Pačiolis

 
El. parduotuvė


 
  Kiekvienai buhalterijai – savaitraštis „Buhalterija“!

Savaitraštyje „Buhalterija: apskaitos ir mokesčių apžvalga“ nuolatos išsamiai aptariami ir išnagrinėjami visi svarbiausi buhalterių atliekami darbai vedant apskaitą bei apskaičiuojant mokesčius. Apžvelgiami visi su šiais darbais susiję pasikeitimai bei pateikiami praktiniai patarimai buhalteriams – ką, kada ir kaip geriau daryti, kad būtų išvengta klaidų. Norint šią informaciją žinoti, rekomenduojame savaitraštį užsiprenumeruoti. Plačiau apie savaitraštį – spauskite ČIA


ATSAKOMYBĘ PERKELIA ANT ĮMONIŲ PEČIŲ
 

NEATSAKINGA VALDŽIA

Laikas ruoštis pavojingiems netikėtumams!




     Auditorius, doc. dr. Gediminas KALČINSKAS

    Jau įsibėgėjanti šalies buhalterinės apskaitos reforma tiek įmonių vadovams, tiek ir apskaitą tvarkantiems asmenims (ATA) – buhalteriams bei kitiems kelia kaip niekada didelius reikalavimus, įmonių vadovams suteikia iki šiol nebūtas teises ir „apdovanoja“ neregėta atsakomybe tiek vadovus, tiek apskaitos specialistus.
    Kad ir kaip vertintum, neapleidžia viena maištinga mintis: kone nuo amžiaus pradžios kovojusi su „niekingu verslu“ (iki šiol finansinių ataskaitų rinkinius pateikia tik apie pusė „prievolininkų“) ir visais įmanomais būdais bandžiusi suformuoti atsakingą įmonių vadovų bei buhalterių (šių taip ir nesugebėjo net tinkamai įvardyti) veiklą, valdžia atrado saliamonišką sprendimą – visą atsakomybę už šią itin reikšmingą veiklą nuo savęs perkelti ant įmonių vadovų pečių. Reikia vienareikšmiškai pripažinti, kad pačios valdžios lengvabūdiškumas ir neatsakingumas šioje srityje  tiesiog gluminantis.

 Kaip kokie vėjavaikiai ne tik sukūrė, atsiprašant, sistemą, kai apskaitą ir atskaitomybę (taigi bent iš dalies ir mokesčių surinkimą) tvarko kas netingi, bet dargi sugeba nesusirinkti metinių ataskaitų, kurias kiekvienas verslo subjektas privalo pateikti, o „šventa karvė“ – Juridinių asmenų registras – surinkti ir paviešinti. Tiesiog gėda sakyti, bet taip yra: jie ilgus dešimtmečius nesuvokia, kad šitoks veikimas reiškia, jog daugybė esamų ir potencialių verslo dalyvių negauna informacijos, kuri jiems teisėtai priklauso. Už šitokius dalykus, tiesą sakant, reikėtų bausti, ir jau ne administracine, o baudžiamąja tvarka. Pagaliau valdovai susivokė, ką daro (tiksliau, ko nedaro). Tai lėmė daugybės įstatymų pakeitimą ir tokį skubų pertvarkos įgyvendinimą. Suprantama, gerai, kad toji atsakomybė sukonkretinta ir daug aiškiau suformuluota ne tik naujuosiuose apskaitos reglamentuose, bet ir Administracinių nusižengimų bei Baudžiamajame kodeksuose.

Vis dėlto problemų šioje kiekvienam labai svarbioje ir itin pavojingoje srityje apstu. Be abejo, nei buhalteriai, nei savaitraščio redakcija jų neišspręs, tai valdžios prerogatyva. Tačiau prie naujų reglamentų daug kam – įmonėms ir apskaitos specialistams – reikės kuo skubiau prisitaikyti, juk nauji norminiai aktai įsigalioja jau nuo gegužės 1-osios! Tik štai bėda: valdžia, prižadėjusi išaiškinti naujas norminių aktų nuostatas poįstatyminiuose aktuose, iki šiol, galima sakyti, nė piršto nepajudino, kad pagelbėtų ūkio subjektams realizuoti naujus reikalavimus. O reikalavimai itin griežti – tokių mūsų šalies verslo istorijoje dar nebuvo. Todėl įmonių vadovams ir apskaitą tvarkantiems asmenims, ypač pagal darbo sutartis dirbantiems buhalteriams, verta sunerimti.

 Esminiai pasikeitimai net sąvokų lygmeniu

Dabartinė buhalterinės apskaitos reforma darys didelę įtaką iš esmės kiekvienam šalies verslo subjektui – ne tik juridiniams, bet ir fiziniams asmenims, nes apima tiek įmonių vadovus, tiek ir apskaitą tvarkančius asmenis. Šie pasikeitimai daromi sąvokų, taigi bendro fundamentinių dalykų suvokimo ir atitinkamo jų taikymo lygmeniu. Be abejo, jie darys įtaką ir kitiems darbuotojams, pagaliau visiems, turintiems santykių su šiais subjektais, pirmiausia – tų subjektų savininkams, kreditoriams, investuotojams, pagaliau visiems kontrahentams.

Pirmiausia negalima apeiti daugelį buhalterių jaudinančio asmeninio klausimo: naujajame Finansinės apskaitos įstatyme nebėra ne tik buhalterinės apskaitos, bet ir buhalterio, be abejo, ir vyr. buhalterio, sąvokų. Daugeliui kolegų tai sukėlė tikrą desperaciją. Tačiau jaudintis dėl šito tikrai nereikia. Tiesiog įstatymų leidėjai nepasivargino šios situacijos išaiškinti tūkstantinei apskaitos specialistų bendruomenei. O gal – ir tai labiausiai tikėtina – paprasčiausiai nesugebėjo to padaryti.

Kalbant apie buhalterinės apskaitos sąvokos prapuolimą (juk dingo net iš įstatymo pavadinimo!), reikia pažymėti, kad tai – joks praradimas, nes šiuo atveju parodyta tikroji šio reiškinio būklė. Juk buhalterinę apskaitą sudaro dvi savarankiškos sritys – finansinė ir menedžmento (vadybos ir kaštų) apskaitos. Reikalas tas, kad pastarosios civilizuoto verslo šalyse nereglamentuoja jokie valdžios norminiai aktai, nes tai daryti būtų neracionalu, o daugeliu atveju – nė neįmanoma. Į šią aplinkybę nesigilinsime, nes tai – atskiro tyrimo objektas, be to, ne kartą išsamiai aptartas savaitraščio „Buhalterija“ publikacijose. Tik paminėsime, kad ir iki šiol galiojusiame Buhalterinės apskaitos įstatyme vadybos ir kaštų apskaitai (beje, klaidingai ją vadinant „vidine“) irgi buvo skirtas vos vienas sakinys, kuriuo konstatuojama, kad ši apskaita – įmonės vadovo reikalas. Taip kad dabartiniame Finansinės apskaitos įstatyme visiškai logiškai įteisinta jau susiklosčiusi status quo būklė.

Kalbant apie buhalterio, tuo pačiu ir buhalterijos, sąvokų išnaikinimą, taip pat nėra pagrindo nerimauti. Šių sąvokų tikrai niekas nenaikina, be to, ir nepanaikintų, jeigu net norėtų. Šitoks įstatymo kūrėjų pasirinkimas taip pat logiškas ir pagrįstas, nes ir iki šiol buhalterinę apskaitą įmonėse tvarkė nebūtinai buhalteriai. Individualiosiose įmonėse tai galėjo daryti savininkai, mažosiose bendrijose – jų nariai, o daugelis nedidelių įvairios teisinės formos įmonių buhalterinei apskaitai tvarkyti ir finansinių ataskaitų rinkiniui rengti dažniausiai samdo specializuotas apskaitos paslaugas teikiančias įmones, sudarydamos paslaugų teikimo sutartis.

Todėl įstatymo lygmeniu visus šiuos subjektus, įskaitant ir pagal darbo sutartis veikiančius buhalterius, logiška įvardyti gentine apskaitą tvarkančių asmenų (ATA) sąvoka. Tačiau ši gentinė kategorija praktikoje, suprantama, visuomet pasireikš konkrečiomis sąvokomis, tiksliai apibūdinančiomis konkrečias šių darbuotojų (taip pat ir buhalterių) veiklos aplinkybes. Juk įstatymų lygmeniu vartojama irgi gentinė įmonės vadovo sąvoka, nekonkretinant jos – „direktorius“, „prezidentas“, „valdytojas“ ar kitaip. Tačiau gali būti nemažai ir skirtingų tų konkrečių aplinkybių. Dažniausiai, tarkim, klasikiniu atveju buhalterinę apskaitą turėtų tvarkyti pagal darbo sutartis dirbantys buhalteriai (vyr. buhalteriai). Bet tai gali daryti ir fiziniai ar juridiniai asmenys civilinių sutarčių pagrindu – veikiantys pagal individualios veiklos pažymas arba teikiantys apskaitos tvarkymo paslaugas. Be to, nuo gegužės 1 dienos apskaitą įmonėje galės tvarkyti ir pats vadovas, neatsižvelgiant į tos įmonės teisinę formą. Juk dėl to jo niekas neims vadinti „buhalteriu“! Bet pats vadovas privalo tinkamai įforminti savo padėtį: nepaskyręs ATA, netgi formaliai neprisiėmęs atsakomybės už apskaitos tvarkymą, jis tampa atsakingas už šiuos darbus „pagal faktą“, nes kai kurias funkcijas vis vien turės atlikti! Todėl tokių įmonių vadovai (juk jie atsakingi už apskaitos organizavimą!) turėtų pasirūpinti, kad faktas, jog jie patys tvarko apskaitą, būtų tinkamai užfiksuotas jų išrinkimo dokumentuose arba darbo sutartyse, be to, jie gali patys atskiru sprendimu paskirti save vykdyti šias pareigas.

 Pasikeitimus lydi nemenkos grėsmės

Pasikeitimai apskaitą reglamentuojančių, kartu su jais – ir nemažai kitų įstatymų srityje įmonių vadovams bei apskaitą tvarkantiems asmenims išties labai grėsmingi. Juos numatyti gana sudėtinga, nes daugelio naujų nuostatų iki šiol praktikoje nebuvo, todėl daug kas priklausys nuo teismų sprendimų precedentų. Be to, minėtiems atsakingiems darbuotojams kylančias grėsmes labai sustiprina valdžios elgesys vykstant šiems pasikeitimams. Reikalas tas, kad ši esminė (nes apima organizavimą, tai reiškia – ir visą darbą) reforma pradėta vykdyti visiškai netinkamai. Jau minėjome, kad iki šiol dar nepaskelbti poįstatyminiai aktai, kurie įmonių vadovams suteiktų orientyrus, kaip veikti naujomis sąlygomis daugelyje finansinės buhalterinės apskaitos barų. Todėl, susiklosčius atitinkamoms aplinkybėms, šiuos dalykus turės vertinti tik teismai, o tai, suprantama, kels papildomus pavojus. Negana to, likus mažiau nei mėnesiui iki naujų labai reikšmingų įstatymų įsigaliojimo (kita kalba – kodėl tai daroma nei į tvorą, nei į mietą nuo gegužės 1-osios?!), valdžia nesusizgribo net panaikinti daugelio norminių aktų, už kuriuos atsakomybę jau perkėlė įmonėms. Todėl nei įmonių vadovai, nei apskaitos specialistai nežino, kada jie gaus bent kokias nors rekomendacijas, kaip veikti ateityje, o kada viską turės įforminti įmonės lokaliuose teisės aktuose, vadovaudamiesi vien tik „savo protu“. Vargu ar įmonės per kelias savaites suspės parengti daugybę lokalių teisės aktų, be kurių, panaikinus valstybinius reglamentus, įmonių racionali veikla taps vargiai įmanoma. Negalima pamiršti ir dar vieno ypač aktualaus šio reikalo aspekto: lokalūs teisės aktai pradės tinkamai veikti tik po to, kai jų nuostatos nuguls į daugybę sutarčių su darbuotojais ir kitais kontrahentais.

Įmonių vadovų ir apskaitą tvarkančių asmenų atsakomybė labai padidėjo. Be to, reikia nepamiršti, kad atsakomybė nustatyta už veiką, t. y. ne tik už veikimą, bet ir už neveikimą. Apskaitos darbuotojams palanku, kad atsakomybė aiškiau apibrėžta, o svarbiausia – atskirta atsakomybė už apskaitos darbų organizavimą ir tvarkymą. Tai padaryta LR baudžiamojo kodekso 222 ir 223 straipsniuose (toliau pateiktos ištraukos, kuriose naujos nuostatos paryškintos), analogiškai patikslinus ir LR administracinių nusižengimų kodekso 205 straipsnį.

Baudžiamasis kodeksas

(galioja nuo 2022-05-01, pakeistas pagal 2021-11-23 įstatymą Nr. XIV-692)

(ištrauka)

222 straipsnis. Apgaulingas finansinės apskaitos tvarkymas ir (arba) organizavimas

1. Tas, kas apgaulingai tvarkė ir (arba) organizavo teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino finansinės apskaitos dokumentus ir (arba) finansinės apskaitos registrus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros,

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

2. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. 

 

223 straipsnis. Aplaidus finansinės apskaitos tvarkymas ir (arba) organizavimas

1. Tas, kas privalėjo tvarkyti ir (arba) organizuoti, bet netvarkė ir (arba) neorganizavo teisės aktų reikalaujamos finansinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė ir (arba) organizavo teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo finansinės apskaitos dokumentų ir (arba) finansinės apskaitos registrų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros,

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

2. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

Šaltinis: „Pačiolio“ elektroniniai sąvadai. – Baudžiamasis kodeksas.

 

  


    Čia aprašytos baudžiamosios priemonės, kurios nuo šiol reglamentuotos nepalyginti tiksliau, nei buvo iki šiol. Vis dėlto tiek Administracinių nusižengimų, tiek Baudžiamasis kodeksai nustato bausmes, o ir už ką bausti (kitaip sakant, kas už ką atsako), nustato finansinę apskaitą bei atskaitomybę reglamentuojantys įstatymai. Juose tiksliai apibrėžtos įmonės vadovų ir pagal darbo bei civilines sutartis apskaitą tvarkančių asmenų atsakomybės. Jos iš esmės keitėsi, todėl pateikiame Įmonės vadovo ir apskaitą tvarkančio asmens atsakomybės finansinės apskaitos srityse bendrąją schemą iš šiems klausimams skirto 64-ojo „Pačiolio“ didžiojo seminaro dalijamosios medžiagos.

Maket.: Nuo čia galima talpinti „Įmonės vadovo ir apskaitą tvarkančio asmens atsakomybės finansinės apskaitos srityse bendrąją schemą“. Ji Excel pridedame faile „DS64_2_4_Bendroji ATA ir įm. vadovų atsakomybės schema_VD(GK)_220303“. Buvo ir DS'64 18-19 psl. Bet ten jos pavadinime žodyje „tvarkančio“ yra klaidų, faile jos ištaisytos.  

 Šioje schemoje vartojamos, tikimės, daugeliui jau įprastos tapusios santrumpos: FAĮ – LR finansinės apskaitos įstatymas ir ĮAĮ – LR įmonių atskaitomybės įstatymas. Nėra reikalo aprašyti schemos blokuose užfiksuotų dalykų. Kai kurie iš jų buvo ir ankstesniajame LR buhalterinės apskaitos įstatyme. Šių blokų numeriai nepažymėti rastru, o naujų nuostatų blokų numeriai padengti rastru. Tiek vienuose, tiek kituose blokuose svarbiausios aprašomų teiginių dalys spausdinamos paryškintai. Toliau akcentuosime tik kai kurias ypatingas aplinkybes, nes tai turėtų padėti skaitytojams geriau susiorientuoti šioje problematikoje, o kitose savaitraščio publikacijose detaliai nagrinėsime visus su buhalterinės apskaitos reforma susijusius, taigi ir šioje schemoje parodytus klausimus.

Kairiojoje schemos dalyje pateikta, už ką atsako įmonės vadovas. Kai kurios atsakomybės išties labai sudėtingos (ko vertas vien 1.3 bloke užfiksuotas ūkinių operacijų registravimo ir vertinimo tvarkos nustatymas!), o kai kurios (1.1, 1.4, 1.7, 1.11 blokai) reikalauja valdžios išaiškinimų ir rekomendacijų, kurių, kaip žinome, kol kas nėra. Čia atkreipsime dėmesį į atsakomybių aspektu labai svarbią aplinkybę, kad vadovo valioje atskirti apskaitą tvarkantį asmenį (1.1 blokas) nuo finansines ataskaitas rengiančio asmens (1.11 blokas). Daugeliu atveju toks atskyrimas labai praktiškas, nes itin mažose įmonėse, atliekančiose vieno tipo operacijas, kartais tvarkyti apskaitą, registruodamas šias tipines operacijas, gali ir pats įmonės vadovas. Tačiau vargu ar jam pavyktų parengti finansinių ataskaitų rinkinį. Todėl dažnai bus racionalu šiam darbui atlikti sudaryti paslaugų sutartį, kurios vykdytojai dar ir pamokytų vadovą teisingai registruoti per metus atliktas ūkines operacijas.

Dešiniojoje schemos dalyje pateikta, už ką atsako apskaitą tvarkantis asmuo. Atkreiptinas dėmesys, kad 2.1 ir 2.2 blokuose įrašytos pareigos yra taikytinos tvarkantiems apskaitą tiek pagal darbo sutartis, tiek pagal civilines (paslaugų teikimo) sutartis. Be abejo, 2.1 bloke įrašyta FAĮ 14 str. 1 d. 1 punkto nuostata, kad, registruojant ūkines operacijas, būtų laikomasi teisės aktuose nustatytų reikalavimų bei subjekto vadovo nustatytos subjekto ūkinių operacijų registravimo ir vertinimo tvarkos, yra ypač kebli, nes gali būti prieštaringa. Ką daryti buhalteriui, jeigu vadovo nurodymas tam tikru būdu registruoti ūkinę operaciją prieštarauja teisės aktų nuostatoms? Kol kas šiuo klausimu nėra teismų sprendimų precedentų, tačiau apskaitą tvarkančiam specialistui reikia pasistengti išvengti jam nepalankių tokios situacijos pasekmių. Manytume, kad geriausiai tai galima padaryti paprašant vadovo pasirašyti ginčytinu klausimu buhalterio parengtą buhalterinę pažymą, tuo pačiu patvirtinant, kad elgtis reikia taip, kaip nustato įmonės lokalinis teisės aktas, bet ne taip, kaip nurodo norminis teisės aktas. Kitaip atsakomybė gali būti nukreipta į apskaitą tvarkantį asmenį.

Dar viena svarbi pastaba susijusi su pagal civilines sutartis apskaitą tvarkančiais asmenimis. Jų veikla (taip pat ir pareigos bei atsakomybės) parodyta iš schemos 3-iojo bloko išplaukiančiais ryšiais. Šiuo atveju yra viena itin reikšminga aplinkybė: kaip matome iš punktyrinių linijų, pagal civilines sutartis apskaitą tvarkantys asmenys, jeigu taip susitariama, gali atlikti nemažai įmonės, užsakiusios apskaitos tvarkymo paslaugą, vadovo pareigų. Dėl to būtina atkreipti dėmesį į tą aplinkybę, kad jokių vadovui priskirtinų pareigų (kairioji schemos pusė) jis neturi teisės deleguoti pagal darbo sutartis dirbantiems buhalteriams (vyr. buhalteriams).

Straipsnyje aptarėme įmonių vadovų ir apskaitą tvarkančių asmenų santykius su valstybe bei šių įmonių pareigūnų tarpusavio santykius. Tačiau jie neapima visų sudėtingų ryšių tarp jų ir visų kitų įmonių darbuotojų. Pareigų ir atsakomybių delegavimas įmonėse taps labai aktualus, kai pradės veikti mūsų aptariami įstatymai. Bet tai jau atskiro aptarimo reikalaujantys klausimai.  

Savaitraštis „Buhalterija“ 2022 m. Nr. 14

Kitos aktualios publikacijos:


 Apskaitos reforma – laisvė ir didesnė atsakomybė įmonei. Išsamiau apie tai skaitykite ČIA

• PADIDĖJUSI ATSAKOMYBĖ APSKAITOS SRITYJE kelia nerimą įmonių vadovams ir buhalteriams. Išsamiau apie tai skaitykite ČIA

 Darbuotojų, buvusių prastovoje dėl ekstremaliosios situacijos, kasmetinių atostogų trukmės nustatymas. Išsamiau apie tai skaitykite ČIA

 ****


Norėdami užsiprenumeruoti savaitraštį „Buhalterija“. Spauskite ČIA