Savaitraštis „Buhalterija: apskaitos ir mokesčių apžvalga“


Kiekvienai buhalterijai – savaitraštis „Buhalterija“! 

Norite visuomet turėti naujausią buhalterinę bei mokestinę informaciją kartu su praktiniais specialistų patarimais, kurie padės Jums teisingai ir lengviau atlikti sudėtingus buhalterinius darbus? Prenumeruokite ir skaitykite specialiai Jums skirtą profesinį savaitraštį „Buhalterija“

Elektroninė savaitraščio versija:

11 mėnesių prenumerata (vasaris – gruodis).
 130 € (su PVM).

6 mėnesių prenumerata
 (vasaris - liepa). 
71 € (su PVM).

3 mėnesių prenumerata. (vasaris - balandis). 36 € (su PVM).

Mėnesiui – TIK 11,83!

 

Popierinė savaitraščio versija:

11 mėnesių prenumerata (vasaris – gruodis).
 177 € (su PVM).

6 mėnesių prenumerata
 (vasaris - liepa). 
97 € (su PVM).

3 mėnesių prenumerata. (vasaris - balandis). 49 € (su PVM).

Mėnesiui – TIK 16,00€ ! 


SAVAITRAŠTYJE PER METUS RASITE:

daugiau kaip 370 apskaitos, mokesčių, teisės specialistų konsultacijų ir atsakymų į skaitytojų klausimus;

daugiau kaip 180 VMI, VDI, „Sodros“ ir kitų kontroliuojančių institucijų atstovų praktinių patarimų;

apie 100 publikacijų mokesčių apskaičiavimo, sumokėjimo ir administravimo klausimais;

apie 100 publikacijų buhalterinės apskaitos, finansinės atskaitomybės ir apskaitos organizavimo bei vadybos ir kaštų apskaitos klausimais;

apie 70 publikacijų darbo ir įmonių teisės klausimais;

Daug praktinių patarimų dėl tinkamo buhalterinės apskaitos reformos realizavimo įmonėje bei apskaitos ir mokesčių politikos atnaujinimo. 


PAGRINDINĖS SAVAITRAŠČIO RUBRIKOS:

APSKAITA, APSKAITOS ORGANIZAVIMAS
Žinomi apskaitos, audito ir apskaitos organizavimo specialistai aiškina ir nagrinėja atskirus buhalterinės apskaitos aspektus, kaip organizuoti apskaitą, rengti finansinę atskaitomybę ir kt.
MOKESČIAI; MOKESČIŲ LABIRINTUOSE. Spausdinami mokesčių specialistų parengti straipsniai apie mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo ypatumus. Cikle „OPTIMALŪS MOKESČIAI“ sistemingai bus aprašomos įvairios mokestinės lengvatos (pelno, pridėtinės vertės, gyventojų pajamų, „Sodros“ ir kitų mokesčių), kuriomis pasinaudoję galėsite teisėtai sumažinti savo įmonės mokestinę naštą.
BUHALTERINĖ VADYBOS IR KAŠTŲ APSKAITA. Šios srities patyrę specialistai pataria, kaip tinkamai apskaityti kaštus, kalkuliuoti produktų savikainą, organizuoti menedžmento apskaitą, kaip formuoti vadybai tinkamą informaciją ir kt.
TEISĖ BUHALTERIAMS; Teisininkai aiškina įvairius įmonių, darbo, mokesčių teisės klausimus.
AKTUALIJOS. Aiškinama, kaip taikyti apskaitos ir mokesčių įstatymų nuostatas ir rasti atsakymus į klausimus, su kuriais buhalteriai susiduria kasdieniame darbe. Patariama, kaip įgyvendinti viešojo sektoriaus apskaitos reformą. Informuojama apie audito įmonių veiklą ir audito priežiūros kontrolę.
SPECIALISTAI PATARIA. UAB „Pačiolis“, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinės darbo inspekcijos, ir teisės specialistų konsultacijos.
NAUDINGA INFORMACIJA. Spausdinamas mokesčių, deklaravimo ir sumokėjimo kalendorius, pateikiami VMI raštai, reglamentų naujienos. Visa tai padės teisingai tvarkyti apskaitą, laiku deklaruoti ir sumokėti mokesčius.
REDAKCIJA, PADĖK. Spausdinami skaitytojų prašymai padėti susivokti apskaitos ir mokesčių labirintuose, pateikiami specialistų atsakymai į juos.
PSICHOLOGAS PATARIA. Psichologijos specialistai pataria, kaip bendrauti su vadovais ir kolegomis, spręsti darbe kylančias psichologines problemas.
LAISVALAIKIS. Pateikiami straipsniai iš mokesčių ir apskaitos istorijos, pasakojama apie žinomus finansininkus, buhalterius, aprašomi ne tik Lietuvos, bet ir kitų valstybių įdomūs sukčiavimo atvejai, atskleidžiama skaičių reikšmė įvairiose gyvenimo srityse ir kt.

KIEKVIENAS PRENUMERATORIUS GAUS VERTINGUS PRIEDUS:

• Specialų leidinį „Naudinga informacija buhalteriams“ (įvairi informacija, padėsianti visus metus tvarkyti buhalterinę apskaitą, apskaičiuoti ir deklaruoti mokesčius);
• Buhalterio darbui naudingas atmintines

***


Tik savaitraščio prenumeratoriams siūlome įsigyti su specialia nuolaida elektroninį savaitinį leidinį „MOKESČIŲ, APSKAITOS IR TEISĖS REGLAMENTŲ NAUJIENLAIŠKIS“. Kaina: 39 € 29 € (su PVM). 
Daugiau apie leidinį skaitykite ČIA

KAIP PRENUMERUOTI?

• Mokėti tiesioginiu pavedimu, nepamiršti nurodyti leidinio kodo ir pristatymo adreso. (Įmonės rekvizitai: UAB „Pačiolio prekyba“, įmonės kodas 300807502, atsiskaitomoji sąskaita LT347044060005977111 AB SEB banke).

• Kreiptis į pardavimo vadybininką telefonu (8 5) 2700 636 arba el. paštu prenumerata(eta)paciolis.lt.

• Prenumeruoti UAB „Pačiolio prekyba“, Kalvarijų g. 129 Vilnius (Darbo laikas: I-IV 8.00 – 17.00 val., V 8.00 – 15.45 val.).

• Prenumeruoti Lietuvos pašto skyriuose.

Norėdami prisijungti prie elektroninės leidinio versijos, mokėjimo pavedime nurodykite savo el. pašto adresą.


LEIDINIŲ PRISTATYMAS:

• Leidinių pristatymas nemokamas.

• Prenumeratorius privalo pateikti visą reikalingą informaciją: leidinio kodą ir tikslų pristatymo adresą, kad prenumeratos užsakymas būtų kokybiškai įvykdytas. Jeigu informacija bus neišsami arba netiksli, Leidėjas negalės tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimų.

• Pasikeitus adresui prenumeratorius turi parašyti el. paštu: prenumerata(eta)paciolis.lt,nurodyti, kokio leidinio, kam ir kokiu adresu buvo užsakyta prenumerata ir koks naujas pristatymo adresas.

• Prenumeratorius, turintis pretenzijų dėl leidinio pristatymo, privalo kreiptis el. paštu: prenumerata(eta)paciolis.lt (nurodyti prenumeratos gavėjo duomenis, leidinio pavadinimą ir surašyti pretenziją) arba telefonu (8 5) 210 1255.

Naujas numeris

Aktualus straipsnis

Savaitraštis „Buhalterija: apskaitos ir mokesčių apžvalga“ 2023 01 24 d.

Mokesčiai
___________________________________________
PVM įstatymo naujovės, įsigaliojančios 2023 metais
 
Konsultantė ekspertė Oksana Galin



Seimo rudens sesijos metu buvo priimti PVMĮ pakeitimai, kurie įsigaliojo nuo 2023 m. sausio 1 dienos. Daug diskusijų kilo dėl lengvatinių PVM tarifų pratęsimo. Galiausiai lengvatinių tarifų taikymas buvo pratęstas, bet skirtingam laikotarpiui. Įteisinta ir dar viena lengvata – galima pirkimo ar importo PVM atskaita įsigyjantiems elektromobilius. Be to, pagal Europos Komisijos pastabas priimtas PVM įstatymo pakeitimas dėl prievolės panaikinimo registruotis PVM mokėtojais susijusiems asmenims, kai nėra dirbtinio verslo skaidymo ir jų kiekvieno atskirai apyvarta nesiekia PVM įstatyme nustatytos ribos. Nuo 2023 m. gegužės 1 d. keičiama atsakomybė už PVM mokėjimo tvarkos nesilaikymą. Straipsnyje plačiau aptarsime PVM naujoves.

Lengvatinių PVM tarifų taikymas

Nuo šių metų sausio 1 d. lengvatinis 9 procentų PVM tarifas taikomas elektroninėms knygoms ir elektroniniams neperiodiniams leidiniams. Iki šiol Lietuvoje lengvatinis PVM tarifas buvo taikomas tik spausdintoms knygoms ir spausdintiems neperiodiniams informaciniams leidiniams. Dabar lengvatinis PVM tarifas taikomas tiek spausdintoms, tiek elektroninėms knygoms, taip pat ir spausdintiems, ir elektroniniams neperiodiniams informaciniams leidiniams.Kaip ir anksčiau,lengvatinis 9 procentų PVM tarifas negali būti taikomas reklaminiams leidiniams arba leidiniams, kurių visą ar didžiąją dalį sudaro muzikos ar vaizdo turinys, taip pat kalendoriams, užrašų knygelėms, bloknotams ir panašaus pobūdžio spaudiniams.

Neribotam laikui pratęstas lengvatinis 9 procentų PVM tarifas turizmo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka teikiamoms apgyvendinimo paslaugoms ir visų rūšių meno ir kultūros įstaigų, meno ir kultūros renginių lankymui.
Dar metams, iki 2023 m. gruodžio 31 d., pratęstas lengvatinis 9 procentų PVM tarifas restoranų, kavinių ir panašių maitinimo įstaigų teikiamoms maitinimo paslaugoms ir išsinešti tiekiamam maistui, išskyrus alkoholį.

Laikinai, iki 2023 m. birželio 30 d., pratęstas lengvatinio 9 procentų PVM tarifo taikymas sporto renginių, sporto klubų lankymui, kitų asmenų, teikiančių panašias į sporto klubų teikiamas paslaugas, lankymui ir atlikėjų paslaugoms. Šių lengvatų taikymo sąlygos lieka nepakeistos.

Patikslinta galiojanti PVMĮ nuostata dėl lengvatinio 5 procentų PVM tarifo taikymo Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka kompensuojamiems specialiosios medicininės paskirties produktams. Nuo medicinos pagalbos priemonių atskirta specialiosios medicininės paskirties maisto produktų sąvoka: specialios medicininės paskirties produktais laikomi specialūs maisto mišiniai, skirti tam tikromis ligomis sergantiems asmenims.


Elektromobiliams taikoma pirkimo (importo) PVM atskaitos lengvata

Siekdamas paskatinti verslą pirkti mažiau taršius automobilius, Seimas priėmė PVM įstatymo pataisą ir leido nuo 2023 m. sausio 1 d. atskaityti pirkimo ir importo PVM nuo įsigytų M1 klasės elektromobilių, kurių vertė ne didesnė kaip 50 000 eurų (įskaitant PVM).

Primintina: pagal PVMĮ 62 straipsnį, pirkimo ir importo PVM atskaita negalima, kai įsigyjamaslengvasis automobilis, skirtas vežti ne daugiau kaip 8 žmones (neskaičiuojant vairuotojo), arba nurodytos klasės automobilis priskirtas visureigių kategorijai (automobilio registravimo dokumentuose nurodoma M1 klasė), išskyrus atvejus, kai automobilis skirtas parduoti, bus skirtas nuomos veiklai vykdyti arba bus naudojamas keleivių vežimo už atlygį paslaugoms teikti. Pirkimo PVM atskaitos apribojimai taip pat netaikomi specialios paskirties lengviesiems automobiliams.

Nuo šių metų leidžiama atskaityti pirkimo arba importo PVM įsigyjant elektromobilius, jeigu elektromobilio vertė, įskaitant PVM, ne didesnė kaip 50 000 eurų, įskaitant PVM. Ši nuostata taikoma tik nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigytiems elektromobiliams. Tai reiškia, kad automobilio pirkimo dokumentas (PVM sąskaita faktūra arba invoice) turi būti išrašytas ne anksčiau kaip 2023 sausio 1 dieną. Nereikalaujama, kad elektromobiliai būtų nauji, jie gali būti ir naudoti, tačiau tai turėtų būti grynieji elektromobiliai. Hibridiniams automobiliams PVM lengvata netaikoma.

Atkreiptinas dėmesys: norint taikyti PVMĮ nustatytą lengvatą, elektromobilio vertė negali viršyti 50 000 eurų sumos su PVM. Jeigu PVM mokėtojas pirks elektromobilį iš kitos ES šalies, PVM suma bus apskaičiuota Lietuvoje ir prisidės prie elektromobilio vertės. Jeigu elektromobilio vertė invoice bus nurodyta 50 000 eurų, o Lietuvoje apskaičiuotas pardavimo PVM sudarys dar 21 proc., vadinasi, elektromobilio vertė jau bus 60 500 eurų, todėl PVM lengvata nebetaikoma, nes vertė viršija PVMĮ numatytą dydį.
Reikia nepamiršti ir pagrindinės PVM atskaitos taisyklės: pirkimo PVM atskaita galima, kai elektromobilis naudojamas PVM apmokestinamajai veiklai vykdyti. Jeigu PVM mokėtojo veikla mišri, o elektromobilis bus naudojamas bendrai, vadinasi, jo negalima priskirti vien PVM apmokestinamajai veiklai vykdyti, todėl bus galima atskaityti tik dalį PVM sumos. Tiesa, jeigu elektromobiliu naudosis vien fizinis asmuo privatiems poreikiams tenkinti, pavyzdžiui, akcininko žmona (ne įmonės darbuotoja), tokiu atveju PVM atskaita negalima.

Nuo šių metų sausio 1 d. leidžiama ne tik elektromobilių, kurių vertė su PVM yra ne didesnė kaip 50 000 eurų, pirkimo ir importo PVM atskaita, bet ir tokių elektromobilių nuomos pirkimo PVM atskaita. Svarbu, kad paslaugas pirkęs PVM mokėtojas turėtų įrodymų, kad išsinuomoto elektromobilio įsigijimo vertė su PVM (kai šį automobilį įsigijo nuomotojas) buvo ne didesnė kaip 50 000 eurų su PVM. VMI, aiškindama šį reikalavimą, nurodė: „PVM įstatyme nėra nustatyta, kokius konkrečiai dokumentus turi turėti PVM mokėtojas, svarbu, kad iš tokių dokumentų būtų galima nustatyti išsinuomoto elektromobilio kainą. Norėdami tai patvirtinti, PVM mokėtojai galėtų turėti įmonės, išnuomojusios elektromobilį, patvirtinimą (raštu, el. paštu), įsigijimo PVM sąskaitą faktūrą ar kitus dokumentus, nuomos sutartyje galėtų būti nurodyta elektromobilio kaina.“

Prievolė registruotis PVM mokėtojais dėl kontroliuojančių asmenų

Nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigalioja PVM įstatymo 71 str. 7 dalies papildymas, kai prievolė registruotis PVM mokėtojais dėl kontroliuojančių asmenų nebus taikoma. Tiesa, verslas turės įrodyti, kad nėra dirbtinio verslo skaidymo.

PVMĮ 71 str. 7 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai tas pats asmuo (vienas ar kartu su kitais asmenimis, kurie pagal PVMĮ laikomi su juo susijusiais) kontroliuoja keletą juridinių asmenų (daugiau negu vieną įmonę), visi jo kontroliuojami juridiniai asmenys ir jis pats (jeigu jis pats vykdo ekonominę veiklą) privalo pateikti prašymus įregistruoti juos PVM mokėtojais, jeigu bendra visų jų gauta atlygio suma iš ekonominės veiklos per metus (pastaruosius 12 mėnesių) viršijo PVMĮ nustatytą registravimosi PVM mokėtojais ribą (45 000 eurų), neatsižvelgiant į tai, kad kiekvieno tokio asmens ar dalies jų gauto ar gautino atlygio suma yra mažesnė už šią ribą.

Prievolė registruotis PVM mokėtojais taip pat taikoma, kai šie kontroliuojami asmenys ir jis pats įsigyja prekių iš kitų ES valstybių narių, kai šio asmens ir jo kontroliuojamų juridinių asmenų bendra iš kitos valstybės narės įsigyjamų prekių vertė per kalendorinius metus viršija 14 000 eurų (nors kiekvieno asmens atskirai įsigijimai iš kitų valstybių narių neviršija šios sumos).


Pavyzdžiui, fizinis asmuo A turi 100 proc. UAB „X“ akcijų ir dar 2022 m. su kitu fiziniu asmeniu D įsteigė MB „Z“ ir turi 50 proc. jos dalį. Tokiu atveju pagal PVMĮ laikoma, kad fizinis asmuo A kontroliuoja keletą juridinių asmenų (UAB „X“ ir MB „Z“).

PVMĮ 71 straipsnio komentare nurodyta: laikoma, kad asmuo, turėdamas 50 procentų akcijų (dalių), turi įtakos asmens priimamiems sprendimams (t. y. dėl jo nepritarimo sprendimas nepriimamas), todėl yra laikomas kontroliuojančiu asmeniu.
Kadangi fizinis asmuo kontroliuoja keletą juridinių asmenų, sprendžiant klausimą, ar privaloma registruotis PVM mokėtoju, UAB „X“ ir MB „Z“ pajamos susumuojamos. Jeigu UAB „X“ prekių ir paslaugų pardavimo pajamos per pastaruosius 12 mėn. sudaro 40 000 eurų, o MB „Z“ – 10 000 eurų, t. y. bendra pajamų abiejų fizinio asmens A kontroliuojamų įmonių suma yra 50 000 eurų, tokiu atveju ir UAB „X“, ir MB „Z“, pagal iki 2022 m. gruodžio 31 d. galiojusias PVM įstatymo nuostatas, privalėjo registruotis PVM mokėtojomis, o sandorius, kurie viršijo 45 000 eurų ribą, turėjo apmokestinti PVM.

Nuo 2023 m. sausio 1 d. PVMĮ 71 str. 7 dalis papildyta nuostatomis, kad šiame straipsnyje nurodyta prievolė registruotis PVM mokėtojais netaikoma, jeigu šie asmenys gali įrodyti, kad:

1) nė vienas jų valdymo organas ir (arba) atskiras valdymo organų narys nėra tas pats asmuo ir
2) jų faktiškai vykdoma ekonominė veikla nėra to paties pobūdžio ir jie neveikia vienas kito naudai ar interesais.
Grįžkime prie pavyzdžio. Jeigu UAB „X“ vykdo automobilių remonto paslaugų veiklą, o MB „Z“ verčiasi nekilnojamojo turto nuoma, tos įmonės neteikia viena kitai paslaugų ir neparduoda prekių, UAB „X“ ir MB „Z“ vadovas nėra tas pats asmuo, tokiu atveju įmonės gali įrodyti, kad nėra dirbtinio verslo skaidymo. Vadinasi, nuo 2023 m. sausio 1 d. jos neprivalo registruotis PVM mokėtojomis, kol vienos įmonės pajamos per 12 mėnesių neviršys 45 000 eurų.
Kita praktikoje pasitaikanti situacija, kai sutuoktiniai turi atskiras įmones. Žmona yra 100 proc. UAB „A“, kuri teikia grožio paslaugas, akcininkė ir direktorė. Vyras yra 100 proc. akcininkas ir direktorius UAB „B“, kuri vykdo statybos veiklą. Įmonės įsteigtos santuokos metu.

PVMĮ 71 straipsnio komentare nurodyta, kad „vieno sutuoktinio po santuokos įsteigta įmonė yra laikoma bendrąja jungtine nuosavybe (jeigu ta įmonė nėra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė), ir abu sutuoktiniai šios įmonės atžvilgiu laikomi kontroliuojančiais asmenimis (kadangi šią įmonę valdo kartu ir jiems priklauso lygios šios įmonės dalys). Jeigu sutuoktiniai neturi rašytinių įrodymų (nesudaryta vedybos sutartis, kuri registruojama Registrų centre), kad atitinkama įmonė yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė, t. y. įsteigta iš asmeninių to sutuoktinio lėšų, laikoma, kad po santuokos sudarymo vieno iš sutuoktinių (arba kiekvieno sutuoktinio atskirai) įsteigta įmonė yra bendroji jungtinė nuosavybė.“

Jeigu negalima įrodyti, kad vieno iš sutuoktinių įmonė yra įsteigta iš asmeninių lėšų (nėra vedybos sutarties), tokiu atveju laikoma, kad po santuokos sudarymo vieno iš sutuoktinių (arba kiekvieno sutuoktinio atskirai) įsteigta įmonė yra bendroji jungtinė nuosavybė. Tokias įmones sutuoktiniai, kaip susiję asmenys, valdo kartu, todėl galima teigti, kad vyras (arba žmona) kontroliuoja du juridinius asmenis: savo įmonę ir žmonos (vyro) įmonę.

Nuo 2023 m. sausio 1 d. sprendžiant klausimą, ar susijusiems asmenims atsiranda prievolė registruotis PVM mokėtojais, reikia įvertinti:

1) ar šių susijusių asmenų nė vienas jų valdymo organas ir (arba) atskiras valdymo organų narys nėra tas pats asmuo,
2) ar šie susiję asmenys vykdo tą pačią ar panašią veiklą,
3) ar šie susiję asmenys veikia vienas kito naudai ar interesais (pvz., perka ar parduoda vienas kitam paslaugas ar prekes, teikia vienas kitam paskolas ir pan.).
Žmonos UAB „A“ ir vyro UAB „B“ vadovai nėra tie patys asmenys, o kitų valdymo organų nėra. Žmonos UAB „A“ teikia grožio paslaugas, vyro UAB „B“ vykdo statybos veiklą. Vadinasi, skiriasi įmonių faktiškai vykdoma veikla. UAB „A“ ir UAB „B“ neturi jokių tarpusavio sandorių, įskaitant paskolų teikimą. Tokiu atveju apmokestinamieji asmenys gali įrodyti, kad nėra dirbtinio verslo suskaidymo, ir neturi prievolės registruotis PVM mokėtojais, kai kiekvieno asmens atskirai pajamos per paskutiniuosius 12 mėnesių neviršija 45 000 eurų arba iš kitos valstybės narės įsigyjamų prekių vertė per kalendorinius metus neviršija 14 000 eurų.

Prievolė registruotis PVM mokėtoju pagal PVMĮ 71 str. 7 dalies nuostatas gali atsirasti dėl kontroliuojamų asmenų ne tik juridiniams asmenims, bet ir pačiam fiziniam asmeniui, kontroliuojančiam keletą juridinių asmenų, kai šis asmuo vykdo ekonominę veiklą.
 
Atsakomybė už PVM mokėjimo tvarkos nesilaikymą

Vietoj šiuo metu galiojančių nuo 10 iki 50 procentų papildomai apskaičiuotos PVM sumos dydžio baudų bus taikomos nuo 20 iki 100 procentų apskaičiuotos papildomai mokėtinos PVM sumos dydžio baudos.

Jeigu mokesčio administratorius nustato, kad PVM mokėtojas mokestinio laikotarpio PVM deklaracijoje nepagrįstai sumažino apskaičiuotą į biudžetą mokėtiną PVM sumą arba padidino apskaičiuotą iš biudžeto grąžintiną PVM sumą, tokiam PVM mokėtojui skiriama nuo 20 iki 100 procentų apskaičiuotos papildomai mokėtinos PVM sumos dydžio bauda.

Kai apmokestinamajam asmeniui arba bet kokiam kitam asmeniui, nesančiam PVM mokėtoju, pagal PVM įstatymo nustatytą tvarką atsiranda prievolė mokėti PVM į biudžetą, tačiau jie to nepadaro, tokiems asmenims skiriama nuo 20 iki 100 procentų apskaičiuotos PVM sumos dydžio bauda.



Šio numerio temos:
– Atidus klystančiam, reiklus piktybiniam mokesčių vengėjui;
– Mažaverčio turto apskaita;
– Apskaitą tvarkantis asmuo: pareigos, atsakomybė ir santykis su įmonės vadovu;
– KLAIDAS BŪTINA NEDELSIANT TAISYTI! finansinės apskaitos ir atskaitomybės specialioji leksika kartais yra skandalingai klaidinanti;
– UAB „Pačiolis“ specialistų konsultacijos;
– VMI specialistų konsultacijos;
– VMI raštai;
– Per savaitę priimtų svarbiausių naujų norminių aktų ir jų pakeitimų apžvalga;
– Turguje įsigytos ir internete perparduotos prekės gali paploninti pardavėjų kišenes;
– 2023 metų pokyčiai: didesnė nedarbo išmoka, didesnės PSD ir pensijų kaupimo įmokos;
– Penki svarbūs dalykai, kuriuos reikia žinoti vaikus auginančioms ir dirbančioms šeimoms;
– 2023 m. sausio–vasario mėn. mokesčių sumokėjimo, deklaravimo ir kitų prievolių kalendorius.


Anonsai

 


Archyvas

Savaitraštis „Buhalterija: apskaitos ir mokesčių apžvalga“ 2022 05 24 d.


Asmens parašas, jo įvairovė ir svarba

 Vaidotas Dauskurdas 
UAB „Pačiolis“ teisininkas

   


Kiekvienas mūsų savo parašu esame tvirtinę įvairius dokumentus: pirkimo–pardavimo sutartį, darbo sutartį, prašymą dėl priėmimo į darbą ar atleidimo iš jo, gautos siuntos patvirtinimą ir pan. Netgi sudarydami santuoką savo parašu patvirtiname tokį savo sprendimą! Paprasčiau tariant, kiekvienu atveju, kuomet yra reikalingas mūsų valios patvirtinimas, tai padarome pasirašydami atitinkamą dokumentą. Tiesa, tobulėjant įvairioms technologijoms, gerokai pasikeitė paties parašo supratimas, jo forma. Anksčiau sąvoką „pasirašyti“ galėjome suprasti vienareikšmiškai – kaip asmeninio parašo išvinguriavimą ranka įprasta rašymo priemone ant tam tikro dokumento, o šiandien parašo sąvoka tapo gerokai platesnė ir sudėtingesnė. Pasirašyti galime pirštu ar specialiu rašikliu išraitydami parašą tam skirtame elektroniniame laukelyje (pvz., planšetėje), unikaliu kodu indentifikuodamiesi tam skirtoje sistemoje ir patvirtindami elektroninį dokumentą, skenuodami ir el. sistemomis persiųsdami anksčiau ranka pasirašytą dokumentą. Kitaip tariant, šiuolaikinių technologijų pasaulyje parašas įgavo įvairių formų, apie kurias anksčiau negalėjome net pagalvoti.    

Tačiau jo esmė išliko ta pati – pasirašydami tam tikrą dokumentą patvirtiname, kad sutinkame su jame išdėstytu turiniu, patvirtiname, kad dokumente nurodytos aplinkybės bei sąlygos mums yra priimtinos. Kitaip tariant, pasirašydami dokumentą mes prisiimame atsakomybę už jo turinį. Štai kodėl
yra svarbu suprasti parašo paskirtį, jo galimas formas ir pasekmes, kurios gali kilti patvirtinus tam tikrą dokumentą. Žinoma, atsižvelgdami į tai, kad didžioji mūsų savaitraščio skaitytojų dalis yra buhalterinį darbą dirbantys asmenys, apžvelgsime ir tai, kokios pasekmės gali kilti tiek įmonei, tiek ir pačiam asmeniui pasirašius ar vizavus tam tikrą dokumentą.

Kalbėdami apie dokumentų, taip pat ir įmonės sudaromų sandorių bei rengiamų finansinės apskaitos dokumentų, patvirtinimą, omenyje turime rašytinius dokumentus ir jų patvirtinimą  pasirašant. Suprantama, sąvoka „žodiniai finansiniai dokumentai“ vargu ar egzistuoja, nes tokių dokumentų tiesiog nėra. Tačiau sandoriai (sutartys) žodžiu gali būti sudaromi. Kalbant apie galimus žodinius sandorius ir tokių sandorių patvirtinimą, reikia pabrėžti, kad jų patvirtinimo forma gali būti labai įvairi – apsikeičiant žodiniais pareiškimais, kad sandoris šalims priimtinas, kad jos įsipareigoja vykdyti susitarimą, susitarimo šalims paspaudžiant vieni kitiems rankas ir pan.

Rašytiniai dokumentai tvirtinami tik juos pasirašant ar panaudojant tam tikras specialias technologijas (pvz., elektroninį parašą). Tokių rašytinių dokumentų patvirtinimą ir aptarsime plačiau.

 

Dokumento pasirašymas ranka

Visiems įprastas parašas ranka vis dar yra labiausiai paplitęs parengto dokumento patvirtinimo būdas. Beje, ir vienas saugiausių dokumento patvirtinimo būdų. Mat iš asmens parašo, ypač jeigu jis nėra sudarytas tik iš kelių simbolių, grafologijos ekspertai, įvertinę asmens rašysenos pavyzdžius, dažniausiai gali nustatyti, ar dokumentą pasirašė tikrai tas asmuo, ar parašas nėra suklastotas. Tačiau, kaip minėta, parašas neturėtų būti trumpas ir turėtų būti aiškus. Dar geriau, jeigu šalia parašo yra asmens įrašytas tam tikras prierašas, suteikiantis daugiau medžiagos grafologijos ekspertams rašysenai įvertinti. Štai kodėl pasirašant svarbius dokumentus (pvz., sudarant sandorį, kurį tvirtina notaras, ar pasirašant dokumentus banke) prašoma, kad juos pasirašantis asmuo šalia parašo savo ranka įrašytų ir savo vardą bei pavardę. Tai daroma tik tam, kad, kilus ginčui, ekspertai galėtų geriau įvertinti asmens, pasirašiusio dokumentą, rašysenos ypatumus. Kuo daugiau rašysenos pavyzdžių ant dokumento, tuo didesnė tikimybė, kad ekspertai, įvertinę šią rašyseną ir palyginę ją su naujai pateiktais rašysenos pavyzdžiais, tiksliau nustatys, ar dokumentą iš tikrųjų pasirašė tas asmuo, ar jo vardu pasirašė kažkas kitas.

Reikėtų pridurti, kad dokumentus paprastai pasirašo juos surašę asmenys. Šiuo aspektu paminėtina Civilinio kodekso (CK) 1.76 straipsnio nuostata, kad rašytinės formos sandorius turi pasirašyti juos sudarę asmenys. Žinoma, kalbant apie įmonės veiklą, apie jos vardu rengiamus dokumentus, ši nuostata yra sąlyginė, nes, nors įvairius dokumentus rengia tam tikri specialistai (pvz., teisininkai, buhalteriai, rinkodaros darbuotojai ir pan.), juos įmonės vardu vis tiek pasirašo vadovas. Taigi, vertindami visiškai tiesmukai, galime teigti, kad dažniausiai įmonės vardu dokumentus pasirašo ne tas, kas juos rengė. Tačiau šiuo atveju prieštaravimo nėra, nes laikomasi nuostatos, kad dokumentas parengtas įmonės vardu, o jos atstovu pagal įstatymą laikytinas įmonės vadovas. Taigi galima teigti, kad tokiais atvejai yra įgyvendinama minėtoji CK nuostata:  įmonės vardu parengtą dokumentą pasirašo jos atstovas pagal įstatymą arba kitas vadovo įgaliotas asmuo, o tai ir reiškia, kad dokumentą pasirašė jį parengęs subjektas (juridinis asmuo).

 

Skenuoto parašo galiojimas

Dar vienas plačiai paplitęs dokumentų patvirtinimo būdas – šalims apsikeisti pasirašytais skenuotais dokumentais. Kitaip tariant, viena iš šalių pasirašo atspausdintą dokumentą, tuomet jį nuskenuoja ir tokį skenuotą dokumentą su šalies parašu siunčia kitai sandorio šaliai. Ši taip pat atsispausdina gautą dokumentą su kitos pusės parašu, jį pasirašo, nuskenuoja ir tokį skenuotą dokumentą išsiunčia kitai sandorio šaliai. Kitas variantas – kiekviena iš šalių atsispausdina dokumentą, jį pasirašo ir kitai šaliai nusiunčia skenuotą dokumentą su atstovo parašu. Ir nors toks dokumentų pasirašymo (patvirtinimo) būdas yra gana paplitęs, gana dažnai keliamas klausimas, ar jis yra tinkamas. Įžvelgiama problema, kad sandorio šalys paprastai neturi dokumento, kuris būtų pasirašytas kitos šalies originaliu (ne skenuotu ar kopijuotu) parašu.

Apskritai galima teigti, kad teisės aktai nėra įtvirtinę draudimo šalims sudaryti sutarčių, kurios būtų patvirtintos pasirašant, ir apsikeisti skenuotais sutarties egzemplioriais. Čia reikėtų paminėti tokią *CK 6.192 straipsnio nuostatą: kai pagal įstatymus ar šalių susitarimą sutartis turi būti paprastos rašytinės formos, ji gali būti sudaroma tiek surašant vieną šalių pasirašomą dokumentą, tiek ir apsikeičiant raštais ar telekomunikacijų galiniais įrenginiais perduodama informacija, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti jį siuntusios šalies parašą. Taigi, vertinant šį reglamentavimą, galima teigti, kad tuo atveju, kai elektroninėmis ryšių priemonėmis (pvz., elektroniniu paštu) persiųstame skenuotame dokumente galima aiškiai matyti dokumentą pasirašiusio asmens parašą, toks dokumento patvirtinimo būdas yra tinkamas, nepaisant to, kad šalys neturi originaliu parašu patvirtinto dokumento. Žinoma, gali būti ir tam tikrų išimčių, pavyzdžiui, kai pačios sutarties šalys sutartyje aiškiai nurodo, kad jos sutartį turi patvirtinti, ranka pasirašydamos tą patį sutarties egzempliorių, kad apsikeitimas skenuotais dokumentais, kuriuose užfiksuota šalies parašo kopija, nėra tinkamas sandorio patvirtinimas. Tokiu atveju sandorį būtų privalu tvirtinti taip, kaip pačios šalys sutarė. Tik tuomet jis būtų laikomas tinkamai patvirtintu.

Beje, kad būtų išvengta bet kokių ginčų, teisininkai neretai siūlo į tokiu būdu tvirtinamus sandorius įtraukti nuostatą, kad šalių pasirašyti ir skenuoti dokumentai, kitai šaliai perduoti elektroninėmis ryšių priemonėmis, yra laikomi tinkamai patvirtintais ir šalims nustato tokias pat teises bei pareigas, lyg juos šalys būtų patvirtinusios originaliais (ne kopijuotais ar skenuotais) parašais. Tokia nuostata pašalintų bet kokius galimus ginčus, vienai iš šalių teigiant, kad ji nepripažįsta sudaryto sandorio, nes jis patvirtintas parašo kopija. Nors, kaip minėta, ir šiaip laikytina, kad, šalims apsikeičiant pasirašytais ir skenuotais dokumentais, sandoris laikomas tinkamai patvirtintu. Taip pat galima patarti, kad, siekiant išvengti galimų nesusipratimų, rekomenduotina pačiame sandoryje nurodyti, kokiu elektroniniu paštu ar kokiu kitu būdu šalys apsikeis pasirašytais ir skenuotais dokumentais.

Elektroninis parašas

Aptariant galimybę tam tikrą dokumentą patvirtinti elektroniniu parašu, iš pradžių reikėtų pabrėžti, kad ir patys elektroniniai parašai, priklausomai nuo to, kaip patvirtinama pasirašančiojo asmens tapatybė, skirstomi į kelias grupes.

Elektroninis parašas – tai elektroninės formos duomenys, kurie yra prijungti prie kitų elektroninės formos duomenų arba yra logiškai susieti su jais ir kuriuos pasirašantis asmuo naudoja pasirašydamas. Svarbu atkreipti dėmesį, kad tokia elektroninio parašo sąvoka yra itin plati, be to, neretai toks parašas gali būti ir ne itin saugi priemonė. Pavyzdžiui, netgi įmonės el. pašto adresas, kuris sudaromas panaudojant asmens pavardę, gali būti laikomas tokiu elektroniniu parašu.

Akivaizdu, kad tai nėra saugu, nes niekas negali garantuoti, kad  elektroninį laišką parengė ir iš tokio el. pašto išsiuntė būtent tas asmuo, kurio el. pašto adresu buvo naudojamasi, o ne jo kolega, padėjėjas ar pan. Taigi, šiuo požiūriu toks elektroninis parašas nėra saugus, juo patvirtintas dokumentas nėra prilyginamas ranka pasirašytam dokumentui. Nepaisant to, tai taip pat gali būti laikoma elektroniniu parašu. Taigi iš darbinio elektroninio pašto, kuris leidžia nustatyti, iš kokio asmens elektroninio pašto buvo išsiųstas dokumentas, siųsdami elektroninius laiškus taip pat būkite atsargūs, nes tai kai kada gali būti laikoma pasirašytu dokumentu.

Pažangusis elektroninis parašas yra vienareikšmiškai susietas su pasirašančiu asmeniu, iš jo galima nustatyti pasirašančio asmens tapatybę. Šis elektroninis parašas sukurtas naudojant elektroninio parašo kūrimo duomenis, kuriuos tik pats pasirašantis asmuo gali labai patikimai naudoti (pvz., yra elektroninio parašo sistemos, kurios indentifikuoja asmenį pagal jo elektroninės bankininkystės prisijungimo kodus ir pan.). Be to, šis parašas yra susietas su asmens pasirašytais duomenimis taip, kad bet koks tų duomenų pakeitimas būtų pastebimas. Tai reikštų, kad tokios specialios programos, leidžiančios asmeniui dokumentą pasirašyti elektroniniu būdu, yra gana saugios ta prasme, kad jos leidžia kategoriškai teigti, jog dokumentą pasirašė tas asmuo, kuris ir nurodytas kaip pasirašęs.

Kvalifikuotas elektroninis parašas – tai pats pažangiausias elektroninis parašas. Jis yra sukurtas naudojant kvalifikuotą elektroninio parašo kūrimo įtaisą ir patvirtintas kvalifikuotu elektroninio parašo sertifikatu. Pažymėtina, kad asmeniui tokį kvalifikuotą elektroninio parašo sertifikatą gali išduoti tik sertifikuotas ES valstybėje narėje veikiantis paslaugų teikėjas, kuriam priežiūros įstaiga yra suteikusi kvalifikacijos statusą. Kitaip tariant, asmeniui kvalifikuotą parašą valstybėje gali suteikti tik atitinkamus įgaliojimus turintys subjektai. Pavyzdžiui, vienas iš subjektų, galintis Lietuvoje suteikti galimybę pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu, yra valstybės įmonė Registrų centras. Akivaizdu, kad toks dokumento pasirašymo būdas yra itin saugus, užtikrinantis, kad pasirašo būtent tas asmuo, kuris ir yra nurodomas kaip pasirašantysis.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galima daryti aiškią išvadą, kad pačiu saugiausiu bei patikimiausiu parašu yra laikomas kvalifikuotas elektroninis parašas, kuriuo pasirašytas dokumentas ar sandoris neabejojant yra pripažįstamas sudarytu ir pasirašytu raštu. Kitaip tariant, toks parašas yra prilyginamas asmens pasirašymui ranka.

Daugiau diskusijų kelia dokumento pasirašymas kitos rūšies elektroniniais parašais. Kaip minėjome, paprastasis elektroninis parašas, kuris neleidžia vienareikšmiškai indentifikuoti pasirašančio asmens tapatybės, nėra prilyginamas rašytiniam parašui, nes nėra saugus, o dėl pažangaus elektroninio parašo kyla diskusijų ir abejonių. Vis tik įvertinus, kad naudojant šį parašą asmuo gali būti indentifikuojamas itin patikimais būdais, manytina, kad toks parašas taip pat gali būti laikomas tinkamu pasirašyti tam tikrą dokumentą ar sandorį. Tokio pažangaus parašo patikimumas dar labiau padidėtų, jeigu, pavyzdžiui, sandorio šalys iš anksto sutartų, kad, patvirtindamos sandorį, naudosis tokiu parašu. Tačiau nereikėtų nustebti, jeigu kurios nors valstybinės institucijos ar verslo partneris pareikalautų dokumentą pasirašyti ne bet kokiu, o kvalifikuotu elektroniniu parašu. Tas pats pasakytina ir apie reikšmingų sandorių sudarymą. Tokiu atveju rekomenduojama, kad asmuo, turintis pasirašyti dokumentą, jį pasirašytų kvalifikuotu elektroniniu parašu. Tuo pačiu būtų sumažinta grėsmė, kad kita sandorio šalis, pasikeitus tam tikroms aplinkybėms, netinkamo elektroninio parašo panaudojimą panaudos sandoriui ginčyti.

 Pabaigai norėtųsi dar kartą pabrėžti, kad asmens parašas ant dokumento paprastai reiškia ne tik jo valią sudaryti tam tikrą sandorį, patvirtina tam tikrą ūkinę operaciją kaip įvykusį faktą, bet ir sukelia tam tikras teisines pasekmes. Jeigu kalbame apie atvejus, kai asmuo dokumentą pasirašo įmonės vardu, tokios pasekmės kyla įmonei. Be to, asmens parašas ant dokumento patvirtina ir atitinkamą dokumentą pasirašančio asmens požiūrį tiek į patį dokumentą, tiek į jo turinį. Kitaip tariant, darbuotojas, pasirašydamas atitinkamą dokumentą, patvirtina jo turinį, išreiškia nuomonę, kad pritaria jo tvirtinimui. Tačiau dokumentu sukuriamos pasekmės (pvz., prievolės pagal sudarytą sutartį) tenka įmonei, ne darbuotojui.


*Pagal Elektroninių ryšių įstatymą, galinis įrenginys – tai informacijai priimti ir (arba) perduoti skirtas įrenginys ar jo dalis, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai bet kokiomis priemonėmis yra prijungiami prie viešųjų elektroninių ryšių tinklų.


 
Kitos aktualios publikacijos:

 


 ANTROJO METŲ KETVIRČIO PAGRINDINIAI BUHALTERIO DARBAI: Nors pirmąjį metų ketvirtį buhalteriai atliko nemažai darbų, antrąjį ketvirtį taip pat teks daug nuveikti. Apžvelkime svarbiausius buhalterio darbus. Išsamiau apie tai skaitykite ČIA

***

 Vienkartinių išmokų įskaitymas į vidutinį darbo užmokestį. Išsamiau apie tai skaitykite ČIA

***

 Neatsakinga valdžia atsakomybę perkelia ant įmonių pečių. Laikas ruoštis pavojingiems netikėtumams! Išsamiau apie tai skaitykite ČIA

 ***

 BUHALTERINĖS APSKAITOS REFORMA – rimtas išbandymas apskaitos darbuotojams. KĄ DABAR DARYTI? Išsamiau apie tai skaitykite ČIA

***

 Buhalterio pareiga ir galimybė reikalauti DAUGIAU INFORMACIJOS. Išsamiau apie tai skaitykite ČIA

***

• Ūkinių operacijų registravimo ir vertinimo tvarka. Išsamiau apie tai skaitykite ČIA

 

Norėdami užsiprenumeruoti savaitraštį „Buhalterija“. Spauskite ČIA

Tai, kas dabar svarbiausia buhalteriui!

Kviečiame visus buhalterius į „Pačiolio“ didįjį seminarą „NAUJOJO FINANSINĖS APSKAITOS ĮSTATYMO REIKALAVIMŲ PRAKTINIS ĮGYVENDINIMAS. Kiti aktualūs apskaitos ir mokesčių klausimai“.
  SPAUSKITE ČIA

– Reformuojamės!;
– Kaip parengti vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarką įmonėje;
– Vadybos ir kaštų apskaitos politikos parengimas įmonėje;
– Finansinių ataskaitų teikimo vajus: ką turi žinoti įmonių ir organizacijų vadovai. Pavėlavus pateikti ataskaitą gresia baudos!;
– UAB „Pačiolis“ specialistų konsultacijos;
– VDI specialistų konsultacijos;
– VMI raštai;
– Per savaitę priimtų svarbiausių naujų norminių aktų ir jų pakeitimų apžvalga;
– Norminių aktų pakeitimai, paskelbti anksčiau, bet įsigaliosiantys 2022 m. birželio 1 d.;
– Ukrainiečius priėmusiems gyventojams ir verslui – trečdalis milijono eurų kompensacijų;
– Saulė atneša ne tik šilumą, bet ir alergines reakcijas: kaip apsisaugoti?;
– Naudingi skaičiai;
– Mokesčių kalendorius.


Prenumerata


Periodas Kaina (Eur) Kiekis Pasirinkite
2023 m. savaitraščio „Buhalterija: apskaitos ir mokesčių apžvalga" 11 mėn. prenumerata (vasaris - gruodis) 177
2023 m. savaitraščio „Buhalterija: apskaitos ir mokesčių apžvalga" 6 mėn. prenumerata (vasaris - liepa) 97
2023 m. savaitraščio „Buhalterija: apskaitos ir mokesčių apžvalga" 3 mėn. prenumerata (vasaris - balandis) 49
2023 m. savaitraščio „Buhalterija: apskaitos ir mokesčių apžvalga" 11 mėn. prenumerata (vasaris - gruodis) 130
2023 m. el. savaitraščio „Buhalterija: apskaitos ir mokesčių apžvalga" 6 mėn. prenumerata (vasaris - liepa) 71
2023 m. el. savaitraščio „Buhalterija: apskaitos ir mokesčių apžvalga" 3 mėn. prenumerata (vasaris - balandis) 36

į krepšelį užsakyti



Į sąrašą