Pačiolis

 
El. parduotuvė






  Kiekvienai buhalterijai – savaitraštis „Buhalterija“!

Savaitraštyje „Buhalterija: apskaitos ir mokesčių apžvalga“ nuolatos išsamiai aptariami ir išnagrinėjami visi svarbiausi buhalterių atliekami darbai vedant apskaitą bei apskaičiuojant mokesčius. Apžvelgiami visi su šiais darbais susiję pasikeitimai bei pateikiami praktiniai patarimai buhalteriams – ką, kada ir kaip geriau daryti, kad būtų išvengta klaidų. Norint šią informaciją žinoti, rekomenduojame savaitraštį užsiprenumeruoti. Plačiau apie savaitraštį – spauskite ČIA
 

Buhalterio pareiga ir galimybė reikalauti

DAUGIAU INFORMACIJOS


    



Auditorius Gintautas Deveikis
  Dabartinio Buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio 2 dalis skelbia, kad ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui. Kadangi buhalteris ūkines operacijas apskaitoje registruoja remdamasis apskaitos dokumentais, šis įpareigojimas jį aprūpinti reikiama informacija dažniausiai suprantamas kaip reikalavimas užtikrinti, kad buhalteris laiku gautų visus apskaitos dokumentus: PVM sąskaitas faktūras, kvitus, ataskaitas, aktus ir kitus dokumentus.

Dabartinio Buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio 2 dalis skelbia, kad ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui. Kadangi buhalteris ūkines operacijas apskaitoje registruoja remdamasis apskaitos dokumentais, šis įpareigojimas jį aprūpinti reikiama informacija dažniausiai suprantamas kaip reikalavimas užtikrinti, kad buhalteris laiku gautų visus apskaitos dokumentus: PVM sąskaitas faktūras, kvitus, ataskaitas, aktus ir kitus dokumentus.

     Naujajame Finansinės apskaitos įstatyme analogiškas reikalavimas suformuluotas kitaip: ūkio subjekto vadovas, organizuodamas apskaitą, užtikrina, kad apskaitą tvarkančiam asmeniui būtų laiku pateikta teisinga, tiksli, išsami informacija apie ūkines operacijas ir apie turto ir įsipareigojimų vertės nustatymui taikytinas prielaidas. Vadinasi, nuo šiol įmonės vadovas neturėtų apsiriboti vien tuo, kad apskaitos dokumentai būtų laiku pateikti buhalteriui, – įstatymo jis yra įpareigotas užtikrinti, kad apskaitą tvarkančiam asmeniui būtų teikiama daugiau informacijos. Kokia tai informacija ir kokių papildomų dokumentų iš vadovo nuo šiol reikės reikalauti?

     Pagal Verslo apskaitos standartus, tiek pradinės turto vertės nustatymas, tiek nusidėvėjimo normatyvo parinkimas, tiek ir turto galimo nuvertėjimo apskaičiavimas bei kiti koregavimai tiesiogiai susiję su įvairiomis prielaidomis. Pavyzdžiui, planuojama turto naudojimo trukme ir būdu, siekiu padidinti gamybinius pajėgumus ar atnaujinti turimą įrangą. Bet kurios iš tokių prielaidų pasikeitimas gali daryti reikšmingą įtaką ir turto ar įsipareigojimų vertei, o kartu – pajamų ir sąnaudų sumoms, todėl buhalterijai itin svarbu gauti tokią informaciją. Žinoma, šis poreikis nėra naujas, mat buhalteriui analogiškų duomenų visada reikėjo. Tačiau dabartiniame Buhalterinės apskaitos įstatyme įpareigojimas teikti tokią informaciją nebuvo aiškiai įvardytas. Dabar reikalavimas yra, bet aiškumo, kaip reikės tai įgyvendinti praktiškai, nepadaugėjo. Didžiausia problema, kad buhalteriui gali būti svarbi labai įvairi informacija, todėl iš anksto ją apibrėžti ir numatyti dokumentus, kuriuos kažkas turės pateikti buhalterijai, neįmanoma. Juo labiau kad tuose dokumentuose gali būti ir komercinę paslaptį sudarančios informacijos. Panagrinėkime keletą galimų atvejų.


Papildoma informacija ir dokumentai, kurie gali būti svarbūs buhalteriui
 
     1. Tarkime, įmonė reikalauja iš savo skolininko sumokėti sutartyje numatytus delspinigius ir jam periodiškai siunčia sąskaitas su apskaičiuotais delspinigiais. Ar išrašius tokią sąskaitą reikia šią sumą pripažinti pajamomis? Viskas priklauso nuo pinigų gavimo tikimybės. Jeigu tokia tikimybė didelė, pajamos pripažįstamos, jeigu tikimybė maža – pajamų pripažinimas atidedamas iki faktiško pinigų gavimo. Iš to kyla klausimas: kokios informacijos ar dokumento buhalteriui reikia, kad jis galėtų įvertinti pinigų gavimo tikimybę? Vieno atsakymo nėra. Pavyzdžiui, jeigu įmonė su skolininku pasirašo atskirą susitarimą ir jame numato galutinę delspinigių sumą, tai būtų svarbus argumentas pajamoms pripažinti nelaukiant pinigų gavimo. Jeigu įmonė jau turėjo sėkmingų analogiškų ginčų, buvusi patirtis taip pat yra svarbus argumentas. Ieškinio teismui dėl delspinigių pateikimas ar skolų išieškotojų pasitelkimas taip pat vertintini kaip svarbi aplinkybė, liudijanti, kad įmonė nusiteikusi išsireikalauti pinigus. Buhalteriui svarbu žinoti ir sekti ginčo eigą, gauti įvairių su skolininku sudarytų susitarimų, taikos sutarties kopijas, ginče dalyvaujančių teisininkų vertinimus. Nesant tokios informacijos, pajamų pripažinimas bus atidėtas tol, kol pinigai nebus gauti.
 

     2. Įmonės valdyba ar akcininkai priėmė sprendimą išplėsti gamybinius pajėgumus pastatydama naują gamyklą. Nuo tokio projekto pradžios visos tiesioginės jo vykdymo išlaidos turėtų būti įskaičiuotos į naujos gamyklos savikainą. Buhalterijai svarbu laiku sužinoti apie priimtą sprendimą, kad galėtų teisingai priskirti išlaidas projektui.

     Galima ir atvirkščia situacija, kai nusprendžiama įšaldyti jau pradėtą projektą. Pavyzdžiui, dėl pakitusios geopolitinės situacijos, siekio pasitraukti iš kokios nors rinkos ar pakeisti veiklos pobūdį. Jeigu įmonė turi šiam projektui vykdyti skirto ilgalaikio turto, projekto įšaldymas gali reikšti jo nuvertėjimą arba bent jau perklasifikavimą iš ilgalaikio turto į trumpalaikį. Šiuo atveju buhalteriui būtų svarbu gauti valdybos ar visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą ar bent jau jo išrašą.


     3. Transporto įmonės valdyba nusprendė per keletą ateinančių metų atnaujinti turimą automobilių parką, pereidama prie mažiau taršių automobilių. Jeigu toks sprendimas reiškia, kad turimi automobiliai bus eksploatuojami trumpiau nei planuota, dėl to reikės koreguoti nusidėvėjimo normatyvą ir likvidacinę automobilių vertę. Tai taip pat reiškia, kad buhalteriui šis sprendimas yra svarbus ir jis turi apie tai sužinoti.


     4. Įmonė dalyvauja teisminiame ginče dėl galimo sutarties pažeidimo. Jeigu tai pasitvirtins, įmonei teks mokėti sutartyje numatytas sankcijas. Pajamų ir sąnaudų kaupimo principas įpareigoja sankcijų sąnaudas (ir atitinkamą įsipareigojimą) pripažinti tą laikotarpį, kai buvo pažeista sutartis, bet ne tada, kai teismas priims įmonei nepalankų sprendimą. Ginčo pradžioje dažniausiai neaiški jo baigtis, todėl niekas neskuba pripažinti delspinigių sąnaudų. Laikui bėgant, daug kas paaiškėja, todėl gali atsirasti pakankamas pagrindas pripažinti sąnaudas nelaukiant galutinio teismo sprendimo. Deja, sunku įvardyti dokumentą ar informaciją, kuria remdamasis buhalteris turėtų apsispręsti, tad lieka vienintelis kelias – domėtis ginčo eiga. Nauja įstatymo formuluotė galėtų tapti pagrindu reikalauti tokios informacijos.
 

     5. Įmonės vadovas pasirašė garantinį raštą, kuriuo įsipareigojo padengti vienos iš susijusių įmonių paskolą, jeigu ji negalėtų pati jos grąžinti. Kol įmonė, už kurią garantuojama, yra moki, garantiją suteikusiai įmonei jokių prievolių ir įsipareigojimų neatsiranda, tad įrašų apskaitoje atlikti nereikės. Vis dėlto garantinio rašto išdavimas įmonei reiškia neapibrėžtąjį (potencialų) įsipareigojimą, kurio sumą reikia atskleisti aiškinamajame rašte. Buhalteris turėtų gauti visų įmonės vardu išrašytų garantinių raštų kopijas.
 
     Apibendrinant galima teigti, kad buhalteriui gali būti svarbūs ne tik valdybos ir akcininkų susirinkimo protokolai, įvairūs susitarimai, išduoti garantiniai raštai ar vekseliai, bet ir kita informacija, kurios net neįmanoma iš anksto apibrėžti. Pavyzdžiui, galimybė darbuotojams tarnybinius automobilius ar kitą turtą naudoti savo asmeninėms reikmėms reiškia prievolę jiems apskaičiuoti pajamas natūra; informacija apie įmonės vadovų ir savininkų giminystės ryšius būtina norint nustatyti asocijuotus asmenis; įmonės numatomų vykdyti konkursų, loterijų ir panašių rinkodaros priemonių sąlygos yra svarbios norint teisingai apmokestinti suteiktus prizus ar dovanas. Šį galimų poreikių sąrašą dar galima tęsti. Vadinasi, vienintelis kelias buhalteriui gauti jam reikiamą informaciją – galimybė susipažinti su įmonės sudaromomis sutartimis ir kitais susitarimais, valdybos ir kitų įmonės valdymo organų priimtais sprendimais, taip pat galimybė dalyvauti įmonės valdyme. Kiek tai realu, turbūt labiausiai priklauso nuo kiekvienos įmonės ir joje susiformavusios darbo kultūros, nuo vyr. buhalterio formalaus ir neformalaus statuso. Bet kokiu atveju aptartieji pavyzdžiai galėtų pagelbėti pokalbyje su vadovu, nes tik retas jų supranta buhalterinės apskaitos tvarkymo ir mokesčių apskaičiavimo reikalavimus. Tampa svarbu išaiškinti vadovui, kad teisingam apskaitos tvarkymui ir mokesčių apskaičiavimui reikia kur kas daugiau informacijos nei parašyta PVM sąskaitose faktūrose. Buhalteris negali būti pasyvus stebėtojas, nes įstatyme įvardijama, kad jis atsakingas už tinkamą apskaitos tvarkymą.
 
Ką reiškia laiku?
 
     Dar vienas svarbus nagrinėjamo įpareigojimo aspektas, kad vadovas turi užtikrinti ne tik aptartos informacijos pateikimą buhalteriui, bet ir tai, kad pastarasis būtų informuotas laiku. Šiuo metu sąvoka „laiku“ reiškia net keturių mėnesių laikotarpį nuo ūkinės operacijos atlikimo dienos: per tiek laiko pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą ūkinė operacija turi būti užregistruota apskaitoje. Suprantama, joks buhalteris tiek ilgai nelaikys ant stalo padėtos sąskaitos faktūros – ją užregistruos per dieną ar dvi. Vis dėlto didžiausia problema yra ne ta, per kiek laiko buhalteris užregistruoja ūkinę operaciją, o laikas, per kurį apskaitos dokumentas patenka buhalteriui. Pasitaiko, kai ir šių keturių mėnesių neužtenka. Tokiu atveju tarsi galima teigti, kad vadovas nesugebėjo įgyvendinti jam tekusios prievolės laiku pateikti buhalteriui reikiamus dokumentus. Bet jeigu dėl to valstybinės institucijos nepradeda tyrimo, išvada apie neįvykdytą vadovo pareigą nieko nereiškia – spręsti kilusias problemas tenka buhalteriui, o ne vadovui... Tiek sprendžiant klausimą, kaip registruoti ūkinę operaciją atgaline data, tiek ir teikiant paaiškinimą kontrolės institucijoms... Tokiais atvejais vadovas įprastai „nusiplauna rankas“.

     Įsigaliojus Finansinės apskaitos įstatymui, buhalterio vaidmuo tampa gerokai svarbesnis ir atsakingesnis, nes būtent buhalteris pagal naująjį įstatymą yra atsakingas už visą apskaitos tvarkymą. Vadinasi, pavėluotai registruojamos operacijos ir faktiškai, ir formaliai yra jo rūpestis ir atsakomybė. Nebent to priežastis – pavėluotai gautos sąskaitos. Vis dėlto ir šiuo atveju buhalteris nebegali likti pasyviu stebėtoju, nes tai daro tiesioginę įtaką sričiai, už kurią jis atsakingas. Kitaip tariant, jeigu sąskaitų ar kitos informacijos vėlavimas tampa ne pavieniais atvejais, o norma, buhalteris, būdamas atsakingas specialistas, kuriam rūpi (bent jau turi rūpėti!) jo atliekamo darbo kokybė, turi imtis veiksmų sprendžiant problemą. Pavyzdžiui, parengti ir su vadovu suderinti tvarką, kuri užtikrintų, kad reikiami dokumentai jį pasiektų laiku. Arba bent jau informuoti vadovą, kad dėl tokių atvejų jis negali tinkamai atlikti savo pareigų – tinkamai ir teisingai tvarkyti buhalterinės apskaitos, nes taip pažeidžiami įstatymo reikalavimai.

     Pabaigai dar viena liūdna naujiena – pamirškime tą anksčiau buvusį 4 mėnesių laikotarpį. Pagal Finansinės apskaitos įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, ūkines operacijas reikalaujama užregistruoti ne vėliau kaip iki ataskaitų parengimo dienos. Kitaip tariant, jeigu ūkinė operacija daro įtaką PVM sumai ar atskaitai, ją reikia užregistruoti iki PVM deklaracijos parengimo dienos – iki sekančio mėnesio 25 dienos! Galime pasiguosti nebent tuo, kad ankstesniuose pavyzdžiuose nagrinėtais atvejais atliekami koregavimai nedaro įtakos PVM sumai, – jie svarbūs tik metinėms finansinėms ataskaitoms, todėl tokioms operacijoms bus taikomas kitas terminas – iki metinių finansinių ataskaitų parengimo dienos. Primintina, kad pagal Akcinių bendrovių įstatymą, finansines ataskaitas privalu parengti ir patvirtinti per keturis mėnesius nuo finansinių metų pabaigos.
 
***

Kitos aktualios publikacijos:

 


 Vidaus tvarkos dėl apskaitos tvarkymo – RENGTI AR NERENGTI. Išsamiau apie tai skaitykite ČIA

                                                                           ***

 ANTROJO METŲ KETVIRČIO PAGRINDINIAI BUHALTERIO DARBAI: Nors pirmąjį metų ketvirtį buhalteriai atliko nemažai darbų, antrąjį ketvirtį taip pat teks daug nuveikti. Apžvelkime svarbiausius buhalterio darbus. Išsamiau apie tai skaitykite ČIA

***

 Vienkartinių išmokų įskaitymas į vidutinį darbo užmokestį. Išsamiau apie tai skaitykite ČIA

***

 Neatsakinga valdžia atsakomybę perkelia ant įmonių pečių. Laikas ruoštis pavojingiems netikėtumams! Išsamiau apie tai skaitykite ČIA

 ***

 Buhalterių pareigų ir atsakomybės pokyčiai nuo gegužės 1 d. Ar įmanoma jiems pasirengti? Išsamiau apie tai skaitykite ČIA

***

 BUHALTERINĖS APSKAITOS REFORMA – rimtas išbandymas apskaitos darbuotojams. KĄ DABAR DARYTI? Išsamiau apie tai skaitykite ČIA

***

• Ūkinių operacijų registravimo ir vertinimo tvarka. Išsamiau apie tai skaitykite ČIA

 

 

Kviečiame visus buhalterius į „Pačiolio“ didįjį seminarą „BUHALTERINĖS APSKAITOS REFORMA – pokyčiai, kuriems reikia pasirengti. Visi aktualūs apskaitos ir mokesčių klausimai“. 

Daugiau informacijos.
SPAUSKITE ČIA


Norėdami užsiprenumeruoti savaitraštį „Buhalterija“. Spauskite ČIA