„MAUDYNĖS PINIGUOSE“ – JAU GREITAI?
Europos komisija parengė reglamento, nustatančio maksimalų 30 dienų atsiskaitymo laikotarpį, projektą
Šalies valdžia šaukiasi verslų pagalbos kovoje su Europos Sąjunga. Rugsėjo 13 dieną Europos Komisija pristatė daug nerimo sukėlusį reglamentą, kurį netrukus turėtų svarstyti Europos Parlamentas. Ekonomikos ir inovacijų ministerija kviečia visus verslininkus, ypač smulkaus ir vidutinio verslo atstovus, visais jiems prieinamais būdais išreikšti savo nepasitenkinimą ir nuogąstavimus dėl šio dokumento. Priėmus šį reglamentą, nuo 2026, o gal net nuo 2025 metų įsigaliotų nauja atsiskaitymų tarp verslo subjektų tvarka. Pagal nuo 2011 metų galiojančią direktyvą, standartinis atsiskaitymų tarp verslo subjektų terminas yra 60 dienų. Toks numatytas ir toliau cituojamame LR mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatyme.
Be abejo, jis paikas nuo pačių pradžių – 4 straipsnio 1 dalies sveiku protu apskritai neįmanoma suvokti: komercinėje sutartyje nurodytas mokėjimų terminas negali būti ilgesnis nei 60 kalendorinių dienų, išskyrus atvejus, kai komercinėje sutartyje nurodytas kitas atsiskaitymų terminas. Nesąmoninga tautologija, todėl de facto ir negaliojantis kalambūras. Kaip subjektai susitaria, taip ir atsiskaito. Be kita ko, tai labai svarbi aplinkybė, leidžianti verslams pasinaudoti tokiu, galima sakyti, beprocentiniu kreditu. Deja, nuo šiol Europos Komisija žada pabaigti šitokią demokratiją. Pirmiausia naująją tvarką komisija rekomenduoja įforminti ne direktyva, kurios nuostatas ES šalys turėtų perkelti į savo įstatymus, bet reglamentu, o tai reiškia, kad jis automatiškai įsigaliotų visose valstybėse be jokio nacionalinio reglamentavimo.
| Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas
<...> 4 straipsnis. Mokėjimo laikotarpis ir palūkanų skaičiavimas komercinėse sutartyse tarp ūkio subjektų 1. Komercinėje sutartyje tarp ūkio subjektų nustatytas mokėjimo už perduotas prekes, suteiktas paslaugas ar atliktus darbus laikotarpis negali būti ilgesnis negu 60 kalendorinių dienų nuo prekių gavimo, paslaugų suteikimo ar darbų atlikimo dienos, išskyrus atvejus, kai dėl to komercinėje sutartyje aiškiai susitariama kitaip ir jeigu tai nėra nesąžininga kreditoriaus atžvilgiu pagal šio įstatymo 9 straipsnio nuostatas. 2. Jeigu komercinėje sutartyje tarp ūkio subjektų mokėjimo diena arba laikotarpis nenustatyti, komercinėje sutartyje ar šiame įstatyme nustatytos palūkanos skaičiuojamos: 1) praėjus 30 kalendorinių dienų nuo dienos, kai skolininkas gauna sąskaitą faktūrą arba lygiavertį dokumentą; 2) jeigu sąskaitos faktūros arba lygiaverčio dokumento gavimo diena neaiški, – praėjus 30 kalendorinių dienų nuo prekių gavimo, paslaugų suteikimo ar darbų atlikimo dienos. <...> |
Dar viena svarbi aplinkybė yra ta, kad verslo sutarčių šalims būtų uždrausta susitarti dėl delspinigių atsisakymo. Tokia tvarka, be abejo, yra labai pavojinga ir nieko gero verslams nežada. Šie pakeitimai grindžiami tuo, kad sutartyse esą trūksta lygiateisiškumo, nes stambūs verslai engia smulkius, dėl to šie masiškai bankrutuoja. ES apskaičiavo, kad šiuo metu vidutinis viešojo sektoriaus atsiskaitymo terminas yra 200 dienų. Priėmus naująją tvarką, jį numatoma sutrumpinti iki 30 dienų. Išties, keistas sumanymas trumpinti atsiskaitymo terminą 7 kartus! Be to, šį terminą numatoma taikyti atsiskaitymams už prekių ir paslaugų tiekimus ne tik tarp Europos Sąjungos šalių, bet ir apmokant už tiekimus trečiosiose šalyse. Tuo tarpu ne ES valstybių verslams, suprantama, panašūs reikalavimai nebus taikomi. Akivaizdu, kad dėl to Europos Sąjungos šalių verslai atsidurtų nepalankiose sąlygose, palyginus, pavyzdžiui, kad ir su Kinijos, kaip ir visų kitų valstybių verslais.
Taigi, kad ir kaip žiūrėk, gerais norais kelias į pragarą grindžiamas. Be to, svarbi ir dar viena reikšminga aplinkybė. Šitaip ignoruojant verslo sutarčių laisvę, ribojant galimus ilgesnius atsiskaitymo terminus, smulkus ir vidutinis verslas praloš. Juk nereikia įrodinėti, kad kredito įstaigos daug mieliau suteikia paskolas stambiems, bet ne smulkiems verslams. Ką ir kalbėti apie faktoringo instituto neišvengiamą nunykimą. Be to, iš kai kurių šalių prekės, kurių nuosavybė pereina pirkėjui vos sukrovus į laivą ar pristačius į logistikos sandėlius, gali būti transportuojamos netgi ilgiau nei 30 dienų. Savo ruožtu kai kurių, ypač sezoninių prekių, pardavimai gali užtrukti ir metus. Iš kokių šaltinių smulkusis verslas, verčiamas atsiskaityti per 30 dienų, sukaups tokius jiems neretai milžiniškus pinigų kiekius? Tai visiškai nerealu ir labai pavojinga tokioms įmonėms, kurios ir sudaro šalies verslo pagrindą. Todėl suprantamas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pažadas nepritarti tokiems Europos Sąjungos ketinimams, tik klausimas, ar ES prašys tokio pritarimo? Kol nevėlu, kiek įmanoma, reikia priešintis visiems, ne tik ministerijai. Savo reikšmę ir galias pirmiausia turėtų pademonstruoti visos verslus vienijančios visuomeninės organizacijos, pirmiausia – smulkaus ir vidutinio verslo atstovai, aiškiai išsakydami savo poziciją šiuo galimai pragaištingu klausimu.
Valentinas Gekas