Pačiolis

 
El. parduotuvė




 
Kiekvienai buhalterijai – savaitraštis „Buhalterija“!

Savaitraštyje „Buhalterija: apskaitos ir mokesčių apžvalga“ nuolatos išsamiai aptariami ir išnagrinėjami visi svarbiausi buhalterių atliekami darbai vedant apskaitą bei apskaičiuojant mokesčius. Apžvelgiami visi su šiais darbais susiję pasikeitimai bei pateikiami praktiniai patarimai buhalteriams – ką, kada ir kaip geriau daryti, kad būtų išvengta klaidų. Norint šią informaciją žinoti, rekomenduojame savaitraštį užsiprenumeruoti. Plačiau apie savaitraštį – spauskite ČIA



Apskaitos reforma – laisvė ir didesnė atsakomybė įmonei


 

Marina Guptor Mokesčių konsultantė

 

   

Apskaitos reforma 2022 metais buvo laukiama, tačiau ar ji pateisino lūkesčius? Turbūt kažkam pasiteisino, bet panašu, kad daugumai buhalterių darbo tik padaugėjo: reikės ne tik prisitaikyti prie naujų reikalavimų, bet ir atlikti nemažai „namų darbų“ – teks parengti vidaus tvarkas. Deja, viešojoje erdvėje reformos gairės aktyviai nepristatytos, nebuvo konsultuojamasi su buhalteriais, tiesiog kaip visada – „nuleista iš viršaus“. Tiesa, buvo kalbama, kad sumažės administracinė našta, įmonėms bus paprasčiau tvarkyti apskaitą ir pan. Vis dėlto lazda turi du galus – laisvė visada reiškia ir didesnę atsakomybę tiek pačiai įmonei, tiek apskaitą tvarkantiems specialistams.

 Reformos yra neišvengiamas dalykas, kai esama tvarka jau nebetenkina. Apie apskaitos pertvarką buvo kalbama seniai, tačiau veiksmų imtasi tik pastaraisiais metais. Suprantama, bet kurios reformos tikslas yra efektyvumas. Šiuo atveju siekiama pagerinti finansinių ataskaitų kokybę, nes kelerių metų tyrimai patvirtina, kad ji yra nepakankamai gera. Vis dėlto ką šie pokyčiai reiškia praktikams – apskaitą tvarkantiems asmenims ir pačioms įmonėms?

Finansinė ar mokesčių apskaita?

Pagrindinis reformos teisės aktas – LR finansinės apskaitos įstatymas (FAĮ), kuris įsigaliojo nuo šių metų gegužės 1 dienos. Vienas pagrindinių dalykų, atsiradusių naujame įstatyme, – sąsajos su mokesčių apskaita ir i.MAS. Naujasis FAĮ aiškiau įvardija mokesčių teisės aktų poreikį. Tai logiška, nes įmonės patikrinimo metu jau seniai teikia finansinės apskaitos duomenis mokesčių administratoriui.

Finansinė apskaita apima ir mokesčių apskaitą

FAĮ 2 straipsnyje, kuriame atskleidžiamos įstatymo sąvokos, nurodyta, kad

finansinė apskaita (apskaita) – ūkinių operacijų pagrindimo, vertinimo, registravimo sistema, skirta gauti finansinei informacijai, reikalingai finansinių ataskaitų rinkiniui (finansinės ataskaitos), mokesčių deklaracijoms ir kitoms ataskaitoms, kuriose pateikiama finansinė informacija (toliau kartu – ataskaitos), parengti ir (arba) informacijos vartotojų ekonominiams sprendimams priimti.

Nors atskiruose mokesčių įstatymuose jau seniai buvo nurodyta, kad įmonė turi tvarkyti apskaitą taip, kad būtų galima ir apskaičiuoti mokesčius, dabar ši nuostata įtvirtinta ir FAĮ.

i.MAS privaloma visiems

FAĮ 9 straipsnis nurodo, kad subjektai, kurie apskaitą tvarko apskaitos informacinėse sistemose, savo apskaitos duomenis turi teikti į valstybės informacinę sistemą (i.MAS) standartinėje apskaitos duomenų rinkmenoje, o įmonės vadovas turi taip organizuoti apskaitą, kad užtikrintų tinkamą šių duomenų teikimą.

Vadinasi, beveik visos įmonės turi pritaikyti savo apskaitos sistemas, kad būtų galimybė teikti duomenis i.MAS pagal patvirtiną techninę specifikaciją.

Apskaitos dokumentų rekvizitai pagal mokesčių reikalavimus

FAĮ 7 straipsnis reikalauja, kad apskaitos dokumente, kuriuo pagrindžiama tarp dviejų arba daugiau subjektų, taip pat tarp subjekto ir ekonominės veiklos nevykdančio fizinio asmens įvykusi ūkinė operacija, nurodoma ir kita informacija, nustatyta mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose teisės aktuose. Mokesčiams apskaičiuoti naudojamiems apskaitos dokumentams taikomus reikalavimus nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Kadangi dauguma įmonės apskaitos dokumentų naudojama mokesčiams apskaičiuoti, svarbu atlikti mokesčių teisės aktų reviziją ir pasitikrinti, ar visi rekvizitai (tiksliau – privaloma informacija) yra nurodyti įmonės naudojamuose apskaitos dokumentuose.

Nors ir anksčiau buvo reikalaujama, kad tiek apskaitos duomenys, tiek apskaitos dokumentai atitiktų mokesčių teisės aktų reikalavimus, dabar tai įrašyta pačiame FAĮ, o tai reiškia, kad visoms įmonėms laikas atlikti savo sistemų ir dokumentų inventorizaciją, įsitikinant, kad nustatyti reikalavimai iš tiesų tenkinami.

 
Kas turi atlikti namų darbus: vadovas ar buhalteris?


Naujovė, atsiradusi FAĮ, yra vidaus kontrolės sąvoka ir jos atskleidimas. Kiekviena įmonė, kuri taiko FAĮ (o tai dauguma įmonių), privalo turėti vidaus kontrolės sistemą.

Vidaus kontrolė – visuma subjekto nusistatytų kontrolės priemonių, kuriomis užtikrinamas bent šių apskaitai keliamų reikalavimų laikymasis:

1) laiku ir teisingai parengti apskaitos dokumentus;

2) laiku ir teisingai užregistruoti ūkines operacijas;

3) apsaugoti prieigas prie apskaitos informacinių sistemų ir apskaitos registrų;

4) faktiniais turto ir įsipareigojimų likučiais pagrįsti apskaitos registrų duomenis;

5) saugoti apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus, o juos praradus arba sugadinus – atkurti.

 

Be abejo, už įmonės vidaus kontrolės sistemos organizavimą atsako įmonės vadovas. FAĮ 13 straipsnis nustato, kad vadovas organizuoja subjekto apskaitą:

1) parenka apskaitą tvarkantį asmenį, išskyrus atvejus, kai tokia teisė įstatymuose, reglamentuojančiuose subjekto veiklą, nustatyta kitiems subjekto valdymo organams;

2) užtikrina, kad apskaitą tvarkančiam asmeniui būtų laiku pateikta teisinga, tiksli, išsami informacija apie ūkines operacijas ir apie turto ir įsipareigojimų vertės nustatymui taikytinas prielaidas;

3) nustato ūkinių operacijų registravimo ir vertinimo tvarką;

4) nustato vidaus kontrolės priemones ir užtikrina jų taikymą;

5) užtikrina, kad, keičiantis apskaitą tvarkančiam asmeniui arba subjekto vadovui, apskaitos dokumentai, apskaitos registrai ir kita apskaitai tvarkyti reikalinga informacija būtų laiku perduoti kitam apskaitą tvarkančiam asmeniui arba subjekto vadovui;

6) užtikrina galimybę pagal šio įstatymo 9 straipsnį apskaitos duomenis į valstybės informacinę sistemą (i.MAS) teikti standartinėje apskaitos duomenų rinkmenoje;

7) užtikrina finansinės informacijos ir informacijos apie nustatytas vidaus kontrolės priemones teikimą vidaus ir išorės informacijos vartotojams, teisės aktų nustatyta tvarka turintiems teisę ją gauti.

Tiesa, iš patirties žinoma, kad greičiausiai šis darbas bus pavestas vyr. buhalteriui (dabar – apskaitą tvarkančiam asmeniui), nors pačiame įstatyme nurodyta, kad apskaitą tvarkantys asmenys tik registruoja ūkines operacijas ir, keičiantis apskaitą tvarkančiam asmeniui, laiku perduoda apskaitos dokumentus, apskaitos registrus ir kitą apskaitai tvarkyti reikalingą informaciją subjekto vadovui arba jo nurodytam asmeniui. Abejotina, kad įmonių vadovai mes visus reikalus, susijusius su verslo organizavimu, ir pradės tvarkyti vidaus kontrolės ir apskaitos sistemas, nes ši užduotis, be kitų einamųjų darbų, visada tenka buhalteriui.

 
Nauja reforma – sena atsakomybė

 
Kalbant apie atsakomybę, susijusią su finansine apskaita (kuri dabar jau apima ir mokesčius), pabrėžtina, kad atsakomybė už mokesčių teisės aktų pažeidimus buvo ir anksčiau, tačiau naujame kontekste verta prisiminti, kad nuobaudos, kurių yra išties daug, numatytos ne viename teisės akte.

  Administracinė atsakomybė

  LR administracinių nusižengimų kodeksas turi net visą tam skirtą skyrių XV „Administraciniai nusižengimai, susiję su prekyba, finansų sistema ir oficialiąja statistika“. Jau nuo 2019 metų stebima baudų didėjimo tendencija, o įsigaliojus naujam FAĮ, įsigaliojo ir naujos redakcijos 205 straipsnis, kuris dabar vadinasi „Finansinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas“. Nuobaudų dydžiai nepasikeitė: nuo įspėjimo iki 6 000 eurų. Be to, minėtas straipsnis papildytas 7 dalimi, kuri nustato, kad bendrų viešojo sektoriaus veiklos valdymo informacinių sistemų naudojimo reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą nuo šešiasdešimt iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.

  Baudžiamoji atsakomybė

LR baudžiamasis kodeksas taip pat turi atskirą XXXII skyrių „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai finansų sistemai“, kurio 222 straipsnis išdėstytas nauja redakciją. Tiesa, pasikeitė tik pavadinimas (dabar straipsnis vadinasi „Apgaulingas finansinės apskaitos tvarkymas ir (arba) organizavimas“), o baudos dydis liko tas pats – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

 Patikimas mokesčių mokėtojas

Reikia nepamiršti dar vienos atsakomybės formos, kuri numatyta LR mokesčių administravimo įstatyme, – įmonės pripažinimas neatitinkančios minimalių patikimo mokesčio mokėtojo kriterijų. Nuo šių metų balandžio mėnesio įsigaliojo nauja 401 straipsnio 4 dalies redakcija.

LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKESČIŲ ADMINISTRAVIMO

ĮSTATYMAS

2004 m. balandžio 13 d. Nr. IX-2112

Vilnius

 

<…>

401 straipsnis. Minimalūs patikimo mokesčių mokėtojo kriterijai

1. Laikoma, kad mokesčių mokėtojas – juridinis asmuo arba individualia veikla užsiimantis fizinis asmuo – atitinka minimalius patikimo mokesčių mokėtojo kriterijus, kai:

1) juridiniam asmeniui arba individualia veikla užsiimančiam fiziniam asmeniui per paskutinius trejus metus iki jo vertinimo dienos įsigaliojusiu sprendimu pagal šį Įstatymą ar specialiuosius mokesčių įstatymus nebuvo skirta bauda už pajamų neįtraukimą į apskaitą, įsigaliojusiu sprendimu nebuvo skirta bauda už į buhalterinę apskaitą neįtraukto darbo užmokesčio mokėjimą, įsigaliojusiu sprendimu nebuvo skirta bauda už nepagrįstą pridėtinės vertės mokesčio atskaitą ir leidžiamų atskaitymų didinimą dėl į buhalterinę apskaitą įtrauktų apskaitos dokumentų, kuriuose įformintos tikrovėje nevykdytos arba kitomis, negu nurodyta, sąlygomis vykdytos ūkinės operacijos, įsigaliojusiu sprendimu nebuvo skirta bauda už juridinio asmens vadovo ar kitų atsakingų asmenų arba individualia veikla užsiimančio asmens privačių poreikių tenkinimą juridinio asmens lėšomis arba su individualia veikla susijusiomis lėšomis, įsigaliojusiu sprendimu nebuvo skirta bauda už paramos panaudojimą ne pagal paskirtį ir dėl bent vieno iš padarytų šių pažeidimų nebuvo apskaičiuota daugiau kaip 15 000 eurų mokesčių ir

2) juridinis asmuo arba individualia veikla užsiimantis fizinis asmuo per paskutinius trejus metus iki jo vertinimo dienos pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymą įsigaliojusiu sprendimu nebuvo baustas už nelegalų darbą, ir

3) juridinis asmuo ir (ar) jo vadovas arba individualia veikla užsiimantis asmuo per paskutinius trejus metus iki jo vertinimo dienos priimtu ir įsigaliojusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu nebuvo nuteistas už sukčiavimą, neteisėtą praturtėjimą, nusikalstamą veiką ekonomikai ir verslo tvarkai, nusikalstamą veiką finansų sistemai, ir  (galioja nuo 2019 01 01, papildyta 2018 06 28 LR įstat. Nr. XIII-1329)

4) juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui arba individualia veikla užsiimančiam asmeniui per paskutinius vienus metus iki jo vertinimo dienos nebuvo paskirta 1 500 eurų ar didesnė bauda už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95, 99, 127, 132, 134, 137, 142, 143, 150, 151, 158, 159, 160, 161, 162, 163, 164, 165, 166, 167, 168, 169, 170, 171, 172, 173, 174, 176, 187, 188, 1881, 189, 190, 191, 192, 193, 195, 198, 205, 207, 208, 209, 210, 211, 212, 213, 214, 215, 218, 223, 3621, 505, 546 straipsniuose, ir (ar) jam nebuvo paskirta bauda už šiame punkte nurodytuose Administracinių nusižengimų kodekso straipsniuose numatytą administracinį nusižengimą, padarytą pakartotinai. Šiame punkte pakartotinis administracinis nusižengimas suprantamas taip, kaip tai nustatyta Administracinių nusižengimų kodekso 40 straipsnyje.(neįsigaliojo nuo 2022 01 01 pagal 2021 06 29 LR įstat. Nr. XIV-465, panaikinta 2021 12 23 LR įstat. Nr. XIV-861)

4) juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui arba individualia veikla užsiimančiam asmeniui per paskutinius vienus metus iki jo vertinimo dienos nebuvo paskirta 1 500 eurų ar didesnė bauda už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95, 961, 99, 127, 132, 134, 137, 142, 143, 150, 151, 158, 159, 160, 161, 162, 163, 164, 165, 166, 167, 168, 169, 170, 171, 172, 173, 174, 176, 187, 188, 1881, 189, 190, 191, 192, 193, 195, 198, 205, 207, 208, 209, 210, 211, 212, 213, 214, 215, 218, 223, 3621, 505, 546 straipsniuose, ir (ar) jam nebuvo paskirta bauda už šiame punkte nurodytuose Administracinių nusižengimų kodekso straipsniuose numatytą administracinį nusižengimą, padarytą pakartotinai. Šiame punkte pakartotinis administracinis nusižengimas suprantamas taip, kaip tai nustatyta Administracinių nusižengimų kodekso 40 straipsnyje. (galioja nuo 2022 04 01 pagal 2021 12 23 LR įstat. Nr. XIV-861)

<...>

Dokumentą rasite „Pačiolio“ elektroniniuose norminių aktų sąvaduose. Mokesčių administravimas. I skyrius. Mokesčių administravimo įstatymas.

Sąvadų LOGO

 Į minėtą straipsnį įtraukti du nauji Administracinių nusižengimų kodekso straipsniai: 961 „Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme nustatytų skaidriai dirbančių asmenų identifikavimo reikalavimų pažeidimas“ ir 1881 „Informacijos apie praneštinus tarpvalstybinius susitarimus pateikimo mokesčių administratoriui tvarkos pažeidimas“. Trumpiau tariant, atsirado daugiau pagrindų, už kuriuos įmonė gali netekti patikimo mokesčio mokėtojo statuso.

Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija

LR pinigų plovimo ir teroristų finansavimo įstatymas taip pat taikomas buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančioms įmonėms ir šias paslaugas savarankiškai teikiantiems asmenims, taip pat asmenims, kurie, vykdydami savo pagrindinę verslo arba profesinę veiklą, įsipareigoja tiesiogiai arba per kitus asmenis, su kuriais tas kitas asmuo yra susijęs, teikti materialinę pagalbą, paramą ar patarimus mokesčių klausimais. Vadinasi, šie asmenys taip pat atsakingi už šio įstatymo reikalavimų vykdymą.

Išvardinome toli gražu ne visas sritis, su kuriomis susiduria įmonės, pavyzdžiui, dar yra darbo teisė, valstybinis socialinis draudimas ir kitos. Akivaizdu, kad įmonių atsakomybė tikrai labai plati, o dažnai nei įmonės vadovas, nei buhalteris net nenumano, kokia atsakomybė ir kokiame teisės akte nustatyta.

Apibendrinant galima pasakyti, kad naujos reformos siunčiama žinutė maždaug tokia: „tvarkykitės patys, kaip norite, bet nepamirškite apie atsakomybę“. Kadangi įmonės turi pačios organizuoti savo vidaus kontrolės sistemas ir tvarkas, kol kas neaišku, kaip jos bus vertinamos tikrintojų. Tai palanki terpė ginčyti įmonės nustatytas tvarkas, kaip neužtikrinančias teisės aktų reikalavimų. Vis dėlto norisi tikėti, kad tikrintojai netrukdys verslui, o įgyvendinama reforma padės paprasčiau administruoti prievoles valstybei.


Šaltinis: savaitraštis „Buhalterija“


• PADIDĖJUSI ATSAKOMYBĖ APSKAITOS SRITYJE kelia nerimą įmonių vadovams ir buhalteriams. Išsamiau apie tai skaitykite ČIA

• Vadovo ir buhalterio baudžiamosios atsakomybės santykis finansinės apskaitos srityje. Išsamiau apie tai skaitykite ČIA

• Darbuotojų, buvusių prastovoje dėl ekstremaliosios situacijos, kasmetinių atostogų trukmės nustatymas. Išsamiau apie tai skaitykite ČIA

***

   

Kviečiame visus buhalterius į „Pačiolio“ didįjį seminarą „NAUJOJO FINANSINĖS APSKAITOS ĮSTATYMO REIKALAVIMŲ PRAKTINIS ĮGYVENDINIMAS. Kiti aktualūs apskaitos ir mokesčių klausimai“

Daugiau informacijos.
 SPAUSKITE ČIA


Norėdami užsiprenumeruoti savaitraštį „Buhalterija“. Spauskite ČIA