Pačiolis

 
El. parduotuvė




  Kiekvienai buhalterijai – savaitraštis „Buhalterija“!

Savaitraštyje „Buhalterija: apskaitos ir mokesčių apžvalga“ nuolatos išsamiai aptariami ir išnagrinėjami visi svarbiausi buhalterių atliekami darbai vedant apskaitą bei apskaičiuojant mokesčius. Apžvelgiami visi su šiais darbais susiję pasikeitimai bei pateikiami praktiniai patarimai buhalteriams – ką, kada ir kaip geriau daryti, kad būtų išvengta klaidų. Norint šią informaciją žinoti, rekomenduojame savaitraštį užsiprenumeruoti. Plačiau apie savaitraštį – spauskite ČIA


 


BUHALTERIO TEISĖ PERDUOTI DARBUS – GALIMYBĖ SUMAŽINTI SAVO ATSAKOMYBĖS RIBAS


 Vaidotas Dauskurdas 
UAB „Pačiolis“ teisininkas

 




Buhalterio darbas, įvertinus visas su jam pavestų pareigų atlikimu susijusias aplinkybes, yra išties išskirtinis: apskaitą tvarkantiems specialistams, skirtingai nei kitiems darbuotojams, privalomas atlikti užduotis pirmiausia nustato ne darbdavys, bet valstybė, reglamentuodama finansinės apskaitos, mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo procedūras. Be to, ir atliktą darbą, ir atlikto darbo atitiktį nustatytiems reikalavimams taip pat pirmiausia vertina ne darbdavys, bet atitinkamų valstybės institucijų atstovai. Pastarieji, skirtingai nei darbdavys, kuris, esant reikalui, buhalterį gali patraukti tik drausminėn, materialinėn ar civilinėn atsakomybėn, apskaitos specialistui, netinkamai atliekančiam savo pareigas, gali surašyti ir administracinio nusižengimo protokolą ar net pradėti ikiteisminį tyrimą. Jokie kiti darbuotojai nesusiduria su tokia grėsme dėl netinkamo tiesioginių pareigų vykdymo.


 Atsakomybė už netinkamą pareigų vykdymą

  Finansinės apskaitos įstatymas (FAĮ), aptariantis buhalteriui priskirtinas pareigas, įtvirtina esminę jo pareigą – tvarkyti ūkio subjekto apskaitą. Itin reikšminga, kad įstatymas, kitaip nei anksčiau galiojęs Buhalterinės apskaitos įstatymas, detalizuoja, kokius konkrečiai veiksmus buhalteris turi atlikti tvarkydamas įmonės apskaitą. Ankstesnis reglamentavimas to neaiškino, tad jeigu įmonėje būdavo konstatuojami tam tikri su apskaitos tvarkymu susiję pažeidimai ar nusikaltimai, buvo galima ginčytis, ar už tam tikrų veiksmų atlikimą ar neatlikimą atsakingas buhalteris, vadovas arba kuris nors kitas įmonės darbuotojas. Be to, buvo nurodyta, kad buhalteris atsakingas už įrašų teisingumą. Nesant detalesnio paaiškinimo, kas laikytina įrašų teisingumu, erdvės samprotauti, kad tam tikri veiksmai, kuriais pažeisti teisės reikalavimai, nepriskirtini buhalteriui, buvo pakankamai. Tokie argumentai veikė, nes dažniau atsakomybėn (bent jau baudžiamojon) buvo traukiami vadovai, o ne buhalteriai.

 Dabar, kai FAĮ aiškiai nustato, kad tvarkydamas apskaitą buhalteris privalo registruoti ūkines operacijas pagal Finansinės apskaitos įstatyme ir taikomuose standartuose nustatytus reikalavimus, laikydamasis subjekto vadovo patvirtintos ūkinių operacijų registravimo ir vertinimo tvarkos, situacija bus kitokia. Jeigu pažeidimas bus nesusijęs su buhalterio vykdytomis darbinėmis funkcijomis, pagrįsti, kad ne jis atsakingas už tam tikrus pažeidimus, bus paprasčiau. Kita vertus, jeigu padarytas teisės pažeidimas bus buhalterio veiksmų ar neveikimo pasekmė, apsiginti ir išvengti atsakomybės bus kur kas sudėtingiau. Akivaizdu, kad itin reikšminga aplinkybe taps apibrėžti ir kokiame nors dokumente fiksuoti faktiškai buhalterio atliekamus darbus, kad būtų aišku, ką konkrečiai padarė vienas ar kitas darbuotojas. Beje, tai taps itin svarbu, jeigu įmonėje dirbs ne vienas, o keletas buhalterių.

 
Galimybė išvengti atsakomybės – darbų pavedimas kitiems asmenims

 
Buhalteris, norėdamas būti tikras, kad jam neteks atsakyti už kitų asmenų galimai padarytus pažeidimus, ypač jeigu kalbame apie baudžiamosios atsakomybės taikymą, turėtų pasirūpinti, kad kitų asmenų atliekami darbai, susiję su finansinės apskaitos tvarkymu, būtų tinkamai pavesti. Įvardijus pareigybes ar asmenis, kurie privalo atlikti konkretų darbą (pavyzdžiui, surašyti ir pasirašyti tam tikrus finansinės apskaitos dokumentus), atsakomybė už tokį darbą jau būtų siejama su ta pareigybe ar tuo asmeniu, kuriam buvo pavestas toks darbas. Žinoma, su sąlyga, kad tas asmuo iš tikrųjų atliko jam pavestą darbą. Beje, ir šiuo atveju gali būti kalbama ne tik apie kolegas buhalterius – tam tikros užduotys gali būti pavedamos ir kitiems įmonės darbuotojams. Suprantama, apibrėžti, kam ir kokius darbus ar užduotis buhalteris gali pavesti atlikti, praktiškai neįmanoma. Viskas priklauso nuo konkrečios įmonės veiklos pobūdžio, darbų apimties, jų paskirstymo tarp padalinių, darbuotojų skaičiaus ir kitų aplinkybių.

 Minėtas funkcijų ir darbų (taip pat galimos atsakomybės už jų netinkamą atlikimą ar neatlikimą) pavedimas gali būti numatytas konkretaus darbuotojo darbo sutartyje ar jo pareiginiuose nuostatuose.Kita galimybė – numatyti tai įmonės Apskaitos ir mokesčių politikoje ar kitoje vidaus tvarkoje, kurias privalu pasirengti pagal FAĮ, jose, pavyzdžiui, nustatant, kad konkrečią funkciją, susijusią su finansine apskaita, atliks darbuotojas, paskirtas į tam tikras pareigas. Suprantama, toks būdas patogus, kai kalbama apie nuolatinį tam tikrų pasikartojančių darbų pavedimą konkrečiam darbuotojui. Tačiau kai kalbama apie tam tikrų vienkartinių darbų ar užduočių pavedimą, toks būdas netinka, nes neracionalu keisti darbuotojo darbo sutarties ar pareiginių nuostatų, jeigu jam pavedama užduotis, kurią jis atlieka vos vieną ar keletą kartų. Esant poreikiui, tai gali būti išsprendžiama, pavyzdžiui, vadovo surašytame įsakyme nurodant, kad tam tikrą darbą atlikti įpareigojamas konkretus darbuotojas.


  Buhalterio potvarkis


 Dar vienas pareigų (kartu ir atsakomybės) perdavimo būdas, ypač tinkamas atliekant kokius nors vienkartinius darbus,parengti buhalterio potvarkį, kuriuo konkrečiam darbuotojui būtų pavesta atlikti vieną ar kitą darbą, susijusį su finansinės apskaitos tvarkymu. Paminėtina, kad buhalterio teisė skelbti kitiems darbuotojams privalomus nurodymus dėl finansinės apskaitos tvarkymo turi būti patvirtinta įmonės vadovo. Pavyzdžiui, į įmonės Apskaitos ir mokesčių politiką galima įtraukti nuostatą, kad įmonės buhalterio raštiški nurodymai, susiję su finansine apskaita, yra privalomi visiems įmonės darbuotojams. Nė vienas vadovas, atsakingai vertinantis įmonės veiklą, neprieštaraus, kad šiame dokumente būtų numatyta tokia buhalterio teisė.

 Beje, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo tarnybos parengtose Vidaus kontrolės organizavimo rekomendacijose, kuriomis siekiama padėti įmonėms tinkamai organizuoti finansinę apskaitą, vadovui patariama suteikti buhalteriui panašias teises. Nurodoma, kad vadovas gali suteikti apskaitą tvarkantiems asmenims teisę nepriimti pateiktų apskaitos dokumentų, jeigu jie netinkamai įforminti, ir reikalauti, kad apskaitos dokumentai būtų tinkamai įforminti. Be to, vadovas gali nustatyti apskaitą tvarkantiems asmenims teisę reikalauti, kad už apskaitos dokumentų parengimą atsakingi asmenys laiku pateiktų nepateiktus apskaitos dokumentus, arba prašyti papildomos informacijos, jeigu apskaitai tvarkyti ir ataskaitoms parengti nepakanka informacijos. Vertinant šias rekomendacijas, matyti, kad vadovui patariama suteikti įgaliojimus buhalteriui, kuris galėtų kelti tam tikrus reikalavimus kitiems įmonės darbuotojams. Tiesa, neišskiriama, kad tokie nurodymai būtų rašytiniai, tačiau, tai esmės nekeičia – kalbama apie tai, kad buhalteriui būtų suteikta teisė teikti privalomus nurodymus kitiems darbuotojams, jeigu tai susiję su apskaitos tvarkymu.

 Įmonės vadovui įtvirtinus buhalterio teisę teikti kitiems darbuotojams privalomus nurodymus, reikia apsispręsti, kaip tokie nurodymai būtų vadinami. Jie nebūtų tolygūs įmonės vadovo raštiškiems nurodymams, kurie dažniausiai vadinami įsakymais, nes vadovas laikomas aukščiausiu įmonės pareigūnu, turinčiu teisę teikti nurodymus visiems be išimties darbuotojams. Tuo tarpu buhalteris naudotųsi tik vadovo jam suteiktais įgaliojimais, tad ir jo nurodymai būtų žemesnio rango. Atsižvelgiant į tai, buhalterio rašytinius nurodymus rekomenduotina vadinti taip, kad jie skirtųsi nuo vadovo nurodymų. Pavyzdžiui, jie galėtų vadintis potvarkiu, nurodymu, įpareigojimu ar pan. Svarbu, kad nebūtų painiojami su vadovo nurodymais. Rengiant potvarkius, svarbiausią dėmesį reikia skirti jo turiniui, t. y. kas jame nurodoma. Žinoma, kaip ir kiekvienas dokumentas, jis turi atitikti svarbiausius raštvedybos reikalavimus: turėti pavadinimą (pavyzdžiui, vyriausiojo buhalterio potvarkis), parengimo datą, dokumento numerį.

 
Darbus svarbu pavesti kvalifikuotam asmeniui


 Su finansinės apskaitos tvarkymu susijusius darbus reikia skirti itin atsakingai. Svarbu įsitikinti, ar darbuotojas, kuriam pavedamas darbas, gali jį tinkamai atlikti, ar turi darbui atlikti būtinų specialiųjų žinių. Gali būti, kad tokiam darbuotojui reikia sudaryti sąlygas įgyti tam tikrų žinių ir atitinkamai jį apmokyti. Tai itin svarbu, nes netinkamai parinktas darbuotojas ne tik nepalengvins buhalterio darbo ir nepanaikins jo atsakomybės už atskirų su buhalterinės apskaitos tvarkymu susijusių darbų atlikimą, bet priešingai – viską tik apsunkins. Nežinodamas, kaip atlikti jam pavestus darbus, jis nuolatos trukdys buhalteriui, be to, egzistuos didesnė klaidų tikimybė. Buhalteris turės nuolat tikrinti pagalbininko darbus, jam teks įsitikinti, ar viskas tinkamai atlikta. Beje, dažnai tai pareikalauja gerokai daugiau laiko, nei pačiam atlikti vieną ar kitą darbą. Nustačius faktą, kad darbai buvo pavesti darbuotojui, dėl žinių trūkumo neturėjusiam galimybės tinkamai atlikti pavestą darbą, teisiniu požiūriu tai būtų vertinama ne kaip racionalus įmonės finansinės apskaitos tvarkymo organizavimas, bet priešingai – kaip aplaidus (o kai kuriais atvejais gal net apgaulingas) įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas!

Siekiant, kad darbuotojas galėtų tinkamai atlikti pavestą darbą, be jo turimų specialiųjų žinių, dažnai tenka jį aprūpinti ir reikiamomis darbo priemonėmis. Juk jeigu asmuo ir būtų tinkamas pavestam darbui atlikti, tačiau dėl netinkamo informacinio aprūpinimo to negalėtų padaryti, tai nebūtų laikoma tinkamu finansinės apskaitos tvarkymo užtikrinimu. Kitaip tariant, atsižvelgus į visas aplinkybes, ko gero, būtų laikoma, kad vadovas (arba buhalteris) netinkamai atliko savo pareigą, siekdamas užtikrinti kokybišką įmonės finansinės apskaitos tvarkymą, o tai galėtų tapti pagrindu taikyti atitinkamą atsakomybės formą.


 Buhalterinė pažyma

 Dauguma buhalterių puikiai žino ir neretai naudoja dar vieną įmonėje surašomą vidaus dokumentą – buhalterinę pažymą. Tai laisvos formos dokumentas, kurį surašo buhalteris, kai mano, kad yra tam reikšmingų aplinkybių. Pavyzdžiui, kai norima ištaisyti kokias nors apskaitos klaidas ar pagrįsti atliktus apskaičiavimus (beje, Finansinės apskaitos įstatymas įpareigoja tai atlikti). Be to, buhalterinės pažymos gali būti surašomos esant sudėtingai korespondencijai, tiesiog pačiam sau pasirengti lyg paaiškinimą, kodėl apskaitoje buvo atlikti tam tikri įrašai, ar pan. Tokioje pažymoje gali būti nurodomas laikotarpis, už kurį atliekamas tikslinimas, dokumentų numeriai, sumos, tikslinimo priežastys ir pan. Paprasčiau tariant, nurodoma informacija, kuri reikalinga tikslinimui ir kuri gali būti reikšminga ateityje atliktiems įrašams paaiškinti ir pagrįsti.

 Beje, tokia pažyma gali būti naudojama ne tik pačiam sau priminti, kodėl buvo atlikti tam tikri įrašai (tai svarbu, nes po kurio laiko gali pasimiršti priežastys, lėmusios tokio įrašo pagrindimą), – tai ypač reikšminga, kai keičiasi įmonės finansinę apskaitą tvarkantis asmuo, kad naujasis suprastų, kodėl prireikė vieno ar kito įrašo, ir, kilus poreikiui, galėtų tai paaiškinti kontroliuojančios įstaigos atstovams. Juk naujai atėjusiam buhalteriui gali būti neįmanoma įsitikinti, kad jo pirmtakas teisingai apskaičiavo, pavyzdžiui, atostoginių kaupinius, delspinigių pajamas ar naujai įsigyto turto savikainą. Vadinasi, galima pamanyti, kad anksčiau dirbęs buhalteris, tvarkydamas įmonės finansinę apskaitą, privėlė klaidų, buvo nekompetentingas. Paprasčiau tariant, siekdamas išsaugoti savo reputaciją, buhalteris turėtų pasistengti užtikrinti, kad apskaitos tvarkymą perėmęs asmuo galėtų suvokti ir pagrįsti pirmtako sprendimus ir veiksmus.

 Šioje publikacijoje aptariamos tematikos kontekste į buhalterinę pažymą norėtųsi pažvelgti ne tik kaip į vidaus dokumentą, primenantį, kodėl prireikė tam tikro įrašo, bet ir kaip į dokumentą, kuris įrodytų, kad įrašą lėmė vadovo reikalavimas, o ne paties buhalterio iniciatyva. Kalbama apie atvejus, kai vienareikšmiškam atliktos operacijos vertinimui trūksta objektyvių duomenų arba ta operacija galbūt atlikta nepaisant nustatyto reglamentavimo, tačiau ją vis tiek reikia užregistruoti. Tokiu atveju vadovo nurodymas buhalteriui pirmiausia svarbus atsakomybės prisiėmimo aspektu. Pavyzdžiui, kai atskaitingas asmuo praranda išlaidas pateisinantį dokumentą, tačiau pats pirkinys naudojamas įmonės veikloje. Tokiu atveju buhalteris gali sugudrauti, surašydamas buhalterinę pažymą ir joje atspindėdamas vadovo nurodymą, ir pateikti ją patvirtinti vadovui. Tokia vadovo parašu patvirtinta pažyma, įvertinus FAĮ įtvirtintą nuostatą, kad vadovas, organizuodamas apskaitą, užtikrina, kad apskaitą tvarkančiam asmeniui būtų laiku pateikta teisinga, tiksli, išsami informacija apie ūkines operacijas ir apie turto ir įsipareigojimų vertės nustatymui taikytinas prielaidas, gali tapti buhalterio „draudimo polisu“. Manytina, jeigu toks įrašas ateityje sukeltų tam tikrų abejonių dėl atitinkamos ūkinės operacijos, buhalterinė pažyma galėtų apsaugoti buhalterio interesus, mat tikėtina, ji galėtų pagrįsti, kad pažeidimas susijęs ne su buhalterio atliekamais veiksmais, bet kilo iš vadovui priskirtos pareigos pateikti tikslią ir teisingą informaciją.

  Nors buhalterio pareigybė iš esmės neatsiejama nuo galimos grėsmės būti patrauktam administracinėn ar net baudžiamojon atsakomybėn už teisės aktų reikalavimų pažeidimą, galimybių bent jau sumažinti tokią grėsmę tikrai yra. Žinoma, tai reikalauja papildomų pastangų: parengti atitinkamus vidaus dokumentus, tinkamai paskirstyti su finansinės apskaitos tvarkymu susijusius darbus tarp kitų darbuotojų, išmintingai bendrauti su įmonės vadovu. Tiesa, vieną kartą išsprendus šiuos klausimus, teigiamas rezultatas bus juntamas visą darbo toje įmonėje laiką.


Šaltinis „Savaitraštis Buhalterija“


Kitos aktualios publikacijos:


 Apskaitos reforma – laisvė ir didesnė atsakomybė įmonei. Išsamiau apie tai skaitykite ČIA

• PADIDĖJUSI ATSAKOMYBĖ APSKAITOS SRITYJE kelia nerimą įmonių vadovams ir buhalteriams. Išsamiau apie tai skaitykite ČIA

 Darbuotojų, buvusių prastovoje dėl ekstremaliosios situacijos, kasmetinių atostogų trukmės nustatymas. Išsamiau apie tai skaitykite ČIA

 

Tai, kas dabar svarbiausia buhalteriui!

Kviečiame visus buhalterius į „Pačiolio“ didįjį seminarą „NAUJOJO FINANSINĖS APSKAITOS ĮSTATYMO REIKALAVIMŲ PRAKTINIS ĮGYVENDINIMAS. Kiti aktualūs apskaitos ir mokesčių klausimai“.
  SPAUSKITE ČIA


Norėdami užsiprenumeruoti savaitraštį „Buhalterija“. Spauskite ČIA