2.1.1. Atvejai, kai privaloma pateikti metinę deklaraciją (FR0573 formą)

 

1 praktinė situacija

 

2017 m. įmonė gyventojams išmokėjo tokias išmokas:

– darbuotojams, nuolatiniams Lietuvos gyventojams, su darbo santykiais susijusias apmokestinamąsias pajamas (darbo užmokestį, atostoginius, ligos pašalpą už pirmąsias dvi ligos dienas),

– pirko projektavimo paslaugas iš individualią veiklą įregistravusio nuolatinio Lietuvos gyventojo, dirbančio įmonėje pagal darbo sutartį (įsigytos paslaugos nesusijusios su gyventojo atliekamomis darbo funkcijomis),

– darbuotojui įteikė prizą – 150 Eur vertės dovanų kuponą,

– akcininkui, nuolatiniam Lietuvos gyventojui, išmokėjo dividendus.

 

2017 m. metinės deklaracijos FR0573 formoje įmonė privalo deklaruoti visas išmokėtas išmokas:

– su darbo santykiais susijusias apmokestinamąsias pajamas (įskaitant įmonės lėšomis sumokėtas išmokas už pirmąsias dvi ligos dienas), kurias gavo kiekvienas darbuotojas (nuolatinis Lietuvos gyventojas), reikia deklaruoti FR0573A priede, nurodant kodą 01;

– individualią veiklą vykdančiam gyventojui, susijusiam su įmone darbo santykiais, išmokėtas pajamas už projektavimo darbus reikia deklaruoti FR0573A priede, nurodant kodą 93,

– darbuotojui įteikto prizo vertę, kuri pagal GPMĮ 17 str. 1 d. 39 punkto nuostatas priskiriama neapmokestinamosioms pajamoms, įmonė turi deklaruoti FR0573A priede, nurodydama kodą 07,

– išmokėtus dividendus įmonė turi deklaruoti FR0573A priede, nurodydama kodą 26.

 

2 praktinė situacija

 

Individuali įmonė neturi samdomų darbuotojų. 2017 metais nuolatiniam Lietuvos gyventojui įmonė išmokėjo autorinį atlyginimą už reklaminį straipsnį.

Įmonė privalo pateikti metinę deklaraciją (FR0573 formą) ir FR0573A priede turi deklaruoti išmokėtą autorinį atlyginimą bei išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį, nurodydama kodą 61.

 

3 praktinė situacija

 

Mažoji bendrija neturi samdomų darbuotojų. 2017 metais reklamos tikslais verslo partneriui ji įteikė dovaną, kurios vertė yra 150 Eur.

Įmonė privalo pateikti metinę deklaraciją (FR0573 formą) ir FR0573A priede turi deklaruoti įteiktos dovanos vertę bei apskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį, nurodydama kodą 46.

 

2.1.2 MB išmokų, išmokėtų MB nariui, nenuolatiniam Lietuvos gyventojui, deklaravimas

 

MB turi vieną narį, kuris yra nenuolatinis Lietuvos gyventojas (Italijos rezidentas). 2017 m. narys iš MB gavo 7000 Eur išmokų iš paskirstytojo pelno (dividendus) ir 2000 Eur už vadovavimą MB (pagal civilinę paslaugų sutartį, sudarytą pagal MBĮ 22 straipsnio nuostatas).

MB nario, nenuolatinio Lietuvos gyventojo, iš Lietuvoje įregistruotos MB gautos bet kokios rūšies pajamos, pagal GPMĮ 22 straipsnio nuostatas, priskiriamos A klasės pajamoms. Pajamos iš paskirstytojo pelno, vadovaujantis GPMĮ 2 str. 16 dalies ir 5 str. 4 dalies nuostatomis, priskiriamos MB nario A klasės apmokestinamosioms pajamoms, nuo kurių MB privalėjo išskaičiuoti ir į Lietuvos biudžetą sumokėti 15 proc. pajamų mokestį (Lietuvos ir Italijos DAIS 10 straipsnyje nustatytas toks pat pajamų mokesčio tarifas – 15 proc.).

Taigi, išmokėtus dividendus ir nuo jų išskaičiuotą pajamų mokestį MB turi deklaruoti priede U, nurodydama išmokos kodą 26.

MB nario, nenuolatinio Lietuvos gyventojo, pajamos už vadovavimą MB, gautos pagal paslaugų sutartį, nelaikomos Italijos rezidento pajamų mokesčio objektu ir neapmokestinamos pajamų mokesčiu Lietuvoje, tačiau tokią informaciją MB privalo nurodyti priede U, nurodydama išmokos kodą 70, ir U13 laukelyje turi įrašyti pajamų mokesčio tarifą – 0 proc.

Pažymėtina, kad bendromis sumomis Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos FR0572 formoje MB turėjo deklaruoti tik apmokestinamąsias A klasės išmokas, šiuo atveju – nenuolatiniam Lietuvos gyventojui išmokėtus dividendus. Tuo tarpu išmokų, kurios nelaikomos pajamų mokesčio objektu Lietuvoje (MB nario pajamų pagal civilinę sutartį), nereikėjo deklaruoti mėnesinėje deklaracijoje (FR0572).

 

2.1.3. Atvejai, kai nereikia teikti deklaracijos

 

1 praktinė situacija

 

UAB „A“ įregistruota 2017 m. lapkričio 29 dieną. Su darbuotojais darbo sutartys sudarytos 2017 m. gruodžio mėnesį. 2017 metais darbuotojams buvo apskaičiuotas darbo užmokestis už gruodžio mėn., bet išmokėtas tik 2018 m. sausio 4 dieną. 2017 m. A klasės išmokų nebuvo išmokėta.

Jeigu įmonė neišmokėjo jokių A klasės išmokų 2017 m., tuščios deklaracijos FR0573 teikti nereikia.

 

2 praktinė situacija

 

MB „X“ neturi pagal darbo sutartis samdomų darbuotojų – joje dirba mažosios bendrijos nariai. 2017 m. iš paskirstytojo pelno MB nariams, nuolatiniams Lietuvos gyventojams, išmokėtos B klasės pajamos.

Jeigu įmonė neišmokėjo jokių A klasės išmokų 2017 m., tuščios deklaracijos FR0573 teikti nereikia.

 

3 praktinė situacija

 

Įmonės veikla sustabdyta, 2017 m. įmonės vadovas išleistas nemokamų atostogų.

Jeigu įmonė neišmokėjo jokių A klasės išmokų 2017 m., tuščios deklaracijos FR0573 teikti nereikia.

 

1 praktinė situacija

 

2017 12 19 įmonė išmokėjo dainininkui 800 Eur už dalyvavimą (dainavimą) įmonės organizuotame viešame renginyje ir iš šio atlygio, pagal GPMĮ 2 str. 9 dalies nuostatas priskiriamo atlikėjo (dainininko) pajamoms (A klasės pajamos), išskaičiavo bei į biudžetą sumokėjo 15 proc. pajamų mokestį, t. y. išskaičiavo 120 Eur (800 x 15 proc.) ir atlikėjui išmokėjo 680 Eur (800 - 120).

Įmonė pateikė 2017 m. gruodžio mėnesio deklaraciją (FR0572 formą) 2018 m. sausio mėn., kurioje deklaravo per gruodžio mėnesį faktiškai išmokėtas išmokas atlikėjui: 21 laukelyje nurodė 800 Eur, o išskaičiuotą pajamų mokestį ‒ 120 Eur – 23 laukelyje.

2018 m. sausio mėnesį pastebėta, kad su įmone sudarytoje atlikėjo paslaugų sutartyje gyventojas (dainininkas) yra nurodęs, jog vykdo individualią atlikėjo paslaugų veiklą pagal pažymą. Individualios atlikėjo veiklos, vykdomos pagal pažymą, pajamos apmokestinamos taikant GPMĮ 6 str. 3 dalyje nustatytą 5 proc. pajamų mokesčio tarifą.

Atsižvelgiant į tai, kad, pasibaigus kalendoriniams metams, negali būti tikslinamos mėnesinės deklaracijos (FR0572 forma) dėl per daug išskaičiuoto pajamų mokesčio, įmonė metinėje deklaracijoje (FR0573 formoje) turi deklaruoti išmokėtą išmoką, nurodydama kodą 95, ir išskaičiuotą pajamų mokesčio sumą.

Pateiktu atveju perskaičiuoti pajamų mokestį ir pajamų mokesčio permoką susigrąžinti iš biudžeto gali pats gyventojas (atlikėjas), pateikdamas Metinę pajamų deklaraciją (GPM308 forma).

 

2 praktinė situacija

 

2018 02 15 mokesčių administratoriui įmonė pateikė 2017 m. metinę deklaraciją (FR0573 formą).

Pastebėta, kad deklaracijoje nenurodytos apskaičiuotos „menamos palūkanos“ už suteiktą beprocentę paskolą įmonės akcininkui (ne darbuotojui), nuolatiniam Lietuvos gyventojui, o nuo šių akcininko pajamų, gautų natūra, įmonės lėšomis sumokėtas pajamų mokestis. Šiuo atveju GPMĮ tikslais laikoma, kad gyventojas gauna ne palūkanas (B klasės pajamas), o pajamas natūra ‒ naudą, kai už gautą paskolą nemokamos palūkanos ir šios pajamos priskiriamos „kitoms su darbo santykiais nesusijusioms pajamoms“, nes akcininkas nėra šios įmonės darbuotojas.

Įmonė turi kuo greičiau patikslinti metinę deklaraciją (FR0573 formą), t. y. FR0573A priede turi deklaruoti „menamų palūkanų“ sumą, nurodydama kodą 70, ir privalo nurodyti į biudžetą įmonės lėšomis už gyventoją sumokėtą pajamų mokesčio sumą (įrašoma A17 laukelyje).

 

 

2018 metais, rengdama duomenis metinei deklaracijai FR0573 pildyti, įmonė pastebėjo, kad 2017 m. rugsėjo mėn. į apskaitą neįtraukta 2017 09 21 išmokėta 1200 Eur dydžio išmoka, išmokėta nuolatiniam Lietuvos gyventojui pagal autorinę sutartį (gyventojas neįregistravęs šios rūšies individualios veiklos). Išmokant autorinį atlyginimą, per klaidą nebuvo išskaičiuotas pajamų mokestis, todėl 180 Eur (1200 x 15 proc.) mokėtiną pajamų mokesčio sumą įmonė sumokėjo į biudžetą savo lėšomis.

Pastebėjus minėtą klaidą, nedeklaruotas apmokestinamąsias A klasės išmokas įmonė patikslino rugsėjo mėnesio deklaracijos FR0572 formoje, kurioje, be laiku deklaruotų išmokų (18–19 laukeliuose laiku deklaruoto darbo užmokesčio (1000 Eur) ir iš jo išskaičiuoto pajamų mokesčio (150 Eur) sumų), papildomai deklaravo ir faktiškai rugsėjo mėn. išmokėtą laiku nedeklaruotą A klasės išmoką: 21 laukelyje nurodė išmokėtą autorinį atlyginimą ‒ 1200 Eur, 23 laukelyje įrašė 180 Eur – nuo išmokėto autorinio atlyginimo apskaičiuotą pajamų mokesčio sumą (atskirai nenurodydama, iš kokių lėšų pajamų mokestis sumokėtas į biudžetą).

Pildant metinę deklaraciją (FR0573 formą), FR0537A priede nuo konkrečiam gyventojui 2017 m. išmokėto autorinio atlyginimo (įrašyto A10 laukelyje) išskaičiuota pajamų mokesčio suma įrašoma A12 laukelyje (pateiktu atveju įrašomas 0, nes įmonė pajamų mokesčio neišskaičiavo), o į biudžetą įmonės lėšomis už gyventoją sumokėta pajamų mokesčio suma įrašoma A17 laukelyje (pateiktu atveju A17 laukelyje įrašoma 180).

 

 

  Įmonė reklamos tikslais 2017 metais organizavo žaidimą. Išrinkti 3 laimėtojai, kuriems įteikti prizai:

1 vietos prizas ‒ kelionė, kurios vertė yra 350 Eur;

2 vietos prizas ‒ kelionė, kurios vertė yra 120 Eur;

3 vietos prizas ‒ nakvynė Klaipėdos viešbutyje, kurios vertė yra 90 Eur.

Laimėtojai yra nuolatiniai Lietuvos gyventojai, nesusiję darbo santykiais su įmone.

Metinėje A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos (FR0573) FR0573A priede turi būti deklaruojamas 1-osios vietos laimėtojo prizas, kurio vertė 350 Eur, ir tokios vertės prizas apmokestinamas pajamų mokesčiu (taip pat deklaruojamas mėnesinėje A klasės pajamų deklaracijoje FR0572).

2 ir 3 vietų prizai neapmokestinami ir nedeklaruojami.

Vadovaujantis GPMĮ 9 straipsnio nuostatomis, gyventojo pajamomis nepripažįstamos gautos iš asmens, nesusijusio su gyventoju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, nepiniginės dovanos ir laimėjimai (prizai), jeigu jų vertė neviršija 100 eurų. Pagal GPMĮ 17 str. 1 d. 39 p., ne darbuotojams įteikti prizai (ne pinigais) iki 200 Eur per kalendorinius metus, jeigu tas pats asmuo per metus gauna ne daugiau kaip 6 prizus, neapmokestinami pajamų mokesčiu. Metinės A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos FR0573 formos užpildymo ir teikimo taisyklių 1 priede nurodyta, kad tokie prizai nedeklaruojami.

 

 

Įmonės akcininkas, nuolatinis Lietuvos gyventojas, įdarbintas įmonės vadovu. Per 2017 metus jam buvo išmokėta:

‒ 8400 Eur darbo užmokesčio;

‒ 525 Eur dienpinigių, neapmokestinamų pajamų mokesčiu;

‒ 3600 Eur už patalpų nuomą;

‒ 2500 Eur dividendų.

  Pagal vadovo pasirašytą gyvybės draudimo sutartį, 2017 m. įmonė taip pat sumokėjo 800 Eur įmokų, o tokios sumokėtos įmokos darbuotojo naudai neapmokestinamos pajamų mokesčiu pagal GPMĮ 17 str. 1 d. 14 p.

   Metinėje A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijoje (FR0573) šios sumos deklaruojamos atskirose FR0573A priedo eilutėse:

a) apmokestinamos pajamos ir išskaičiuotas bei sumokėtas pajamų mokestis:

‒ 8400 Eur, nurodant kodą 01;

‒ 3600 Eur, nurodant kodą 23;

‒ 2500 Eur, nurodant kodą 26;

b) neapmokestinamosios pajamos:

‒ 525 Eur, nurodant kodą 05;

‒ 800 Eur, nurodant kodą 74.

Išmokos kodas pasirenkamas A7 laukelyje iš pateikto sąrašo.

 

 

2017 metais įmonė darbuotojui išmokėjo: darbo užmokestį ‒ 8400 Eur, ligos pašalpą už 2 darbo dienas ‒ 60 Eur, gimtadienio proga įteikė 100 Eur vertės dovanų kuponą. Pajamų mokesčio suma, išskaičiuota iš darbo užmokesčio ir ligos pašalpos, ‒ 1269 Eur, o nuo dovanos vertės įmonės lėšomis sumokėtas 15 Eur pajamų mokestis . NPD ir PNPD netaikomas.

Darbuotojui išmokėtos darbo užmokesčio pajamos, ligos pašalpa už pirmąsias 2 darbo dienas, dovanų kupono vertė deklaruojamos vienoje eilutėje (A10 laukelyje bendra suma), nes tokios išmokos priskiriamos su darbo santykiais susijusioms pajamoms (išmokos kodas 01).

Metinės deklaracijos FR0573A priede nurodoma:

A7 laukelyje ‒ išmokos kodas ‒ 01;

A8 laukelyje ‒ pritaikyta NPD suma ‒ 0,00 Eur;

A9 laukelyje ‒ pritaikyta PNPD suma ‒ 0,00 Eur;

A10 laukelyje ‒ išmokėtų apmokestinamųjų išmokų suma ‒ 8560,00 Eur (8400 + 60 + 100);

A11 laukelyje ‒ pajamų mokesčio tarifas ‒ 15;

A12 laukelyje ‒ išskaičiuota pajamų mokesčio suma ‒ 1269 Eur;

A13 laukelyje ‒ į biudžetą sumokėta pajamų mokesčio suma ‒ 1269 Eur;

A17 laukelyje ‒ į biudžetą įmonės lėšomis sumokėta pajamų mokesčio suma ‒ 15 Eur.

 

 

Įmonė išmokėjo darbuotojui 3720 Eur darbo užmokestį, kuriam, pagal pateiktą darbuotojo prašymą, taikomas neapmokestinamasis pajamų dydis (per metus NPD ‒ 3720 Eur), pajamų mokestis neišskaičiuotas. Be to, šiam darbuotojui išmokėta 70 Eur kompensaciją už kilnojamojo pobūdžio darbą, kuri priskiriama neapmokestinamosioms pajamoms pagal GPMĮ 17 str. 1 d. 5 punktą.

Darbuotojui išmokėtos išmokos turi būti deklaruotos skirtingose (dvejose) eilutėse, nes išmokėtos skirtingais išmokų kodais deklaruojamos išmokos:

1) darbo užmokestis deklaruojamas nurodant išmokos kodą 01 (svarbu: nors, pritaikius NPD, pajamų mokestis neišskaičiuotas, A11 laukelyje nurodomas 15 proc. pajamų mokesčio tarifas),

2) neapmokestinamosios kompensacijos už kilnojamojo pobūdžio darbą deklaruojamos nurodant išmokos kodą 06 (kai deklaruojamos neapmokestinamosios išmokos, A11 laukelyje nurodomas tarifas 0 proc.).

 

 

 

 

Darbuotojo mėnesio darbo užmokestis yra 330 Eur (dirba ne visą dieną), jam taikomas 330 Eur NPD, t. y. kas mėnesį pajamų mokestis neišskaičiuojamas. Darbuotojui nustatytas 0–25 proc. ribotas darbingumas, todėl pagal GPMĮ 20 str. 6 dalį gali būti taikomas 380 Eur dydžio mėnesio fiksuotas NPD.

 Per metus išmokėtas darbo užmokestis 3960 Eur, faktiškai pritaikytas NPD taip pat 3960 Eur (galėtų būti 2017 metais neapmokestinama pajamų dydžio 4560 Eur (380 x 12 mėn.) suma).

Darbuotojas rugpjūčio mėnesį sirgo ir iš „Sodros“ gavo 50 Eur ligos pašalpą, iš kurios buvo išskaičiuotas 7,50 Eur pajamų mokestis. Įmonė metų eigoje perskaičiavo pajamų mokestį, atsižvelgdama į darbuotojo darbo užmokesčio ir taikytino NPD sumas, ir grąžino darbuotojui „Sodros“ išskaičiuotą 7,50 Eur pajamų mokesčio sumą.

NPD ir neapmokestinamosios pajamos yra skirtingos sąvokos GPMĮ tikslais, todėl, pritaikius NPD, pajamų mokestis neišskaičiuotas, o pajamos laikomos apmokestinamosiomis.

Metinės deklaracijos FR0573A priede nurodoma:

A7 laukelyje ‒ pajamų rūšies kodas ‒ 01,

A8 laukelyje ‒ taikyta NPD suma ‒ 4010,00 Eur (3960 + 50),

A9 laukelyje ‒ taikyta PNPD suma ‒ 0,00 Eur,

A10 laukelyje ‒ išmokėtų apmokestinamųjų išmokų suma ‒ 3960 Eur (išmokėtas darbo užmokestis),

A11 laukelyje ‒ pajamų mokesčio tarifas ‒ 15,

A12 laukelyje ‒ iš darbuotojo išskaičiuota pajamų mokesčio suma (sumažinta darbuotojui grąžinto pajamų mokesčio suma), kuri pateiktu atveju įrašoma su minuso ženklu, t. y. -8 Eur (7,50 Eur apvalinami pagal bendrąją matematinę taisyklę),

A13 laukelyje ‒ į biudžetą sumokėta pajamų mokesčio suma ‒ 0 Eur.

 

 

2017 m. įmonė išmokėjo darbuotojui 14 000 Eur darbo užmokesčio ir iš šių pajamų išskaičiavo 2100 Eur (14000 x 15 proc.) pajamų mokesčio sumą. Įmonė šiam darbuotojui įteikė 200 Eur vertės dovanų kuponą Kalėdų proga ir iš pajamų natūra vertės, priskiriamos su darbo santykiais susijusioms pajamoms, apskaičiavo 30 Eur (200 x 15 proc.) pajamų mokestį, kurį į biudžetą už darbuotoją sumokėjo iš savo (t. y. įmonės) lėšų.

Metinės deklaracijos FR0573A priede nurodoma:

A7 laukelyje – pajamų rūšies kodas – 01,

A8 laukelyje ‒ taikyta NPD suma ‒ 0,00 Eur (kai mėnesio su darbo santykiais susijusios pajamos viršija 1000 Eur, kintamas NPD lygus nuliui),

A9 laukelyje ‒ taikyta PNPD suma ‒ 0,00 Eur,

A10 laukelyje ‒ išmokėtų apmokestinamųjų išmokų suma ‒ 14200,00 Eur (bendra darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusioms pajamoms priskirtos dovanos suma),

A11 laukelyje ‒ pajamų mokesčio tarifas ‒ 15,

A12 laukelyje ‒ išskaičiuota pajamų mokesčio suma ‒ 2100 Eur,

A13 laukelyje ‒ į biudžetą sumokėta pajamų mokesčio suma ‒ 2100 Eur (jeigu pajamų mokestis į biudžetą sumokėtas iki 2017-12-31),

A17 laukelyje ‒ į biudžetą įmonės lėšomis sumokėta pajamų mokesčio suma ‒ 30 Eur (A17 laukelyje įrašyta įmonės lėšomis sumokėta pajamų mokesčio suma nedeklaruojama (nepridedama) A12 ir A13 laukeliuose).

Jeigu darbdavio lėšomis sumokėtą pajamų mokesčio sumą darbuotojas grąžintų įmonei, įmonė privalėtų patikslinti deklaraciją FR0573 ir minėtos deklaracijos eilutės duomenis (palikdama visus paminėtus užpildytus laukelius) turėtų papildyti A18 laukelyje įrašydama gyventojo grąžintą 30 Eur pajamų mokesčio sumą.

 

2.1.12. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo A klasės išmokų deklaravimas

 

Lietuvos įmonė iš Suomijos įmonės nuomojasi du darbuotojus – Suomijos rezidentus, kad šie Suomijoje atstovautų Lietuvos įmonės interesams. Nors suomiai neįdarbinami Lietuvos įmonėje (Suomijos įmonei mokama už darbuotojų nuomą), tačiau ji už tokius darbuotojus moka papildomo savanoriško sveikatos draudimo įmokas.

Vadovaujantis GPMĮ 5 str. 4 dalies nuostatomis, Lietuvos įmonės lėšomis nenuolatinių Lietuvos gyventojų, kuriuos Lietuvos įmonė pagal su Suomijos įmone sudarytą sutartį nuomojasi darbui Suomijoje, naudai sumokėtos papildomo sveikatos draudimo įmokos (kurios pagal GPMĮ 2 str. 14 dalį laikomos pajamomis) nėra nenuolatinių Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektas Lietuvoje, tačiau tokios įmokos priskiriamos A klasės pajamoms ir turi būti deklaruojamos metinės deklaracijos FR0573U priede, nurodant pajamų rūšies kodą 70.

 

2.1.13. Nenuolatiniam Lietuvos gyventojui išmokėtų autorinių atlyginimų ir honorarų deklaravimas

 

Įmonė Vengrijos piliečiui 2017 metais išmokėjo 800 Eur autorinį atlyginimą už Lietuvoje skaitytą pranešimą ir papildomai pagal pateiktus dokumentus kompensavo šio gyventojo kelionės (lėktuvo bilietų – 100 Eur) išlaidas bei nakvynės viešbutyje Lietuvoje išlaidas (200 Eur).

Kitam Vengrijos piliečiui ši įmonė per 2017 metus išmokėjo 2000 Eur honorarą už įsigytas teises naudotis prekės ženklu.

Įmonė turi šių gyventojų rezidavimo vietą Vengrijoje patvirtinančias pažymas bei papildomus dokumentus (sutartis), kuriose yra visi deklaracijai FR0573 užpildyti būtini duomenys, identifikuojantys išmokas gavusius Vengrijos piliečius (jų asmens kodai, gyvenamųjų vietų adresai, gimimo datos ir pan.).

Nenuolatiniam Lietuvos gyventojui išmokėtą autorinį atlyginimą įmonė turi deklaruoti metinės deklaracijos FR0573U priede:

U4 (ir U4.1) laukeliuose reikia įrašyti Vengrijos piliečio asmens dokumento seriją ir numerį,

U5 laukelyje reikia nurodyti VU, t. y. išmoką gavusio gyventojo gyvenamosios vietos valstybės (Vengrijos) kodą,

U6 laukelyje – Vengrijos piliečio vardą ir pavardę,

U7 laukelyje – gyvenamosios vietos adresą užsienio valstybėje,

U8 laukelyje – Vengrijos valstybės suteiktą mokesčių mokėtojo kodą (laukelis gali būti nepildomas),

U9 laukelyje – savivaldybės kodą Lietuvoje: kadangi pateiktu atveju gyventojas neturi / neturėjo jokios gyvenamosios vietos Lietuvoje, įrašomas kodas tos savivaldybės, kurios teritorijoje yra įregistruota autorinį atlyginimą išmokėjusi įmonė;

U10 laukelyje nurodomas autorinio atlyginimo kodas 61,

U12 laukelyje – 800 Eur išmokėta suma (su gyventojo savarankiška veikla (pranešimo skaitymu) susijusių kelionės ir apgyvendinimo išlaidų kompensacija pagal GPMĮ 2 str. 14 d. 5 punkto nuostatas nelaikoma pajamomis, todėl nedeklaruojama),

U13 laukelyje – 0 proc. pajamų mokesčio tarifas (kadangi autorinis atlyginimas nors ir laikomas pajamomis pagal GPMĮ 2 str. 14 dalį, bet nelaikomas pajamų mokesčio objektu Lietuvoje pagal GPMĮ 5 str. 4 dalies nuostatas, todėl nuo tokių išmokų pajamų mokestis Lietuvoje nemokamas),

U14 laukelyje – 0 Eur (nulis, nes pajamų mokestis nemokėtas) ir

U21 laukelyje turi būti įrašoma Vengrijos piliečio gimimo data (skaitmenimis: metai, mėnuo diena; šio laukelio neužpildymas nelaikomas kritine klaida, tačiau formuojamas perspėjimas).

Kitoje priedo U eilutėje analogiškai deklaruojamas išmokėtas honoraras. Šios eilutės U10 laukelyje nurodžius honoraro kodą 62 ir U12 – 2000 Eur išmokėtą sumą, U13 laukelyje gali būti įrašomas arba 10 proc. (jeigu įmonė turėjo Vengrijos piliečio užpildytą Užsienio valstybės rezidento prašymo sumažinti išskaičiuojamąjį mokestį FR0021 (DAS-1) formą), arba 15 proc. pajamų mokesčio tarifas (įrašius neteisingą pajamų mokesčio tarifą, formuojama kritinė klaida, nurodant, kad šios rūšies pajamoms, gautoms Vengrijos rezidento, negali būti taikomas pasirinktas (pvz., 0 proc. ar 5 proc.) tarifas), U14 laukelyje turi būti įrašoma faktiškai išskaičiuota pajamų mokesčio suma, o U21 laukelyje turi būti įrašoma Vengrijos piliečio gimimo data.

 

 

Nuolatinio Lietuvos gyventojo iš Lietuvos įmonės gautos su darbo santykiais susijusios pajamos, nepaisant to, kurioje valstybėje atliekamas darbas, pagal GPMĮ 5 str. 2 dalies nuostatas, yra pajamų mokesčio objektas Lietuvoje ir pagal GPMĮ 22 straipsnyje nustatytą mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamos A klasės pajamoms, nuo kurių pajamų mokestį GPMĮ 23 straipsnyje nustatytais terminais privalo išskaičiuoti (jeigu jos nepriskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms) ir į Lietuvos biudžetą sumokėti Lietuvos įmonė. Tačiau, apmokestinant nuolatinių Lietuvos gyventojų užsienio valstybėse, su kuriomis Lietuva yra sudariusi ir taiko tarptautines DAIS, gautas pajamas, taip pat vadovaujamasi šiomis sutartimis, paskirstančiomis apmokestinimo teises tarp susitariančiųjų valstybių.

Kai Lietuvos įmonės darbuotojai, nuolatiniai Lietuvos gyventojai, gauna darbo užmokestį už darbą, atliekamą, pavyzdžiui, Norvegijoje, pagal Lietuvos Respublikos ir Norvegijos Karalystės sutarties Dėl pajamų bei kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo (toliau – Sutartis) 15 str. 1 paragrafą, pirmumo teisė apmokestinti Lietuvos rezidento iš Lietuvos įmonės gautas su darbo santykiais susijusias pajamas už darbą, atliekamą Norvegijoje, tenka Norvegijai (šios valstybės įstatymų nustatyta tvarka). Pagal Sutarties 15 str. 2 paragrafo nuostatas, Lietuvos rezidento (nuolatinio Lietuvos gyventojo) iš Lietuvos įmonės gautos su darbo santykiais susijusios pajamos už darbą, atliekamą Norvegijoje, apmokestinamos tik Lietuvoje, GPMĮ nustatyta tvarka (tokiu atveju Norvegijai nesuteikiama teisė apmokestinti Lietuvos rezidento pajamų), esant visoms šios sąlygoms: 1) Lietuvos rezidentas bet kuriuo dvylikos mėnesių laikotarpiu, prasidedančiu arba pasibaigiančiu tais pačiais finansiniais metais, ištisai arba su pertraukomis Norvegijoje išbūna ne ilgiau kaip 183 dienas; ir 2) atlyginimą moka darbdavys, kuris nėra Norvegijos rezidentas, arba atlyginimas nėra mokamas Norvegijos rezidento vardu; ir 3) atlyginimą moka ne nuolatinė buveinė, kurią Lietuvos įmonė (darbdavys) turi Norvegijoje.

Pažymėtina, kad Sutarties Protokolo 7 paragrafe nustatyta, jog Sutarties 15 str. 2 paragrafo nuostatos netaikomos „išnuomotam“ darbuotojui (perleistam pagal personalo nuomos sutartį ar jos esmę atitinkančią sutartį), nes tokiu atveju laikoma, kad darbuotojo faktiškasis darbdavys yra Norvegijos įmonė.

Kai netenkinama bent viena iš Sutarties 15 str. 2 paragrafe nustatytų sąlygų (arba šios nuostatos netaikomos), pirmumo teisė apmokestinti Lietuvos rezidento iš Lietuvos įmonės gautas su darbo santykiais susijusias pajamas už darbą, atliekamą Norvegijoje, pagal Sutarties 15 str. 1 paragrafo nuostatas, tenka Norvegijai, nuo pat pirmos tokio darbuotojo darbo Norvegijoje dienos.

Jeigu nuolatinių Lietuvos gyventojų pajamas, gautas už darbą Norvegijoje, pagal Sutarties nuostatas pirmumo teisę apmokestinti turi Norvegija, Lietuvos įmonė, vadovaudamasi Sutarties 24 straipsnio ir GPMĮ 37 straipsnio nuostatomis, mokestiniu laikotarpiu gali Lietuvoje naikinti atsiradusį dvigubą pajamų apmokestinimą, t. y. turėdama darbuotojų prašymą perskaičiuoti pajamų mokestį ir dokumentą, įrodantį, kad Norvegijoje yra sumokėtas pajamų (ar jam tapatus) mokestis (Norvegijos mokesčių administratoriaus išduotas pažymas, pačios įmonės turimus dokumentus, patvirtinančius, kad pajamų mokestį Lietuvos įmonė pervedė į Norvegijos biudžetą ir pan.), taip pat turėdama dokumentą, įrodantį, kad mokestis sumokėtas pagal Sutarties nuostatas (apie darbuotojų Norvegijoje išbūtų dienų skaičių, Lietuvos įmonės buveinės įregistravimą Norvegijoje ir pan.), Lietuvos įmonė gali neišskaičiuoti ir į Lietuvos Respublikos biudžetą nemokėti pajamų mokesčio.

Kai Lietuvos įmonė naikina su darbo santykiais susijusių pajamų dvigubą apmokestinimą, šios pajamos priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, kurias Lietuvos įmonė privalo deklaruoti metinėje deklaracijoje FR0573 ir prie šios deklaracijos privalo pateikti VMI aukščiau nurodytus dokumentus. Mėnesinėje deklaracijoje FR0572 tokios pajamos nedeklaruojamos.

Jeigu Lietuvos įmonė neturi bent vieno iš nurodytų dokumentų, ji negali naikinti dvigubo apmokestinimo ir nuo darbuotojui išmokėtų su darbo santykiais susijusių pajamų už darbą, atliekamą Norvegijoje, privalo išskaičiuoti ir į Lietuvos biudžetą sumokėti GPMĮ nustatyta tvarka apskaičiuotą 15 proc. dydžio pajamų mokestį (išskyrus su darbo santykiais susijusias pajamas, kurios pagal GPMĮ 17 straipsnio nuostatas yra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms).

Nuolatinio Lietuvos gyventojo su darbo santykiais susijusių pajamų dvigubą apmokestinimą Lietuvos įmonė turi teisę naikinti tik mokestiniu laikotarpiu. Jeigu kalendoriniais metais Lietuvos įmonė nenaikino su darbo santykiais susijusių pajamų dvigubo apmokestinimo, metams pasibaigus, tai padaryti gali pats pajamas gavęs gyventojas (darbuotojas), GPMĮ 27 straipsnyje nustatyta tvarka pateikdamas Metinę pajamų deklaraciją (GPM308 formą), ir prie jos pridėdamas pajamų mokesčio sumokėjimą Norvegijoje patvirtinančius dokumentus (nepaisant to, kieno lėšomis (darbuotojo ar darbdavio) sumokėtas pajamų mokestis Norvegijoje).

 

Deklaracijos pildymo praktiniai pavyzdžiai (internetui):

 

 

1 praktinė situacija

 

2017 m. vasario mėn. įmonė už 160 000 Eur pardavė veikloje naudotą pastatą, kurį įsigijo 2012 m. sausio mėn. už 140 000 Eur. Nuo 2012 m. vasario mėn. iki 2017 m. vasario mėn. įmonė apskaičiavo 19 000 Eur nusidėvėjimo sumą. Pastato likutinė vertė yra 121 000 Eur, todėl turto vertės padidėjimo pajamos yra 160 000 Eur - 121 000 Eur = 39 000 Eur. Šios pajamos įtraukiamos į 18 laukelį.

 

2 praktinė situacija

 

2017 m. balandžio 18 d. UAB „A“ pardavė 2015 m. kovo 15 d. įsigytą 100 proc. UAB „B“ akcijų paketą. Akcijų įsigijimo kaina – 100 000 Eur, akcijos parduotos už 150 000 Eur. UAB „A“ turėjo daugiau kaip 25 proc. UAB „B“ akcijų ilgiau kaip dvejus metus be pertraukų, todėl turto vertės padidėjimo pajamos, gautos už parduotas akcijas, priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms PMĮ 12 str. nustatyta tvarka. Šios pajamos (akcijų vertės padidėjimo pajamos: 150 000 Eur - 100 000 Eur = 50 000 Eur) taip pat turi būti įtraukiamos į 18 laukelį.

 

 

1 praktinė situacija

 

2017 m. liepos mėn. UAB „A“ įmonei UAB „B“ pagal sudarytą 3 metų nuomos sutartį perdavė pastatą, įsigytą 2013 metais. Pastato likutinė vertė – 100 000 Eur, tikroji rinkos kaina sutarties sudarymo metu – 120 000 Eur. Nuomos sutartyje numatyta, kad UAB „B“ įmonei UAB „A“ už visą nuomos laikotarpį privalės sumokėti 130 000 Eur nuomos mokesčio, pirmus metus sumokėdama 110 000 Eur, o kitus du – po 10 000 Eur.

Mokesčio administratorius, įvertinęs visas sutarties sudarymo aplinkybes ir atsižvelgdamas į tai, kad pastato nuomos sutartis atitinka PMĮ 38 str. 1 dalies 2 punkte nustatytą kriterijų, t. y. sutartyje numatyta, kad UAB „B“ per trumpesnę nuomos laikotarpio dalį privalo sumokėti UAB „A“ didesnę išnuomoto pastato tikrosios rinkos kainos dalį (110 000 Eur), apskaičiuodamas UAB „A“ 2017 metų pelno mokestį, pajamomis gali pripažinti skirtumą tarp to pastato mokestinės likutinės vertės (100 000 Eur) ir to turto tikrosios rinkos kainos (120 000 Eur) – 20 000 Eur. Ši suma deklaruojama deklaracijos III dalies 22 laukelyje, kartu šią sumą įtraukiant ir į bendrą pajamų padidinimo sumą deklaracijos III dalies 21 laukelyje.

 

2 praktinė situacija

 

2017 m. kovo mėn. UAB „A“ fiziniam asmeniui 50 metams išnuomojo ir perdavė naudotis įmonei priklausantį pastatą. Patalpų savininkas, apskaičiuodamas 2017 metų apmokestinamąjį pelną, turi įvertinti nuomos sutarties sąlygas, atitinkančias PMĮ 38 str. 1 d. 1 punkte nurodytą kriterijų, t. y. nuomos terminas yra ilgesnis kaip 30 metų. Tikrindamas įmonę, mokesčių administratorius gali kelti klausimą, ar nuomos sandoris nėra traktuotinas kaip pastato pardavimas, ir, įvertinęs visas sutarties sudarymo aplinkybes, gali nuspręsti, kad įmonė deklaracijos III dalies 22 laukelyje turi nurodyti perduoto pastato tikrosios rinkos kainos ir jo mokestinės likutinės vertės skirtumą. 22 laukelyje įrašyta suma taip pat įtraukiama ir į bendrą pajamų padidinimo sumą deklaracijos III dalies 21 laukelyje.

 

 

1 praktinė situacija

 

2017 metais UAB „A“, valdanti 20 proc. UAB „B“ akcijų, dešimčiai mėnesių suteikė UAB „B“ paskolą, nenustatydama palūkanų. Pagal PMĮ 2 straipsnio nuostatas, vienetas ir jo dalyviai laikomi susijusiais asmenimis, todėl UAB „A“ ir UAB „B“ taip pat laikomos asocijuotomis įmonėmis. Pagal PMĮ 40 str. 2 dalį, UAB „A“ turi apskaičiuoti ir deklaracijos 23 laukelyje nurodyti negautų (ir apskaitoje neužfiksuotų) menamų palūkanų sumą, atsižvelgdama į trumpalaikių paskolų rinkos palūkanų normą. 23 laukelio suma taip pat įtraukiama į bendrą pajamų padidinimo sumą deklaracijos III dalies 21 laukelyje.

 

 

1 praktinė situacija

 

UAB „A“ veikla – krovinių pervežimo paslaugų teikimas ir sandėlių nuoma. UAB „A“ (perleidžiantysis vienetas) sandėlių nuomos veiklą PMĮ 41 str. 2 d. 5 punkte nustatytomis sąlygomis 2017 m. liepos 30 d. perleido UAB „B“ (įsigyjančiajam vienetui). Įmonės susitarė, kad kartu su krovinių pervežimo paslaugų teikimo veikla perduodami su šia veikla susiję mokestiniai nuostoliai. Nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. liepos 30 d. (t. y. nuo mokestinio laikotarpio, kurį perleista veikla, pradžios iki perleidimo pabaigos) apskaičiuoti sandėlių nuomos veiklos mokestiniai nuostoliai sudarė 15 000 Eur.

UAB „A“, apskaičiuodama 2017 metų pelno mokestį, į mokesčio bazę neturi įtraukti perduotų 15 000 Eur sandėlių nuomos veiklos mokestinių nuostolių, todėl 15 000 Eur sumą UAB „A“ turi įrašyti deklaracijos III dalies 24 laukelyje ir taip padidinti 2017 metų apmokestinamąjį pelną. 24 laukelio suma taip pat įtraukiama į bendrą pajamų padidinimo sumą deklaracijos III dalies 21 laukelyje. Šią sumą reikia įtraukti ir į 65 laukelį.

 

 

1 praktinė situacija

 

UAB „A“ finansinėje apskaitoje 2016 m. gruodžio 31 d. pripažino 100 000 Eur iš UAB „B“ gautinų dividendų. Juos UAB „A“ iš UAB „B“ gavo 2017 m. vasario mėnesį. Šiuo atveju taikoma PMĮ 33 straipsnyje įtvirtinta dividendų neapmokestinimo išimtis. Pildydama 2016 metų deklaraciją PLN204, UAB „A“ deklaracijos 27 laukelyje turi nurodyti 100 000 Eur gautinų dividendų sumą. Išmokami neapmokestinami dividendai (tiek Lietuvos, tiek užsienio vienetams) deklaruojami deklaracijos priede PLN204E, o išmokami apmokestinami dividendai (tiek Lietuvos, tiek užsienio vienetams) deklaruojami dividendų pelno mokesčio deklaracijoje FR0640.

 

 

1 praktinė situacija

 

2017 m. Lietuvos UAB „A“ vykdė veiklą per nuolatinę buveinę Latvijos Respublikoje. Visos Lietuvos vieneto pajamos, įtrauktos į pelno (nuostolių) ataskaitą, sudarė 230 000 Eur, iš jų 30 000 Eur – gautos pajamos per nuolatinę buveinę Latvijos Respublikoje. Kadangi per nuolatinę buveinę Latvijoje (EEE valstybė, sudaryta DAIS) gautos pajamos pagal PMĮ nuostatas neturi būti įtrauktos į Lietuvos vieneto pelno mokesčio bazę, šios pajamos eliminuojamos. 30 000 Eur pajamų suma deklaruojama deklaracijos III dalies 28 laukelyje. Deklaracijos III dalies 27 laukelyje ši suma taip pat įtraukiama į bendrą pajamų sumažinimo sumą.

Atkreiptinas dėmesys, kad šios pajamos neįtraukiamos į pelno mokesčio bazę deklaracijos II dalies 18 laukelyje.

 

 

1 praktinė situacija

 

UAB „A“ valdo 9 proc. kitos Lietuvos įmonės – UAB „B“ – akcijų. Pagal UAB „B“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą dėl pelno skirstymo UAB „A“ tenka 10 000 Eur dividendų. 2017 m. balandžio mėn. išmokėdama dividendus, UAB „B“ išskaičiavo 1 500 Eur pelno mokestį (10 000 Eur × 15 %). Taigi UAB „A“ 2017 m. iš UAB „B“ gavo 8 500 Eur dividendų. Kadangi įmonė netenkina „dalyvavimo išimties taisyklės“, t. y. turi mažiau kaip 10 proc. UAB „B“ akcijų, todėl pagal PMĮ 33 str. 1 dalies nuostatas iš Lietuvos įmonės gauti dividendai buvo apmokestinti 15 proc. pelno mokesčiu, o gauta dividendų suma (ta pati suma, kuri buvo įtraukta į pajamas finansinėje apskaitoje) nurodoma UAB „A“ pildomos deklaracijos III dalies 29 laukelyje bei įtraukiama į bendrą pajamų sumažinimo sumą deklaracijos III dalies 27 laukelyje.

 

 

1 praktinė situacija

 

2015 m. sausio mėn. UAB „A“ įsigijo 15 proc. kitos Lietuvos įmonės – UAB „B“ – akcijų. Pagal UAB „B“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą dėl 2016 m. pelno skirstymo UAB „A“ tenka 20 000 Eur dividendų. Kadangi UAB „A“ ne trumpiau kaip 12 mėnesių be pertraukų, įskaitant dividendų paskirstymo momentą, valdo ne mažiau kaip 10 procentų UAB „B“ balsus suteikiančių akcijų (dalių, pajų), 2017 m. išmokami dividendai pelno mokesčiu neapmokestinami ir neįtraukiami į juos gaunančio vieneto pajamas. Iš Lietuvos įmonės gauti neapmokestinami dividendai nurodomi UAB „A“ pildomos deklaracijos III dalies 30 laukelyje. Gauta neapmokestinamų dividendų suma taip pat įtraukiama į bendrą pajamų sumažinimo sumą deklaracijos III dalies 27 laukelyje.

 

 

1 praktinė situacija

 

UAB „A“ valdo 5 proc. Latvijoje įregistruotos įmonės „B“ akcijų. Skirstydama 2016 metų pelną, užsienio įmonė „B“ Lietuvos įmonei UAB „B“ priskaičiavo 20 000 Eur dividendų sumą, tačiau pagal užsienio šalies teisės aktus išmokami dividendai apmokestinami taikant 20 proc. tarifą, todėl Lietuvos įmonei išmokėta dividendų suma yra 16 000 Eur. Pagal PMĮ 35 str. nuostatas, Lietuvos įmonė, gavusi dividendus iš užsienio vieneto, jeigu netenkinamos numatytos neapmokestinimo sąlygos, turi apskaičiuoti 15 proc. pelno mokestį nuo gautų dividendų ir privalo jį sumokėti į biudžetą. Gauti apmokestinami dividendai parodomi deklaracijos III dalies 31 laukelyje bei įtraukiami į bendrą pajamų sumažinimo sumą deklaracijos III dalies 27 laukelyje.

Dividendų pelno mokestis apskaičiuojamas ir deklaruojamas (bei atskaitomas užsienyje sumokėtas mokestis) dividendų pelno mokesčio deklaracijoje FR0640.

 

 

1 praktinė situacija

 

UAB „A“ nuomojamoje laboratorijoje kuria naujus medicinoje naudojamus produktus. Laboratorija pritaikyta MTEP darbams atlikti. Įmonė tai yra aprašiusi MTEP darbų dokumentuose. UAB „A“ deklaracijos priede PLN204S kaip neleidžiamus atskaitymus (kodas „26“) turi nurodyti apskaičiuotą MTEP darbams atlikti nusamdytų (laboratorijoje dirbančių) darbuotojų darbo užmokestį kartu su valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokomis, šių darbuotojų komandiruočių išlaidas (susijusias su MTEP darbais), eksperimentiniams tyrimams panaudotų medžiagų, laboratorijos nuomos ir komunalinių paslaugų išlaidas. Šių sąnaudų trigubo dydžio suma nurodoma deklaracijos III dalies 33 laukelyje bei įtraukiama į bendrą sąnaudų (mažinančių pelną, didinančių nuostolį) sumą deklaracijos III dalies 32 laukelyje.

 

 

1 praktinė situacija

 

Investuotojas 2017 m. Lietuvos filmo gamintojui neatlygintinai suteikė 100 000 Eur Lietuvos filmo gamintojo filmo, kuris atitinka PMĮ 17² straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintus reikalavimus, gamybai, o filmo gamybos išlaidos atitinka to paties straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus. Ši suma neviršija 20 proc. bendro filmo biudžeto, todėl investuotojas, kuriam tais pačiais 2017 m. išduota investicinė pažyma, iš apmokestinamųjų pajamų gali atimti 75 000 Eur (100 000 Eur × 75 proc.), o likusioji 25 proc. dalis, t. y. 25 000 Eur (60 000 Eur - 45 000 Eur) suma, priskiriama neleidžiamiems atskaitymams. Kadangi finansinėje apskaitoje sąnaudomis pripažinta visa filmo gamintojui suteiktų lėšų suma, deklaracijos priede PLN204S visa filmo gamintojui suteikta lėšų suma deklaruojama kaip neleidžiami atskaitymai (kodas „28“).

Deklaracijos III dalies 34 laukelyje deklaruojama suma, kurią galima atskaityti iš pajamų, t. y. 75 000 Eur suma. Ši suma taip pat įtraukiama į bendrą sąnaudų (mažinančių pelną, didinančių nuostolį) sumą deklaracijos III dalies 32 laukelyje. Pelno mokesčio sumažinimo dėl filmo ar jo dalies gamybai neatlygintinai suteiktų lėšų suma pagal PMĮ 46² straipsnį nurodoma deklaracijos III dalies 58 laukelyje.

 

 

1 praktinė situacija

 

UAB „A“ 2016 metais, nebesitikėdama atgauti 15 000 Eur skolos iš pirkėjo, ją nurašė kaip abejotiną, ir, neturėdama reikalaujamų dokumentų dėl skolos pripažinimo beviltiška, 2016 m. mokestiniu laikotarpiu ją priskyrė neleidžiamiems atskaitymams. 2017 m. įmonė surinko reikalingus dokumentus dėl skolos beviltiškumo ir skolos sumą pripažino sąnaudomis, mažinančiomis pelną PMĮ apskaičiavimo tikslais. Tokios beviltiškų skolų sumos įrašomos deklaracijos III dalies 35 laukelyje. Ši suma taip pat įtraukiama į bendrą sąnaudų (mažinančių pelną, didinančių nuostolį) sumą deklaracijos III dalies 32 laukelyje.

 

 

1 praktinė situacija

 

2017 m. liepos 15 d. įmonė už 500 000 Eur įsigijo naujos statybos pastatą, kurį priskyrė ilgalaikio turto grupei „Veiklai naudojami nauji pastatai ir pastatų, įtrauktų į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, rekonstravimas, jeigu pastatai pastatyti arba rekonstravimas atliktas nuo 2002 sausio 1 d.“, kuriai finansinėje apskaitoje taiko 15 metų nusidėvėjimo normatyvą, ir tą patį mėnesį pradėjo naudoti veikloje. Pelno mokesčio tikslais įmonė nusprendė turtą nudėvėti per PMĮ 1 priedėlyje šiai turto grupei nustatytą minimalų nusidėvėjimo laikotarpį – 8 metus. Įmonė visam turtui taiko tiesinį nusidėvėjimo metodą, nusidėvėjimas apskaičiuojamas kito mėnesio būdu. Nustatyta įsigyto pastato likvidacinė vertė – 500 Eur. 2017 m. įmonė finansinėje apskaitoje apskaičiavo 13 875 Eur nusidėvėjimo sumą, o nusidėvėjimo suma apskaičiuota taikant PMĮ 1 priedėlyje nustatytą 8 metų nusidėvėjimo normatyvą – 26 016 Eur. Finansinėje apskaitoje apskaičiuoto nusidėvėjimo sumos ir PMĮ tikslais apskaičiuoto nusidėvėjimo sumos skirtumas – 12 141 Eur – laikomas sąnaudomis, mažinančiomis pelną (didinančiomis nuostolius), ir parodomas deklaracijos III dalies 36 laukelyje. Ši nusidėvėjimo suma taip pat įtraukiama į bendrą sąnaudų (mažinančių pelną, didinančių nuostolį) sumą deklaracijos III dalies 32 laukelyje.

 

 

1 praktinė situacija

 

2017 metais įmonė apskaičiavo 20 000 Eur mokestinių nuostolių. Tačiau 2017 metais įmonė asociacijai, turinčiai paramos gavėjo statusą, buvo suteikusi 15 000 Eur paramą grynaisiais pinigais. Suteiktos paramos suma deklaruojama deklaracijos priedo PLN204S S1–S2 laukeliuose, pasirinkus 12 neleidžiamų atskaitymų rūšies kodą.

Deklaracijos III dalies 42 laukelis nepildomas, nes įmonė 2017 m. mokestiniu laikotarpiu apskaičiavo mokestinį nuostolį.

 

 

2 praktinė situacija

 

2017 metais UAB dirbo pelningai. Iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus atskaitymus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, deklaracijos III dalies 40 laukelyje apskaičiuojama pelno iki atskaitymų paramai, neįskaitant praėjusių mokestinių laikotarpių nuostolių, suma – 40 000 Eur. Per 2017 metus UAB vienam paramos gavėjui, turinčiam paramos gavėjo statusą, suteikė 10 000 Eur paramą grynaisiais pinigais. Suteiktos 10 000 Eur paramos suma, kaip neleidžiami atskaitymai, turi būti nurodoma deklaracijos priedo PLN204S S1–S2 laukeliuose, pasirenkant 12 neleidžiamų atskaitymų rūšies kodą.

Pagal PMĮ 28 str. 2 dalies nuostatas, suteiktos paramos grynaisiais pinigais vienam paramos gavėjui per mokestinį laikotarpį suma, viršijanti 250 MGL (9 500 Eur), negali būti atskaitoma iš pajamų, lengvata netaikoma. Šiuo atveju minėta suma viršijama 500 Eur (10 000 Eur - 9 500 Eur). Maksimali dviguba paramos suma, kurią galėtų atskaityti UAB, yra 19 000 Eur (9 500 Eur × 2), tačiau 40 proc. įmonės apmokestinamojo pelno sudaro 16 000 Eur (40 000 Eur × 40 proc.), todėl UAB gali atskaityti iš pajamų ir į deklaracijos III dalies 42 laukelį įrašyti tik 16 000 Eur sumą.

 

 

1 praktinė situacija

 

Įmonė 2014–2015 mokestiniais laikotarpiais apskaičiavo veiklos mokestinių nuostolių sumą – 50 000 Eur. 2017 m. mokestinį laikotarpį įmonė baigė pelningai – apskaičiavo 40 000 Eur mokestinį veiklos pelną. 2017 m. įmonė taiko 15 proc. pelno mokesčio tarifą, todėl taikomas 70 proc. apribojimas dėl ankstesnių laikotarpių nuostolio kėlimo. 2017 metais įmonė gali atkelti ir atskaityti praeitų mokestinių metų veiklos nuostolių sumą, ne didesnę kaip 70 proc. įmonės 2017 metų apmokestinamojo pelno (apskaičiuoto iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus atskaitymus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, išskyrus ankstesnių metų mokestinių laikotarpių nuostolius), – 28 000 Eur (40 000 Eur × 70 proc.). Likusius 22 000 Eur (50 000 Eur - 28 000 Eur) ankstesnių mokestinių laikotarpių nuostolius įmonė galės kelti į kitus mokestinius laikotarpius. 2017 m. atskaitoma veiklos nuostolių suma įrašoma į deklaracijos III dalies 45 laukelį.

 

 

1 praktinė situacija

 

2016 m. UAB „A“ atliko tokius VP perleidimo sandorius:
– už 10 000 Eur įsigijo 8 proc. UAB „B“ akcijų;
– už 25 000 Eur įsigijo 5 proc. UAB „C“ akcijų;
– pardavusi turėtus 6 proc. UAB „D“ akcijų, patyrė 15 000 Eur VP perleidimo nuostolį.
2017 m. UAB „A“ pardavė turėtas UAB „B“ ir UAB „C“ akcijas:
– pardavusi UAB „B“ akcijas, patyrė 5 000 Eur VP perleidimo nuostolį;
– pardavusi UAB „C“ akcijas, gavo 10 000 Eur VP perleidimo pelną.
UAB „A“ apskaičiavo 2017 m. VP perleidimo pelną – 5 000 Eur (10 000 Eur - 5 000 Eur), iš kurio gali atskaityti iš 2016 m. atkeliamus VP perleidimo nuostolius. Likusi neatkeltų VP perleidimo nuostolių dalis – 10 000 Eur (15 000 Eur - 5 000 Eur) – gali būti panaudota kitais 5 mokestiniais laikotarpiais, mažinant tų mokestinių laikotarpių VP ir išvestinių finansinių priemonių perleidimo pelną.

 

 

1 praktinė situacija

 

Įmonė 2013–2015 mokestiniais laikotarpiais apskaičiavo veiklos mokestinių nuostolių sumą – 100 000 Eur. 2017 m. mokestinį laikotarpį įmonė baigė pelningai – apskaičiavo 40 000 Eur mokestinį veiklos pelną. Taip pat 2017 m. įmonė pardavė turėtus 8 proc. UAB akcijų ir gavo 30 000 Eur VP perleidimo pelną. 2017 m. įmonė taiko 15 proc. pelno mokesčio tarifą, todėl taikomas 70 proc. apribojimas dėl ankstesnių laikotarpių nuostolio kėlimo. 2017 metais įmonė gali atkelti ir atskaityti praėjusių mokestinių metų veiklos nuostolių sumą, ne didesnę kaip 70 proc. įmonės 2017 metų apmokestinamojo pelno, apskaičiuoto iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus atskaitymus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, išskyrus ankstesnių metų mokestinių laikotarpių nuostolius:
– iš veiklos pelno (40 000 Eur) įmonė gali atskaityti 28 000 Eur (40 000 × 70 proc.) praėjusių mokestinių laikotarpių mokestinių veiklos nuostolių sumą. Atskaitoma nuostolių suma parodoma deklaracijos III dalies 45 laukelyje;
– iš VP perleidimo pelno (30 000 Eur) įmonė gali atskaityti 21 000 Eur (30 000 × 70 proc.) ankstesnių mokestinių laikotarpių veiklos nuostolių sumą. Atskaitoma nuostolių suma parodoma deklaracijos III dalies 47 laukelyje;
– likusių 51 000 Eur (100 000 Eur - 28 000 Eur - 21 000 Eur) mokestinių veiklos nuostolių sumą įmonė galės atskaitytų iš pajamų kitais mokestiniais laikotarpiais.

 

 

1 praktinė situacija

 

2017 m. įmonė, siekdama padidinti krovinių transportavimo paslaugų teikimo pajėgumus, įsigijo naujus (pagamintus 2016 m.) ir nenaudotus krovininius automobilius, kurių bendra įsigijimo kaina – 200 000 Eur. 2017 m. įmonės apmokestinamasis pelnas – 120 000 Eur. Pagal PMĮ 46¹ str. nuostatas, įmonė gali susimažinti savo apmokestinamąjį pelną iki 50 proc. per mokestinį laikotarpį, už kurį apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas mažinamas faktiškai patirtų išlaidų reikalavimus atitinkančiam turtui įsigyti dydžiu, todėl, apskaičiuodama 2017 m. pelno mokestį, įmonė gali iš apmokestinamojo pelno atimti dalį krovininių automobilių įsigijimo išlaidų iki 50 proc. apmokestinamojo pelno: 120 000 Eur × 50 proc. = 60 000 Eur (įrašyti 49 laukelyje).

 Atskaičius investicinio projekto lėšas, gautas apmokestinamasis pelnas yra 60 000 Eur (120 000 Eur - 60 000 Eur). Likusi nepanaudota investicinio projekto išlaidų dalis – 140 000 Eur (200 000 Eur - 60 000 Eur) – gali būti naudojama, mažinant apmokestinamąjį pelną kitus ateinančius keturis, vienas po kito einančius, mokestinius laikotarpius.

 

 

1 praktinė situacija

 

2017 metais gamybos įmonėje vidutinis sąrašuose esančių asmenų, kuriems taikomas riboto darbingumo asmenų statusas, skaičius buvo 45, o vidutinis sąrašuose esančių visų darbuotojų skaičius – 100. 2017 metų pajamos, gautos pardavus įmonės pagamintą produkciją, sudaro 70 proc. visų 2017 metais gautų pajamų. Pelno mokestis, apskaičiuotas deklaracijos III dalies 55 laukelyje, – 20 000 Eur. Kadangi įmonėje dirbančių riboto darbingumo asmenų dalis sudaro 45 proc. (45 : 100 × 100 %), įmonė gali mažinti 2017 metų pelno mokestį 75 proc. ir deklaracijos III dalies 56 laukelyje turinurodyti 15 000 Eur (20 000 Eur × 75 proc.) pelno mokesčio sumažinimo sumą, o III dalies 57 laukelyje riboto darbingumo asmenų dalį (proc.) tarp visų dirbančiųjų – 45 proc.

 

 

1 praktinė situacija

 

Investuotojas 2017 m. Lietuvos filmo gamintojui neatlygintinai suteikė 60 000 Eur Lietuvos filmo gamintojo filmo, kuris atitinka PMĮ 17² straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintus reikalavimus, gamybai, o filmo gamybos išlaidos atitinka to paties straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus. Sakykime, kad ši suma neviršija 20 proc. bendro filmo biudžeto, todėl investuotojas, kuriam tais pačiais 2017 m. išduota investicinė pažyma, iš apmokestinamųjų pajamų gali atimti 45 000 Eur (60 000 Eur × 75 proc.), o likusi 25 proc. dalis, t. y. 15 000 Eur (60 000 Eur - 45 000 Eur) suma, priskiriama neleidžiamiems atskaitymams. Visa filmo gamintojui suteikta lėšų suma deklaruojama deklaracijos priedo PLN204S S1–S2 laukeliuose, pasirinkus 28 neleidžiamų atskaitymų rūšies kodą, kaip neleidžiami atskaitymai.

Deklaracijos III dalies 34 laukelyje deklaruojama suma, kurią galima atskaityti iš pajamų, t. y. 45 000 Eur.

Pagal PMĮ nuostatas apskaičiuotas 2017 m. pelno mokestis yra 5000 Eur. Remiantis 46² str. nuostatomis, įmonė gali sumažinti mokėtiną pelno mokestį filmo gamybai skirtų lėšų suma, tačiau ne daugiau kaip 75 procentais, t. y. 3 750 Eur (įrašant į 58 laukelį). Mokėtina pelno mokesčio suma, atėmus filmo gamybai skirtų lėšų dalį, yra 1250 Eur (5000 - (5000 × 75 proc.).

Likusia nepanaudota pelno mokesčiui mažinti filmo gamybai skirtų lėšų suma – 58 750 Eur (60 000 Eur - (5000 × 75 proc.)) – gali būti mažinamas už du vėlesnius vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius mokėtinas pelno mokestis, tačiau už kiekvieną mokestinį laikotarpį apskaičiuota pelno mokesčio suma negali būti mažinama daugiau kaip 75 procentais.

 

 

1 praktinė situacija

 

UAB „A“ valdo 5 proc. kitos Lietuvos įmonės – UAB „B“ – akcijų. Pagal UAB „B“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą dėl pelno skirstymo UAB „A“ tenka 10 000 Eur dividendų. 2017 m. balandžio mėn. išmokėdama dividendus, UAB „B“ išskaičiavo 1 500 Eur pelno mokestį (10 000 Eur × 15 %). Taigi UAB „A“ 2017 m. iš UAB „B“ gavo 8 500 Eur dividendų. Įmonė netenkina „dalyvavimo išimties taisyklės“, t. y. turi mažiau kaip 10 proc. UAB „B“ akcijų, todėl pagal PMĮ 33 str. 1 dalies nuostatas iš Lietuvos įmonės gauti dividendai buvo apmokestinti 15 proc. pelno mokesčiu. Apskaitoje pajamomis pripažinta gautų apmokestinamų dividendų suma nurodoma UAB „A“ pildomos deklaracijos III dalies 29 laukelyje. Išskaičiuotą pelno mokestį (1500 Eur) dividendų gavėja, UAB „A“, gali atskaityti iš mokėtino pelno mokesčio, išskaičiuotą mokestį nurodydama 63 laukelyje.

 

 

1 praktinė situacija

 

 Įmonė 2017 metais uždirbo 120 000 Eur pajamų per nuolatinę buveinę Vokietijoje ir šioms pajamoms uždirbti patyrė 65 000 Eur sąnaudų. Kadangi nuolatinių buveinių pajamos nepriskiriamos Lietuvos vieneto mokesčio bazei, tai sąnaudos, tenkančios jų vykdomos veiklos pajamoms (PMĮ 31 str. 1 d. 19 punktas), nurodomos PLN204S priede įrašant 27 kodą.

 

2 praktinė situacija

 

 Įmonė (pardavėja), pristatydama prekes kitai įmonei (pirkėjai), sugadino sandėlio duris. Įmonė (pardavėja) kompensavo 200 Eur padarytą žalą. Išmokėta žalos atlyginimo suma priskiriama neleidžiamiems atskaitymams ir nurodoma PLN204S priede įrašant 19 kodą.

 

3 praktinė situacija

 

UAB „A“ (patronuojanti įmonė), valdanti 100 proc. UAB „B“ (dukterinė įmonė) akcijų, 2017 m. vasario mėn. įmonei „B“ pagal sutarties sąlygas sumokėjo 200 Eur delspinigių už laiku nesuteiktą paslaugą. Sumokėti delspinigiai priskiriami neleidžiamiems atskaitymams ir nurodomi PLN204S priede įrašant 02 kodą.

 

4 praktinė situacija

 

Įmonės apskaitos politikoje nustatyta, kad pastatai apskaitomi perkainota verte. 2017 metais įmonė finansinėje apskaitoje apskaičiavo 30 000 Eur nusidėvėjimo sąnaudų, iš jų 10 000 Eur – nuo įsigijimo savikainos, 20 000 Eur – nuo perkainotos vertės. Apskaičiuojant pelno mokestį, nuo perkainotos turto vertės apskaičiuota nusidėvėjimo suma, t. y. 20 000 Eur, priskiriama neleidžiamiems atskaitymams ir nurodoma PLN204S priede įrašant 03 kodą.

 

 5 praktinė situacija

 

Vieneto darbuotojas siunčiamas į komandiruotę į Latviją. Kartu su darbuotoju vyksta vieneto valdybos narys ir akcininkas, kurie nėra vieneto darbuotojai. Asmenims apmokamos kelionės ir nakvynės išlaidos. Vieneto patirtos išlaidos, susijusios su darbuotojo komandiruote, priskiriamos ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams, o vieneto patirtos išlaidos, susijusios su valdybos nario ir akcininko išvykimu, priskiriamos neleidžiamiems atskaitymams ir nurodomos PLN204S priede įrašant 04 kodą.

 

6 praktinė situacija

 

2017 m. rugsėjo mėn. UAB „A“, prekiaujanti kanceliarinėmis prekėmis, siekdama pritraukti daugiau pirkėjų ir uždirbti daugiau pajamų, suorganizavo reklaminę akciją: pirkėjams, įsigyjantiems prekių už didesnę nei 30 Eur sumą, dovanojami įmonės simbolika ženklinti raktų pakabukai. Įmonė įsigijo 500 įmonės simbolika ženklintų raktų pakabukų. Vieno raktų pakabuko įsigijimo kaina – 3 Eur. Įmonė „B“, kuri yra vienintelė UAB „A“ akcininkė, suorganizavo šių įmonių vadovų pasitarimą, kuriame aptarti įmonių veiklos rezultatai ir ateities planai. Šiame pasitarime įmonės „B“ vadovams padovanota 15 raktų pakabukų. Kiti raktų pakabukai reklaminės akcijos metu padovanoti prekių pirkėjams. UAB „A“ savo kontroliuojančios įmonės atstovams bei akcijos metu išdalytų reklaminių gaminių išlaidas priskyrė reklamos sąnaudoms. Kadangi dalis reklamai skirtų raktų pakabukų buvo padovanoti įmonei „B“ (kontroliuojamajam asmeniui), raktų pakabukų, atiduotų kontroliuojamajam asmeniui, įsigijimo kaina, t. y. 45 Eur (3 Eur × 15), priskiriama neleidžiamiems atskaitymamsir nurodoma PLN204S priede įrašant 05 kodą.

 

7 praktinė situacija

 

Įmonė švenčių proga verslo partneriams įteikia dovanų rinkinius, kuriuos sudaro saldainių dėžutė, arbata ir kalendorius. Dovanos supakuotos į popierių ir papuoštos įmonės prekės ženklu. Dovanų rinkinys reprezentuoja įmonę, todėl saldainių, arbatos ir kalendorių įsigijimo išlaidos gali būti priskiriamos reprezentacinėms sąnaudoms. 75 proc. reprezentacinių sąnaudų dalis priskiriama leidžiamiems, o likusioji 25 proc. dalis – neleidžiamiems atskaitymams ir nurodoma PLN204S priede įrašant 06 kodą.

 

8 praktinė situacija

 

2017 m. įmonė, prekiaujanti maisto produktais, dėl prekių gedimo (dėl netinkamo laikymo) patyrė 2 000 Eur nuostolių – finansinėje apskaitoje į sąnaudas nurašė sugedusių maisto produktų įsigijimo kainą. Dėl prekių gedimo (netinkamo laikymo) nurašytų prekių patirti nuostoliai, apskaičiuojant pelno mokestį, priskiriami neleidžiamiems atskaitymams ir nurodomi PLN204S priede įrašant 18 kodą.

 

9 praktinė situacija

 

Įmonė 2017 m. teikia prekių vežimo paslaugas. Pasitaiko atvejų, kai įmonė degalų įsigyja užsienyje. Apskaičiuota degalų įsigijimo PVM suma viršija minimalias grąžinimo sumas, tačiau įmonė nutaria neteikti prašymų susigrąžinti PVM iš užsienio valstybių. Kadangi PVM sumos negrąžinamos ne pagal PVM įstatymo nuostatas, o įmonės sprendimu, nesusigrąžintos PVM sumos priskiriamos neleidžiamiems atskaitymamsir nurodomos PLN204S priede įrašant 08 kodą.

 

10 praktinė situacija

 

2017 metais UAB, nebesitikėdama atgauti iš pirkėjo 5 000 Eur skolą, ją nurašė, tačiau įmonė negali gauti jokių dokumentų, pagrindžiančių tokios skolos beviltiškumą. 2017 m. finansinėje apskaitoje įmonė pripažino abejotinų skolų sąnaudas. Kadangi įmonė neturi reikalingų dokumentų, kad skola būtų pripažinta beviltiška, apskaičiuojant 2017 metų pelno mokestį, nurašytų abejotinų skolų sąnaudų suma priskiriama neleidžiamiems atskaitymams ir nurodoma PLN204S priede įrašant 09 kodą.

 

11 praktinė situacija

 

Per ataskaitinį laikotarpį vienetas suteikė tokios paramos: 10 000 Eur prekėmis vaikų darželiui, turinčiam paramos gavėjo statusą, 20 000 Eur grynaisiais pinigais krepšinio mėgėjų klubui, turinčiam paramos gavėjo statusą. Visą suteiktos paramos sumą įmonė finansinėje apskaitoje pripažino sąnaudomis. Apskaičiuojant pelno mokestį, apskaitoje pripažinta paramos suma priskiriama neleidžiamiems atskaitymams ir nurodoma PLN204S priede įrašant 12 kodą.

 

12 praktinė situacija

 

Įmonė 2017 m. birželio mėn. jubiliejaus proga išmokėjo 300 Eur piniginę dovaną akcininkui, su kuriuo įmonė nėra susijusi darbo santykiais. Kadangi dovana išmokėta akcininkui, o ne darbuotojui, PMĮ 17 str. 1 dalies nuostatos netaikomos. Suteiktos dovanos pagal PMĮ 31 str. 1 d. 9 p. priskiriamos neleidžiamiems ir nurodomos PLN204S priede įrašant 13 kodą.

 

13 praktinė situacija

 

2017 m. įmonė pastebėjo, kad 2015 m. finansinėje apskaitoje į sąnaudas neįtraukė 200 Eur įsigytų paslaugų išlaidų sumos. Pastebėjusi klaidą, įmonė 2017 m. šią išlaidų sumą įtraukė į sąnaudas. Apskaičiuojant pelno mokestį, praėjusių laikotarpių klaidų taisymo sumos priskiriamos neleidžiamiems atskaitymams, todėl 200 Eur suma nurodoma PLN204S priede įrašant 29 kodą.

 

 

 

1 praktinė situacija

 

 UAB 2017 metais iš savo pirkėjų gavo 300 Eur delspinigių dėl pavėluoto atsiskaitymo už patiektą produkciją pagal sudarytas pirkimo–pardavimo sutartis. Gauti delspinigiai pagal PMĮ 12 str. 8 punkto nuostatas priskiriami UAB neapmokestinamosioms pajamoms ir nurodomi PLN204Z priede įrašant 06 kodą.

 

2 praktinė situacija

 

Įmonė 2017 m. vasario mėnesį už 20 000 Eur įsigijo lengvąjį automobilį ir apdraudė nuo nelaimingų atsitikimų (avarijų). 2017 m. kovo mėnesį šis automobilis avarijoje buvo apgadintas. Įmonė po įvykio automobilį suremontavo ir už tai remonto įmonei pagal PVM sąskaitą faktūrą sumokėjo 6 000 Eur, kuriuos draudimo bendrovė kompensavo įmonei. Šiuo atveju įmonės neapmokestinamosioms pajamoms priskiriama 6 000 Eur suma, kuri nurodoma PLN204Z priede įrašant 01 kodą.

 

3 praktinė situacija

 

Įmonė 2017 metais teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatyta tvarka) perkainojo gamybinį pastatą. Dėl atlikto perkainojimo turto vertės kaina padidėjo 10 000 Eur. Toks perkainoto turto vertės padidėjimas priskiriamas neapmokestinamosioms pajamoms ir nurodomas PLN204Z priede įrašant 05 kodą.

 

4 praktinė situacija

 

2017 m. sausio mėn. UAB „A“ apdraudė darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų. Naudos gavėjas, įvykus draudžiamajam įvykiui, yra įmonė. 2017 m. kovo mėn. įvykus nelaimingam atsitikimui, UAB „A“ iš draudimo bendrovės gavo 3 000 Eur draudimo išmoką, kuri priskiriama UAB „A“ neapmokestinamosioms pajamoms, nors sąnaudų, priskirtinų prie neleidžiamų atskaitymų, įmonė nepatyrė. Gauta draudimo išmoka deklaruojama PLN204Z priede įrašant 01 kodą.

 

5 praktinė situacija

 

2017 m. įmonė surado išrašytą į apskaitą neįtrauktą PVM sąskaitą faktūrą už 2015 m. suteiktas paslaugas, pagal kurią pajamos 2015 m. mokestinį laikotarpį nebuvo pripažintos. Taisydama klaidą, įmonė pajamas apskaitoje pripažino 2017 m. mokestinį laikotarpį. Pajamos pripažįstamos neapmokestinamosiomis pajamomis ir nurodomos PLN204Z priede įrašant 09 kodą.

 

 

 

1 praktinė situacija

 

2013 m. kovo mėn. UAB „A“ įsigijo 50 proc. UAB „B“ akcijų už 50 000 Eur. 2015 m. rugsėjo mėn. UAB „A“ įsigijo 100 proc. UAB „C“ akcijų už 30 000 Eur. 2017 m. balandžio mėn. UAB „A“ pardavė visas turėtas UAB „B“ akcijas už 30 000 Eur ir visas UAB „C“ akcijas už 60 000 Eur. UAB „A“, perleidusi UAB „B“ akcijas, patyrė 20 000 Eur nuostolį (tenkinamos PMĮ 12 str. 15 punkto ir 30 str. 2 dalies nuostatos), kuris neįtraukiamas į F1 laukelį. UAB „A“, perleidusi UAB „C“ akcijas, gavo 30 000 Eur pelno (netenkinamos PMĮ 12 str. 15 punkto nuostatos), kuris nurodomas deklaracijos PLN204F priedo F1 laukelyje.

 

2 praktinė situacija

 

2016 m. kovo mėn. UAB „A“ įsigijo 50 proc. UAB „B“ akcijų už 50 000 Eur. 2016 m. rugsėjo mėn. UAB „A“ įsigijo 100 proc. UAB „C“ akcijų už 30 000 Eur. 2017 m. balandžio mėn. UAB „A“ pardavė visas turėtas UAB „B“ akcijas už 30 000 Eur ir visas UAB „C“ akcijas už 60 000 Eur.

UAB „A“, perleidusi UAB „B“ akcijas, patyrė 20 000 Eur nuostolį (tenkinamos PMĮ 12 str. 15 p. ir 30 str. 2 d. nuostatos), kuris neįtraukiamas į F1 laukelį. UAB „A“, perleidusi UAB „C“ akcijas, gavo 10 000 Eur turto vertės padidėjimo pajamų (netenkinamos PMĮ 12 str. 15 p. nuostatos), kurios nurodomas deklaracijos PLN204F priedo F1 laukelyje. Įmonė gali atskaityti dalį nuostolių, patirtų perleidus UAB „B“ akcijas, iš turto vertės padidėjimo pajamų, gautų perleidus UAB „C“ akcijas. Deklaracijos PLN204F priedo F2 laukelyje įrašoma nuostolių suma, kurią galima atskaityti iš F1 laukelyje nurodytos sumos, – 10 000 Eur. Likusi 10 000 Eur nuostolių suma (20 000 - 10 000 Eur) į kitus mokestinius metus neperkeliama, t. y. neapmokestinamųjų vertybinių popierių perleidimo nuostoliai laikomi neleidžiamais atskaitymais (įrašoma deklaracijos PLN204S priede).

 

3 praktinė situacija

 

UAB „A“ apskaičiavo 35 000 Eur 2017 metų VP ir išvestinių finansinių priemonių perleidimo mokestinių nuostolių. Kita įmonių grupės įmonė UAB „B“ apskaičiavo 50 000 Eur 2017 mokestinių metų apmokestinamojo pelno (veiklos pelnas – 20 000 Eur, VP ir išvestinių finansinių priemonių perleidimo pelnas – 30 000 Eur). UAB „A“ 2017 mokestinių metų nuostolius gali perduoti UAB „B“, jeigu tenkinami PMĮ 56¹ straipsnio reikalavimai. UAB „B“ galės perimti 30 000 Eur UAB „A“ VP ir išvestinių finansinių priemonių perleidimo nuostolių, o likusių 5 000 Eur VP ir išvestinių finansinių priemonių perleidimo nuostolių perimti negalės, nes VP ir išvestinių finansinių priemonių perleidimo nuostoliais galima mažinti tik VP ir išvestinių finansinių priemonių perleidimo pelną. UAB „B“ 30 000 Eur perimtų mokestinių VP ir išvestinių finansinių priemonių perleidimo nuostolių nurodo 2017 metų PLN204 deklaracijos PLN204F priedo F8–F11 laukeliuose.

 

 

1 praktinė situacija

 

UAB „A“ apskaičiavo 30 000 Eur 2017 mokestinių metų veiklos nuostolių. Kita įmonių grupės įmonė, UAB „B“, apskaičiavo 40 000 Eur 2017 mokestinių metų apmokestinamojo pelno (veiklos ir VP bei išvestinių finansinių priemonių perleidimo bendras rezultatas). UAB „A“ 2017 mokestinių metų nuostolius gali perduoti UAB „B“, jeigu tenkinami PMĮ 56¹ straipsnio reikalavimai.

UAB „B“ perimtų mokestinių veiklos nuostolių atitinkamas sumas nurodo 2017 metų PLN204 deklaracijos PLN204G priedo G1–G4 laukeliuose. UAB „A“ kitai įmonių grupės įmonei perduotus veiklos nuostolius turės nurodyti 2017 metų PLN204 deklaracijos III dalies 67 laukelyje.

 

2 praktinė situacija

 

UAB „A“ apskaičiavo 100 000 Eur 2017 metų mokestinių veiklos nuostolių. Kiti vienetų grupės vienetai – UAB „B“ ir UAB „C“ – 2017 mokestiniais metais gavo atitinkamai 80 000 Eur ir 70 000 Eur apmokestinamojo pelno. UAB „A“ 2017 mokestinių metų nuostolius gali perduoti UAB „B“ ir UAB „C“ susitartomis dalimis, jeigu tenkinami PMĮ 56¹ straipsnio reikalavimai.

UAB „B“ ir UAB „C“ perimtų mokestinių veiklos nuostolių atitinkamas sumas turės nurodyti 2017 metų PLN204 deklaracijos PLN204G priedo G1–G4 laukeliuose. UAB „A“ kitoms įmonių grupės įmonėms perduotų veiklos nuostolių sumą turės nurodyti 2015 metų PLN204 deklaracijos III dalies 67 laukelyje.

 

 

1 praktinė situacija

 

Lietuvos įmonės 2017 metų pajamos sudarė 500 000 Eur, iš jų:
– 300 000 Eur pajamų gauta iš veiklos Lietuvos Respublikoje;
– 100 000 Eur pajamų gauta iš veiklos Vokietijoje per nuolatinę buveinę;
– 60 000 Eur pajamų gauta iš Ispanijos vieneto kaip atlyginimas už suteiktą teisę naudotis prekės ženklu (iš šios sumos išskaičiuotas 6 000 Eur mokestis);
– 40 000 Eur palūkanų pajamų gauta iš Ispanijos vieneto (iš šios sumos išskaičiuotas 4 000 Eur mokestis).
Šioms pajamoms uždirbti buvo patirta 300 000 Eur sąnaudų, iš jų:
– 250 000 Eur sąnaudų pajamoms iš veiklos Lietuvos Respublikoje uždirbti;
– 50 000 Eur sąnaudų pajamoms per nuolatinę buveinę Vokietijoje uždirbti.
Kadangi Lietuvos vieneto nuolatinė buveinė yra Vokietijoje, t. y. EEE valstybėje, ir nuo gautų pajamų buvo sumokėtas pelno mokestis, šios pajamos nepriskiriamos įmonės pajamų bazei ir deklaracijos PLN204C priede nenurodomos. Per nuolatinę buveinę uždirbtos pajamos nurodomos pagrindinio PLN204 deklaracijos lapo III dalies 28 laukelyje. Pajamoms per nuolatinę buveinę uždirbti patirtos sąnaudos nurodomas deklaracijos PLN204S priedo S1–S2 laukeliuose, pasirinkus 27 neleidžiamų atskaitymų rūšies kodą.
PMĮ nustatyta tvarka apskaičiuojamos Lietuvos įmonės mokestinio laikotarpio pajamos, pelno mokestis, iš kurio gali būti atskaitomas užsienio valstybėse sumokėtas mokestis, ir pelno mokesčio suma, kurią Lietuvos įmonė turi sumokėti į Lietuvos biudžetą:
– visos įmonės pajamos – 400 000 Eur (500 000 Eur ­- 100 000 Eur) – nurodomos deklaracijos PLN204C1 priedo C28 laukelyje. Ta pati suma įrašoma ir į C30 laukelį, nes per mokestinį laikotarpį Lietuvos vienetas negavo apmokestinamųjų dividendų iš užsienio vienetų. Per nuolatinę buveinę Vokietijoje gautos pajamos į pajamų bazę neįtraukiamos;
– apmokestinamasis pelnas yra 150 000 Eur (400 000 Eur - 250 000 Eur). Iš pajamų atimant sąnaudas, neatsižvelgiama į sąnaudas, patirtas vykdant veiklą per nuolatinę buveinę Vokietijoje;

– pelno mokestis yra 22 500 Eur (150 000 × 15 %). Pelno mokesčio suma įrašoma į deklaracijos PLN204C1 priedo C31 laukelį.
Pagal PMĮ 55 straipsnį, gali būti atskaitoma tik dalis užsienio valstybėse (šiuo atveju – Ispanijoje) sumokėto mokesčio:
– deklaracijos PLN204C1 priedo C32–C35 laukeliuose įrašomi duomenys apie Ispanijoje gautas pajamas ir sumokėtą pelno mokestį;
– deklaracijos PLN204C1 priedo C36 laukelyje apskaičiuojama bendra iš Ispanijos gautų pajamų suma: 60 000 Eur + 40 000 Eur = 100 000 Eur;
– deklaracijos PLN204C1 priedo C37 laukelyje apskaičiuojama bendra nuo Ispanijoje gautų
pajamų Ispanijoje sumokėto mokesčio suma – 10 000 Eur;
– deklaracijos PLN204C1 priedo C38 laukelyje apskaičiuojamas užsienyje gautų ir visų įmonės pajamų santykis: 100 000 : 400 000 × 100 = 25 %;
– apskaičiuojama maksimali suma, kurią Lietuvos įmonė gali atskaityti: 22 500 × 25 % = 5 625 Eur.
Kadangi užsienio valstybėje sumokėta mokesčio suma yra didesnė už maksimalią sumą, kurią
galima atskaityti, t. y. 10 000 > 5 625, atskaityti iš Lietuvoje mokėtino pelno mokesčio galima tik dalį užsienyje sumokėto pelno mokesčio, t. y. 5 625 Eur (ši suma įrašoma deklaracijos PLN204C1 priedo C39 laukelyje, taip pat pagrindinio PLN204 deklaracijos lapo III dalies 60 laukelyje).
Mokėtina 2017 m. mokestinio laikotarpio pelno mokesčio suma yra 16 875 Eur: 22 500 Eur - 5 625 Eur.

 

2 praktinė situacija

 

Įmonė 2017 metais gavo 120 000 Eur pajamų už suteiktą išimtinę teisę (licenciją) naudotis programine įranga. Šios pajamos buvo uždirbtos Baltarusijos Respublikoje ne per nuolatinę buveinę ir nuo jų sumokėtas pelno mokestis – 12 000 Eur prie pajamų šaltinio Baltarusijoje. Minėtos pajamos 2017 metais įtrauktos į pelno mokesčio bazę. Įmonė turi visus dokumentus (numatytus PMĮ 55 straipsnyje), kurie reikalingi siekiant išvengti dvigubo apmokestinimo. Per 2017 metų mokestinį laikotarpį įmonė uždirbo 850 000 Eur pajamų (įskaitant ir Baltarusijoje gautas pajamas). Kitų netipinių pajamų (pvz., dividendai ir pan.) įmonė negavo.

Pirmiausia apskaičiuojama visų įmonės gautų pajamų Baltarusijoje proporcija: 120 000 * 100 proc. / 850 000 = 14,12 proc. (C38 laukelis). Toliau apskaičiuojama įmonės mokėtino pelno mokesčio dalis, tenkanti Baltarusijoje gautoms pajamoms: 12 000 * 14,12 proc. = 1 694 Eur. Kadangi Baltarusijoje sumokėto mokesčio suma (12 000 Eur – C34, C35 laukeliai) yra didesnė negu įmonės mokėtino pelno mokesčio dalis, tenkanti Baltarusijoje gautoms pajamoms (1 694 Eur), gali būti atskaitoma tik 1 694 Eur suma.

Įrašius duomenis į deklaracijos C28 (850 000 Eur), C29 (0), C30 (850 000 Eur) laukelius, C38 laukelyje automatiškai apskaičiuojamas procentas.

Naudojant C38 laukelyje nurodytą procentą, apskaičiuoti duomenys įrašomi į C31 (1694 Eur) ir C39 (1694 Eur) laukelius.

 

 

1 praktinė situacija

 

UAB „A“ valdo 100 proc. kitos Lietuvos įmonės UAB „B“ akcijų ilgiau negu 12 mėnesių, įskaitant dividendų paskirstymo momentą. Pagal UAB „B“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą dėl pelno paskirstymo UAB „A“ išmokama 20 000 Eur dividendų. Kadangi Lietuvos vienetui išmokami dividendai neapmokestinami, pritaikius dalyvavimo išimties taisyklę, tai įmonei UAB „A“ išmokėta 20 000 Eur dividendų suma nurodoma UAB „B“ pildomos PLN204 deklaracijos PLN204E priedo E1 laukelyje.

 

2 praktinė situacija

 

UAB „A“ valdo 15 proc. kitos Lietuvos įmonės UAB „B“ akcijų, kurias įsigijo 2017 m. vasario mėnesį. Pagal UAB „B“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą dėl pelno paskirstymo 2017 m. gegužės mėn. UAB „A“ išmokama 10 000 Eur dividendų. Kadangi dividendų išmokėjimo momentu UAB „A“ atitiko PMĮ 33 str. 2 dalyje numatytas sąlygas (UAB „A“ valdo ne mažiau kaip 10 proc. UAB „B“ akcijų ir turi tikslą išlaikyti akcijas ne trumpiau kaip 12 mėn.) dėl dividendų neapmokestinimo, visa priskaičiuota dividendų suma (10 000 Eur) buvo išmokėta akcininkui, UAB „A“. Pasikeitus aplinkybėms, 2017 m. rugsėjo mėn. UAB „A“ pardavė visas turėtas UAB „B“ akcijas, todėl UAB „B“ 2017 m. gegužės mėn. išmokėtus dividendus turi apmokestinti pelno mokesčiu ir privalo pateikti to mėnesio, kurį dividendai buvo išmokėti, dividendų pelno mokesčio deklaraciją (FR0640), taip pat privalo sumokėti apskaičiuotą mokestį. Šiuo atveju UAB „B“ 2017 m. mokestinio laikotarpio metinės pelno mokesčio deklaracijos PLN204 priede PLN204E šių dividendų nurodyti neturės.

 

 

1 praktinė situacija

 

Per 2017 m. mokestinį laikotarpį UAB „A“ Lietuvoje uždirbo 150 000 Eur pajamų (apmokestinamų ir neapmokestinamų, neįskaitant pozityviųjų pajamų). K5 laukelyje įrašomi 5 proc. šių UAB „A“ pajamų sumos: 150 000 × 0,05 = 7500 Eur.

 

2 praktinė situacija

 

Paskutinę mokestinio laikotarpio dieną – 2017 m. gruodžio 31 d. – Lietuvos UAB valdo 70 proc. tikslinėje teritorijoje registruotos įmonės „B“ akcijų. 2017 m. įmonė „B“ uždirbo 100 000 Eur pajamų už suteiktas paslaugas, 10 000 Eur palūkanų pajamų gavo iš finansinės nuomos veiklos. Užsienio įmonės „B“ bendra pajamų suma – 110 000 Eur – įrašoma deklaracijos priedo PLN204K K7 laukelyje.

 

3 praktinė situacija

 

Paskutinę mokestinio laikotarpio dieną – 2017 m. gruodžio 31 d. – Lietuvos UAB valdo 70 proc. tikslinėje teritorijoje registruotos įmonės „B“ akcijų. 2015 m. įmonė „B“ uždirbo 100 000 Eur pajamų už suteiktas paslaugas, 10 000 Eur palūkanų pajamų gavo iš finansinės nuomos. Pajamos už suteiktas paslaugas laikomos aktyviomis pajamomis ir įmonė išpildo išvardytas sąlygas dėl darbuotojų, pajamų iš registravimo teritorijos dydžio ir pajamų gavimo iš nepriklausomų asmenų, todėl užsienio vieneto „B“ gautos aktyvios veiklos pajamos (100 000 Eur) neįtraukiamos į Lietuvos vieneto UAB „A“ mokesčio bazę kaip pozityviosios pajamos ir įrašomos deklaracijos priedo PLN204K K8 laukelyje.

 

4 praktinė situacija

 

Paskutinę mokestinio laikotarpio dieną – 2017 m. gruodžio 31 d. – Lietuvos UAB valdo 70 proc. tikslinėje teritorijoje registruotos įmonės „B“ akcijų. Įmonė „B“ per 2015 m. mokestinį laikotarpį iš UAB „A“ gavo 300 Eur žalos atlyginimą ir 150 Eur netesybų sumą. UAB „A“ įmonei „B“ sumokėtas žalos atlyginimo ir netesybų išlaidas priskyrė neleidžiamiems atskaitymams PMĮ 31 straipsnio nustatyta tvarka, todėl šios sumos netraukiamos į kontroliuojančio Lietuvos vieneto mokesčio bazę kaip pozityviosios pajamos, – jos įrašomos deklaracijos priedo PLN204K K9 laukelyje.

 

5 praktinė situacija

 

Paskutinę mokestinio laikotarpio dieną – 2017 m. gruodžio 31 d. – Lietuvos UAB valdo 100 proc. tikslinėje teritorijoje registruotos įmonės „B“ akcijų. Įmonė „B“ per 2017 m. mokestinį laikotarpį už suteiktas paslaugas uždirbo 100 000 Eur pajamų, 250 000 Eur – už parduotas prekes, gavo 15 000 Eur palūkanų pajamų iš finansinės nuomos, taip pat iš UAB „A“ gavo 300 Eur žalos atlyginimą ir 150 Eur netesybų sumą. K7 laukelyje įrašomos visos įmonės „B“ pajamos – 365 450 Eur (100 000 + 250 000 +15 000 + 300 + 150). Kadangi pajamos už suteiktas paslaugas ir parduotas prekes laikomos aktyvios veiklos pajamomis (įmonė išpildo išvardytas sąlygas dėl darbuotojų, pajamų iš registravimo teritorijos dydžio ir pajamų gavimo iš nepriklausomų asmenų), 350 000 Eur pajamų suma įrašoma į K8 laukelį. UAB „A“ įmonei „B“ sumokėtas žalos atlyginimo ir netesybų išlaidas priskyrė neleidžiamiems atskaitymams PMĮ 31 straipsnio nustatyta tvarka, todėl 450 Eur suma įrašoma K9 laukelyje. K10 laukelyje apskaičiuojama kontroliuojamojo užsienio vieneto pozityviųjų pajamų suma: 365 450 - 350 000 - 450 = 15 000 Eur.

 

6 praktinė situacija

Lietuvos vienetas, apskaičiuodamas savo apmokestinamąjį pelną už 2012 m. mokestinį laikotarpį, įtraukė 10 000 Eur kontroliuojamojo vieneto „B“ pozityviųjų pajamų. 2013 m. kontroliuojamasis užsienio vienetas „B“ apskaičiuoja paskirstytinąjį pelną, kurio suma lygi 10 000 Eur, iš kurių kontroliuojančiam Lietuvos vienetui „A“, atsižvelgiant į jo valdomų akcijų skaičių, skirta 2 500 Eur.
Tokia 2013 metais kontroliuojamojo užsienio vieneto „B“ paskirstytų dividendų suma kontroliuojančiam Lietuvos vienetui „A“ neišmokama nei 2013, nei 2014, nei 2015, nei 2016 metais prasidėjusiais mokestiniais laikotarpiais, o 2017 metais prasidėjusiu mokestiniu laikotarpiu išmokama tik šios sumos dalis – 1 250 Eur (t. y. 2 500 - 1 250 = 1 250 Eur lieka neišmokėta).
Kadangi 2013 metais kontroliuojamojo užsienio vieneto „B“ apskaičiuota ir kontroliuojančiam Lietuvos vienetui „A“ paskirstyta dividendų suma išmokėta ne visa, tai likusioji paskirstytų, bet neišmokėtų dividendų suma (1 250 Eur) turi būti traukiama į kontroliuojančio Lietuvos vieneto „A“ 2017 m. sausio 1 d. prasidėjusio mokestinio laikotarpio pajamas kaip atitinkamai apskaičiuotos pozityviosios pajamos. Tokios pozityviosios pajamos nurodomos deklaracijos priedo PLN204K K14 laukelyje.

 

7 praktinė situacija

 

Paskutinę mokestinio laikotarpio dieną – 2017 m. gruodžio 31 d. – Lietuvos UAB „A“ valdo 70 proc. tikslinėje teritorijoje registruotos įmonės „B“ akcijų. Visos UAB „A“ mokestinio laikotarpio (2017 01 01–2017 12 31) pajamos (neįskaitant apskaičiuotų pozityviųjų pajamų) yra 200 000 Eur. Kontroliuojamojo užsienio vieneto „B“ to paties mokestinio laikotarpio pajamos yra 120 000 Eur, iš kurių 100 000 Eur yra pajamos iš jo aktyvios veiklos, kuriai vykdyti tame kontroliuojamajame užsienio vienete „B“ dirba pakankamas darbuotojų skaičius, ir visos šios pajamos yra gautos iš sandorių su nepriklausomais asmenimis ir iš teritorijos, kurioje tas užsienio vienetas įregistruotas. Likusios 20 000 Eur pajamos gautos iš finansinės nuomos. Šioms pajamoms uždirbti užsienio vienetas „B“ patyrė 2 000 Eur išlaidų, kurios pagal PMĮ nuostatas laikomos leidžiamais atskaitymais. Kontroliuojamasis užsienio vienetas „B“ pagal šalies, kurioje jis registruotas, mokesčių įstatymus apskaičiavo ir sumokėjo 3 600 Eur pelno mokesčio.

UAB „A“ apskaičiuoti 5 proc. pajamų – 10 000 Eur (200 000 x 0,05) – įrašomi deklaracijos priedo PLN204K K5 laukelyje, o valdoma vieneto „B“ akcijų dalis – 70 proc. – nurodoma deklaracijos priedo PLN204K K6 laukelyje.
Visos kontroliuojamojo užsienio vieneto „B“ pajamos (120 000 Eur) įrašomos deklaracijos priedo PLN204K K7 laukelyje. Aktyvios veiklos pajamos (100 000 Eur) įrašomos priedo K8 laukelyje. K12 laukelyje įrašoma išlaidų, susijusių su įmonės „B“ pasyvios veiklos pajamų uždirbimu, suma – 2 000 Eur.

Kontroliuojamojo užsienio vieneto „B“ pajamos, kurias kontroliuojantis Lietuvos vienetas „A“ turi įtraukti į savo mokesčio bazę kaip pozityviąsias pajamas, yra 12 600 Eur ((20 000 – 2 000) × 70 %). Šios pajamos įrašomos priedo K13 laukelyje.
Kontroliuojančio Lietuvos vieneto „A“ mokestis nuo kontroliuojamojo užsienio vieneto „B“
apskaičiuotų pozityviųjų pajamų – 630 Eur (12 600 x 15 %) – apskaičiuojamas priedo K17 laukelyje.

Kadangi į kontroliuojančios Lietuvos UAB „A“ pajamas įtraukiamos kontroliuojamojo užsienio vieneto „B“ pozityviosios pajamos sudaro 10,5 proc. visų vieneto „B“ 2017 metų mokestinio laikotarpio pajamų (12 600 / 120 000 × 100 %), laikoma, kad kontroliuojamojo užsienio vieneto „B“ užsienio valstybėse sumokėto pelno mokesčio sumos dalis, tenkanti UAB „A“ pozityvioms pajamoms, taip pat yra 10,5 proc., t. y. 378 (3 600 Eur × 10,5 /100). Ši suma apskaičiuojama priedo K19 laukelyje.

Kadangi pagal PMĮ apskaičiuota pelno mokesčio nuo kontroliuojančios UAB „A“ pozityviųjų pajamų suma (630 Eur) yra didesnė negu kontroliuojamojo vieneto „B“ užsienio valstybėje sumokėto mokesčio nuo tų pozityviųjų pajamų suma (378 Eur), gali būti atskaitoma visa užsienio valstybėje sumokėta mokesčio nuo tų pajamų suma, t. y. 378 Eur. Ši suma įrašoma priedo K21 laukelyje.

3.2.1. Apmokestinamųjų pajamų deklaravimo tvarka

 

1 praktinė situacija

 

Individuali įmonė teikia automobilių remonto paslaugas. Per 2017 m. mokestinį laikotarpį įmonė uždirbo 60 000 Eur pajamų, tačiau iš klientų gavo tik 50 000 Eur. Įmonė pajamas ir sąnaudas pripažįsta kaupimo principu.

Pagal PMĮ nuostatas, tokios uždirbtos pajamos už atliktus darbus (neatsižvelgiant į pinigų gavimo momentą) pripažįstamos apmokestinamosiomis pajamomis, todėl 60 000 Eur pajamų suma deklaruojama deklaracijos II dalies 19 laukelyje.

19 laukelio suma pridedama prie bendrų apmokestinamųjų pajamų sumos deklaracijos II dalies 18 laukelyje.

 

2 praktinė situacija

 

Individuali įmonė vykdo mažmeninės maisto produktų prekybos veiklą. Per 2017 m. mokestinį laikotarpį įmonė uždirbo 100 000 Eur pajamų už parduotas prekes, taip pat gavo 3 000 Eur draudimo išmoką ir 300 Eur netesybų. Įmonė pajamas ir sąnaudas pripažįsta kaupimo principu.

Pagal PMĮ nuostatas, pajamos už parduotas prekes pripažįstamos apmokestinamosiomis pajamomis, o gauta draudimo išmoka ir netesybų suma pagal PMĮ 12 str. nuostatas priskiriama neapmokestinamosioms pajamoms. 100 000 Eur pajamų už parduotas prekes suma deklaruojama deklaracijos II dalies 19 laukelyje. 19 laukelio suma pridedama prie bendrų apmokestinamųjų pajamų sumos deklaracijos II dalies 18 laukelyje. Neapmokestinamosios pajamos (3 300 Eur) deklaruojamos deklaracijos priede PLN204Z.

 

 

 

1 praktinė situacija

 

2017 metais IĮ, valdanti 40 proc. UAB „A“ akcijų, dešimčiai mėnesių suteikė UAB „A“ paskolą, nenumatydama palūkanų. Pagal PMĮ 2 straipsnio nuostatas, vienetas ir jo dalyviai yra laikomi susijusiais, o kartu ir asocijuotais asmenimis, todėl IĮ ir UAB „A“ taip pat laikomos asocijuotomis.

Pagal PMĮ 40 str. 2 dalį, IĮ privalo apskaičiuoti ir deklaracijos 20 laukelyje turi nurodyti negautų (ir apskaitoje neužfiksuotų) palūkanų sumą, atsižvelgdama į trumpalaikių paskolų rinkos palūkanų normą. 20 laukelio suma taip įrašoma į bendrą apmokestinamųjų pajamų sumą deklaracijos II dalies 18 laukelyje.

 

 

1 praktinė situacija

 

IĮ 2013 m. vasario mėn. įsigijo pastatą ir pradėjo jį naudoti savo veikloje. Šio pastato įsigijimo kaina – 100 000 Eur. Įmonė pastatą naudojo veikloje iki 2017 m. sausio 31 d., o vėliau pardavė už 110 000 Eur. Per naudojimo laikotarpį įmonė apskaičiavo 40 000 Eur nusidėvėjimo sumą, kurią priskyrė ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams. Vienetas, apskaičiuodamas turto vertės padidėjimo pajamas, minėto turto įsigijimo kainą (100 000 Eur) sumažino nusidėvėjimo suma (40 000 Eur). Vadinasi, vienetas, pardavęs pastatą, apskaičiavo 50 000 Eur [110 000 Eur - (100 000 Eur - 40 000 Eur)] turto vertės padidėjimo pajamų sumą, kurią įrašė į deklaracijos II dalies 21 laukelyje. Ši suma taip pat įtraukiama į bendrą apmokestinamųjų pajamų sumą deklaracijos II dalies 18 laukelyje.

 

2 praktinė situacija

 

2017 m. kovo mėn. IĮ perdavė pastatą kitai bendrovei pagal sudarytą 3 metų nuomos sutartį. Pastato įsigijimo kaina, atėmus nusidėvėjimą, – 5 000 Eur, tikroji rinkos kaina sutarties sudarymo metu – 35 000 Eur. Nuomos sutartyje numatyta, kad bendrovė individualiai įmonei A už visą nuomos laikotarpį privalės sumokėti 40 000 Eur nuomos mokesčio, pirmus metus sumokėdama 25 000 Eur, o kitus du – po 7 500 Eur.

Mokesčio administratorius, įvertinęs visas sutarties sudarymo aplinkybes ir atsižvelgdamas į tai, kad pastato nuomos sutartis atitinka PMĮ 38 str. 1 dalies 2 punkte nustatytą kriterijų, t. y. sutartyje numatyta, kad bendrovė per trumpesnę nuomos laikotarpio dalį privalo sumokėti individualiai įmonei didesnę išnuomoto pastato tikrosios rinkos kainos dalį (25 000 Eur), apskaičiuodamas IĮ 2016 metų pelno mokestį, pajamomis gali pripažinti skirtumą tarp to pastato įsigijimo kainos, atėmęs nusidėvėjimą, ir to turto tikrosios rinkos kainos – 30 000 Eur. Ši suma deklaruojama deklaracijos II dalies 21 laukelyje, kartu šią sumą įtraukiant ir į bendrą apmokestinamųjų pajamų sumą deklaracijos II dalies 18 laukelyje.

 

 

1 praktinė situacija

 

2016 m. individuali įmonė naudoja savininko turtą įmonės veikloje (pagal savininko įsakymą – 100 proc.). 2017 m. sausio 31 d. įmonė pateikė NTM deklaraciją KIT711, kurioje apskaičiuotą mokesčio sumą sumokėjo tik 2017 m. balandžio 1 dieną. Už laiku nesumokėtą mokesčio sumą įmonei buvo apskaičiuoti delspinigiai, kuriuos įmonė sumokėjo kartu su mokesčio įmoka. Apskaičiuojant pelno mokestį, sumokėta mokesčio suma už 2016 metus priskiriama 2016 metų mokestinio laikotarpio leidžiamiems atskaitymams (deklaruojama 2016 m. mokestinio laikotarpio deklaracijos priede PLN204L), o sumokėti delspinigiai – 2017 m. mokestinio laikotarpio neleidžiamiems atskaitymams (deklaruojami deklaracijos II dalies 26 laukelyje).

 

2 praktinė situacija

 

Sutartyje tarp IĮ ir UAB „A“ nurodyta, kad IĮ, laiku neįvykdžiusi prievolės, t. y. laiku nepristačiusi krovinio, turės apmokėti sutartyje numatytą sankciją. 2017 m. spalio mėn. UAB „A“ paslaugų pardavėjai, t. y. IĮ, surašė pretenziją dėl laiku negauto krovinio ir pareikalavo sumokėti 1000 Eur sumą už prastovą, kurią IĮ iš karto sumokėjo. Apskaičiuojant pelno mokestį, netesybų už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą suma priskiriama neleidžiamiems atskaitymams ir nurodoma deklaracijos II dalies 26 laukelyje.

 

3 praktinė situacija

 

Įmonės apskaitos politikoje nustatyta, kad pastatai apskaitomi perkainota verte. 2017 metais įmonė finansinėje apskaitoje apskaičiavo 15 000 Eur nusidėvėjimo sąnaudų, iš jų 12 000 Eur – nuo įsigijimo savikainos, 3 000 Eur – nuo perkainotos vertės. Nusidėvėjimo apskaičiavimo normatyvai finansinėje apskaitoje ir pelno mokesčio apskaičiavimo tikslais sutampa, yra nustatyti pagal PMĮ nuostatas.

Apskaičiuojant pelno mokestį, nuo perkainotos turto vertės apskaičiuota nusidėvėjimo suma, t. y. 3 000 Eur, priskiriama neleidžiamiems atskaitymams ir nurodoma deklaracijos II dalies 26 laukelyje.

 

4 praktinė situacija

 

IĮ 2017 vasario mėn. įsirengė biuro patalpas veiklai vykdyti: įsigijo baldus, kompiuterinę techniką, kanceliarinių prekių ir kt. už 6 000 Eur. Patalpų viduje esantis turtas nebuvo apdraustas. Tų pačių metų balandžio mėn. įvykus gaisrui, įmonė patyrė 5 000 Eur nuostolių dėl turto sugadinimo – sudegusio turto įsigijimo kainą (sumažintą ribojamų dydžių leidžiamais atskaitymais) finansinėje apskaitoje nurašė į sąnaudas. Apskaičiuojant pelno mokestį, nuostoliai dėl turto nurašymo – 5 000 Eur – priskiriami neleidžiamiems atskaitymams ir nurodomi deklaracijos II dalies 26 laukelyje.

 

 

1 praktinė situacija

 

2013 m. sausio mėn. IĮ įsigijo 50 proc. kitos Lietuvos įmonės – UAB – akcijų. Pagal UAB visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą dėl 2016 m. pelno skirstymo IĮ tenka 10 000 Eur dividendų. Iš Lietuvos įmonės 2017 metais gauti dividendai nurodomi IĮ pildomos deklaracijos II dalies 27 laukelyje.

 

2 praktinė situacija

 

2017 m. ūkinė bendrija uždirbo 800 000 Eur pajamų: 500 000 Eur pajamų iš veiklos Lietuvos Respublikoje ir 300 000 Eur iš veiklos Latvijoje per nuolatinę buveinę. 300 000 Eur pajamų suma, gauta iš veiklos Latvijoje per nuolatinę buveinę, deklaruojama deklaracijos II dalies 27 laukelyje kaip pajamos, neįtraukiamos į pelno mokesčio bazę.

 

 

1 praktinė situacija

 

2017 metais įmonė apskaičiavo 50 000 Eur mokestinių nuostolių, tačiau 2017 metais įmonė viešajai įstaigai, turinčiai paramos gavėjo statusą, buvo suteikusi paramos už 15 000 Eur. Suteiktos paramos suma deklaruojama deklaracijos II dalies 26 laukelyje kaip neleidžiami atskaitymai. Deklaracijos II dalies 33 laukelis nepildomas, nes įmonė 2017 m. mokestinį laikotarpį apskaičiavo mokestinį nuostolį.

 

2 praktinė situacija

 

2017 metais IĮ apskaičiavo 50 000 Eur mokestinį pelną (iš pajamų atėmusi neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus atskaitymus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus iki atskaitymų paramai, neįskaitant praėjusių mokestinių laikotarpių nuostolių). Per 2017 metus IĮ paramos gavėjams, turintiems paramos gavėjo statusą, suteikė 10 000 Eur paramą. Maksimali suma, kurią gali atskaityti IĮ, yra 20 000 Eur (50 000 Eur × 40 proc.). Kadangi dviguba suteiktos paramos suma – 20 000 Eur (10 000 Eur × 2) – neviršija maksimalios paramos sumos, kurią galima atskaityti (20 000 Eur), atskaitoma visa dviguba suteiktos paramos suma (20 000 Eur) įrašoma deklaracijos II dalies 33 laukelyje.

 

 

1 praktinė situacija

 

Įmonė 2014–2016 mokestiniais laikotarpiais apskaičiavo veiklos mokestinių nuostolių sumą – 50 000 Eur. 2017 m. mokestinį laikotarpį įmonė baigė pelningai – apskaičiavo 40 000 Eur mokestinį veiklos pelną. 2017 m. įmonė taiko 5 proc. pelno mokesčio tarifą, todėl įmonei netaikomas 70 proc. apribojimas dėl ankstesnių laikotarpių nuostolio kėlimo.

2017 metais įmonė iš apmokestinamojo pelno (apskaičiuoto iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus atskaitymus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, išskyrus ankstesnių metų mokestinių laikotarpių nuostolius) gali atskaityti 40 000 Eur praėjusių mokestinių laikotarpių veiklos nuostolių sumą. Likusius 10 000 Eur (50 000 Eur - 40 000 Eur) ankstesnių mokestinių laikotarpių nuostolius įmonė galės kelti į kitus mokestinius laikotarpius.

 

2 praktinė situacija

 

Įmonė 2012–2016 mokestiniais laikotarpiais apskaičiavo veiklos mokestinių nuostolių sumą – 60 000 Eur. 2017 m. mokestinį laikotarpį įmonė baigė pelningai – apskaičiavo 40 000 Eur mokestinį veiklos pelną. 2017 m. įmonė taiko 15 proc. pelno mokesčio tarifą, todėl taikomas 70 proc. apribojimas dėl ankstesnių laikotarpių nuostolio kėlimo.

2017 metais įmonė gali atkelti ir atkurti praeitų mokestinių metų veiklos nuostolių sumą, tačiau ne didesnę kaip 70 proc. įmonės 2017 metų apmokestinamojo pelno (apskaičiuoto iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus atskaitymus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, išskyrus ankstesnių metų mokestinių laikotarpių nuostolius) – 28 000 Eur (40 000 Eur × 70 proc.).

Likusius 32 000 Eur (60 000 Eur - 28 000 Eur) ankstesnių mokestinių laikotarpių nuostolius įmonė galės kelti į kitus mokestinius laikotarpius.

 

 

1 praktinė situacija

 

2016 m. IĮ atliko tokius VP perleidimo sandorius:
– už 20 000 Eur įsigijo 8 proc. UAB „A“ akcijų;
– už 30 000 Eur įsigijo 4 proc. UAB „B“ akcijų;
– pardavusi turėtus 6 proc. UAB „C“ akcijų, patyrė 10 000 Eur VP perleidimo nuostolį.
2017 m. IĮ pardavė turėtas UAB „A“ ir UAB „B“ akcijas:
– pardavusi UAB „A“ akcijas, patyrė 5 000 Eur VP perleidimo nuostolį;
– pardavusi UAB „B“ akcijas, gavo 10 000 Eur VP perleidimo pelną.
IĮ apskaičiavo 2017 m. VP perleidimo pelną – 5 000 Eur (10 000 Eur - 5 000 Eur), iš kurio gali atskaityti iš 2016 m. atkeliamus VP perleidimo nuostolius. Atskaitoma VP perleidimo nuostolių suma įrašoma deklaracijos II dalies 37 laukelyje. Likusi neatkeltų VP perleidimo nuostolių dalis – 5000 Eur (10 000 Eur - 5 000 Eur) – gali būti panaudota kitais 5 mokestiniais laikotarpiais, mažinant tų mokestinių laikotarpių VP ir išvestinių finansinių priemonių perleidimo pelną.

 

 

1 praktinė situacija

 

Individualioji įmonė 2012–2016 mokestiniais laikotarpiais apskaičiavo veiklos mokestinių nuostolių sumą – 100 000 Eur. 2017 m. mokestinį laikotarpį įmonė baigė pelningai – apskaičiavo 40 000 Eur mokestinį veiklos pelną. Taip pat 2017 m. įmonė pardavė turėtus 8 proc. UAB akcijų ir gavo 30 000 Eur VP perleidimo pelną.

2017 m. įmonė taiko 15 proc. pelno mokesčio tarifą, todėl taikomas 70 proc. apribojimas dėl ankstesnių laikotarpių nuostolio kėlimo. 2017 metais įmonė gali atkelti ir atskaityti praėjusių mokestinių metų veiklos nuostolių sumą, tačiau ne didesnę kaip 70 proc. įmonės 2017 metų apmokestinamojo pelno, apskaičiuoto iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus atskaitymus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, išskyrus ankstesnių metų mokestinių laikotarpių nuostolius:
– iš veiklos pelno (40 000 Eur) įmonė gali atskaityti 28 000 Eur (40 000 Eur × 70 proc.) praėjusių mokestinių laikotarpių mokestinių veiklos nuostolių sumą. Atskaitoma nuostolių suma parodoma deklaracijos II dalies 36 laukelyje;
– iš VP perleidimo pelno (30 000 Eur) įmonė gali atskaityti 21 000 Eur (30 000 Eur × 70 proc.) ankstesnių mokestinių laikotarpių veiklos nuostolių sumą. Atskaitoma nuostolių suma parodoma deklaracijos II dalies 38 laukelyje;
– likusių 51 000 Eur (100 000 Eur - 28 000 Eur - 21 000 Eur) mokestinių veiklos nuostolių
sumą įmonė galės atskaityti iš pajamų kitais mokestiniais laikotarpiais.

 

 

1 praktinė situacija

 

2017 m. IĮ, siekdama padidinti gamybos pajėgumus, įsigijo naujus įrenginius, kurių bendra įsigijimo kaina – 60 000 Eur. 2017 m. įmonės apmokestinamasis pelnas – 100 000 Eur. Pagal PMĮ 46¹ str. nuostatas, įmonė gali susimažinti savo apmokestinamąjį pelną iki 50 proc. per mokestinį laikotarpį, už kurį apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas mažinamas faktiškai patirtų išlaidų reikalavimus atitinkančiam turtui įsigyti dydžiu, todėl, apskaičiuodama 2017 m. pelno mokestį, įmonė gali iš apmokestinamojo pelno atimti dalį įrenginių įsigijimo išlaidų – 100 000 Eur × 50 proc. = 50 000 Eur. Ši suma įrašoma deklaracijos II dalies 40 laukelyje. Atskaičius investicinio projekto lėšas, gautas apmokestinamasis pelnas yra 50 000 Eur (100 000 Eur - 50 000 Eur). Likusi nepanaudota investicinio projekto išlaidų dalis – 10 000 Eur (60 000 Eur - 50 000 Eur) – gali būti naudojama mažinant apmokestinamąjį pelną kitus keturis vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius.

 

 

1 praktinė situacija

 

2017 metais individualioje įmonėje, užsiimančioje baldų gamyba, vidutinis sąrašuose esančių asmenų, kuriems taikomas riboto darbingumo asmenų statusas, skaičius buvo 45, o vidutinis sąrašuose esančių visų darbuotojų skaičius – 100.

2017 metų pajamos, gautos pardavus įmonės pagamintą produkciją, sudaro 70 proc. visų 2017 metais gautų pajamų. Pelno mokestis, apskaičiuotas deklaracijos II dalies 46 laukelyje, – 20 000 Eur. Kadangi įmonėje dirbančių riboto darbingumo asmenų dalis tarp visų dirbančiųjų sudaro 45 proc. (45 : 100 × 100 %), įmonė gali mažinti 2017 metų pelno mokestį 75 proc. ir deklaracijos II dalies 47 laukelyje nurodyti 15 000 Eur (20 000 Eur × 75 proc.) pelno mokesčio sumažinimo sumą, o II dalies 48 laukelyje riboto darbingumo asmenų dalį (proc.) tarp visų dirbančiųjų – 45 proc.

 

 

1 praktinė situacija

 

Investuotojas (IĮ) 2017 m. Lietuvos filmo gamintojui neatlygintinai suteikė 60 000 Eur Lietuvos filmo gamintojo filmo, kuris atitinka PMĮ 17² straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintus reikalavimus, gamybai, o filmo gamybos išlaidos atitinka to paties straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus. Sakykime, kad ši suma neviršija 20 proc. bendro filmo biudžeto, todėl investuotojas, kuriam tais pačiais 2017 m. išduota investicinė pažyma, iš apmokestinamųjų pajamų gali atimti 45 000 Eur (60 000 Eur × 75 proc.) suteiktų lėšų filmo gamybai sumą, o likusioji 25 proc. dalis, t. y. 15 000 Eur (60 000 Eur - 45 000 Eur) suteiktų lėšų filmo gamybai suma, priskiriama neleidžiamiems atskaitymams (deklaruojama deklaracijos II dalies 26 laukelyje). Todėl 75 proc. išlaidų sumos (45 000 Eur) deklaruojama deklaracijos priedo PLN204L L1–L2 laukeliuose, pasirinkus 17 leidžiamų atskaitymų rūšies kodą, o 25 proc. išlaidų dalis (15 000 Eur) – deklaracijos II dalies 26 laukelyje, kaip neleidžiami atskaitymai.

 Pagal PMĮ nuostatas apskaičiuotas 2017 m. pelno mokestis yra 5000 Eur. Remiantis 46² str. nuostatomis, įmonė gali sumažinti mokėtiną pelno mokestį filmo gamybai skirtų lėšų suma, tačiau ne daugiau kaip 75 procentais. Mokėtina pelno mokesčio suma, atėmus filmo gamybai skirtų lėšų dalį, yra 1 250 Eur (5000 - (5000 × 75 proc.). Pelno mokestį mažinanti suma – 3 750 Eur (5000 × 75 proc.) – įrašoma deklaracijos II dalies 49 laukelyje.

Likusia nepanaudota pelno mokesčiui mažinti filmo gamybai skirtų lėšų suma – 58 750 Eur (60 000 Eur - (5000 × 75 proc.)) – gali būti mažinamas už du vėlesnius vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius mokėtinas pelno mokestis, tačiau už kiekvieną mokestinį laikotarpį apskaičiuota pelno mokesčio suma negali būti mažinama daugiau kaip 75 procentais.

 

 

1 praktinė situacija

 

IĮ valdo 5 proc. kitos Lietuvos įmonės – UAB – akcijų. Pagal UAB visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą dėl pelno skirstymo IĮ tenka 10 000 Eur dividendų. 2017 m. balandžio mėn. išmokėdama dividendus, UAB išskaičiavo 1 500 Eur pelno mokestį (10 000 Eur × 15 %). Taigi IĮ 2017 m. iš UAB gavo 8 500 Eur dividendų sumą.

Kadangi įmonė netenkina „dalyvavimo išimties taisyklės“, t. y. turi mažiau kaip 10 proc. UAB akcijų, todėl pagal PMĮ 33 str. 1 dalies nuostatas iš Lietuvos įmonės gauti dividendai buvo apmokestinti 15 proc. pelno mokesčiu. Apskaitoje pajamomis pripažinta gautų apmokestinamų dividendų suma nurodoma IĮ pildomos deklaracijos II dalies 27 laukelyje. Išskaičiuotą pelno mokestį (1500 Eur) dividendų gavėja IĮ gali atskaityti iš mokėtino pelno mokesčio, išskaičiuotą mokestį nurodydama 54 laukelyje.

 

 

1 praktinė situacija

 

Individualios įmonės veikla – prekyba sodo technika. 2017 m. sausio mėn. įmonė įsigijo 5 žoliapjoves po 150 Eur, o kovo mėn. – papildomai 10 žoliapjovių po 180 Eur. Per 2017 m. įmonė pardavė 8 žoliapjoves.

Apskaičiuodama parduotų žoliapjovių savikainą, įmonė taiko FIFO metodą, todėl daroma prielaida, kad pirmiausiai parduodamos anksčiausiai įsigytos prekės. Parduotų prekių savikaina – 1 290 Eur (5 vnt. × 150 Eur + 3 vnt. × 180 Eur) – priskiriama leidžiamiems atskaitymams ir nurodoma deklaracijos priedo PLN204L L1–L2 laukeliuose, pasirenkant 01 leidžiamų atskaitymų rūšies kodą.

 

2 praktinė situacija

 

2017 m. IĮ pagamino 300 kėdžių. Vienos kėdės pagaminimo savikaina, apskaičiuota pagal įmonės nusistatytą metodiką, – 15 Eur. Per 2017 metus įmonė pardavė 250 kėdžių. Parduotų kėdžių savikaina – 3 750 Eur (250 vnt. × 15 Eur) – laikoma 2017 metų leidžiamais atskaitymais ir nurodoma deklaracijos priedo PLN204L L1–L2 laukeliuose, pasirenkant 01 leidžiamų atskaitymų rūšies kodą.

 

3 praktinė situacija

 

IĮ veikla – konsultacinių paslaugų teikimas. 2017 m. paslaugų teikimo savikaina, apskaičiuota pagal įmonės nustatytą tvarką, – 20 000 Eur.

Apskaičiuojant pelno mokestį, iš pajamų atskaitomos suteiktoms paslaugoms tenkančios išlaidos. todėl suteiktų konsultacinių paslaugų savikaina – 20 000 Eur – priskiriama 2017 m. leidžiamiems atskaitymams ir nurodoma deklaracijos priedo PLN204L L1–L2 laukeliuose, pasirenkant 02 leidžiamų atskaitymų rūšies kodą.

 

4 praktinė situacija

 

IĮ 2012 m. vasario mėn. įsigijo pastatą ir pradėjo jį naudoti savo veikloje. Šio pastato įsigijimo kaina – 150 000 Eur. Įmonė pastatą naudojo veikloje iki 2017 m. sausio 31 d., o vėliau pardavė už 50 000 Eur. Per naudojimo laikotarpį įmonė priskaičiavo 60 000 Eur nusidėvėjimo sumą, kurią priskyrė ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams. Vienetas, apskaičiuodamas turto vertės padidėjimo pajamas (nuostolį), minėto turto įsigijimo kainą (150 000 Eur) sumažino nusidėvėjimo suma (60 000 Eur). Vadinasi, vienetas, pardavęs pastatą, apskaičiavo 40 000 Eur [50 000 Eur - (150 000 Eur – 60 000 Eur)] turto pardavimo nuostolį, kuris, apskaičiuojant pelno mokestį, priskiriamas leidžiamiems atskaitymams ir nurodomas deklaracijos priedo PLN204L L1–L2 laukeliuose, pasirenkant 03 leidžiamų atskaitymų rūšies kodą.

 

5 praktinė situacija

 

2016 m. individuali įmonė, pritrūkusi apyvartinių lėšų, 4 metams paėmė paskolą iš banko, pagal kurią 2017 m. buvo priskaičiuota ir sumokėta 5 000 Eur palūkanų suma. Palūkanų norma atitinka rinkos palūkanų normą. Sumokėta 5000 Eur palūkanų suma priskiriama leidžiamiems atskaitymams ir nurodoma deklaracijos priedo PLN204L L1–L2 laukeliuose, pasirenkant 05 leidžiamų atskaitymų rūšies kodą.

 

6 praktinė situacija

 

2016 m. lapkričio mėn. individuali įmonė įsigijo traktorių ir tą patį mėn. pradėjo jį eksploatuoti. Traktoriaus įsigijimo kaina be PVM yra 60 000 Eur. Įmonė įsigytą traktorių priskyrė ilgalaikio turto grupei „Mašinos ir įrengimai“, kuriai taikomas 5 metų nusidėvėjimo normatyvas. Įmonė visam turtui taiko tiesinį kito mėnesio nusidėvėjimo metodą. 2017 metams tenkanti traktoriaus nusidėvėjimo dalis – 12 000 Eur (60 000 Eur / 5 m.) – priskiriama 2017 m. mokestinio laikotarpio leidžiamiems atskaitymams ir nurodoma deklaracijos priedo PLN204L L1–L2 laukeliuose, pasirenkant 06 leidžiamų atskaitymų rūšies kodą.

 

7 praktinė situacija

 

2017 m. liepos mėn. atlikti įmonei priklausančio pastato dažymo darbai, kurių vertė – 10 000 Eur. Įmonės sudaryta specialistų komisija įvertino, kad remonto darbai nepailgino turto naudingo tarnavimo laiko ir nepagerino turto naudingųjų savybių. Kadangi per mokestinį laikotarpį atlikti pastato remonto darbai nepailgino turto naudingo tarnavimo laiko ir nepagerino turto naudingųjų savybių, visa patirtų išlaidų suma – 10 000 Eur – priskiriama 2017 m. leidžiamiems atskaitymams ir deklaruojama deklaracijos priedo PLN204L L1– L2 laukeliuose, pasirenkant 07 leidžiamų atskaitymų rūšies kodą.

 

8 praktinė situacija

 

2016 m. rugsėjo mėn. individuali įmonė iš UAB 3 metams išsinuomojo pastatą. 2017 m. sausio mėn. individuali įmonė atliko šio pastato remontą, kurio darbai pailgino turto naudingo tarnavimo laiką ir pagerino turto naudingąsias savybes. Remonto darbų vertė – 15 000 Eur. Kadangi per mokestinį laikotarpį atlikti išsinuomoto pastato remonto darbai pailgino turto naudingo tarnavimo laiką ir pagerino turto naudingąsias savybes, IĮ patirtas išlaidas – 15 000 Eur – iš pajamų atskaitys per likusį nuomos laikotarpį (per 31 mėn.). 2017 m. mokestiniam laikotarpiui tenka 5 232 Eur (15 000 Eur / 31 × 11) išlaidų suma, kuri priskiriama 2017 m. mokestinio laikotarpio leidžiamiems atskaitymams ir deklaruojama deklaracijos priedo PLN204L L1–L2 laukeliuose, pasirenkant 07 leidžiamų atskaitymų rūšies kodą.

 

9 praktinė situacija

 

Individualios įmonės vadovo įsakymu nustatyta, kad įmonės dalyvio lengvasis automobilis įmonės veikloje naudojamas 80 procentų. Šiame įsakyme taip pat nurodyta, kad pagal gamintojo duomenis šios transporto priemonės benzino sunaudojimo norma yra 8 litrai 100 kilometrų. Minėtas lengvasis automobilis iš viso per mokestinį laikotarpį nuvažiavo 30 000 kilometrų. Vadinasi, įmonės reikmėms automobilis nuvažiavo 24 000 (30 000 x 80 proc.) kilometrų. Šis automobilis 24 000 km nuvažiuoti sunaudojo 1 920 (24 000 km : 100 × 8) litrų degalų, todėl įmonė prie leidžiamų atskaitymų gali priskirti sumą, kurią įmonė faktiškai sumokėjo už 1 920 litrų benzino įsigijimą. Apskaičiuota išlaidų suma deklaruojama deklaracijos priedo PLN204L L1–L2 laukeliuose, pasirenkant 08 leidžiamų atskaitymų rūšies kodą.

 

10 praktinė situacija

 

Įmonės vadovo įsakyme nustatyta, kad įmonės dalyvio šeimos nario lengvasis automobilis įmonės veikloje naudojamas 30 procentų. Per mokestinį laikotarpį įmonė patyrė 600 Eur šios transporto priemonės eksploatavimo išlaidų (padangų keitimo, tepalų, filtrų keitimo ir kt.), kurios patvirtintos juridinę galią turinčiais dokumentais. Prie leidžiamų atskaitymų gali būti priskirta tik 180 Eur (600 Eur × 30 : 100) eksploatavimo sąnaudų, kurios deklaruojamos deklaracijos priedo PLN204L L1–L2 laukeliuose, pasirenkant 08 leidžiamų atskaitymų rūšies kodą.

 

11 praktinė situacija

 

Įmonės dalyvis savo 200 m² name yra įsirengęs įmonės biurą. Įmonės vadovo įsakymu nustatyta, kad biuro plotas yra 50 m², t. y. dalyvis įmonės veikloje naudoja 25 proc. namo dalies (50 : 200 × 100). Per mokestinį laikotarpį įmonė patyrė 2 000 Eur pastato eksploatavimo išlaidų. Prie leidžiamų atskaitymų gali būti priskirta tik 500 Eur (2 000 Eur × 25 : 100) eksploatavimo sąnaudų. Leidžiamų atskaitymų suma deklaruojama deklaracijos priedo PLN204L L1–L2 laukeliuose, pasirenkant 08 leidžiamų atskaitymų rūšies kodą.

 

12 praktinė situacija

 

2017 m. IĮ parodos metu potencialiems pirkėjams išdalino tušinukų, pakabukų ir kt. daiktų su įmonės simbolika už bendrą 500 Eur sumą, taip pat parodos metu, pristatant įmonės gaminamą produkciją, sunaudota įmonės produkcijos už 600 Eur. Apskaičiuojant pelno mokestį, parodos metu patirtos reklamos išlaidos priskiriamos leidžiamiems atskaitymams ir deklaruojamos deklaracijos priedo PLN204L L1–L2 laukeliuose, pasirenkant 12 leidžiamų atskaitymų rūšies kodą.

 

13 praktinė situacija

 

2014 m. IĮ klientui pardavė prekių už 200 Eur ir šią sumą pripažino pajamomis. 2017 metais IĮ, nebesitikėdama atgauti iš pirkėjo 200 Eur skolos, ją nurašė. 2017 m. finansinėje apskaitoje įmonė pripažino abejotinų skolų sąnaudas. Kadangi praėjo daugiau negu metai, kai ši suma pripažinta pajamomis, nurašant skolą į sąnaudas (jeigu skola yra iki 300 Eur), nereikalaujama papildomų dokumentų, norint pripažinti tokią skolą beviltiška. Todėl, apskaičiuojant pelno mokestį, patirtos abejotinų skolų sąnaudos gali būti priskiriamos leidžiamiems atskaitymams ir nurodomos deklaracijos priedo PLN204L L1–L2 laukeliuose, pasirenkant 15 leidžiamų atskaitymų rūšies kodą.

 

14 praktinė situacija

 

Individualioji įmonė 2017 metais individualiosios įmonės savininko su darbo santykiais susijusioms pajamoms priskyrė 18 000 Eur ir nuo jų sumokėjo VSD ir PSD įmokas. 2017 m. mokestinio laikotarpio leidžiamiems atskaitymams individualioji įmonė gali priskirti 18 000 Eur sumą, nuo kurios apskaičiavo ir sumokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokas. Ši suma deklaruojama deklaracijos priedo PLN204L L1–L2 laukeliuose, pasirenkant 20 leidžiamų atskaitymų rūšies kodą.

Sumokėtos VSD ir PSD įmokos taip pat priskiriamos leidžiamiems atskaitymams, tačiau deklaruojamos deklaracijos priedo PLN204L L1–L2 laukeliuose, pasirenkant 21 leidžiamų atskaitymų rūšies kodą.