Pačiolis

 
El. parduotuvė


 
  Kiekvienai buhalterijai – savaitraštis „Buhalterija“!

Savaitraštyje „Buhalterija: apskaitos ir mokesčių apžvalga“ nuolatos išsamiai aptariami ir išnagrinėjami visi svarbiausi buhalterių atliekami darbai vedant apskaitą bei apskaičiuojant mokesčius. Apžvelgiami visi su šiais darbais susiję pasikeitimai bei pateikiami praktiniai patarimai buhalteriams – ką, kada ir kaip geriau daryti, kad būtų išvengta klaidų. Norint šią informaciją žinoti, rekomenduojame savaitraštį užsiprenumeruoti. Plačiau apie savaitraštį – spauskite ČIA


PADIDĖJUSI ATSAKOMYBĖ APSKAITOS SRITYJE

kelia nerimą įmonių vadovams ir buhalteriams

 

     Auditorius, doc. dr. Gediminas KALČINSKAS

   Jau antras mėnuo „kūną įgijusi“ buhalterinės apskaitos reforma kaip niekada anksčiau pagrįstai kelia nerimą visiems su ja susipažinusiems ir jos įtaką gebantiems prognozuoti asmenims, pagaliau kiekvienam savo darbą atsakingai vertinančiam įmonės vadovui bei apskaitą tvarkančiam asmeniui (toliau straipsnyje – ATA), ypač samdos pagrindais veikiantiems buhalteriams.

 Daugybė įvairių pagrįstų, o kartais ir nepagrįstų pakeitimų buhalterinės ir ypač finansinės apskaitos bei atskaitomybės srityse buvo daroma ir anksčiau. Deja, toli gražu ne visuomet juos lėmė siekis tobulinti buhalterinę apskaitą, retsykiais šiuos pakeitimus skatino mokestinių reglamentų kaita, o pasitaikydavo – ir scholastiniai „išmaniųjų specialistų“ ginčai arba tiesiog kurios nors grupės, norinčios pasipinigauti, jų nuomone, plačiose apskaitos specialistų kvalifikacijos kėlimo lankose.Šie reikalai, kaip ir viskas, kas netikra bei grindžiama vien tik išskaičiavimu, su laiku nunykdavo, bet, deja, neretai juos keisdavo kiti (kaip dabar suktų buhalterinės apskaitos robotizavimo pranašų organizuojamas naivių buhalterių mulkinimo vajus).

* Grėsmingai kintantis ūkio subjektų santykis su valstybe

 Dabartinę buhalterinės apskaitos reformą lėmė ilgalaikis apskaitos specialistų ir jų formuojamos informacijos vartotojų nepasitenkinimas jų pačių veiklos rezultatais. Kol kas sunku būtų teigti, kad ją pavyks įgyvendinti tinkama linkme ir nepriekaištingai, nes dabartinė pertvarka, beveik nekeisdama buhalterinės apskaitos metodikų, juolab jos metodologijos, orientuota į itin sudėtingą šios veiklos organizavimo sritį. Šio darbo, kaip ir visų kitų, atlikimo metodai pritaikomi įdėjus daugiau ar mažiau pastangų. Tačiau organizavimą visuomet sąlygoja keleto ar keliolikos dažnai prieštaringų interesų vedinų individų ar net jų grupių veikla. Ją derinti kartais būna labai sudėtinga, tačiau tai atlikti būtina, kitaip bent kiek harmoningos, taigi ir produktyvios veiklos vienoje svarbiausių vadybai srityje – buhalterinėje apskaitoje – dažniausiai nė neverta tikėtis.

Dabartinė buhalterinės finansinės apskaitos reforma apima ne vien tik darbų organizavimą, bet ir kaip jo pokyčių išdavą – esminius įgaliojimų bei atsakomybės už veikas pasikeitimus šiose srityse. Ši atsakomybė (beje, ne tik materialinė, drausminė, civilinė ar administracinė, bet net ir baudžiamoji) apima du lygmenis. Pirmiausia ji rutuliojasi įmonės santykiuose su valstybe. Tai itin pavojinga sritis tiek įmonių vadovams, tiek apskaitą tvarkantiems asmenims. Mat valdžia pagal naujosios reformos doktriną ne tik užkrovė visą atsakomybę už šiuos darbus tiek vieniems, tiek kitiems, bet, svarbiausia, nepaskelbė naujų šių darbų atlikimo rekomendacijų ir netgi panaikino senas. Turint omenyje daugelio šių veiklų įvairovę ir jų vertinimo daugiareikšmiškumą, galima pagrįstai manyti, jog atsakomybės, taigi ir kaltės, klausimai aptariamose ypač sudėtingose srityse dažnai bus sprendžiami teismuose, kurie, savo ruožtu, irgi nė iš tolo negalės vadovautis valdžios nuostatomis, nes senųjų nuo šių metų gegužės pirmosios beveik nebeliko, o naujos arba dar nepaskelbtos, arba dėl savo paviršutiniškumo negali tenkinti verslo subjektų. Todėl po gegužės 1 dienos įmonių vadovai patys privalės ne tik pasitvirtinti apskaitos vedimo taisykles, bet ir bus atsakingi už jų taikymą, kitaip sakant, bus „patys sau teisėjai“. Deja, iki  susidūrimo su tikraisiais teismais ir teisėjais.

Visiems, kam tai gali būti svarbu, reikia turėti omenyje, kad dėl itin abstrakčių reikalavimų, nuo šiol valdžios formuluojamų finansinei buhalterinei apskaitai, ir kartais nepateisinamai didelio jos neapibrėžtumo, įmonėse vedamos finansinės apskaitos kokybės įvertinimo klausimai dažnai neišvengiamai persikels į teismus. Šios aplinkybės negalima ignoruoti – juk mokesčių apskaičiavimo taisyklės nebus tokios pat „išplaukusios“ ir, išskyrus valdžios leidžiamas alternatyvas, jų nereglamentuos patys subjektų vadovai. Taigi nesutarimai ir ginčai informacinę bazę mokesčių apskaitai formuojančioje finansinėje apskaitoje užprogramuoti iš anksto, todėl neišvengiami. Šitokiomis aplinkybėmis pirmiausia reikia gerai suvokti įmonių santykį su valstybe, taip pat išsiaiškinti, už kokius darbus aptariamoje srityje atsako įmonė, t. y. jos vadovas ir apskaitą tvarkantys asmenys.

Gerai yra tai, kad valdžia (tik ne naujuosiuose apskaitos bei atskaitomybės įstatymuose, o Administracinių nusižengimų ir Baudžiamajame kodeksuose) bent jau aiškiai atskyrė atsakomybes, nurodydama, jog nuo šiol už visą finansinės apskaitos organizavimą atsakingas įmonės vadovas. Ir svarbiausia, kad pirmą kartą aiškiai apibrėžė, tiksliau sakant, išsamiai apibūdino šią kertinę sąvoką. Be to, įstatymų leidėjai itin praplėtė apskaitą tvarkančių asmenų, taigi ir buhalterių, atsakomybę, įvardydami, kad šie atsakingi už ypač plačią veiklos sritį – buhalterinės apskaitos tvarkymą. Deja, pati valdžia su ūkio subjektais jokia atsakomybe nė neketina dalytis. Šis valdančiųjų požiūris ypač svarbus – tai reiškia, kad jos požiūris ne tik į apskaitos tvarkytojus, bet ir į įmonių vadovus yra atmestinis (mūsuose niekam nė į galvą nešauna, kad vadovai turėtų atitikti bent minimalius kvalifikacinius ar dorovinius reikalavimus). Valstybė kelerius metus išsidirbinėjo, vaidindama susirūpinusią dėl verslo ir buhalterių kvalifikacijos (taip atsirado paikas sumanymas dėl profesionalų), bet visuomenei pasipriešinus, metė šį užsiėmimą, palikdama jį visiškai savieigai.

Įmonės ir valstybės santykiai šioje srityje įvairiais aspektais buvo aptarti net keliose savaitraščio publikacijose. Tačiau bet kuriuo atveju jos yra imperatyvios, todėl valstybės formuluojamas priedermes įmonėms bet kuriuo atveju reikės vykdyti. Kitas dalykas – vadovų ir apskaitą tvarkančių asmenų, pirmiausia – samdomų buhalterių, kryptinga veikla, siekiant neprisiimti nereikalingų vieni kitų atsakomybių, taip pat racionaliai dalijantis šių sričių rizikomis su kitais įmonių darbuotojais. Beje, šie kiekvienam verslui svarbūs, labai pavojingi ir itin sudėtingai sprendžiami klausimai bus nagrinėjami ir artimiausiame 65-jame didžiajame „Pačiolio“ seminare.


 
* Praplėstos įmonių vadovų ir ATA, taip pat buhalterių atsakomybės sritys


 
Iki šiol aptarėme, be abejo, labai reikšmingą „valdišką“ vykdomos finansinės apskaitos reformos foną. Kertinis  dabartinės buhalterinės apskaitos pertvarkos klausimas – šios veiklos srities organizavimas pačiose įmonėse, t. y. aiškus nustatymas, kas ką turi atlikti, taigi ir kas už ką atsakingas. Juk, apskritai kalbant, metodiniu buhalterinės apskaitos (pirmiausia – finansinės, nes apie vadybos ir kaštų buhalterinę apskaitą šiuo atveju nė nekalbama) aspektu kokių nors pasikeitimų nenumatoma: finansinių ataskaitų rinkiniai turės būti parengti kaip ir iki šiol, dešimtmečius verslo pasaulį juokinusi valdžia netgi žada tuos rinkinius išsireikalauti iš įmonių, o Juridinių asmenų registras tarytum ims vykdyti jam tiesiogiai priskirtas finansinių ataskaitų surinkimo funkcijas. Kadangi ataskaitų turinys nekeičiamas, tai, savaime suprantama, kokių nors pasikeitimų buhalterinės apskaitos vedimo srityje taip pat nebus. Tačiau visiškai kas kita – jos organizavimo dalykai.

Šie klausimai apibrėžiami naujajame Finansinės apskaitos įstatyme, kuriame paskirstoma atsakomybė, tiesa, neapibrėžiant jų vykdomų funkcijų turinio. Šie dalykai parodyti tam skirtoje schemoje. 

 


Toliau trumpai aptarsime šioje schemoje nurodytus kiekvienam ūkio subjektui būdingas veiklas ir jų tarpusavio ryšius bei praktinio realizavimo būdus. Tik reikia turėti omenyje, kad čia akcentuojame kertinius, pačius svarbiausius dalykus, be to, kiek leidžia žurnalo straipsnio apimtis, taigi labai trumpai. Kiekvienas iš šių klausimų vertas ypatingo, išsamaus nagrinėjimo ir aptarimo. Artimiausiu metu tai numatome daryti 65-jame didžiajame „Pačiolio“ seminare.
Schemos „A“ bloke – dvi įmonės vadovo atsakomybės sritys, kurios pagal nurodytus FAĮ straipsnius priskiriamos tik įmonės vadovui be teisės deleguoti šias atsakomybes kam nors kitam. Dėmesio vertas FAĮ 13 str. 1 d. 1 punkte nurodytas įpareigojimas parinkti ATA. Tiesą sakant, šis reikalavimas suformuluotas nevisiškai korektiškai. Reikalas tas, kad pagal naują dabar galiojančią tvarką įmonės vadovas nebūtinai turi parinkti ATA – pagal darbo sutartį dirbantį buhalterį arba pagal civilinę sutartį apskaitos paslaugas teikiantį subjektą. Įsigaliojus naujam Finansinės apskaitos įstatymui, vadovai ir patys gali ne tik organizuoti (schemos „A“ ir B“ blokai), bet ir tvarkyti buhalterinę apskaitą (schemos „C“ blokas). Todėl pirmiausia reikėtų kalbėti apie ATA varianto pasirinkimą, o tik paskui – apie jo parinkimo kriterijus. Jie nurodyti buhalterinės apskaitos „suvereno“ šalyje – Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie LR finansų ministerijos(toliau straipsnyje – AVNT) šių metų kovo 31 d. paskelbtose Apskaitą tvarkančio asmens rekomendacijose[1]. Negalima teigti, kad jos neteisingos, nes net vienuolikoje puslapių surašius reikalavimus, į kuriuos turėtų atsižvelgti subjekto vadovas, pasirinkdamas ATA, sunku buvo ką nors apeiti. Tik kažin ar vertėjo šitaip daryti, nes kyla klausimas, kuo baigtųsi, jeigu toks vadovas būtų apkaltintas netinkamu apskaitą tvarkančio asmens pasirinkimu. Juk pati valdžia, galima sakyti, nė piršto nepajudino, kad būtų tinkamai rengiami apskaitos specialistai, bet, pavyzdžiui, gydytojų ar mokytojų rengimą matė reikalą sureguliuoti! Ar verslo subjektų apskaitos tvarkymas tikrai mažiau svarbus arba nesudėtingas? Tiesą sakant, šios rekomendacijos didesniu galvos skausmu taps ne vadovams, bet ATA, ypač pagal darbo sutartis dirbantiems buhalteriams. Juk rekomenduojama vertinti ne tik dalykines pretendentų savybes, bet ir profesinę etiką. Surašius šitokius reikalavimus į darbo sutartis, už jų nesilaikymą bus galima net atleisti iš darbo, nors įmonių vadovai tai vertins neišvengiamai bent šiek tiek subjektyviai.

Schemos „B“ bloke surašytos pareigos ir atsakomybės, kurios FAĮ 13 straipsnyje numatytos subjekto vadovui. Čia reikšmingos dvi pastabos. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuos darbus bei atsakomybę už juos įmonės vadovai gali deleguoti ATA – pagal civilines sutartis apskaitos paslaugas teikiančioms įmonėms (žr. „D“ bloką). Apskritai kalbant, įmonių vadovams galima vienareikšmiškai patarti: neverta naudotis galimybe patiems vesti finansinę apskaitą. Bent jau metinių ataskaitų jiems tikrai nepavyks parengti. Todėl naujuosiuose reglamentuose ir atskirti apskaitą tvarkantys ir ataskaitas rengiantys asmenys. Nedidelių įmonių, atliekančių vienodas rutinines operacijas, vadovai neretai galėtų ir patys jas dokumentuoti bei registruoti. Tačiau juos turėtų pamokyti ir prižiūrėti ATA, kurie, kaip numatyta, rengs metines finansines ataskaitas. Nedidelėms ir neišgaliančioms skirti daug lėšų apskaitai vesti bei finansinių ataskaitų rinkiniui rengti įmonėms tai tikriausiai būtų racionaliausias kelias.

Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad įmonių vadovai neturės teisės jiems priskirtų atsakomybių buhalterinės apskaitos srityje (žr. „B“ bloką) perduoti pagal darbo sutartis veikiantiems buhalteriams. „C“ bloke parodytos ne tik labai didelės jų darbų apimtys, bet ir ypač išaugusi atsakomybė. FAĮ 14 str. 1 d. 1 punktenustatyta, kadregistruojant ūkines operacijas būtų laikomasi teisės aktuose nustatytų reikalavimų bei subjekto vadovo nustatytos subjekto ūkinių operacijų registravimo ir vertinimo tvarkos. Tačiau nieko nepasakyta apie situaciją, kai vadovo nurodymai prieštaraus įstatymų ar standartų nuostatoms. O tokia galimybė visiškai reali ir, be abejo, su ja susidurs daug apskaitos specialistų. Todėl jiems reikia būti itin atsargiems, stengtis, kad jų darbai būtų kaip galima detaliau ir aiškiau reglamentuoti įmonių vadovų nurodymuose, pirmiausia – buhalterinės apskaitos ir mokesčių politikos įsakyme bei vidaus tvarkose. Tik tokiu atveju apskaitą tvarkantiems asmenims pavyks išvengti jiems iki šiol nebūdingos ir nereikalingos atsakomybės, kuri, kaip ir iki šiol, turėtų būti įmonių vadovų pareiga.

Antra vertus, grįžtant prie schemos „B“ bloke surašytų įmonės vadovo atsakomybių, reikėtų pasakyti, kad čia nėra itin daug naujienų. Vienaip ar kitaip dauguma paminėtų darbų būdavo daroma ir iki šiol ir už juos buvo atsakingi įmonių vadovai. Tačiau yra viena išties didelė ir labai pavojinga naujiena – FAĮ 13 str. 1 d. 4 punkte numatyta pareiga nustatyti vidaus kontrolės priemones, o to paties straipsnio pirmosios dalies 7 punkte – ir prievolė teikti informaciją apie šių priemonių vykdymą vidaus ir išorės vartotojams. Apie tai būtina kai ką pasakyti. Pagal FAĮ 12 str. 6 dalies 3 punktą, „Vyriausybės įgaliota įstaiga, suderinusi su Finansų ministerija“, parengė Vidaus kontrolės organizavimo rekomendacijas. Tokia įstaiga šiuo atveju yra Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie LR finansų ministerijos(AVNT), kuri ir paskelbė šias rekomendacijas šių metų kovo 31 d. Įvertinant aplinkybę, kad šio „teoriškai praktinio“ veikaloapimtis – smulkiu šriftu prirašyti 16 puslapių, ir turint omenyje, kad jų pagrindu vidaus kontrolės sistema turi būti parengta ir įsigalioti kiekviename subjekte nuo 2022 gegužės 1 dienos, tenka pripažinti, kad šitas reikalavimas yra naivus ir įmonių atžvilgiu visiškai nepagrįstas. Beje, prasminga pažymėti, kad, jeigu jau valdžia ėmėsi pertvarkyti buhalterinės apskaitos organizavimą, tai, ko gero, reikėjo pradėti nuo savęs. Toji „Barbė devyndarbė“ – AVNT, atrodo, užsiima viskuo, ko nesugeba atlikti ir ką jai numeta Finansų ministerijos klerkai. Kaip čia neprisiminsi Viešpatį cituojančio evangelisto Luko: „Morta, Morta, tu rūpiniesi ir sielojiesi daugeliu dalykų, o reikia tik vieno...“ (Lk 10, 41–42). Be abejo, tokį sudėtingą fenomeną kaip įmonės vidaus kontrolė reglamentuoti ir įdiegti gali tik specialių žinių turintys darbuotojai.

Grįžtant prie aptariamų vidaus kontrolės rekomendacijų, mintyse iškyla garbusis Albertas Šveiceris, daugiau nei prieš šimtmetį pastebėjęs, kad žmonės sukūrė 30 milijonų įstatymų tik tam, kad išreikštų Dekalogo tiesas. Kažkas pagrindė dargi labiau „buhalteriškai“ –  faktas yra toks: Dešimt Dievo įsakymų sudaro 32 žodžiai, Jungtinių Valstijų nepriklausomybės deklaraciją – 300 žodžių, o, pavyzdžiui, ES potvarkį dėl ledinukų importo – 25 911 žodžių. Daug žodžių ir aptariamose AVNT rekomendacijose. Ir, tiesą sakant, labai maža tikimybė, kad įmonių vadovai jas skaitytų. Ir ne tik dėl apimties, nors toli gražu ne kiekvienas verslo subjekto vadovas rastų šitiek laiko specifiniams buhalterinės apskaitos dalykams. Tos Rekomendacijos labai jau dvelkia „knyginiu“ įmonės nemačiusio magistranto darbu.



[1] Dokumentą rasite „Pačiolio“ elektroniniuose norminių aktų sąvaduose. Apskaita. II.5 skyrius. Rekomendacijos dėl apskaitos organizavimo.

Savaitraštis „Buhalterija“ 2022 m. Nr. 21

 ****

 Kitos aktualios publikacijos:


 Apskaitos reforma – laisvė ir didesnė atsakomybė įmonei. Išsamiau apie tai skaitykite ČIA

• Vadovo ir buhalterio baudžiamosios atsakomybės santykis finansinės apskaitos srityje. Išsamiau apie tai skaitykite ČIA

• Darbuotojų, buvusių prastovoje dėl ekstremaliosios situacijos, kasmetinių atostogų trukmės nustatymas. Išsamiau apie tai skaitykite ČIA


Tai, kas dabar svarbiausia buhalteriui! „Pačiolio“ didysis seminaras „NAUJOJO FINANSINĖS APSKAITOS ĮSTATYMO REIKALAVIMŲ PRAKTINIS ĮGYVENDINIMAS. Kiti aktualūs apskaitos ir mokesčių klausimai“. Plačiau...


Norėdami užsiprenumeruoti savaitraštį „Buhalterija“. Spauskite ČIA