Pačiolis

 
El. parduotuvė





  Kiekvienai buhalterijai – savaitraštis „Buhalterija“!

Savaitraštyje „Buhalterija: apskaitos ir mokesčių apžvalga“ nuolatos išsamiai aptariami ir išnagrinėjami visi svarbiausi buhalterių atliekami darbai vedant apskaitą bei apskaičiuojant mokesčius. Apžvelgiami visi su šiais darbais susiję pasikeitimai bei pateikiami praktiniai patarimai buhalteriams – ką, kada ir kaip geriau daryti, kad būtų išvengta klaidų. Norint šią informaciją žinoti, rekomenduojame savaitraštį užsiprenumeruoti. Plačiau apie savaitraštį – spauskite ČIA
 

Apskaita ir atskaitomybė

Ūkinių operacijų
registravimo ir vertinimo tvarka


    


Auditorius Gintautas Deveikis
 

Dabartinis Buhalterinės apskaitos įstatymas įpareigoja įmonės vadovą patvirtinti savo įmonės apskaitos politiką, kuri naujajame Finansinės apskaitos įstatyme neminima. Vis dėlto šio įstatymo 13 straipsnis įpareigoja įmonės vadovą nustatyti ūkinių operacijų registravimo ir vertinimo tvarką, kurios buhalteris turės laikytis registruodamas ūkines operacijas. Kuo naujoji tvarka skiriasi nuo buvusios politikos ir ką kitaip turėtų reglamentuoti įmonė?

 Nors naujasis Finansinės apskaitos įstatymas nebereikalauja patvirtinti apskaitos politikos, ši sąvoka iš teisės aktų nedingo – ji liko daugelyje Verslo apskaitos standartų. 1-ajame VAS pateiktas ir jos apibrėžimas: Apskaitos politika – apskaitos principai, apskaitos metodai ir taisyklės, skirti ūkio subjekto apskaitai tvarkyti ir finansinėms ataskaitoms sudaryti.

     Dabar teisės aktai numato reikalavimus nustatyti ūkinių operacijų registravimo ir vertinimo tvarką (Finansinės apskaitos įstatymo 13 str.) ir apskaitos politiką (1-ojo VAS 32 p.). Kuo buvusi apskaitos politika skiriasi nuo naujosios ūkinių operacijų registravimo ir vertinimo tvarkos? O gal tai tas pats? Pažymėtina, kad Finansinės apskaitos įstatymas plačiau nepaaiškina, kas turėtų būti reglamentuota naujojoje ūkinių operacijų registravimo ir vertinimo tvarkoje, taip pat nenurodomi jai taikomi reikalavimai. Vienintelis šaltinis, kuriame minima ši tvarka, – Finansinės apskaitos įstatymo projekto aiškinamasis raštas, skirtas Seimo nariams ir plačiau komentuojantis esamą reglamentavimą ir naujovių poreikį. Ten teigiama, kad Įstatymo projekte vietoj atskirų straipsnių, skirtų apskaitos politikai, kuriai reglamentuoti skirti specialūs apskaitos standartai ir kurią subjektas turi nusistatyti laikydamasis šių standartų, sąskaitų planui, kurio nesudarius subjekto apskaita negalėtų būti tvarkoma darant dvejybinį įrašą, siūloma subjekto vadovą įpareigoti nustatyti ūkinių operacijų registravimo ir vertinimo tvarką. Turto, įsipareigojimų vertinimui, kuriam reikalavimai nustatyti apskaitos standartuose, atlikti svarbu nustatyti nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvus, nuvertėjimo prielaidas, diskonto normas, nes nuo to priklauso, kokiomis vertėmis turtas, įsipareigojimai, pajamos, sąnaudos bus rodomi finansinėse ataskaitose.

 Iš to, kas paaiškinta, turėtume suprasti, kad ūkinių operacijų registravimo ir vertinimo tvarka turėtų apimti visą apskaitos politiką kartu su įmonės individualiu sąskaitų planu. Kitaip tariant, tai yra ta pati apskaitos politika, tik naujai pavadinta.


 Ką reikėtų reglamentuoti apskaitos politikoje ir (ar) ūkinių operacijų registravimo tvarkoje?


 Reikia pripažinti: nors reikalavimas patvirtinti apskaitos politiką galioja apie dvidešimt metų, per tą laiką taip ir nesusiformavo vienareikšmė nuomonė, kaip turi atrodyti jos turinys. Yra įmonių, kurių atspausdinta apskaitos politikai telpa į storą segtuvą. Kitos įmonės visa tai sugeba sutalpinti vos į vieną puslapį. Tai įrodo labai skirtingą įmonių požiūrį į šį svarbų buhalterijos darbo reglamentą. Tikėtina, kad tokį skirtingą reikalavimo realizavimą paskatino ir 6-ajame VAS „Aiškinamasis raštas“ įrašyta nuostata įmonės aiškinamajame rašte atskleisti apskaitos politiką. Jeigu manysime, kad įmonės apskaitos politika yra tik tai, ką VAS įpareigoja atskleisti aiškinamajame rašte, ji tikrai tilps į puslapį, tačiau rengti tokią politiką nėra prasmės. 6-ojo VAS „Aiškinamasis raštas“ 27 punkte teigiama, kad aiškinamojo rašto apskaitos politikos dalyje įmonė turėtų nurodyti VAS ir kitus teisės aktus, kuriais remiantis sudarytos finansinės ataskaitos. Taip pat reikėtų išvardyti apskaitos principus ir trumpai aprašyti apskaitos metodus ir taisykles, kuriuos taiko įmonė, tvarkydama apskaitą ir sudarydama finansines ataskaitas. Jeigu taikomas Verslo apskaitos standartuose nustatytas metodas, jo aprašyti nereikia, tik nurodoma, kad jis taikomas. Kitaip tariant, tai yra apskaitos politikos santrauka, kaip ir finansinės ataskaitos yra visos buhalterinės apskaitos duomenų santrauka.

Kad apskaitos politika būtų ne tik formalus prievolės įvykdymas, bet ir reali pagalba reglamentuojant apskaitą įmonėje, ją turi sudaryti visi įmonėje taikomi apskaitos būdai, metodai, vidaus tvarkos ar instrukcijos, skirtos buhalterinei apskaitai tvarkyti ir finansinėms ataskaitoms parengti. Taip pat ir mokesčiams apskaičiuoti, nes reikalavimų reglamentuoti vieną ar kitą sritį gausu ir mokesčių įstatymuose. Vargiai rasime įmonę, kuri neturi nė vienos su buhalterine apskaita ir mokesčių apskaičiavimu susijusios vidaus tvarkos ar kokio įsakymo. Juk įstatymai reikalauja, kad kiekviena įmonė patvirtintų savo naudojamą sąskaitų planą, paskirtų atskaitingus asmenis ir nustatytų jų atsiskaitymo tvarką, patvirtintų nusidėvėjimo normatyvus, PVM sąskaitų faktūrų numeravimo tvarką ir begalę kitų reguliavimų. Visa tai niekaip netilps į puslapį ar kelis. Jeigu visų šių tvarkų nelaikysime apskaitos politikos dalimi, o jas tvirtinsime tik kaip atskirus reglamentus, tuomet išties nelabai ką liks įrašyti į apskaitos politikos įsakymą. Apskaitos politika (ją rekomenduojama vadinti Apskaitos ir mokesčių politika) yra geras būdas sujungti viską, kas susiję su buhalterinės apskaitos tvarkymu įmonėje. Dabar tokio reglamentavimo poreikis tik didėja, palaipsniui mažėjant valstybiniam reglamentavimui. Galima išskirti bent keletą privalumų, kokių gali tikėtis išsamią apskaitos politiką patvirtinusios įmonės:

– buhalterinės apskaitos, mokesčių, darbo teisės ir kitas sritis reglamentuojančių norminių teisės aktų abstraktumą galima kompensuoti tik įmonės vidaus dokumentais, vadinamaisiais lokaliais teisės aktais. Dažnai jie labai padeda kilus ginčui su mokesčių administratoriumi ar kita kontroliuojančia institucija dėl aiškiai teisės aktuose neaptartų dalykų. Juk savotiesos neįrodysi vien tik frazėmis „taip daro visi“ arba „šitai nėra aiškiai reglamentuota“. Teiginys tokia tvarka nustatyta įmonėje – gerokai svaresnis.

Kartais buhalteriai stebisi iš kontrolės veiksmus atliekančių pareigūnų sulaukę reikalavimo pateikti automobilių kelionės lapus ar turto nurašymo aktus, kurių įmonė neturi, nes teisės aktai tiesiogiai neįpareigoja rengti tokius dokumentus. Vis dėlto teisės aktai reikalauja pagrįsti degalų suvartojimą įmonės reikmėms, turto sunaudojimą ir pan., todėl savo teises apginti lengviau sekasi įmonėms, galinčioms mokesčių administratoriui pateikti įmonės vadovo nustatytą tvarką, numatančią, kad, pavyzdžiui, verslo kelionėms sunaudoti degalai apskaičiuojami ne pagal kelionės lapus, bet pagal degalų nurašymo aktus, komandiruočių ataskaitas ar kitus dokumentus;

pastaruoju metu mažėjant valstybiniam reglamentavimui, didėja poreikis pačiai įmonei užpildyti šį vakuumą. Finansinės apskaitos, Įmonių atskaitomybės ir kiti įstatymai bei susiję teisės aktai įpareigoja įmonės vadovus patvirtinti daug dalykų. Pavyzdžiui, Įmonių atskaitomybės įstatymas įpareigoja paskirti atsakingą asmenį už apskaitos tvarkymą, finansinių ataskaitų sudarymą ir informacijos teikimą. Finansinės apskaitos įstatymas įpareigoja patvirtinti vidaus kontrolės priemones, paskirti asmenis, atsakingus už laiku teikiamus duomenis į įvairius i.MAS posistemius, nustatyti apskaitos registrų skaičių, jų sudarymo būdą ir formą, patvirtinti apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų saugojimo tvarką ir kita. Atsižvelgiant į tai, kad nuo gegužės 1 dienos nustos galioti Vyriausybės patvirtinta Inventorizacijos tvarka, Kasos darbo organizavimo ir operacijų atlikimo taisyklės, Sugadintų ir prarastų dokumentų atkūrimo taisyklės ir kiti reglamentai, vietoje jų įmonės taip pat turės nusistatyti savo tvarkas. Kadangi tai susiję su apskaitos tvarkymu, minėtos tvarkos laikytinos apskaitos politikos arba naujoviškai – ūkinių operacijų registravimo ir vertinimo tvarkos dalimi;

aiškiau paskirstoma atsakomybė tarp vyr. buhalterio, įmonės vadovo ir kitų įmonės darbuotojų. Finansinės apskaitos įstatymo 13 straipsnyje numatyta, kad įmonės vadovas atsako už buhalterinės apskaitos organizavimą, buhalteris – už apskaitos tvarkymą. Įmonės vadovui tenka atsakomybė ir už informacijos, svarbios norint teisingai užregistruoti ūkines operacijas apskaitoje, pateikimą buhalteriui, taip pat už dokumentų saugojimą, jeigu vadovas nepaskiria kitų už tai atsakingų asmenų ir nenustato atitinkamos tvarkos. Formalios tvarkos nustatymas, pavyzdžiui, nurodant, kaip ir kada atskaitingi asmenys turi pateikti išlaidas patvirtinančius dokumentus buhalterijai, palengvina pirmiausia paties buhalterio darbą. Tai disciplinuoja darbuotojus. Be to, tokios tvarkos nesilaikančius visada galima sudrausminti skiriant bent jau drausminę nuobaudą;

keičiantis buhalteriams, naujai atėjusiam nereikia visko išradinėti pačiam ir nėra reikalo nustatyti savą tvarką, nubraukiant visa tai, kas buvo. Nauja ne visada reiškia gera, ypač kai naujovių imamasi gerai neperpratus įmonės veiklos specifikos. Taip buhalterijoje atsiranda naujos sąskaitos (nors senų visiškai pakanka), kitokia dokumentavimo tvarka, kitokios ataskaitos. Keičiantis tvarkai, neišvengiamai priveliama klaidų, kyla sunkumų palyginant skirtingų laikotarpių duomenis. Neatsitiktinai vienas iš bendrųjų apskaitos principų – pastovumo principas – reikalauja, kad pasirinktą apskaitos metodiką įmonė turi taikyti nuolat ir be reikalo jos nekaitalioti.

 Manytina, kad būtų teisinga naująjį reikalavimą patvirtinti ūkinių operacijų registravimo ir vertinimo tvarką prilyginti buvusiam reikalavimui nustatyti apskaitos politiką. Įmonėms, kurios tokią politiką jau turėjo, užtektų ją revizuoti ir atnaujinti atsižvelgiant į apskaitos organizavimo ir tvarkymo pasikeitimus. Nebūtina net keisti paties apskaitos politikos pavadinimo. Sąvoką ūkinių operacijų registravimo ir vertinimo tvarka reikėtų suprasti ne kaip būtinąjį tokios tvarkos pavadinimą, bet kaip reglamentavimo pobūdį. Panašiai kaip apskaitą tvarkantis asmuo nėra pareigybės pavadinimas, o tik apibendrinta kategorija.

Apskaitos politikos iki šiol neturinčioms įmonėms tikrai būtina ją pasirengti. Joje turėtų atsirasti visa tai, be ko nelabai įmanoma tvarkyti apskaitą įmonėje: turto nusidėvėjimo ir kitokie normatyvai, įvairios taikomos normos, grynųjų pinigų operacijų vykdymo taisyklės ir kt.

 ****

Kitos aktualios publikacijos:


• 
Darbuotojų, buvusių prastovoje dėl ekstremaliosios situacijos, kasmetinių atostogų trukmės nustatymas. Išsamiau apie tai skaitykite ČIA

 PADIDĖJUSI ATSAKOMYBĖ APSKAITOS SRITYJE kelia nerimą įmonių vadovams ir buhalteriams. Išsamiau apie tai skaitykite ČIA

• ANTROJO METŲ KETVIRČIO PAGRINDINIAI BUHALTERIO DARBAI: Nors pirmąjį metų ketvirtį buhalteriai atliko nemažai darbų, antrąjį ketvirtį taip pat teks daug nuveikti. Apžvelkime svarbiausius buhalterio darbus. Išsamiau apie tai skaitykite ČIA

 


Norėdami užsiprenumeruoti savaitraštį „Buhalterija“. Spauskite ČIA