Pačiolis

 
El. parduotuvė


 
  Kiekvienai buhalterijai – savaitraštis „Buhalterija“!

Savaitraštyje „Buhalterija: apskaitos ir mokesčių apžvalga“ nuolatos išsamiai aptariami ir išnagrinėjami visi svarbiausi buhalterių atliekami darbai vedant apskaitą bei apskaičiuojant mokesčius. Apžvelgiami visi su šiais darbais susiję pasikeitimai bei pateikiami praktiniai patarimai buhalteriams – ką, kada ir kaip geriau daryti, kad būtų išvengta klaidų. Norint šią informaciją žinoti, rekomenduojame savaitraštį užsiprenumeruoti. Plačiau apie savaitraštį – spauskite ČIA


Parašyta apie vadovus, skaityti buhalteriams!

 

Įmonių vadovai – šiuolaikiniai damoklai, virš kurių galvų valdžia jau pakabino kardus.

   Jiems, kartu ir sau padėti gali tik buhalteriai!


Doc. dr. auditorius Gediminas KALČINSKAS

    Metafora tokia: anot Cicerono atpasakoto graikų mito, Sirakūzų valdovas Dionizas Senasis supyko ant savo dvariškio Damoklo, kuris pavydo pagautas viešai samprotavo, kaip lengva ir smagu gyventi valdovams. Atsiteisdamas už tai, Dionizas puotos metu pasodino Damoklą į savo sostą, o virš jo galvos ant arklio karčių plauko pakabino aštrų kardą. Dabar, esą, „gali ligi valios atsidžiaugti savo vieta po saule“. Ši legenda – kaip pirštu į akį – apie dabartinius įmonių vadovus. Jau net visais pašaliais skalambijama alegorija apie šiandieninius subjektų vadovus – „savižudžius“, švelniai tariant, netiksli, nes su eutanazija tai turi nedaug ką bendra. Kardus prieš vadovus ne jie patys išsikėlė, bet juos iškėlė valdžia, reformuodama buhalterinę apskaitą. Todėl padėti jiems tegali buhalteriai. O pagalbos tikrai reikės, nes grėsmės ir pavojai labai išaugo. Beje, ne tik vadovams, bet ir patiems buhalteriams tai ne „į pliusą“. Todėl pasistengti teks ir vieniems, ir kitiems.

Nuo šių metų pradėta vykdyti tam tikrais aspektais esminė finansinės buhalterinės apskaitos reforma ne kartą aptarta savaitraščio straipsniuose. Suprantama, ir ateityje bus svarstomos kardinalios jos, ypač buhalterinės apskaitos organizavimosričių, problemos. Tam skirta ir ši publikacija, kurioje nagrinėjamos įmonių vadovų veiklos naujovės nuo šių metų gegužės 1 dienos įsigaliojus naujiems FAĮ ir ĮAĮ bei AVNT rekomendacijoms. Šių metų „Buhalterijos“ Nr. 27‒28 išsamiai nagrinėjome naujomis sąlygomis pasikeitusį ATA darbą ir jų veiksmus, siekiant išvengti perteklinės atsakomybės jų veiklos srityse. Šioje publikacijoje aptarsime apskaitos darbuotojų vaidmenį apsaugant įmonių vadovus nuo valdžios jiems keliamų pavojų bei patiems apsisaugant nuo ne visuomet kvalifikuotos įmonių vadovų veiklos dabartinių pasikeitimų kontekste.

 Vadovai, nė neįtardami šito, gali likti „aplinkui kalti“

Kadangi aptariama reforma daugiausia apima buhalterinės apskaitos organizavimo dalykus, ji neišvengiamai daro didelę įtaką įmonių vadovų bei ATA laisvių, įgaliojimų, o todėl ir atsakomybės už savo veikas (ne tik darbus, bet ir neveikimą!) sritims. Šią atsakomybę labai komplikuoja ta aplinkybė, kad, realizuodama pertvarką, valdžia elgiasi, švelniai tariant, neatsakingai. Visą atsakomybę ji nuo savęs perkėlė vadovams ir apkaitos darbuotojams. Iš dalies tai gal ir įmanoma būtų pateisinti laisvosios rinkos aplinkybėmis – šiomis sąlygomis apskaita nė iš tolo negalėtų būti reglamentuojama taip smulkmeniškai, kaip reguliuojamoje sovietinėje ekonomikoje. Tačiau tokie kardinalūs pasikeitimai turi būti atliekami ne stichiškai, bet prisilaikant bent jau šiokios tokios tvarkos. Tuo tarpu dabartinis gaivalas, labai švelniai tariant, reiškia paprasčiausią šalies valdžios neatsakingumą verslo, taigi ir valstybės atžvilgiu. Įvertinus tai, kad teisės aktai (nekalbant jau apie AVNT rekomendacijas) skelbiami visiškai nesavalaikiai, užtektų, kad atitinkamos valdžios institucijos būtų paduotos į teismą, ir visa reforma tikriausiai nueitų šuniui ant uodegos. Kadangi šio straipsnio kitas tikslas, toliau aptarinėsime publikacijos objektą, susitaikę su tuo, jog norminiai aktai nuo gegužės 1-osios jau galioja ir galios ateityje.

Taigi, įmonių vadovams gresia atsakomybės beveik visose srityse, išskyrus tik drausminę, kurią jie patys įgalioti taikyti visiems įmonės darbuotojams. Tačiau vadovams, pasiklydusiems painiuose ir labai paviršutiniškuose dabartiniuose apskaitos reglamentuose, be abejo, gali būti taikoma civilinė (tai dažniausiai būna kontrahentų prerogatyva), taip pat materialinė atsakomybė, kurią vadovui gali pritaikyti, pavyzdžiui, įmonės savininkai ir ne tik jie, taip pat ir įvairios valdžios institucijos, pirmiausia, tikrinantis finansinės apskaitos kokybę mokesčių administratorius. Tačiau, nustačius teisės pažeidimą bei konstatavus, kad už jį atsakingas įmonės vadovas, pastarajam gali kilti daug rimtesnė – administracinė arba pati pavojingiausia –  baudžiamoji atsakomybės. Reikia pastebėti, kad šios dvi sritys buhalterinės apskaitos pertvarkos kontekste Baudžiamajame ir Administracinių nusižengimų kodeksuose išties patikslintos, nors ir nepalankios nei įmonių vadovams, nei ATA.

 Baudžiamojo kodekso pakeitimai

Baudžiamasis kodeksas

(galioja nuo 2022-05-01, pakeistas pagal 2021-11-23 įstatymą Nr. XIV-692)

<...>

222 straipsnis. Apgaulingas finansinės apskaitos tvarkymas ir (arba) organizavimas

1. Tas, kas apgaulingai tvarkė ir (arba) organizavo teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino finansinės apskaitos dokumentus ir (arba) finansinės apskaitos registrus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros,

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

2. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. 

 223 straipsnis. Aplaidus finansinės apskaitos tvarkymas ir (arba) organizavimas

1. Tas, kas privalėjo tvarkyti ir (arba) organizuoti, bet netvarkė ir (arba) neorganizavo teisės aktų reikalaujamos finansinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė ir (arba) organizavo teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo finansinės apskaitos dokumentų ir (arba) finansinės apskaitos registrų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros,

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

2. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

<...>

Šaltinis: „Pačiolio“ elektroniniai sąvadai. – Baudžiamasis kodeksas.

 Pateiktuose Baudžiamojo kodekso 222 ir 223 straipsniuose paryškinti nauji tekstai, kurie reiškia nuo šių metų gegužės 1 d. įsigaliojusias nuostatas. Gerai, kad nuo šiol atskirtas apskaitos tvarkymas (už jį atsako ATA, o įmonės vadovas tik tuomet, jeigu jis pats nusprendžia atlikti ir apskaitos tvarkymo funkcijas) ir buhalterinės apskaitos organizavimas, už kurį visuomet atsakingas tik įmonės vadovas. Tai vadovams į naudą, nes iki šiol teismų praktika klostėsi taip, kad už nusikalstamas veikas apskaitos srityse beveik visuomet būdavo nuteisiami tik jie, nes buhalteriai būdavo atsakingi vien tik už įrašų teisingumą. Tačiau ATA dėl šių pakeitimų tik blogiau, nes nuo šiol jiems keliami labai dideli ir kartais išties sunkiai įgyvendinami reikalavimai apskaitos tvarkymo srityse[1]. Vis dėlto negalima pamiršti, kad minėtuose kodeksuose nustatomas atsakomybės dydis, tačiau juose nevertinama, kas yra teisės pažeidimas ir už ką gali būti pritaikyta tam tikro dydžio atsakomybė. Tai jau susiję su subjektams keliamais reikalavimais, kurie nulemia šiuos dalykus ir kurie nustatomi apskaitos reglamentuose.

 Įmonių vadovams keliami reikalavimai ir atsakomybės buhalterinės apskaitos srityje

Įmonių vadovams keliami reikalavimai nustatyti LR finansinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Vertėtų pradėti nuo pamatinio reikalavimo – tinkamai parinkti ATA (FAĮ 13 str. 1 d. 1 p.). Suprantama, kad darbas greta visais atžvilgiais kvalifikuoto apskaitos specialisto vadovui ne šiaip suteikia pasitikėjimą ir ramybę, bet leidžia išvengti daugelio pavojų. Čia galimos net trys iš esmės skirtingos galimybės.

* Pirmiausia, pagal dabar galiojančius įstatymus subjekto vadovas gali pats vesti savo įmonės finansinę apskaitą. Tiesą sakant, į šitokią galimybę nesinori nė gilintis, nebent vadovas turi bent mažiausią pasirengimą buhalterinės apskaitos, be to, ir mokesčių apskaičiavimo srityse. Net ir tuo atveju kelia abejonių, ar jis sugebės atlikti kai kurias ATA funkcijas, pavyzdžiui, tinkamai registruoti ir vertinti ūkines operacijas, o ypač parengti kokybiškus finansinių ataskaitų rinkinius. Nekalbant jau apie naujus padidintus reikalavimus, susijusius su finansinių ataskaitų kokybės stebėsena (ĮAĮ 26 str.). Beje, nuo šių metų pastarąjį darbą gali atlikti nebūtinai ATA, bet ir atskiras specialiai tik šiam darbui pasamdytas darbuotojas ar paslaugų įmonė. Apskritai kalbant, nepatartumėm vadovui pačiam tvarkyti savo įmonės apskaitą, nebent kitaip elgtis visiškai neleistų materialinės galimybės. Nors ir tokiu atveju jam derėtų apsvarstyti, ar nebūtų tikslingiau laiką ir pastangas, kurias jis numato skirti buhalterinei apskaitai, panaudoti kitiems verslo reikalams. Rezultatas, ko gero, būtų geresnis.

Tačiau, jeigu jau vadovas vis dėlto ryžtasi pats atlikti ATA funkcijas, jam geriausia rekomenduoti iš anksto susitarti su atskaitomybę rengsiančiu specialistu ir, be kita ko, sutarti, kad, esant reikalui, jis pakonsultuos vadovą. Pasirinkus šitokį buhalterinės apskaitos realizavimo variantą, tai būtų racionaliausias jo vykdymo būdas.

** Antroji galimybė, taip pat nesamdant įmonėje dirbančio buhalterio, – sudaryti civilinę (paslaugų) sutartį su apskaitos paslaugas teikiančiu subjektu. Apskritai kalbant, tai neblogas variantas net dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, naudotis apskaitos paslaugas teikiančia įmone praktiškai visuomet kainuoja gerokai pigiau, nei samdyti buhalterį darbo sutarties pagrindu. Yra dar viena svarbi aplinkybė, liudijanti buhalterinės apskaitos vedimo pagal civilines sutartis naudai. Reikalas tas, kad pagal FAĮ 13 str. 3 dalį, apskaitą vedanti įmonė, jeigu taip nustatyta paslaugų teikimo sutartyje, gali būti atsakinga už kai kuriuos įmonės vadovui priskirtinus darbus, t. y. ji ne tik tvarko apskaitą, bet iš dalies ir organizuoja šiuos darbus.

Vis dėlto ir šis būdas turi trūkumų. Pagal civilinę sutartį vedantys apskaitą subjektai, skirtingai nuo pagal darbo sutartis veikiančių buhalterių, beveik visuomet dirba nuotoliniu būdu, o tai reiškia, kad jie negali tiesiogiai stebėti įmonėje vykdomų procesų. Ši aplinkybė, kaip nežiūrėk, turi (bent jau gali turėti) tam tikrų trūkumų. Štai kodėl įmonės, jeigu tik išgali, renkasi trečiąjį apskaitos vedimo variantą.

*** Trečiasis variantas numato įmonės buhalterio samdą pagal darbo sutartį arba individualios veiklos pagrindu. Vis dėlto šis (buhalterio samdos) būdas, tiesą sakant, daugiau problemų gali sukelti ne įmonės vadovui, bet pačiam buhalteriui. Be abejo, pastarajam palanku tai, kad veikdamas pagal darbo sutartį, jis jaučiasi saugiau, nes mažiau priklauso nuo jo teikiamų paslaugų paklausos ir pasiūlos santykio rinkoje. Be to, skirtingai nuo apskaitą vedančių įmonių, buhalteris negali būti įpareigotas atlikti jokių įmonės vadovui priskirtinų su apskaitos organizavimu susijusių funkcijų. Tačiau jis vienareikšmiškai atsako už buhalterinės apskaitos tvarkymą pagal valdžios ir įmonės vadovo nustatytus reglamentus. Jeigu pastarųjų nėra, o buhalteris registruoja operacijas, vadinasi jis savivaliauja ir už tai jam gali grėsti net baudžiamoji atsakomybė. Todėl buhalteriai turi būti suinteresuoti, kad įmonių vadovai tinkamai reglamentuotų buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos vedimo tvarką. O patiems vadovams tai leidžia paskirstyti tarp įmonės buhalterijos ir kitų padalinių darbuotojų apskaitos funkcijas ir atsakomybę už teisingos bei savalaikės informacijos formavimą, kad patys vadovai netaptų senovės žydų alegorija – ne savo nuodėmių atpirkimo ožiais.

Tačiau ir buhalterio samda turi savo trūkumų. Pirmiausia, toks buhalterinės apskaitos realizavimas beveik visuomet bus brangesnis nei anksčiau aptartieji, o tai, ypač nedidelėms įmonėms, gali būti labai reikšmingas argumentas. Problemų randasi dar pačioje pradinėje – buhalterio samdos stadijoje. Kaip tai reikėtų daryti, aprašoma specialiai tam skirtose 2022 m. kovo 31 d. paskelbtose AVNT  rekomendacijose „Apskaitą tvarkančio asmens pasirinkimas“. Tačiau kai kurie šiame reglamente keliami reikalavimai yra paprasčiausiai neįvykdomi. Pavyzdžiui, 13 punkte deklaruojama, kad subjekto vadovui pasirenkant apskaitą tvarkantį fizinį asmenį, dirbsiantį subjekte, rekomenduojama „atsižvelgti į kitų subjektų rekomendacijas dėl asmens profesinių įgūdžių“. Suprantama, turimi omenyje ankstesnieji ATA darbdaviai. Bet kaip apskritai sužinoti, kur pretendentas į ATA dirbo anksčiau, jeigu jis pats šito nenorės? Nekalbant jau apie buvusio darbdavio nuomonę, kaip jam sekėsi dirbti. Juk tai reikštų asmens duomenų apsaugos reikalavimų nepaisymą!  

Tų pačių rekomendacijų 19 punkte – dar keistesnis, nors iš pirmo žvilgsnio, tarytum ir visiškai pagrįstas reikalavimas, kad „fiziniu asmeniu, apskaitos paslaugas teikiančiu pagal sutartį, negali būti asmuo, kuris buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, kol teistumas neišnykęs arba nepanaikintas. Tokio asmens pasirinkimo galimybė yra draudžiama įstatymo, kadangi nebūtų užtikrintas profesinių etikos principų laikymasis...“. Deja, tenka konstatuoti, kad šis reikalavimas tiek pat suprantamas, kaip ir neįvykdomas, nes Lietuvoje niekas nesuteiks tokių duomenų apie fizinį asmenį – pretendentą į ATA.

Dar viena svarbi ir nauja aplinkybė, kurią samdydamas buhalterį, turėtų įvertinti kiekvienas vadovas, yra ta, kad nuo šiol jis pats privalės rūpintis šio apskaitos darbuotojo kvalifikacija ir jos nuolatiniu palaikymu bei tobulinimu. Šiam klausimui ATA pasirinkimo rekomendacijose skiriamas ypač didelis dėmesys. Nekalbant jau apie specialų apskaitos darbuotojo išsilavinimą, jam rekomenduojama kelti kvalifikaciją įvairiuose kursuose(Rekomendacijų III skyriaus 15 punktas), o VI skyriaus Fizinio asmens profesinė kompetencija 30 punkte tiesiogiai nurodoma, ką turi padaryti subjekto vadovas: „Subjekto vadovui svarbu apskaitą tvarkančiam asmeniui sudaryti sąlygas toliau kelti profesinę kvalifikaciją, tobulinti žinias ir įgūdžius“. Šiuos teiginius tikrai verta nukopijuoti ir padėti ant įmonės vadovo stalo, nes norint, kad jis pasirūpintų jumis, pirmiausia reikia patiems pasirūpinti savimi.

 Tačiau svarbiausia buhalterių apsisaugojimo nuo netinkamos vadovų veiklos priemonė – mūsų jau paminėti subjekto vadovo vidiniai reglamentai, papildantys ir konkretizuojantys valdžios paskelbtus norminius aktus ir sudarantys tinkamas, svarbiausia – saugias sąlygas apskaitos darbuotojui veikti.

 Pagrindiniai reglamentai, kuriuos privalo parengti kiekvienos įmonės vadovas

Kiekvienam kvalifikuotam ATA suprantama, kad įmonės vidiniams reglamentams – tiek vadovo (įsakymai, nurodymai, etc.), tiek ir vyriausiojo buhalterio (potvarkiai, buhalterinės pažymos ir pan.) turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Kitaip galima atsidurti savotiškoje ir labai nepalankioje padėtyje, kurią iš analogijos galima būtų iliustruoti situacija, jeigu  įmonė vestų buhalterinę apskaitą vien tik sintetinėse sąskaitose, neturėdama ne tik analitinių, bet ir subsąskaitų. Tokių vidinių reglamentų kiekvienoje įmonėje neišvengiamai turės būti daug, ypač atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad su buhalterinės apskaitos reforma susiję norminiai aktai yra labai bendro pobūdžio, kartais ne tik dviprasmiški, bet netgi daugiaprasmiai.

Šia prasme reikėtų išskirti tris svarbiausias vidinio reglamentavimo sritis, kurių tinkamo sutvarkymo iš vadovų turėtų reikalauti kiekvienas apskaitą tvarkantis asmuo.

Pirmiausia kiekvienas vadovas, be abejo, padedant buhalteriui, turėtų labai dėmesingai peržiūrėti Įmonės buhalterinės apskaitos (ir mokesčių) politiką. Čia būtina įvertinti tą svarbią aplinkybę, kad šios politikos jokiu būdu negalima suvesti vien į ūkinių operacijų registravimo ir vertinimo tvarkos nustatymą. Pastaroji, suprantama yra labai svarbi, tačiau tik viena iš sudėtinių politikos dalių. Negalima ignoruoti fakto, kad politikos įsakyme itin svarbūs santykių tarp vadovo ir ATA bei kitų darbuotojų, taip pat tarp ATA ir šių darbuotojų santykių reglamentavimas, kitaip sakant, – buhalterinės apskaitos organizavimo klausimai. O juk būtent šiems dalykams, bet ne metodiniams apskaitos klausimams, didžiausią įtaką ir daro dabartinė buhalterinės apskaitos reforma.

Tačiau, nežiūrint į labai didelę buhalterinės apskaitos politikos reikšmę, vargu ar pavyktų ir būtų tikslinga joje detaliai aprašyti visus buhalterinės apskaitos procesus bei procedūras. Čia jokia įmonė neišsiverstų be specialių tam tikrų apskaitos barų detalaus reglamentavimo. Tai įmanoma padaryti tik tinkamai parengus buhalterinės apskaitos vedimo tvarkas. Suprantama, nemažai jų įmonės turėjo ir iki pastarosios pertvarkos. Vis dėlto šioje srityje neišvengiamai teks padirbėti, nes pirmiausia reikės peržiūrėti jau anksčiau parengtas, kadangi atsiras kai kurių pasikeitimų. Be to, valdžiai panaikinus nemažai anksčiau jos skelbtų reglamentų, kuriuos įmonės taikydavo tiesiogiai, reikės parengti naujų tvarkų, kitaip kai kurie buhalterinės apskaitos barai liks visiškai nereglamentuoti, o šitai gali kelti naujus pavojus apskaitą tvarkantiems asmenims. Tvarkant aptariamą sritį, rekomenduojame pasinaudoti nauja „Pačiolio“ leidyklos darbo priemone „Buhalterinės apskaitos reglamentavimas įmonėje. Būtinosios vidaus tvarkos“. Tai leis ne tik sutaupyti daug laiko ir pastangų, bet ir išvengti galimų klaidų, ypač reglamentuojant įmonėms naujus apskaitos barus.

Trečioji svarbi sritis – įmonės vidaus kontrolės sistemos reglamentavimas ir jos įgyvendinimas. Šį, galima sakyti, iš dalies naują barą apibrėžia FAĮ 2 str. 21 punktas, o detaliai reglamentuoja specialiai tam skirtos AVNT 2022 m. kovo 31 d. rekomendacijos „Vidaus tvarkos organizavimas“. Nevertinsime šio dokumento kokybės, tam būtų reikalinga ne viena publikacija. Tik paminėsime, kad tai labai didelės apimties sudėtingas reglamentas.  Šį, kaip ir kitus norminius aktus, galima surasti „Pačiolio“ elektroniniuose sąvaduose, o norėdamas tinkamai įgyvendinti jo reikalavimus, tūlas vadovas neišvengiamai turės pasinaudoti ATA paslaugomis. Taigi, ir šiuo atveju įmonės vadovo ir apskaitą tvarkančio asmens bendradarbiavimas neišvengiamas ir prasmingas.

 VIETOJE EPILOGO (skiriama buhalteriams): Taigi, KĄ DARYTI BUHALTERIAMS,  kad išvengtų gręsiančių pavojų? Ir ar apskritai įmanomatai padaryti, turint omenyje tokią didelę, galima sakyti, visą apimančią buhalterinės apskaitos organizavimo reformos apimtį?

Prisitaikyti prie naujų aplinkybių įmanoma, jeigu suvoksime štai ką: kadangi pertvarka apima beveik visas buhalterinės apskaitos sritis ir stadijas, tai ji neišvengiamai darys įtaką daugeliui įmonių, bent jau jų vadybos aparatų darbuotojams. Todėl spręsti šiuos klausimus gali ir privalo tik įmonių vadovai. Tačiau problema ta (ir tai turėtų būti aišku kiekvienam kvalifikuotam ATA), kad absoliuti dauguma subjektų vadovų pirmiausia patys negali įvertinti vykdomos reformos grėsmių jiems, nekalbant jau apie tai, kad sugebėtų apsaugoti nuo pavojų jų vadovaujamų įmonių buhalterius.

SIEKDAMI IŠVENGTI GRĘSIANČIŲ NEGANDŲ ATA TURĖTŲ PADARYTI ŠTAI KĄ:

* Išaiškinti įmonių vadovams buhalterinės apskaitos reformos organizacinę prasmę ir šios pertvarkos nulemtus buhalterinės apskaitos vadybos aspektus bei galimas grėsmes. Nereikia tikėtis, kad, neturintys specialaus buhalterinio išsilavinimo vadovai suvoks būsimų darbų apimtis, taip pat jų turinį, supras valdžios paskelbtus įstatymus bei poįstatyminius aktus (dar klausimas, ar turės laiko juos perskaityti!) ir galės teisingai numatyti savo veiklos gaires šioje srityje.

** Po to ATA reikėtų parengti svarbiausių darbų sąrašą su trumpu jų apibūdinimu ir padėti ant vadovo stalo. Tai ir būtų Jūsų didysis žingsnis, siekiant ne tik sumažinti galimą žalą, bet netgi gauti naudos  iš besiklostančios situacijos. Kaip sakoma, nėra to blogo...  Tačiau norėdami pasiekti šį tikslą, turite gerai apgalvoti ir sugebėti išaiškinti vadovui, kad laukia labai didelės apimties aukštos kvalifikacijos reikalaujantys darbai. Beje, nevenkite vartoti specialių terminų, nereikia stengtis jam viską išaiškinti „ant pirštų“. Juk „naujoje šviesoje“ kiekvienas įmonės vadovas – pats potencialus pretendentas į ATA! Kai kurie jų išties įsitikinę, kad buhalterinė apskaita – suaugusiems skirta aritmetika, o pastarąją jie išmano. Todėl šitaip elgdamiesi nepakenksite, bet padėsite ne tik jam, bet ir sau.

 *** Parenkite visų privalomų vidinių reglamentų projektus. Pirmiausia anksčiau parengtų, tačiau tobulintinų, taip pat naujų tvarkų. Be abejo, pasiūlykite ir visų kitų vadovo įsakymų turinius.

SVARBU: iš anksto susitarkite, kad už šiuos darbus Jums bus papildomai apmokėta arba bus sudarytos tinkamos sąlygos, reikalingos šiems darbams atlikti. Žodžiu, nebijokite priminti, kad lašinių be odos nebūna, kitaip sakant, už viską tenka susimokėti. Jeigu šito nepadarysite, vadovas, be kita ko, neišvengiamai ims svarstyti, kad kol nerealizavote šių darbų, jums paprasčiausiai buvo mokamas nepagrįstai didelis atlyginimas.

 Pabaigti norėtųsi viena, kai kam gali pasirodyti kiek paradoksalia mintimi. Visuose aptariamuose su buhalterinės apskaitos reforma susijusiuose reglamentuose labai didelis dėmesys skiriamas apskaitą tvarkančių asmenų kvalifikacijai, beje, ir jų profesinės etikos dalykams. Deja, kaip visuomet net neminimas įmonių vadovų pasirengimas atlikti savo darbą – nei dalykinis, nei dorovinis. O veltui, juk įmonių vadovai ne Seimo nariai – rankų kilotojai, jie turi organizuoti sudėtingą įmonės veiklą. Deja, nemažai jų atitinka pirmapradę šio žodžio reikšmę –  sėdintis priešakyje (lot. praesidents). Kai vadovai sėdi, buhalteriui gali tekti lakstyti kryžių keliais.



[1] Šių dalykų plačiau nenagrinėsime, nes juos visiškai neseniai aptarėme savaitraščio puslapiuose. Žr. G.Kalčinskas. Naujieji ATA ir buhalteriai: kas mes ir kokie turėsime būti?. – Buhalterija, 2022 Nr.27-28. 


Savaitraštis „Buhalterija“ 2022 m.

 ****

 Kitos aktualios publikacijos:


Naujieji ATA ir buhalteriai: kas mes ir kokie turėsime būti? Išsamiau apie tai skaitykite ČIA

 Apskaitos reforma – laisvė ir didesnė atsakomybė įmonei. Išsamiau apie tai skaitykite ČIA

• Vadovo ir buhalterio baudžiamosios atsakomybės santykis finansinės apskaitos srityje. Išsamiau apie tai skaitykite ČIA

• Darbuotojų, buvusių prastovoje dėl ekstremaliosios situacijos, kasmetinių atostogų trukmės nustatymas. Išsamiau apie tai skaitykite ČIA


Norėdami užsiprenumeruoti savaitraštį „Buhalterija“. Spauskite ČIA