Pačiolis

 
El. parduotuvė



 

  Kiekvienai buhalterijai – savaitraštis „Buhalterija“!

Savaitraštyje „Buhalterija: apskaitos ir mokesčių apžvalga“ nuolatos išsamiai aptariami ir išnagrinėjami visi svarbiausi buhalterių atliekami darbai vedant apskaitą bei apskaičiuojant mokesčius. Apžvelgiami visi su šiais darbais susiję pasikeitimai bei pateikiami praktiniai patarimai buhalteriams – ką, kada ir kaip geriau daryti, kad būtų išvengta klaidų. Norint šią informaciją žinoti, rekomenduojame savaitraštį užsiprenumeruoti. Plačiau apie savaitraštį – spauskite ČIA

 


Gyventojai dažniau skolinosi didesniems pirkiniams, o ne greitajam vartojimui

Lietuvos banko duomenimis, nors suteiktų vartojimo kreditų praėjusiais metais sumažėjo 16 proc., vidutinė kredito suma išaugo 46 proc.: nuo 1231 euro 2020 m. iki 2048 eurų 2021 metais. Taip pat 23 proc. padidėjo bendra vartotojų pasiskolinta suma, 2020 m. siekusi 390 mln. eurų, pernai – 481 mln. eurų. Anot vartojimo kreditų rinkos ekspertų, toks pokytis reiškia, kad daugiau gyventojų skolinasi didesniems, gerai apgalvotiems pirkiniams, rečiau pasiduoda impulsyviam pirkimui.

Skolinimosi platformos „Vivus.lt“ duomenimis, pernai suteikta daugiau vartojimo paskolų, kurių suma yra didesnė, klientai rečiau skolinosi mažesnes pinigų sumas. Anot bendrovės vadovės Giedrės Štuopės, augant atlyginimams ir pragyvenimo lygiui, keičiasi ir klientų įpročiai.

„Pastebėjome, kad praėjusiais metais mažųjų kreditų (iki 290 eurų) paklausa kasdienėms išlaidoms, tokioms kaip maistas, drabužiai, mokesčiai, buvo mažesnė, gyventojai dažniau skolinosi 1000–2000 eurų sumas. Tokiems pokyčiams įtakos turėjo ir pandemija, kuri pakoregavo skolinimosi įpročius. Žmonėms labiau rūpi gyvenimo kokybė, todėl dažniau skolinamasi namų remontui, namų aplinkos gerinimui, taip pat ir sveikatos paslaugoms, kvalifikacijos kėlimui įvairiuose kursuose, seminaruose“.

Lietuvos banko duomenimis, pernai vartojimo kredito portfelis augo greičiau nei susietojo kredito (lizingo) portfelis. Palyginti su 2020 m. ketvirtuoju ketvirčiu, 2021 m. susietojo kredito portfelis padidėjo 15 proc., vartojimo kredito – 22 proc. G. Štuopė atkreipia dėmesį, kad žmonės vis dažniau renkasi galimybę finansuoti pirkinius rinkdamiesi vartojimo kreditą, o ne išperkamąją nuomą.

„Nors griežto karantino metu sumažėjo besiskolinančių automobiliui, 2021-aisiais paskola automobiliui vėl pateko į dažniausių priežasčių, kam žmonės skolinasi, sąrašą. Atlaisvinus pandemijos suvaržymus, gyventojai sugrįžo į darbovietes, todėl nuosavos transporto priemonės vėl tapo aktualios. Kasmetinės klientų apklausos duomenys atskleidžia, kad pernai suteiktų paskolų automobiliui kiekis sugrįžo į priešpandeminį lygį – transporto priemonei atnaujinti skolinosi apie 15 proc. klientų“, – sako G. Štuopė.

Skolinasi atsakingiau

Pasak „Vivus.lt“ vadovės, trumpalaikiai malonumai jau kuris laikas nebėra gyventojų prioritetų sąraše. Kur kas daugiau dėmesio skiriama atsakingam finansų valdymui ir planavimui. Žinoma, vis dar sulaukiame besiskolinančių netikėtoms, neplanuotoms išlaidoms, tačiau tokios paskolos rečiau susijusios su nebūtinais pirkiniais. Taip pat pastebėjome, kad žmonės rečiau skolinasi kitiems finansiniams įsipareigojimams padengti. Tai leidžia manyti, kad jie geriau įvertina turimus įsipareigojimus.

Komunikacijos agentūros „Penkiolika minučių iki vidurnakčio“ inf.

 ***

Norėdami užsiprenumeruoti savaitraštį „Buhalterija“. Spauskite ČIA