetams bei sumokėjimo laiko nukėlimo klausimai.

Ypač daug dėmesio reikėtų skirti pasinaudojimui mokestinėmis lengvatomis. Tam yra keletas svarbių priežasčių. Svarbiausia, kad tų lengvatų yra labai daug, šiuo metu – net apie 70! Tikrai ne kiekvienas vadovas, net ir apskaitą tvarkantis asmuo išvardytų visas, kuriomis galėtų pasinaudoti jų verslai, ką jau kalbėti apie tinkamą visų sąlygų, leidžiančių realizuoti minėtas lengvatas, įgyvendinimą. Taip kad didelis lengvatų skaičius įmonei dažnai irgi gali reikšti problemas. Norint jas išspręsti tinkamai, reikalingos specialios žinios.

Pagaliau kasmet vis aktualesnė tampa ir dar viena problema. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas primygtinai nurodo, kad mokestinėmis lengvatomis negalima naudotis vengiant mokėti mokesčius. Kitaip sakant, vien už mokesčių taupymo vaikymąsi yra baudžiama! Tai jau labai „slidus“, tikrai aukščiausios kvalifikacijos reikalaujantis klausimas. Todėl šiems dalykams savaitraščio „Buhalterija“ redakcija skirs ypač daug dėmesio ne tik šių metų savaitraščio pagrindiniuose puslapiuose, bet ir jo prieduose.

 Ilgametė „Pačiolio“ bendrovės metodinio centro veikla ir sukaupta didelė patirtis leidžia suformuluoti esminius dalykus, siekiant optimizuoti mokesčių apskaičiavimo ir apskaitos procesus įmonėje.

– Už teisingą mokesčių apskaičiavimą, jų buhalterinę apskaitą ir sumokėjimą, kaip ir už visą įmonės veiklą, atsakingas įmonės vadovas, nes jis atsako už šių veiklų organizavimą.

– Įmonės vadovas ir mokesčių tvarkytojai turi gerai suprasti reikalavimus, kuriuos kelia valstybė mokesčių apskaičiavimo ir apskaitos procesams.

– Naudinga gerai išmanyti mokesčių lengvatas, kuriomis įmonė gali pasinaudoti, taip pat žinoti šių lengvatų taikymo sąlygas ir ypač ribojimus.

– Įmonių vadovai negali išmanyti visų apmokestinimo taisyklių, todėl privalo užtikrinti bendradarbiavimą šioje srityje su savo įmonės specialistais bei išorės ekspertais, kitaip sakant, tinkamai ORGANIZUOTI šį darbą, nes patys vadovai dažniausiai „nežino, ko jie nežino“ šioje sudėtingoje srityje.

– Už mokesčių taupymą atsakingi įmonės specialistai būtinai TURI BŪTI TINKAMAI SKATINAMI. Jiems turi būti atlyginama už sutaupytus mokesčius, kitaip jie nebus tuo suinteresuoti, nes šis darbas visuomet susijęs su galimomis suklydimo rizikomis, be to, ši veikla niekada nebūna ir negali būti traktuojamas kaip buhalterio pareigos.

– Už mokesčių aspkaičiavimą atsakingi darbuotojai turi būti tinkamai aprūpinti visomis šios srities darbo priemonėmis, taip pat ir normatyvine bei metodine literatūra, nes minėtos srities informacija nuolatos kinta, ir joks anksčiau įgytas bazinis išsilavinimas negali kompensuoti žinių šiais klausimais trūkumo.

Tinkamas visų išvardytų priemonių realizavimas, be abejo, reikalauja nemažai pastangų, o kartais ir nepigiai kainuoja. Tačiau tai – ilgametė, kaip dabar sakoma, tvari investicija į kiekvienos įmonės veiklą.

Be aptartų dalykų, kiekvienai įmonei itin svarbi, bet kartais nepelnytai primirštama, – vadybos ir kaštų apskaitos sritis. Šios apskaitos teikiama informacija įmonėje naudojama labai plačiai, taip pat ir mokesčių apskaičiavimo srityje. Pavyzdžiui, tvarkant šią apskaitą išvedamo pilnosios savikainos rodiklio reikia kainodarai tarp susijusių asmenų pagrįsti apmokestinimo tikslais. Taip pat pilnoji savikaina reikalinga ir mokestinių nuostolių perkėlimo atvejais. Šį savikainos rodiklį būtina apskaičiuoti tada, kai norima įvertinti, kokią įtaką pelningų metų apmokestinamajam pelnui daro ankstesniais metais patirti nuostoliai, jeigu pelningaisiais metais nutraukta kai kurių produktų gamyba. Juk dėl tų produktų praeitais metais patirtais nuostoliais negalima mažinti vėlesnių metų, kai tų produktų gamyba jau buvo nebevykdoma, apmokestinamojo pelno. Tada tenka išvesti tiek jau nebegaminamų, tiek tebegaminamų produktų pilnąją savikainą, kad, palyginus ją su iš šių produktų uždirbtomis pajamomis, būtų galima apskaičiuoti dėl nebegaminamų produktų patirtus nuostolius, kuriais nebus galima mažinti vėlesnių laikotarpių apmokestinamojo pelno. Šio rodiklio finansinėje apskaitoje neįmanoma apskaičiuoti, kaip sakoma, kad ir labai norint ar stengiantis. O juk menedžmento, kitaip, vadybos ir kaštų buhalterinė, apskaita – jau grynai įmonės vadovo prerogatyva, čia negali padėti jokie valdžios institucijų sprendimai bei išaiškinimai.

Vyr. Buhalterė OKSANA GALIN  Plačiau	Konsultantė ekspertė  MARINA GUPTOR. Plačiau	Auditorius VALDAS JAGMINAS. Plačiau

    Taigi, tik sutvarkius visus aptartus dalykus, būtų iki galo suformuota ir visa įmonės mokesčių apskaičiavimo sistema.

***

Plačiau apie seminarą, spauskite čia