Metinio GPM deklaravimas: naujausi mokesčių administratoriaus išaiškinimai

Nors gyventojų metinės GPM deklaracijos pateikimas ir GPM apskaičiavimas yra pačių gyventojų prievolė ir atsakomybė, neretai darbuotojai pirmiausiai prašo buhalterių paaiškinti deklaravimo ypatumus. Todėl buhalteriams naudinga žinoti mokesčių administratoriaus nuomonę GPM deklaravimo ir mokėjimo klausimais. Straipsnyje aptarsime naujausius LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo komentaro papildymus ir pakeitimus.

Iš pajamų atimamos gyventojo patirtos išlaidos

   Praeitais metais buvo priimti GPMĮ pakeitimai, kuriais numatomas pereinamasis 10 metų laikotarpis, kuriam praėjus gyventojai apmokestinamųjų pajamų nebegalės mažinti sumokėtomis investicinio gyvybės draudimo ir (ar) III pakopos pensijų kaupimo įmokomis. Pagal priimtą pakeitimą, gyventojai, kurie iki 2024 m. gruodžio 31 d. sudarė pensijų kaupimo sutartis ar gyvybės draudimo sutartis, GPMĮ 21 straipsnyje nustatyta tvarka galės mažinti savo apmokestinamąsias pajamas iki 2034 m. gruodžio 31 d. sumokėtomis įmokomis. Taigi, iki 2024 m. gruodžio 31 d. sutartis sudarę gyventojai aptarta galimybe mažinti mokestinio laikotarpio apmokestinamąsias pajamas galės pasinaudoti, iš pajamų atskaitydami iki 2034 m. pabaigos sumokėtas įmokas. Jeigu investicinio gyvybės draudimo ar III pakopos pensijų kaupimo sutartis bus sudaryta po 2024 m. gruodžio 31 d., tokių sutarčių pagrindu sumokėtomis įmokomis mažinti apmokestinamųjų pajamų nebus galimybės.

 Mokesčių administratorius atnaujino  21 straipsnio 1 dalies, kuri nustato, kad gyventojas, mokestiniu laikotarpiu gavęs pajamų (išskyrus nustatytas išimris), turi galimybę sumažinti savo metines apmokestinamąsias pajamas atėmęs išlaidas, išvardytas GPMĮ 21 straipsnyje, komentarą. Atskaityti šias išlaidas iš pajamų nuolatinis Lietuvos gyventojas galės tik pateikęs metinę pajamų mokesčio deklaraciją.

 1. Sumokėtos gyvybės draudimo įmokos

 Pradedant nuo 2025 m. mokestinio laikotarpio, iš gyventojo metinių pajamų gali būti atimamos per atitinkamą mokestinį laikotarpį (kalendorinius metus), bet ne vėliau kaip iki 2034 m. gruodžio 31 d., sumokėtos gyvybės draudimo įmokos tik pagal iki 2024 m. gruodžio 31 d. sudarytas gyvybės draudimo sutartis.

   Taigi, taikant šio punkto nuostatas, iš gyventojo metinių pajamų gali būti atimamos sumokėtos gyvybės draudimo įmokos, jeigu tenkinamos tokios sąlygos:

– gyvybės draudimo sutartis sudaryta iki 2024 m. gruodžio 31 d.;

– gyvybės draudimo sutartyje numatyta, kad gyvybės draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus gyvybės draudimo sutarties galiojimo terminui;

– pagal gyvybės draudimo sutartį naudos gavėjai draudimo laikotarpio pabaigoje yra:

                 – pats gyventojas,

                 – gyventojo sutuoktinis,

                 – gyventojo nepilnamečiai vaikai (įvaikiai, globotiniai, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje),

                 – iki 18 metų ir vyresni vaikai su negalia (įvaikiai, globotiniai, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečiai asmenys, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems nustatytas  pirmo ar antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis,

                 – iki 18 metų ir vyresni vaikai (įvaikiai, globotiniai, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), pilnamečiai asmenys, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta visiška negalia.

                      Duomenis apie gyventojų mokamas gyvybės draudimo įmokas, kurios pagal komentuojamo punkto nuostatas gali būti atimamos iš pajamų, mokesčių administratorius gauna iš Lietuvos Respublikoje įregistruotų gyvybės draudimo veiklą vykdančių bendrovių. Šiuos duomenis bendrovės renka jų pačių nusistatyta tvarka. Tuo atveju, kai mokesčių administratorius neturi duomenų apie gyventojo sumokėtas gyvybės draudimo įmokas, teisę į lengvatą turi įrodyti pats gyventojas, pateikdamas dokumentus, iš kurių turinio matyti, kad jos atitinka GPMĮ 21 str. 1 d. 1 punkte nustatytas sąlygas. Teisę į lengvatą pagrindžiančiais dokumentais gali būti laikomos gyvybės draudimo įmonės išduotos pažymos, sutartys, mokėjimo dokumentai ir kt.

 2. Sumokėtos pensijų įmokos į pensijų fondus, profesinių pensijų fondų dalyvių asociacijų ir (ar) jiems analogiškų subjektų, veikiančių Europos ekonominės erdvės valstybėje, turimus pensijų fondus

                      Pradedant nuo 2025 m. mokestinio laikotarpio, iš gyventojo metinių pajamų gali būti atimamos per atitinkamą mokestinį laikotarpį (kalendorinius metus), bet ne vėliau kaip iki 2034 m. gruodžio 31 d., sumokėtos pensijų kaupimo įmokos tik pagal iki 2024 m. gruodžio 31 d. sudarytas pensijų kaupimo sutartis (III pakopos pensijų kaupimas).

                      Iš nuolatinių Lietuvos gyventojų metinių pajamų gali būti atimamos sumokėtos pensijų įmokos į pensijų fondus, profesinių pensijų fondų dalyvių asociacijų turimus pensijų fondus, jeigu tenkinamos tokios sąlygos:

– pensijų kaupimo sutartis sudaryta iki 2024 m. gruodžio 31 d.;

– pensijų kaupimo įmokos mokamos į pensijų fondus, profesinių pensijų fondų dalyvių asociacijų turimus pensijų fondus;

– pagal pensijų kaupimo sutartį naudos gavėjai kaupimo laikotarpio pabaigoje yra:

                      – pats gyventojas,

                      – gyventojo sutuoktinis,

                      – iki 18 metų ir vyresni vaikai su negalia (įvaikiai, globotiniai, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos pirmo ar antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis,

                      – iki 18 metų ir vyresni vaikai (įvaikiai, globotiniai, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečiai asmenys, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta visiška negalia.

                      Pensijų įmokų, kurioms gali būti taikoma lengvata, gavėju laikomi pensijų fondai, profesinių pensijų fondų dalyvių asociacijų turimi pensijų fondai. Lietuvos Respublikoje tokių fondų organizavimo sąlygas ir tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymas (PSPKĮ) ir Lietuvos Respublikos profesinių pensijų kaupimo įstatymas (PPKĮ). Pensijų įmokų gavėju gali būti ir analogiškas (tuo pačiu tikslu įsteigtas, neatsižvelgiant į teisinę formą ar į tai, kaip vadinamas) kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse sudarytas pensijų fondas, veikiantis pagal tose valstybėse galiojančius teisės aktus.

                      Sutarties sudarymo data nustatoma pagal gyventojui (fondo dalyviui) pensijų įmokų gavėjo išduotą sutartį ir ši data gali būti 2024 m. gruodžio 31 d. arba ankstesnė. Tuo atveju, kai sutartis sudaryta, pvz., 2024 m. gruodžio 31 d., o pirma įmoka pagal šią sutartį sumokėta 2025 m. sausio mėn., ši sutartis laikoma sudaryta iki 2024 m. gruodžio 31 d. ir pagal ją mokamos įmokos gali būti atimamos iš 2025 m. mokestinio laikotarpio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamų, bet ne vėliau kaip iki 2034 m. gruodžio 31 d.

                      Kai pensijos kaupimo sutartis sudaryta iki 2024 m. gruodžio 31 d., o po šios datos pensijos dalyvis pensijų kaupimo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka pereina iš vieno pensijų fondo į kitą (valdomą tos pačios ar kitos valdymo įmonės), nenutraukdamas sutarties ir pradėto kaupimo, laikoma, kad dalyvavimas pensijų kaupime tęsiasi, todėl taikomas komentuojamo punkto lengvatos įmokoms tęstinumas.

                      Duomenis apie gyventojų mokamas pensijų įmokas, kurios pagal komentuojamo punkto nuostatas gali būti atimamos iš pajamų, mokesčių administratorius gauna iš LR registruotų pensijų kaupimo veiklą vykdančių bendrovių. Šiuos duomenis pensijų kaupimo bendrovės renka jų pačių nusistatyta tvarka. Tuo atveju, kai mokesčių administratorius neturi duomenų apie gyventojo sumokėtas pensijų įmokas, teisę į lengvatą turi įrodyti pats gyventojas, pateikdamas dokumentus, iš kurių turinio matyti, kad jos atitinka GPMĮ 21 str. 1 d. 2 punkte nustatytas sąlygas. Teisę į lengvatą pagrindžiančiais dokumentais gali būti laikomos pensijų kaupimo veiklą vykdančios bendrovės išduotos pažymos, sutartys, mokėjimo dokumentai ir kt.

 2-1. Papildomos kaupiamosios pensijų įmokos

                      Šios lengvatos taikymo sąlygos nebuvo pakeistos, todėl nuo 2025 metų sausio 1 d. ji iš esmės taikoma tomis pačiomis sąlygomis, kurios buvo įtvirtintos nuo 2019 metų pagal 2018 m. birželio 28 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX1007 2, 6, 16, 20, 21 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-1335.

                      Gyventojas iš savo 2019 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių metinių pajamų gali atimti per mokestinį laikotarpį, t. y. kalendorinius metus, sumokėtas papildomas kaupiamąsias pensijų įmokas, mokamas pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo (PKĮ) 8 straipsnio 4 dalies nuostatas. PKĮ 8 straipsnio 4 dalis nustato, kad kartu su šio straipsnio 1 dalyje nurodyta 3 procentų dalyvio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, pensijų įmoka dalyvis į pensijos sąskaitą gali mokėti savo pasirinkto dydžio papildomą pensijų įmoką. Ši nuostata reiškia, kad papildomas pensijų įmokas gali mokėti tik tie pensijų fondo dalyviai, kurie pagal PKĮ nuostatas moka ne mažesnę kaip 3 procentų dydžio įmoką.

Pajamų mokesčio lengvata taikoma papildomoms pensijų kaupimo įmokoms, kurios yra didesnės negu 3 procentai šio gyventojo pajamų, nuo kurių skaičiuojamas valstybinio socialinio draudimo įmokos, kai tokios įmokos mokamos į pensijų fondus, profesinių pensijų fondų dalyvių asociacijų ir (ar) jiems analogiškų subjektų, veikiančių Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybėje ar Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) valstybėje narėje, turimus fondus.

                      Duomenis apie gyventojų mokamas įmokas, kurios pagal komentuojamo punkto nuostatas gali būti atimamos iš pajamų, mokesčių administratorius gauna iš pensijų kaupimo veiklą vykdančių bendrovių. Tuo atveju, kai mokesčių administratorius neturi duomenų apie gyventojo sumokėtas papildomas pensijų įmokas, teisę į lengvatą turi įrodyti pats gyventojas, pateikdamas dokumentus, iš kurių turinio matyti, kad jos atitinka GPMĮ 21 str. 1 d. 21 punkte nustatytas sąlygas. Teisę į lengvatą pagrindžiančiais dokumentais gali būti laikomos įmokų gavėjo išduotos pažymos, sutartys, mokėjimo dokumentai ir kt.

 3. Už profesinį mokymą pagal formaliojo profesinio mokymo programą, formaliojo profesinio mokymo programos modulį ir (ar) už studijas sumokėtos įmokos

                      Šios lengvatos taikymo sąlygos nebuvo pakeistos, todėl nuo 2025 metų sausio 1 d. ji iš esmės taikoma tomis pačiomis sąlygomis, kurios buvo įtvirtintos nuo 2020 metų pagal 2020 m. gruodžio 10 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 21 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIV-62.

                      Nuolatinis Lietuvos gyventojas, kuris mokosi ar studijuoja, iš savo 2020 metų ir vėlesnių mokestinių metų metinių pajamų gali atimti per mokestinį laikotarpį, t. y. per kalendorinius metus, patirtas tokias išlaidas:

– profesinio mokymo pagal formaliojo profesinio mokymo programą, kurią baigus įgyjama atitinkama kvalifikacija;

– profesinio mokymo pagal formaliojo profesinio mokymo programos modulį, kurį baigus įgyjama atitinkama kompetencija (-jos);

– studijų, kurias baigus įgyjama aukštojo mokslo kvalifikacija.

                      Duomenis apie gyventojų mokamas įmokas, kurios pagal komentuojamo punkto nuostatas gali būti atimamos iš pajamų, mokesčių administratorius gauna iš Lietuvos Respublikoje įregistruotų aukštųjų mokyklų (universitetų, kolegijų) ir profesinio mokymo teikėjų.

                       Nuolatinis Lietuvos gyventojas savo metinę pajamų deklaraciją už 2024 mokestinius metus turi pateikti mokesčio administratoriui iki 2025-05-01. Pajamų mokesčio nuo mokestiniu laikotarpiu gautų pajamų apskaičiavimo, deklaravimo, sumokėjimo, permokos grąžinimo (įskaitymo) ir metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo tvarka nurodyta GPMĮ 27 straipsnio komentare. Nenuolatiniams Lietuvos gyventojams tokia teisė nenustatyta.

 Mokesčių mokėtojo pareigos

                       GPMĮ 35 straipsnyje nustatytos pagrindinės mokesčių mokėtojo pareigos:

– saugoti dokumentus, kurie pagrindžia teisę į išlaidas, mažinančias apmokestinamąsias pajamas;

– informuoti mokesčių administratorių apie vykdomą individualią veiklą.

                      Mokesčių administratorius nustato, kad Lietuvos gyventojas, pasinaudojęs teise iš pajamų atimti išlaidas, išvardytas GPMĮ 21 straipsnyje, privalo saugoti sumokėjimą patvirtinančius dokumentus (originalus) arba jų nuorašus, kurie turi būti patvirtinti notarine tvarka. Su metine pajamų mokesčio deklaracija išlaidas patvirtinančių dokumentų pateikti nereikia, bet jų originalai arba nuorašai, patvirtinti notarine tvarka, turi būti saugomi ne trumpiau kaip 10 metų po atitinkamo mokestinio laikotarpio metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo.

                      Nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti individualią veiklą (įskaitant gyventoją, pradėjusį kitos rūšies individualią veiklą, t. y. kai pradeda vykdyti kitą individualią veiklą), apie veiklos vykdymo pradžią privalo pranešti mokesčio administratoriui Fizinių asmenų įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą / išregistravimo iš Mokesčių mokėtojų registro taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2013 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. VA-36 „Dėl Fizinių asmenų įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą / išregistravimo iš Mokesčių mokėtojų registro taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), nustatyta tvarka.

                      Apie pradedamą vykdyti individualią veiklą (įskaitant pradedamą vykdyti naujos rūšies veiklą) yra pranešama, mokesčio administratoriui pateikiant nuolatinio Lietuvos gyventojo Taisyklių nustatyta tvarka užpildytą Fizinio asmens prašymo įregistruoti į Mokesčių mokėtojų registrą REG812 formą.

                      Deklaruojant 2024 metų pajamas ir apskaičiuojant GPM, iš esmės galioja dar sena tvarka, kai gyventojai gali iš savo pajamų atimti sumokėtas GPMĮ 21 straisnyje numatytas įmokas. Nuo 2025 metų įsigaliojo naujos lengvatų taikymo nuostatos, todėl, deklaruojant paskesnių metų metines pajamas, svarbu teisingai taikyti GPMĮ nuostatas ir žinoti savo, kaip mokesčių mokėtojo, pareigas. Kitose dalyse aptarsime pakeistus ir atnaujintus mokesčių administratoriaus GPMĮ kitų straipsnių komentarus.

 Parengta UAB „Pačiolis“ metodiniame centre

Plačiau...