Pačiolis

 
El. parduotuvė




  Kiekvienai buhalterijai – savaitraštis „Buhalterija“!

Savaitraštyje „Buhalterija: apskaitos ir mokesčių apžvalga“ nuolatos išsamiai aptariami ir išnagrinėjami visi svarbiausi buhalterių atliekami darbai vedant apskaitą bei apskaičiuojant mokesčius. Apžvelgiami visi su šiais darbais susiję pasikeitimai bei pateikiami praktiniai patarimai buhalteriams – ką, kada ir kaip geriau daryti, kad būtų išvengta klaidų. Norint šią informaciją žinoti, rekomenduojame savaitraštį užsiprenumeruoti. Plačiau apie savaitraštį – 
spauskite ČIA



Darbuotojų, buvusių prastovoje dėl ekstremaliosios situacijos, kasmetinių atostogų trukmės nustatymas




    

UAB darbuotojas priimtas į darbą 2020 m. lapkričio 3 d. Darbo sutartyje sulygta 950 Eur pareiginė alga ir 40 val. per savaitę darbo laiko norma. Nuo 2020 m. lapkričio 6 d. visiems įmonės darbuotojams paskelbta visiška prastova. 2021 m. birželio 17 d. darbuotojas susirgo. Nedarbingumas trunka iki 2022 m. gegužės 10 d. Darbuotojas parašė prašymą 2022 m. gegužės 10 d. nutraukti darbo sutartį pagal Darbo kodekso 55 str. 1 dalį.

Valstybinės darbo inspekcijos tinklapyje 2020-05-18 paskelbta konsultacija apie darbuotojų atostogas po prastovų. VDI specialistų konsultacijoje teigiama, kad, „apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, neįskaitomos dienos ar valandos, kai darbuotojas faktiškai nedirbo įmonėje, taip pat piniginės sumos, išmokėtos už tas dienas ar valandas. Tai reiškia, kad prastovos (ar dalinės prastovos) laikas ir gautas darbo užmokestis už prastovą (ar dalinę prastovą) nėra įtraukiamas apskaičiuojant atostoginius“.

 

Ar tai reiškia, kad už prastovos laiką kasmetinės atostogos neskaičiuojamos?

Kiek kasmetinių atostogų darbo dienų priklauso šiam darbuotojui?

Kaip apskaičiuoti kompensacijos už nepanaudotas atostogas sumą, jeigu darbuotojas 2020 metais dirbo tik 3 dienas?

 

Apskaičiuojant atlygį už kasmetines atostogas (atostoginius) ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas, visada įtraukiami 2 elementai:

1) atostogų trukmė (darbo arba kalendorinės dienos),

2) vidutinis darbo užmokestis.

Kasmetinių atostogų trukmė už darbo metus nustatyta Darbo kodekso 126 str. 2 dalyje. Darbuotojams, kurie dirba 5 darbo dienų savaitę (arba toks darbo laiko režimas sutartas darbo sutartyje), už kiekvienus darbo metus suteikiamos 20 darbo dienų kasmetinės atostogos.

                  Atsakydami į pateiktą klausimą, įvertinsime tik aptariamoje situacijoje paminėtus konkretaus darbuotojo darbo sutarties galiojimo laikotarpius.

Pagal Darbo kodekso 127 str. 4 dalį, į darbo metus, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, įskaitomos faktiškai dirbtos darbo dienos ir darbo laikas, nurodytas šio kodekso 111 straipsnio 2 dalyje, taip pat darbo dienos, kuriomis nedirbta dėl darbuotojo laikinojo nedarbingumo, sergančių šeimos narių slaugymo ir t. t. Vadinasi, į laikotarpius, už kuriuos darbuotojas įgijo teisę į kasmetines atostogas, įskaitomos kelios dirbtos dienos ir darbuotojo nedarbingumo laikotarpiai. Darbo kodekso 111 str. 2 dalyje išvardyti laikotarpiai, kurie bet kokiu atveju įskaitomi į darbo laiką, t. y.:

„1) pasirengimas darbui darbo vietoje;

2) fiziologinės pertraukos ir specialios pertraukos;

3) kelionės iš darbovietės į darbdavio nurodytą darbo funkcijos laikino atlikimo vietą laikas;

4) budėjimo laikas šio kodekso nustatyta tvarka;

5) kvalifikacijos tobulinimo darbdavio pavedimu laikas;

6) privalomų darbuotojų sveikatos patikrinimų laikas;

7) prastovos laikas;

8) nušalinimo nuo darbo laikas, jeigu nušalintas darbuotojas privalo laikytis nustatytos darbovietėje tvarkos;

9) kiti darbo teisės normų nustatyti laikotarpiai.“

Kaip išvardyta Darbo kodekse, prastovos laikas įskaitomas į stažą kasmetinėms atostogoms gauti. Darbo kodeksas yra aukštesnio rango teisės aktas negu bet kokie institucijų paaiškinimai, kad ir kaip juos vertintume.

Be abejo, ne visi darbo sutarties galiojimo laikotarpiai įskaitomi į darbo stažą, pvz., ilgesnės nei 10 darbo dienų nemokamos atostogos, vaiko priežiūros atostogos, pravaikštos ir pan. Tačiau prastovos laikas įskaitomas į stažą kasmetinėms atostogoms gauti. Tai reiškia, kad už prastovos laiką darbuotojui priklausančių atostogų dienos skaičiuojamos.

Įvertinę klausime pateiktą informaciją apie darbuotojo darbo laikotarpius, galime teigti, kad į stažą kasmetinėms atostogoms gauti įskaitomas visas darbo sutarties galiojimo laikas nuo 2020 m. lapkričio 3 d. iki 2022 m. gegužės 10 d. Šis laikotarpis apima visus darbo metus nuo 2020 m. lapkričio 3 d. iki 2021 m. lapkričio 2 d., už kuriuos darbuotojas įgijo teisę į 20 darbo dienų kasmetines atostogas, ir ne visus darbo metus nuo 2021 m. lapkričio 3 d. iki 2022 m. gegužės 10 d.

Kaip apskaičiuoti atostogų trukmę už ne visus darbo metus, būtina aprašyti kasmetinių atostogų suteikimo ir mokėjimo už jas tvarkoje, darbo apmokėjimo sistemoje, apskaitos politikoje ar kitame įmonės vadovo patvirtintame dokumente. Kadangi jokiame teisės akte niekaip nereglamentuota atostogų už ne visus darbo metus trukmės apskaičiavimo tvarka, laikantis teisingumo ir proporcingumo principų galimi keli skirtingi atostogų trukmės apskaičiavimo būdai:

1) kasmetinių atostogų trukmė už ne visų darbo metų laikotarpį (klausime aptariamoje situacijoje – nuo 2021-11-03 iki 2022-05-10) apskaičiuojama kalendorinėmis dienomis ir perskaičiuojama į darbo dienas, kaip nurodyta 2016-09-14 Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 6 str. 8 punkte ‒ už kiekvienas 7 kalendorines atostogų dienas suteikiant 5 darbo dienas kasmetinių atostogų:

(28 k. d. : 365 k. d. × 189 k. d.) : 7 k. d. × 5 d. d. = 10,36 d. d.,

čia:

‒ 20 darbo dienų – kasmetinių atostogų trukmė per darbo metus = 4 savaitės = 28 kalendorinės dienos;

‒ 365 k. d. per darbo metus;

‒ 189 kalendorinės dienos nuo 2021-11-03 iki 2022-05-10;

 2) kasmetinių atostogų trukmė už ne visų darbo metų laikotarpį (nuo 2021-11-03 iki 2022-05-10) apskaičiuojama kalendorinėmis dienomis ir perskaičiuojama į darbo dienas, taikant darbo dienų koeficientą 0,7 (5 d. d. : 7 k. d.):

(28 k. d. : 365 k. d. × 189 k. d.) × 0,7 = 10,15 d. d.;

 3) kasmetinių atostogų trukmė už ne visų darbo metų laikotarpį (nuo 2021-11-03 iki 2022-05-10) apskaičiuojama darbo dienomis:

(20 d. d. : 251 d. d. × 131 d. d.) = 10,44 d. d.,

čia:

‒ 20 darbo dienų – kasmetinių atostogų trukmė per darbo metus;

‒ 251 d. d. per 2022 metus, esant 5 darbo dienų savaitei, nustatyta socialinės apsaugos ir darbo ministro 2021 m. gruodžio 16 d. įsakyme Nr. A1-916;

‒ 131 darbo diena nuo 2021-11-03 iki 2022-05-10.

Čia pateikėme tris kasmetinių atostogų trukmės apskaičiavimo variantus, kurie atitinka teisingumo ir proporcingumo principus.

Pasirinkus pirmąjį atostogų trukmės apskaičiavimo variantą, už visą darbo sutarties galiojimo laikotarpį darbuotojas turi teisę į 30,36 darbo dienos kasmetinių atostogų (20 d. d. už visus darbo metus + 10,36 d. d. už ne visus darbo metus). Pasirinkus antrąjį variantą, darbuotojas turi teisę į 30,15 darbo dienos kasmetinių atostogų, o pasirinkus trečiąjį variantą ‒ 30,44 darbo dienos kasmetinių atostogų.

Kurį apskaičiavimo variantą pasirinkti, turi teisę nuspręsti ne buhalteris, o įmonės vadovas.

Be to, klausime pateiktoje situacijoje darbo sutartyje sutarta darbo laiko norma – 40 val. per savaitę, dirbant nekintančios darbo dienos trukmės ir darbo dienų skaičiaus per savaitę režimu. Tai pats paprasčiausias, bet tikrai ne vienintelis darbo laiko režimas, kuriuo gali dirbti įmonės darbuotojai. Ne vienoje įmonėje ne vienas darbuotojas, tikėtina, dirba ne visą darbo laiką, trumpiau nei 40 val. per savaitę, dirba suminės darbo laiko apskaitos ar individualiu darbo laiko režimu. Visais paminėtais atvejais darbuotojo uždirbtų kasmetinių atostogų trukmė apskaičiuojama skirtingai. Todėl ypač svarbu vadovui patvirtinti apskaičiavimo tvarką, kuri labiausiai atitiktų įmonės veiklos pobūdį ir darbuotojų darbo bei poilsio organizavimo būdą. Beje, skirtingų kategorijų darbuotojų atostogų trukmės apskaičiavimo tvarka gali būti skirtinga.

 Klausime paminėtoje VDI specialistų konsultacijoje kalbama ne apie laikotarpius, kurie įskaitomi į stažą kasmetinėms atostogoms gauti, o apie vidutinio darbo užmokesčioapskaičiavimo tvarką, kai į skaičiuojamąjį laikotarpį patenka prastovos laikotarpiai. Todėl nereikia painioti kasmetinių atostogų trukmės apskaičiavimo su vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimu.

Vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarką reglamentuoja Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtintas Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašas. Vidutinis dieninis ar vidutinis valandinis darbo užmokestis dažniausiai apskaičiuojamas iš praėjusių 3 mėnesių darbo užmokesčio už dirbtą laiką arba atliktą darbą ir darbo laiko duomenų. Jeigu per 3 praėjusius mėnesius buvo prastovų laikotarpių, nei nedirbtas laikas, nei atlygis už prastovą apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį neįtraukiami.

 <...>

5.13. Jeigu darbuotojas skaičiuojamuoju laikotarpiu nedirbo ir negavo įmonėje darbo užmokesčio, iš kurio pagal Aprašą turi būti apskaičiuojamas vidutinis dieninis darbo užmokestis ar vidutinis valandinis darbo užmokestis, jis nustatomas iš skaičiuojamuoju laikotarpiu darbuotojui darbo sutartyje arba darbo teisės normose nustatytų darbo užmokesčio dydžių, o asmenims, su kuriais nesudaromos darbo sutartys, – iš įstatymų nustatytų darbo užmokesčio (atlyginimo) dydžių, juos dalijant iš darbo dienų (valandų) skaičiaus pagal darbuotojo darbo (pamainos) grafiką skaičiuojamuoju laikotarpiu.

Šaltinis: „Pačiolio“ elektroniniai sąvadai. – Darbo santykiai ir darbo ginčai – III.Darbo apmokėjimas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas (2017 06 21 Nr. 496)

<...>

Klausime aprašytoje situacijoje prieš vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo mėnesį darbuotojas sirgo 10 mėnesių. 2022 m. vasario, kovo ir balandžio mėnesiais, iš kurių duomenų turėtų būti apskaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis, darbuotojas nedirbo nė vienos dienos. Vadovaujantis Vyriausybės 2017-06-21 nutarimo Nr. 496 5.13 punktu, klausime minimo darbuotojo vidutinis dieninis darbo užmokestis apskaičiuojamas tokiu būdu:

(950 Eur × 3) : (19 d. d. + 22 d. d. + 20 d. d.) = 2850 Eur : 61 d. d. = 46,72 Eur,

čia:

‒ 950 Eur – darbo sutartyje sulygta pareiginė alga;

‒ skaičiuojamojo laikotarpio trukmė – 3 mėnesiai;

‒ 19 d. d. + 22 d. d. + 20 d. d.  ‒ vasario, kovo, balandžio mėn. darbo dienų skaičius.

 
  Tarkime, pagal vadovo patvirtintą tvarką kasmetinių atostogų trukmė, į kurią darbuotojas įgijo teisę, apskaičiuojama pirmiau aptartu pirmuoju variantu ir sudaro iš viso 30,36 darbo dienos. Kompensacijos už nepanaudotas atostogas suma apskaičiuojama, nepanaudotų atostogų trukmę darbo dienomis padauginus iš darbuotojo vidutinio dieninio darbo užmokesčio:

 46,72 Eur × 30,36 d. d. = 1 418,42 Eur.

Turbūt aišku, kad, pasirinkus kitą nepanaudotų atostogų trukmės apskaičiavimo variantą, kompensacijos už nepanaudotas atostogas suma būtų apskaičiuota kitaip. Todėl dar kartą primename, kad ne buhalteris pasirenka apskaičiavimo būdus ir metodus. Nuo š. m. gegužės 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo (2021 11 23 Nr. XIV-680) 13 str. 1 dalyje įmonių vadovai įpareigoti užtikrinti, kad „apskaitą tvarkančiam asmeniui būtų laiku pateikta teisinga, tiksli, išsami informacija apie ūkines operacijas ir apie turto ir įsipareigojimų vertės nustatymui taikytinas prielaidas“, ir nustatyti ūkinių operacijų registravimo ir vertinimo tvarką.

 

Savaitraštis „Buhalterija“ 2022 m. Nr. 19

***

Kitos aktualios publikacijos: 


 Apskaitos reforma – laisvė ir didesnė atsakomybė įmonei. Išsamiau apie tai skaitykite ČIA

• Vadovo ir buhalterio baudžiamosios atsakomybės santykis finansinės apskaitos srityje. Išsamiau apie tai skaitykite ČIA

 PADIDĖJUSI ATSAKOMYBĖ APSKAITOS SRITYJE kelia nerimą įmonių vadovams ir buhalteriams. Išsamiau apie tai skaitykite ČIA 



Tai, kas dabar svarbiausia buhalteriui! „Pačiolio“ didysis seminaras „NAUJOJO FINANSINĖS APSKAITOS ĮSTATYMO REIKALAVIMŲ PRAKTINIS ĮGYVENDINIMAS. Kiti aktualūs apskaitos ir mokesčių klausimai“. Plačiau...


Norėdami užsiprenumeruoti savaitraštį „Buhalterija“. Spauskite ČIA