Kiekvienai buhalterijai – savaitraštis „Buhalterija“!

Savaitraštyje „Buhalterija: apskaitos ir mokesčių apžvalga“ nuolatos išsamiai aptariami ir išnagrinėjami visi svarbiausi buhalterių atliekami darbai vedant apskaitą bei apskaičiuojant mokesčius. Apžvelgiami visi su šiais darbais susiję pasikeitimai bei pateikiami praktiniai patarimai buhalteriams – ką, kada ir kaip geriau daryti, kad būtų išvengta klaidų. Norint šią informaciją žinoti, rekomenduojame savaitraštį užsiprenumeruoti. Plačiau apie savaitraštį – spauskite ČIA


Naujieji ATA ir buhalteriai:

kas mes ir kokie turėsime būti?


Doc. dr. auditorius Gediminas KALČINSKAS


    
Buhalterinės apskaitos reforma, prasidėjusi kertinių šios srities įstatymų pakeitimu, dar tik įsibėgėja. Kiekvienam aišku, kad tiek Finansinės apskaitos, tiek ir Įmonių atskaitomybės įstatymų naujų redakcijų priėmimas laiko požiūriu, švelniai tariant, yra stačiai neleistinas. Juk niekuo negalima pateisinti lapkričio pabaigoje priimamų norminių aktų, reglamentuojančių po mėnesio prasidėsiančių metų apskaitos vedimą ir atskaitomybės parengimą, ir jau visiškai protu nesuvokiamas šių reikalų tęsinys: pagal LR finansinės apskaitos įstatymo (toliau šiame straipsnyje – FAĮ) 12 str. 6 dalį, Vyriausybės įgaliota įstaiga rengia, suderinusi su Finansų ministerija, skelbia ir teikia konsultacijas dėl rekomendacijų subjektams <...>, dėl apskaitą tvarkančio asmens pasirinkimo (2 punktas) ir dėl vidaus kontrolės organizavimo (3 punktas). 

Vykdydama Įstatymo reikalavimus, „Vyriausybės įgaliota institucija“, šiuo atveju – Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie LR finansų ministerijos (toliau straipsnyje – AVNT) – dvi minėtas rekomendacijas patvirtino 2022 m. kovo 31 dieną. Šitaip elgtis, suprantama, negalima. Beje, analogiškos rekomendacijos, skirtos apskaitos paslaugas teikiančioms įmonėms, paskelbtos tik pirmojo pusmečio pabaigoje. Ir tai dar ne visi poįstatyminiai teisės aktai, kurie turi būti patvirtinti.

Dabartiniai buhalterinės apskaitos pakeitimai ne veltui dažnai vadinami reforma – jie nekeičia buhalterinės apskaitos metodikos, juolab jos metodologinių pagrindų, tačiau iš esmės pertvarko šios sudėtingos veiklos srities organizavimą, t. y. jos dalyvių – ne tik įmonių vadovų ir apskaitą tvarkančių asmenų (toliau straipsnyje – ATA), bet ir daugelio kitų įmonės darbuotojų įgaliojimus, jų atsakomybes ir tarpusavio santykius. Tiesą sakant, dabartinius pakeitimus tiksliau reikėtų vadinti buhalterinės apskaitos organizavimo, bet ne pačios apskaitos reforma. Šiems klausimams ir skirta mūsų publikacija, nes visų apskaitos reformos dalykų viename straipsnyje aptarti neįmanoma, o gal ir neverta, kadangi jie ne tik labai platūs, bet ir sudėtingi.

 Naujadaro ATA ištakos glūdi buhalterinės apskaitos organizavimo pakeitimuose

 
Apskritai kalbant, ūkio subjektų apskaitą reglamentuojančių teisės aktų ir poįstatyminių aktų reforma atlikta visiškai pagrįstai ir galbūt net pavėluotai. Kitas dalykas, kad ją realizuojant ne viskas atlikta nepriekaištingai, o kai kuriais atvejais – tiesiog klaidingai. Deja, šių klaidų, atrodo, nepavyks bent jau greitai ištaisyti. Ir ne tik todėl, kad tektų keisti visiškai neseniai priimtus reglamentus, kurie iki jų patvirtinimo buvo ilgai aptarinėjami ne tik su mokslininkais ir apskaitos praktikais, tačiau buvo svarstomi ir daugelyje šalies valdžios institucijų, ieškant konsensuso tarp daugelio suinteresuotų juridinių ir fizinių asmenų. Jis pasiektas nelengvai: viena vertus, su buhalterine apskaita noromis nenoromis susiduria visi šalies subjektai, todėl tiesiogiai ar netiesiogiai yra tuo suinteresuoti, tik jų interesai nebūtinai sutampa. Dar svarbesnė aplinkybė, kad apskaita – itin sudėtingas fenomenas, kurio dažnai nepavyktų vienareikšmiškai apibūdinti keliais žodžiais ar sakiniais. Juk ne veltui sakoma, kad kiekviena trumpai išsakyta mintis ekonomikoje dažniausiai būna klaidinga (gal išskyrus nebent šitą). Minėtoje srityje beveik visuomet susiduriama su nemažai išlygų, dviprasmybių ar net daugiaprasmių teiginių. Štai kodėl buhalterinėje apskaitoje tokios populiarios konsultacijos – čia veikia gerokai daugiau konsultacinių įmonių nei kitose, o nemažai ginčytinų klausimų išsprendžiami tik paskelbus verdiktus teismuose ar ginčų komisijose, todėl labai svarbu tinkamai atlikti veiksmus, kuriuos gali įgyvendinti pačios įmonės, jų vadovai ir apskaitą tvarkantys asmenys. Šiame straipsnyje koncentruosimės į pagal darbo sutartis dirbančius buhalterius, nes jų yra daugiausia, be to, išvados, kurias ketiname padaryti, taikytinos ir pagal paslaugų sutartis dirbantiems ATA.

Pirmiausia reikia pastebėti, kad aptariamoje srityje daug neaiškumų sukėlė kertinių apskaitos terminų pakeitimai. Juk pakeistas net įstatymo pavadinimas – iš Buhalterinės apskaitos į Finansinės apskaitos įstatymą. Tai nebūtų blogai, jeigu ne dažnai klaidingas šio pakeitimo traktavimas poįstatyminiuose reglamentuose, taip pat kai kurių autorių, galima sakyti, naiviose publikacijose. Reikalas tas, kad paties įstatymo pavadinimo pakeitimą galima laikyti pagrįstu – juk jokia civilizuotos šalies valdžia neturi ir netgi negalėtų reglamentuoti menedžmento (vadybos ir kaštų) apskaitos, kuri kartu su finansine apskaita sudaro kiekvienos įmonės buhalterinės apskaitos visumą. Suprantama, tai nereiškia, kad ši apskaita turi būti kaip nors valdžios reglamentuojama, todėl logiškas ir minėtas įstatymo pavadinimo pakeitimas. Tiesa, tai visiškai nereiškia, kad bent jau stambesnės įmonės gali apskritai nevesti vadybos ir kaštų apskaitos. Juk, nekalbant jau apie jos teikiamos informacijos vertingumą ir stačiai būtinumą sprendimus priimantiems įmonių bei jos padalinių vadovams ir vadybininkams, neretai ir apskaičiuojant mokesčius tenka vadovautis, pavyzdžiui, produktų pilnąja savikaina. Tuo tarpu finansinėje apskaitoje jos apskaičiuoti paprasčiausiai neįmanoma, nes tokiu atveju pelno (nuostolių) ataskaitoje nepavyktų užpildyti privalomų bendrųjų ir administracinių sąnaudų, o dažnai – ir pardavimo sąnaudų eilučių.

   Tenka pastebėti, kad, nepaisant išdėstytų visiškai akivaizdžių aptariamo įstatymo pavadinimo pakeitimo motyvų, atsirado neišmintingų, tiesą sakant, kartais net kvailokų Buhalterinės apskaitos įstatymo pakeitimo į Finansinės apskaitos aiškinimų. Štai vienas tokių: „žodis buhalterinė yra pasenęs, todėl jį reikia keisti į „naujovišką“ – finansinė. Vis dėlto į šį pastebėjimą verčiau žiūrėti kaip į dėmesio nevertą absoliutaus ne tik profesinio, bet ir apskritai intelektualinio nuopuolio iliustraciją. Nepalyginamai rimtesnė aplinkybė, kad ir naujų „buhalterinių“ reglamentų kūrėjai tikriausiai per neapsižiūrėjimą privėlė abejotinų, netgi iš esmės klaidingų nuostatų, tarsi „juodoji gulbė“ paskatinusių visiškai netikėtus samprotavimus, kartais netgi panašius į mūsų cituotą. Pradžią tam davė ne pats Finansinės apskaitos įstatymas (jame – ir tai, mūsų nuomone, nėra gerai – apskritai išvengta sąvokos „buhalterinė apskaita“), bet 2021 m. lapkričio 23 d. LR buhalterinės apskaitos įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. XIV-680, kurio 2 str. 6 dalies 1 punkte ir buvo padaryta toliau plintanti akivaizdi klaida, teigiant, kad „įsigaliojus šiam įstatymui, kituose teisės aktuose vartojama sąvoka „buhalterinė apskaita“ atitinka šiame įstatyme vartojamą sąvoką „finansinė apskaita“, o jo 2 punkte dar vienas suklydimas: „vartojama sąvoka „vyriausiasis buhalteris (buhalteris) atitinka sąvoką „apskaitą tvarkantis asmuo“. Atsakingai pareiškiu, kad nei viena, nei kita „nieko neatitinka“. Šita netikusi mintis dar labiau išplėtota AVNT 2022 m. kovo 31 d. rekomendacijose „Apskaitą tvarkančio asmens pasirinkimas“ (toliau straipsnyje – ATA pasirinkimo rekomendacijos arba tiesiog Rekomendacijos)[1]. Jų I skyriaus 2 punkte teigiama, kad Rekomendacijų tikslas – padėti subjekto vadovui priimti sprendimą „dėl pagrindinių kriterijų, kurie galėtų būti taikomi pasirenkant kompetentingą asmenį subjekto finansinei apskaitai (toliau – apskaita) tvarkyti, finansinėms ataskaitoms, jeigu pagal teisės aktus subjektas privalo jas rengti, mokesčių deklaracijoms ir kitoms ataskaitoms, kuriose pateikiama finansinė informacija (toliau – ataskaitos), rengti“. Šie kriterijai taikytini visiems, tvarkantiems apskaitą: pagal darbo sutartis samdomiems buhalteriams, apskaitą vedančių įmonių specialistams, apskaitą vedantiems įmonių vadovams, tam tikrais atvejais ir mažųjų bendrijų nariams, taip pat asmenims, veikiantiems pagal LR savanoriškos veiklos įstatymą. Susipažinus su rekomendacijose keliamais reikalavimais, tampa aišku, kad bent iš dalies juos atitikti gali nebent samdomi pagal darbo sutartis ATA (t. y. buhalteriai) arba pagal paslaugų teikimo sutartis apskaitą tvarkantys specialistai.

   Tiesa, reikalavimų turinys neretais atvejais yra diskutuotinas, kai kurie iš jų (netrukus aptarsime) apskritai neįgyvendinami, tačiau pirmiausia atkreiptinas dėmesys į vieną labai reikšmingą bendro pobūdžio aplinkybę. Kalbant apie itin sudėtingą apskaitos tvarkymo fenomeną, jį būtina traktuoti kaip visumą, bet ne dirbtinai skaidyti į realiame gyvenime tampriai susijusias dalis. Pirmiausia, kalbant apie apskaitą tvarkantį asmenį, reikia konstatuoti tą neginčijamą faktą, kad absoliučioje daugumoje šalies įmonių finansinę ir menedžmento (vadybos ir kaštų) buhalterinę apskaitą tvarkys vienas asmuo. Pasamdyti du atskirus specialistus tikrai neišgalės mažų mažiausiai 70 % subjektų. Tai objektyviai lemia šalies įmonių dydis ir jų ekonominiai rodikliai. Vargu ar įmanoma suskaidyti jų žinias, profesinę patirtį, juolab jiems keliamus profesinės etikos reikalavimus: išeina, kad, pavyzdžiui, iki pietų ATA keliami vienokie reikalavimai, o po pietų – jau kiti?

  Kalbant apskritai apie ATA ir jų santykį su buhalteriais, tenka konstatuoti, kad šis klausimas po kai kurių vertintojų neatsakingų viešų išsišokimų išmušė iš balno nemažai apskaitos specialistų. Tai suprantama, nes juk kalbama ne šiaip apie „profesijos prestižą“, bet apie asmeninį (ir netgi ne tik profesinį!) jų likimą. Tuo tarpu tiesiog reikia suprasti, kur čia „šuo pakastas“, ir nesiblaškyti po kol kas dar neartus dirvonus, kliedint apie tai, kad nuo šiol visi buhalteriai bus vadinami ATA. Pastaroji sąvoka – gentinis terminas, reiškiantis visus, dirbančius apskaitos tvarkymo srityse. Juk ir gydytojų ar slaugytojų niekas nevadina „žmones gydančiais ar juos slaugančiais asmenimis“, lygiai kaip ir įmonės vadovai realiame gyvenime įgyja direktorių, prezidentų, valdytojų ar dar kokias nors kitas išraiškas. ATA pasirinkimų rekomendacijų II skyriuje Apskaitą tvarkančio asmens pasirinkimas dėstomi bendrieji reikalavimai visiems jau išvardytiems apskaitą tvarkantiems asmenims. Nieko naujo, nes ir profesinės etikos reikalavimus Tarptautinė apskaitos darbuotojų federacija (The International Federation of Accountants – IFAC) reglamentuoja dviem lygmenimis: pirmiausia išskiriami bendri, taikomi visiems apskaitos darbuotojams, o po to – atskirai buhalteriams ir auditoriams.

Subjektų apskaitą gali tvarkyti įvairūs asmenys, be to, nebūtinai fiziniai, bet ir juridiniai – pagal paslaugų sutartis apskaitą tvarkančios įmonės. Beje, jų šitaip gyvenime irgi tikriausiai niekas nevadins, tikriausiai įvardys tradiciškai – apskaitos paslaugas teikianti įmonė. Taip jos pavadintos ir šiems ATA skirtame ATA pasirinkimo rekomendacijų V skyriuje. Deja, tose pačiose rekomendacijose iki šiol buhalteriais vadinti pagal darbo sutartis apskaitą tvarkantys fiziniai asmenys jiems skirtame tų pačių rekomendacijų III skyriuje vadinami apskaitą tvarkančiais darbuotojais arba IV skyriuje – fiziniais asmenimis, tvarkančiais apskaitą pagal sutartis. Juk savaime suprantama, kad šitaip jų niekas nevadins! Būtų buvę visiškai logiška juos įvardyti taip, kaip tai buvo daroma šimtmečiais, – buhalteriais, o įmonių apskaitą tvarkančius padalinius – buhalterijomis. Nors apskritai kalbant, visų šių subjektų įvardijimas apskaitą tvarkančiais asmenimis yra logiškas ir teisingas, ypač turint omenyje, kad šias funkcijas visose įmonėse nuo šiol gali atlikti ir įmonių vadovai. Toliau kalbėsime būtent apie buhalteriams keliamus reikalavimus, jų pareigas ir teises, tik prieš tai – dvi reikšmingos pastabos:

* Pagal šiuo metu galiojantį LR įmonių atskaitomybės įstatymą, finansines ataskaitas kartu su įmonės vadovu pasirašo ir šias ataskaitas parengęs asmuo. Tiesa, jis visiškai nebūtinai turi būti buhalteriu ar, apskritai kalbant, apskaitą tvarkančiu asmeniu (Įmonių atskaitomybės įstatymo 25 str. 1 dalis). Žodžiu, apskaitą tvarkantys ir finansines ataskaitas rengiantys asmenys nuo šiol nebūtinai tie patys.

* Jeigu ATA pareigas atlieka ne samdomas buhalteris ar apskaitą tvarkanti įmonė, bet pats subjekto vadovas, jam keliami visi tie patys reikalavimai, kurie formuluojami ATA. Tik tuos vadovus, kurie ryžtasi šitokiai veiklai, būtina įspėti dėl jos sudėtingumo ir atsakomybių. Kita vertus, jiems tikslinga išaiškinti, kad labai paprastas, rutinines apskaitos procedūras išties gali dokumentuoti ir ne buhalterinės apskaitos specialistas. Tiesa, tokiu atveju reikia, kad toks ATA (ne specialistas), prieš pradėdamas veiklą, pasikonsultuotų su asmeniu, kuris rengs finansines ataskaitas. Šis specialistas turėtų instruktuoti tokį vadovą dėl operacijų dokumentavimo ir jų registravimo, be to, kilus neaiškumų, konsultuoti tokius vadovus.

 Pareigų ir atsakomybės dalijimasis su įmonės vadovu

 
   Toliau aptarsime tik pagal darbo sutartį veikiančio samdomo ATA, t. y. buhalterio, atsakomybes ir teises. Šiuo aspektu įmonių vadovų atsakomybė svarbi tuo, kad jie asmeniškai, be teisės perduoti šias atsakomybes ir įgaliojimus kam nors kitam, atsako už ATA parinkimą, mat parinkimas nereiškia vien tik įdarbinimo pagal darbo sutartį ar paslaugų sutarties sudarymą. Subjekto vadovas privalo ne tik tinkamai pasirūpinti ATA parinkimu, bet ir nuolatos turi rūpintis tinkamomis jo veiklos sąlygomis, nes darbuotojas apskritai gali būti atsakingas už savo veikas tik tuomet, jeigu aplinkybės (taip pat ir jo kvalifikacija) leidžia tai padaryti.

   Nuo šiol atsakomybių pasidalijimas tarp vadovo ir ATA, ypač jų administracinė bei baudžiamoji atsakomybės apibrėžtos tiksliau: vadovas atsako už visus apskaitos organizavimo darbus, nors iš esmės tokia atsakomybė buvo numatyta ir ankstesnėse įstatymų redakcijose. Skirtumas tas, kad už nemažai šių darbų (tikslios, teisingos ir išsamios informacijos pateikimą laiku, ūkinių operacijų registravimo ir vertinimo tvarkos nustatymą, vidaus kontrolės priemonių numatymą, sąskaitų likučių pagrindimą inventorizacijos duomenimis ir kai kuriuos kitus) atsako įmonės vadovas (FAĮ 13 str.), tačiau šią atsakomybę jis gali deleguoti apskaitą tvarkantiems asmenims, veikiantiems pagal civilines sutartis, t. y. apskaitos paslaugas teikiantiems asmenims. Tiesa, šių pareigų jis neturi teisės deleguoti pagal darbo sutartis veikiantiems vyr. buhalteriams (buhalteriams). Vadinasi, subjektų vadovams jų vykdomų darbų apimtys iš esmės nepasikeitė. Vis dėlto smarkiai praplėstos ATA atsakomybės, be to, ne tik veikiančių pagal civilines, bet ir pagal darbo sutartis. Nekalbant apie savaime suprantamas pareigas perduoti įmonės vadovui ar jo nurodytam asmeniui apskaitos dokumentus, registrus ir kitą informaciją keičiantis ATA (FAĮ 14 str. 1 d. 2 p.), buhalteriui radosi naujų atsakomybių – registruojant ūkines operacijas, turi būti laikomasi teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir subjekto vadovo nustatytos šių operacijų registravimo ir vertinimo tvarkos (FAĮ 14 str. 1 d. 1 p.). Rekomendacijose dar patikslinamas reikalavimas „registruoti ūkines operacijas laikantis FAĮ ir taikomuose atskaitomybės standartuose nustatytų reikalavimų subjekto vadovo nustatyta subjekto ūkinių operacijų registravimo ir vertinimo tvarka, subjekto nusistatyta apskaitos politika, subjekto vadovo nustatytomis vidaus kontrolės priemonėmis“.

Štai esminė problema, galinti iš esmės paveikti kiekvieną ATA: nei įstatymai, nei jokie poįstatyminiai aktai nenustato, ką daryti, jeigu subjekto vadovo nustatyta tvarka prieštarauja valdžios nustatytiems teisės aktams. Tokiu atveju visa atsakomybė gali tekti buhalteriui, nes bus pažeistas arba vienas, arba kitas reikalavimas. Kol kas niekas negalėtų net nuspėti šitokių situacijų baigties. Tai bent iš dalies spręs pirmųjų teismų nuosprendžių precedentai.

Vis dėlto jau dabar būtina imtis prevencinių priemonių, kurios bent hipotetiškai leistų nors kiek sumažinti potencialią bereikalingą įmonėse dirbančių ATA atsakomybę ir galimas grėsmes. Siekiant tai įgyvendinti, buhalteriui būtina realizuoti bent tris pagrindines priemones.

1. Buhalteris turi griežtai pareikalauti, kad būtų parengtos ir įgyvendintos Būtinosios vidaus tvarkos, ypač toms sritims, kurių nereglamentuoja valdžia. O tokių vis daugėja, nes nemažai įstatyminių ir poįstatyminių norminių aktų paprasčiausiai panaikinta. Siekiant išvengti aprašytų grėsmių, buhalterinę apskaitą reglamentuoti vidaus tvarkomis racionalu daugeliu atvejų[2].

2. Buhalteriai, siekdami išvengti bereikalingos atsakomybės už darbus, kuriuos tinkamai ir laiku privalo atlikti kiti įmonės darbuotojai, turi išmokti kvalifikuotai parengti nurodymus tiems darbuotojams ir pasirūpinti subjekto vadovo įgaliojimais tokius nurodymus rengti, skelbti ir reikalauti jų vykdymo[3].

3. Esant kiekvienai neaiškiai situacijai, ATA turi pasirūpinti atitinkamų buhalterinių pažymų parengimu. Be to, svarbu įvertinti aplinkybę, kad buhalterines pažymas turi pasirašyti ne tik buhalterijos darbuotojai, bet, esant reikalui, – ir įmonės vadovas. Tada ginčytinais atvejais tai tampa jo nurodymo registruoti operaciją forma[4]. 

Tai koks gi turi būti samdomas įmonės buhalteris?          

  
Šis klausimas, be abejo, vienas aktualiausių daugeliui verslo dalyvių: įmonių vadovams – kaip orientyras ieškant apskaitos tvarkytojų ir sudarant jiems tinkamas veiklos sąlygas, nes tik darbuotojas, galintis atlikti tam tikrus darbus, gali būti atsakingas ir už jų vykdymą. Nėra ko nė sakyti, kaip tai aktualu apskaitos specialistams ir ne tik vadovaujantiems vyriausiesiems buhalteriams (aptarsime būtent pagal darbo sutartis veikiančius specialistus), bet ir jų pavaldiniams. Suprantama, tai labai aktualūs dalykai tiek pastariesiems, tiek ir juos samdantiems, todėl su jais atsakomybę besidalinantiems vyriausiesiems buhalteriams.            

  Šie reikalavimai išsamiausiai apibrėžti mūsų jau cituotose ATA pasirinkimo rekomendacijose, nors kai kurių išvestinių nuostatų galima aptikti ir kituose finansinės apskaitos veiklą norminančiuose aktuose. Vis dėlto minėtose rekomendacijose šiuo metu tai pateikta išsamiausiai. Beje, nereikia apsigauti dėl šio dokumento įvardijimo rekomendacijomis. Formaliai jos iš tiesų ne imperatyvios, tačiau praktiškai gali įgyti net labai didelę reikšmę. Pavyzdžiui, jeigu teisme tektų įrodinėti vieną ar kitą dalyką. Tokiu atveju argumentas „veikiau ne pagal rekomendacijas, bet dar geriau“ vargu ar suveiktų. Beje, reikia pažymėti, kad šiame dokumente kalbama ne tik apie samdos su apskaitos tvarkytojais ar sutarčių su jais sudarymo stadijas, bet apie reikalavimus, kuriuos minėti specialistai turi atitikti visą jų veiklos laiką.

   Tiesa, bėda ta, kad kai kurie netgi ATA veiklos sutarties sudarymo stadijoje keliami reikalavimai yra tiesiog neįvykdomi. Keista, kad naujųjų apskaitos reglamentų kūrėjai apie tai nežinojo (ar pamiršo?). O juk šie dalykai svarbūs ne tik subjekto vadovams, sudarantiems sutartis su apskaitą tvarkančiais vyriausiaisiais vadovais, bet ir pastariesiems samdant savo pavaldinius – buhalterijų darbuotojus. Štai Rekomendacijų III skyriaus Apskaitą tvarkančio darbuotojo pasirinkimas 13 punkte rašoma, kad subjekto vadovui, pasirenkant apskaitą tvarkantį fizinį asmenį, dirbsiantį subjekte, rekomenduojama „atsižvelgti į kitų subjektų rekomendacijas dėl asmens profesinių įgūdžių“. Suprantama, turimi omenyje ankstesnieji ATA darbdaviai. Bet kaip apskritai sužinoti, kur pretendentas į ATA dirbo anksčiau, jeigu jis pats šito nenorės? Nekalbant jau apie tai, kaip jam sekėsi dirbti. Juk asmens duomenų apsaugos reikalavimų niekas nepanaikino!

Tų pačių rekomendacijų 19 punkte – dar griežtesnis, nors, atrodytų, visiškai pagrįstas reikalavimas: „fiziniu asmeniu, apskaitos paslaugas teikiančiu pagal sutartį, negali būti asmuo, kuris buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, kol teistumas neišnykęs arba nepanaikintas. Tokio asmens pasirinkimo galimybė yra draudžiama įstatymo, kadangi nebūtų užtikrintas profesinių etikos principų laikymasis...“. Tenka konstatuoti, kad šis reikalavimas irgi tiek pat suprantamas, kaip ir neįvykdomas. Nesigilindami į detalias aplinkybes, tiesiog konstatuojame: niekas nesuteiks tokių duomenų apie fizinį asmenį – pretendentą į ATA.

 O štai tik ką paminėtai etikai Rekomendacijose skirtas VI skyriaus Fizinio asmens profesinė kompetencija 29 punktas: „Kiekvienas apskaitos specialistas, tvarkantis subjekto apskaitą, turi laikytis pagrindinių profesinės etikos principų: sąžiningumo, objektyvumo, profesinės kompetencijos ir tinkamo atidumo, konfidencialumo ir profesionalaus elgesio“. Apskritai kalbant, reikia pažymėti, kad profesinės etikos reikalavimai – ne šiaip moralizavimas. Jau minėjome, kad juos pasauliniu mastu reglamentuoja Tarptautinė apskaitos darbuotojų federacija.       Tai ne tušti priesakai: norint juos teisingai suprasti, reikia daug dirbti, be to, šie klausimai reikalauja ir specialaus aptarimo, todėl dabar plačiau jų nenagrinėsime. Vis dėlto reikia pažymėti, kad reglamentų kūrėjams reikėjo giliau išnagrinėti Federacijos pavirtintą etikos kodeksą, nes vien dabartinis reikalavimų suformulavimas neatitinka jo reikalavimų. Tik laikas parodys, kaip jie bus taikomi, bet reikia turėti omenyje, kad jie gali būti įrašyti į visų lygių ATA darbo sutartis. O tuomet už jų nesilaikymą galima nubausti drausmine tvarka ir netgi atleisti iš darbo.

Rekomendacijų III skyriaus 14 punkte sakoma, kad „subjekto apskaitą tvarkantis subjekto darbuotojas ar apskaitos padalinio darbuotojai turėtų būti parenkami pagal jiems pavedamų funkcijų turinį ir sudėtingumą“. Čia reikėtų pažymėti dvi aplinkybes. Gerai, kad pagaliau buvo panaikinta išsigalvota „buhalterio profesionalo“ sąvoka, tačiau, žengus šį teisingą žingsnį, sustota pusiaukelėje: jeigu jau reforma skirta organizavimui, derėjo išskirti ir žemesnių grandžių apskaitos darbuotojus. Juk jie būtinai reikalingi ne tik todėl, kad jokia įmonė neišgalėtų samdyti aukšto lygio ATA pagalbinėms funkcijoms atlikti. Tai ne vien tik pinigų klausimas: juk ir ligoninėse šalia gydytojų dirba slaugytojai, mokyklose prie mokytojų – jų padėjėjai, žodžiu, su mikroskopais vinių niekas nekala. Galima buvo prisiminti ne taip jau tolimą praeitį ir reglamentuoti, pavyzdžiui, sąskaitininkų pareigybes. Laimei, niekas nedraudžia apskaitos tvarkymo padalinių vadovams (vyr. buhalteriams) šitai padaryti patiems.

Labai daug dėmesio ATA pasirinkimo rekomendacijose skiriama apskaitos tvarkymo specialistų kvalifikacijai. Nekalbant jau apie specialų išsilavinimą, rekomenduojama kelti kvalifikaciją įvairiuose kursuose(III skyriaus 15 punktas), o VI skyriaus Fizinio asmens profesinė kompetencija 30 punkte tiesiogiai nurodoma, ką turi padaryti subjekto vadovas: „Subjekto vadovui svarbu apskaitą tvarkančiam asmeniui sudaryti sąlygas toliau kelti profesinę kvalifikaciją, tobulinti žinias ir įgūdžius“. Verta nukopijuoti ir padėti ant įmonės vadovo stalo, nes norint, kad jis pasirūpintų jumis, pirmiausia reikia patiems pasirūpinti savimi.


[1] Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie LR finansų ministerijos „Apskaitą tvarkančio asmens pasirinkimo rekomendacijų“ 2022 m. kovo 31 d. tekstą galima rasti „Pačiolio“ elektroniniuose sąvaduose: Apskaita. II. Apskaitos organizavimas. II.6 Rekomendacijos dėl apskaitos organizavimo.

[2] Kaip parengti šias tvarkas, pateikiant atitinkamų tvarkų šablonus, išsamiai aprašyta darbo priemonėje Buhalterinės apskaitos reglamentavimas įmonėje. Būtinosios vidaus tvarkos. „Pačiolio“ leidykla, Vilnius, 2022.

[3] Šis klausimas išsamiai aprašytas: V. Dauskurdas. Buhalterio teisė perduoti darbus – galimybė sumažinti savo atsakomybės ribas. Buhalterija: apskaitos ir mokesčių apžvalga, 2022 m. birželio 21 d., Nr. 23 (871), p. 5–8. Paties potvarkio formą ir šabloną žr. 65-asis didysis „Pačiolio“ seminaras, p. 23.

[4] Buhalterinių pažymų aprašymą, jų formas ir šablonus galite rasti: 65-asis didysis „Pačiolio“ seminaras, p. 24–26.


Savaitraštis „Buhalterija“ 2022 m. Nr. 27-28

 ****

 Kitos aktualios publikacijos:


 Apskaitos reforma – laisvė ir didesnė atsakomybė įmonei. Išsamiau apie tai skaitykite ČIA

• Vadovo ir buhalterio baudžiamosios atsakomybės santykis finansinės apskaitos srityje. Išsamiau apie tai skaitykite ČIA

• Darbuotojų, buvusių prastovoje dėl ekstremaliosios situacijos, kasmetinių atostogų trukmės nustatymas. Išsamiau apie tai skaitykite ČIA


Norėdami užsiprenumeruoti savaitraštį „Buhalterija“. Spauskite ČIA