Savaitraštis „Buhalterija: apskaitos ir mokesčių apžvalga“


 

 

Susipažinkite su nemokamu straipsniu! 

Nelegaliems mokesčių mažinimo būdams – valdžios užkardos, tačiau yra LEGALIŲ! Artimiausi – nauda iš mokestinių nuostolių“, spauskite ATSISIŲSTI pdf. formatas


 

Kiekvienai buhalterijai – savaitraštis „Buhalterija“.

Paskubėkite prenumeruoti!

Mokėkite už 9 mėnesių (balandžio–gruodžio) prenumeratą, o skaityti galėsite VISUS 2019 metų numerius!

Dovana! Sausio–kovo mėn. savaitraščio numerius gausite elektroniniu formatu.


Norite, kad Jus dar labiau gerbtų ir nelaikytų vien tik „aritmetikos žinovais“? Pasidėkite ant stalo savaitraštį „Buhalterija“. Panašaus leidinio neturi nė vienos kitos srities profesionalai!


KIEKVIENAIS METAIS SAVAITRAŠTYJE RASITE:

•  daugiau kaip 370 apskaitos, mokesčių, teisės specialistų konsultacijų ir atsakymų į skaitytojų klausimus;

• daugiau kaip 180 VMI, VDI, „Sodros“ ir kitų kontroliuojančių institucijų atstovų praktinių patarimų;

• apie 100 publikacijų mokesčių apskaičiavimo, sumokėjimo ir administravimo klausimais;

• apie 100 publikacijų buhalterinės apskaitos, finansinės atskaitomybės ir apskaitos organizavimo bei vadybos ir kaštų apskaitos klausimais;

• apie 70 publikacijų darbo ir įmonių teisės klausimais;

• daug kitos naudingos ir darbą palengvinančios medžiagos.


KIEKVIENAS PRENUMERATORIUS GAUS VERTINGUS PRIEDUS:

specialų leidinį  el. formatu „Naudinga informacija buhalteriams“ (įvairi informacija padėsianti visus metus tvarkyti buhalterinę apskaitą bei apskaičiuoti ir deklaruoti mokesčius);

• buhalterio darbui naudingas atmintines (kas mėnesį po vertingą atmintinę);

2012–2018 m. (elektroninį straipsnių archyvą).


9 mėnesių prenumeratos kainos:

popierinės versijos kaina – 99 € (su PVM);

elektroninės versijos kaina – 72 € (su PVM).


Tik savaitraščio prenumeratoriai su specialia 50 proc. nuolaida gali užprenumeruoti elektroninį savaitinį leidinį „MOKESČIŲ, APSKAITOS IR TEISĖS REGLAMENTŲ NAUJIENLAIŠKIS“, plačiau. 

Popierinės savaitraščio versijos su naujienlaiškiu kaina – 183,50 € 117,25 € (su PVM);

Elektroninės savaitraščio versijos su naujienlaiškiu kaina – 135,50 € 90,25 € (su PVM);

Pasiūlymas galioja TIK iki gegužės 30 d. 

 

Galite rinktis popierinę arba elektroninę leidinio versiją.


PAGRINDINĖS SAVAITRAŠČIO RUBRIKOS:

2019-aisiais savaitraštis pasipildys naujomis temomis:

Rubrikoje „Lengvi mokesčiai“ aptarsimevisas pagrindines mokesčių lengvatas bei kitas teisėtas galimybes susimažinti mokesčius, taip pat patarsime, kaip tomis galimybėmis pasinaudoti. Rubrikoje „Menedžmento apskaitos ABC“ spausdinamos publikacijos žingsnis po žingsnio padės lengvai perprasti itin svarbią įmonėms ir valdžios nereglamentuojamą vadybos ir kaštų (menedžmento) apskaitą. Išmanydami šias sritis, tapsite labai reikalingi savo vadovams.

APSKAITA, APSKAITOS ORGANIZAVIMAS. Žinomi apskaitos, audito ir apskaitos organizavimo specialistai aiškina ir nagrinėja atskirus buhalterinės apskaitos aspektus, kaip organizuoti apskaitą, rengti finansinę atskaitomybę ir kt.

MOKESČIŲ LABIRINTUOSE. 
Spausdinami mokesčių specialistų parengti straipsniai apie mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo ypatumus.

BUHALTERINĖ VADYBOS IR KAŠTŲ APSKAITA.
 Šios srities patyrę specialistai pataria, kaip tinkamai apskaityti kaštus, kalkuliuoti produktų savikainą, organizuoti menedžmento apskaitą, kaip formuoti vadybai tinkamą informaciją ir kt.

TEISĖ. 
Teisininkai aiškina įvairius įmonių, darbo, mokesčių teisės klausimus.

AKTUALIJOS. 
Aiškinama, kaip taikyti apskaitos ir mokesčių įstatymų nuostatas ir rasti atsakymus į klausimus, su kuriais buhalteriai susiduria kasdieniame darbe. Patariama, kaip įgyvendinti viešojo sektoriaus apskaitos reformą. Informuojama apie audito įmonių veiklą ir audito priežiūros kontrolę.

SPECIALISTAI PATARIA. 
UAB „Pačiolis“, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir teisės specialistų konsultacijos.

NAUDINGA INFORMACIJA. 
Spausdinamas mokesčių, deklaravimo ir sumokėjimo kalendorius, pateikiami VMI raštai, reglamentų naujienos. Visa tai padės teisingai tvarkyti apskaitą, laiku deklaruoti ir sumokėti mokesčius.

REDAKCIJA, PADĖK. 
Spausdinami skaitytojų prašymai padėti susivokti apskaitos ir mokesčių labirintuose, pateikiami specialistų atsakymai į juos.

PSICHOLOGAS PATARIA. 
Psichologijos specialistai pataria, kaip bendrauti su vadovais ir kolegomis, spręsti darbe kylančias psichologines problemas.

LAISVALAIKIS. 
Pateikiami straipsniai iš mokesčių ir apskaitos istorijos, pasakojama apie žinomus finansininkus, buhalterius, aprašomi ne tik Lietuvos, bet ir kitų valstybių įdomūs sukčiavimo atvejai, atskleidžiama skaičių reikšmė įvairiose gyvenimo srityse ir kt.

KAIP PRENUMERUOTI?

LEIDINIŲ PRISTATYMAS

Prenumeratorius, turintis pretenzijų dėl leidinio pristatymo, privalo kreiptis el. paštu: prenumerata(eta)paciolis.lt (nurodyti prenumeratos gavėjo duomenis, leidinio pavadinimą ir surašyti pretenziją) arba telefonu (8 5) 210 1255.

Naujas numeris

Aktualus straipsnis

Savaitraštis „Buhalterija: apskaitos ir mokesčių apžvalga“ 2019 05 14

Kada darbo santykius gali pakeisti civilinės sutartys
Joana Dirgėlienė
apskaitos specialistė
 
Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 straipsnį, įmonės buhalterinę apskaitą gali tvarkyti ne tik pagal darbo sutartį dirbantis buhalteris – šios paslaugos gali būti teikiamos sudarius civilinę sutartį. Pastaruoju atveju fiziniam asmeniui teks įregistruoti individualią veiklą pagal pažymą arba įsteigti apskaitos paslaugas teikiančią įmonę. Iš karto svarbu pabrėžti, kad toks pasirinkimas galimas ne visais atvejais: jeigu buhalterį ir jo darbdavį (įmonę) iš esmės sieja darbo santykiai, t. y. kai buhalteris dirba laikydamasis toje įmonėje nustatytos darbo tvarkos ir darbo grafiko, jam skiriama darbo vieta ir nustatomos funkcijos, tokius santykius draudžiama įforminti civiline sutartimi. Vadinasi, nepakeitus pačių santykių, negalima keisti ir sutarties rūšies, tačiau tai nereiškia, kad vienintelė buhalterio darbo įmonėje forma – darbo sutartis. Straipsnyje plačiau panagrinėsime, kada buhalterinė apskaita gali būti tvarkoma vienu ir kitu būdu.
 
Teisinis reglamentavimas
 
Pagal Darbo kodekso 32 straipsnį, darbo sutartis − darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį.Pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai. Taigi, esminiai darbo santykių požymiai: pavaldumas darbdaviui, įmonėje nustatytos darbo tvarkos laikymasis, šalių sutarta darbo vieta, darbdavio teisė kontroliuoti darbo procesus ir jiems vadovauti, t. y. darbuotojo paklusimas darbdavio nurodymams, darbo sutartyje apibrėžtų darbo funkcijų vykdymas. Taip pat svarbu pabrėžti, kad už nustatytų reikalavimų nesilaikymą pagal darbo sutartį dirbančiam buhalteriui darbdavys gali taikyti drausminio poveikio priemonę – atleisti iš darbo.
Pažymėtina, kad pagal Darbo kodekso 33 straipsnio 5 dalį, draudžiama sudaryti civilinio pobūdžio susitarimus dėl Darbo kodekse numatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo. Tokiems susitarimams taikomos darbo, o ne civilinės teisės normos. Pavyzdžiui, jeigu egzistuoja kodekse aptartos būtinosios darbo sutarties sąlygos, darbo santykius pabandžius įforminti civiline sutartimi, ji vis tiek būtų prilyginta darbo sutarčiai, todėl pagal ją asmeniui išmokamos sumos būtų apmokestinamos kaip su darbo santykiais susijusios pajamos.
Vis dėlto Buhalterinės apskaitos įstatymas numato galimybę buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas teikti ir vietoje darbo sutarties sudarius civilinę paslaugų sutartį. Tokiu atveju tarp įmonės ir buhalterio susiklostytų civiliniai santykiai. Jų ypatumas tas, kad tarp šalių nėra pavaldumo santykių, – jos abi laikomos lygiateisėmis, savarankiškai galinčiomis vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Kitas esminis skirtumas – darbo sutartį sudaręs buhalteris privalo dirbti šioje sutartyje numatytą darbą arba eiti joje įvardytas pareigas. Kitaip tariant, jis turi atlikti ne konkrečias užduotis, o tęstinį laiką vykdyti tam tikras darbo funkcijas (nesiejamas su gaunamu rezultatu), o pagal civilines sutartis šalys įsipareigoja atlikti tam tikrą iš anksto apibrėžtą užduotį, pasiekti nustatytą rezultatą. Tai gali būti ūkinių operacijų registravimas ar metinių finansinių ataskaitų, mokesčių deklaracijų parengimas ir pan. Su buhalteriu civilinę sutartį sudariusi įmonė galėtų reikalauti, kad jo suteiktų paslaugų rezultatas atitiktų keliamus reikalavimus, tačiau negalėtų nustatyti, kad buhalteris šias paslaugas turi teikti pagal įmonės nustatytą tvarką. Buhalteris, teikdamas sutartas paslaugas, turėtų užtikrinti paslaugų kokybę, t. y. tvarkingą apskaitą, bet neprivalėtų įsipareigoti šias paslaugas teikti pagal įmonės taisykles, kitaip tariant, įmonės vadovo priimti įsakymai, patvirtintos tvarkos jam nebūtų taikomos. Be abejo, su išimtimis: įmonės vadovo patvirtintos tvarkos, susijusios su įmonės buhalterinės apskaitos organizavimu (pvz., priimta Apskaitos politika, komandiruočių apskaitos tvarka, turto priskyrimo ilgalaikiam turtui tvarka ir pan.), būtų privalomos ir civilines paslaugas teikiančiam buhalteriui. Vis dėlto jam nebūtų privalomos tvarkos, aptariančios patį darbų organizavimą, atsiskaitymą ar pan., pavyzdžiui, Vidaus darbo tvarkos taisyklės.
Kaip minėta, civilinėse sutartyse turi būti aiškiai apibrėžta užduotis, dėl kurios įvykdymo tokia sutartis sudaroma. Joje įvardijama, kokias konkrečias paslaugas asmuo teiks, kokiu periodiškumu ir kokio dydžio atlyginimas jam bus mokamas. Sutartyje aptariamos ir kitos svarbios sąlygos, nes tai yra pagrindinis dokumentas, apibrėžiantis šalių įsipareigojimus viena kitai. Žinotina, kad abiejų šalių tarpusavio santykiai, kiek jie neaptarti tarpusavio pasirašytoje paslaugų teikimo sutartyje, papildomai būtų reglamentuojami ne darbo teisės aktais, bet Civilinio kodekso nuostatomis, taip pat buhalterinės apskaitos ir mokesčių reglamentais, aptariančiais buhalterinės apskaitos, mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo reikalavimus. Sprendžiant klausimus, kurie šalių iš anksto nebuvo aptarti sutartyje, būtų vadovaujamasi šiais teisės aktais.
 
Apmokestinimas
 
Pagal darbo sutartį dirbančio buhalterio atlygis apmokestinamas kaip su darbo santykiais susijusios pajamos. Tai labiausiai apmokestinamos pajamos. Jeigu buhalterinės apskaitos paslaugos teikiamos vykdant individualią veiklą pagal pažymą, pagal tokią sutartį gautų pajamų mokestinė našta dažnai yra beveik dvigubai mažesnė nei darbo santykių. Tai yra svarbiausia priežastis, dėl kurios darbdaviai linkę darbo santykius keisti civiliniais. Paminėtina, kad mokesčių administratorius ganėtinai priekabiai vertina darbo santykių pakeitimo į civilinius santykius atvejus: jeigu nutraukus darbo sutartį su tuo pačiu asmeniu sudaroma civilinė sutartis dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo, o kitos sąlygos (darbo grafikas, darbo vieta, darbo priemonės, pavyzdžiui, kompiuterinė programa ir pan.) išlieka nepakitusios, didelė tikimybė, kad pagal tokią sutartį gaunamos pajamos bus perkvalifikuotos į su darbo santykiais susijusias pajamas. Ir atvirkščiai – jeigu buhalteris, nutraukęs darbo sutartį, imasi tvarkyti kelių įmonių apskaitą, naudoja savo apskaitos programą ir kitas priemones, dirba išsinuomotame biure savo pasirinktu darbo grafiku, darbo santykių pakeitimas civiliniais neturėtų būti vertinamas kaip mokesčių vengimas.
 
Skirtinga buhalterio atsakomybė
 
Vienas esminių skirtumų, siekiant palyginti buhalterio veiklą, jam dirbant darbo sutarties pagrindu ir paslaugas teikiant pagal civilinę sutartį, yra buhalterio atsakomybės klausimas. Tuo atveju, jeigu buhalteris įmonėje yra įdarbintas, jam gali būti taikoma Darbo kodekse numatyta atsakomybė – už netinkamą pareigų atlikimą jam gali būti taikoma drausminė atsakomybė. Įstatyme gana detaliai aptarta tokios atsakomybės taikymo procedūra: turi būti nustatomas darbinių pareigų neatlikimo ar netinkamo atlikimo faktas, darbdavys iš darbuotojo privalo pareikalauti raštu pasiaiškinti dėl darbo pareigų pažeidimo. Jeigu iš darbuotojo pasiaiškinimo nepaaiškėja aplinkybės, atleidžiančios jį nuo atsakomybės, darbdavys savo įsakymu darbuotojui gali skirti įspėjimą, kad už antrą tokį pat darbo pareigų pažeidimą darbdavys galės nutraukti darbo santykius. Dar svarbu štai kas: jeigu darbuotojas per vienerių metų laikotarpį padarys antrą tokį pat darbo pareigų pažeidimą, darbdavys įgyja teisę atleisti darbuotoją iš darbo dėl pastarojo kaltės. Su tokiu įsakymu darbuotojas taip pat privalo būti supažindintas raštu. Drausminė nuobauda darbuotojui negali būti skiriama praėjus vienam mėnesiui nuo to momento, kai darbdaviui paaiškėjo darbuotojo padarytas darbo pareigų pažeidimas, arba praėjus 6 mėnesiams nuo to momento, kai darbuotojas pažeidė darbo pareigas, išskyrus atvejus, kai padarytas pažeidimas nustatomas atliekant auditą ar reviziją, – tuomet drausminę nuobaudą galima skirti, jeigu nuo pažeidimo padarymo nėra praėjęs 2 metų terminas.
Kita atsakomybės rūšis, kuri gali būti taikoma darbuotojui, – materialinė atsakomybė, kuri kyla, kai darbuotojas, pažeidęs savo darbo pareigas, padaro žalos darbdaviui. Šios atsakomybės esminis dalykas tas, kad darbuotojo materialinė atsakomybė įprastai yra ribotoji – ribojama jo trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, – ne daugiau kaip šešių vidutinių darbo užmokesčių. Vadinasi, jeigu darbuotojas darbdaviui padarė žalą, kurios dydis viršija jo trijų mėnesių (esant dideliam neatsargumui – šešių) vidutinio darbo užmokesčio dydį, darbuotojas atlygina tik tą padarytos žalos dydį, kuris neviršija trijų (šešių) jo vidutinių darbo užmokesčių. Ir tik tuomet, kai Darbo kodekse numatytos kitos sąlygos, darbuotojas gali būti įpareigojamas atlyginti visą padarytą žalą, net jeigu jos dydis viršija darbuotojo trijų ar šešių mėnesių vidutinį darbo užmokestį.
 
Kai buhalteris paslaugas įmonei teikia civilinės sutarties pagrindu, už netinkamą pareigų atlikimą jam gali būti taikoma tiek sutartyje, tiek ir Civiliniame kodekse numatyta atsakomybė. Civilinis kodeksas nustato, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis (įmonė, kuriai buhalteris teikia buhalterinės apskaitos paslaugas) turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis (buhalteris) privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo patirtus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).
Pabrėžtinas dar vienas dalykas: kitaip nei materialinės atsakomybės, kuri taikoma darbuotojui, atveju, kai kalbama apie sutartinę civilinę buhalterio atsakomybę, Civiliniame kodekse vienareikšmiškai nustatyta, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai. Kitaip tariant, galioja principas: jeigu dėl buhalterio netinkamai suteiktų paslaugų įmonė patiria kokių nors nuostolių (pavyzdžiui, sumoka delspinigius, baudas ar pan.), buhalteris privalo juos atlyginti visiškai. Ir tik tuomet, kai įstatymai ar tarp šalių sudaryta sutartis nustato ribotą šalies civilinę atsakomybę, gali būti taikoma ribotoji atsakomybė. Paminėtina, kad tuomet, kai pagal darbo sutartį dirbančiam asmeniui taikoma materialinė atsakomybė, susiklosto visiškai priešinga situacija – dažniausiai taikoma ribotoji atsakomybė ir tik išimtiniais atvejais taikoma visiška materialinė atsakomybė.
 
Sutarties nutraukimas
 
Buhalterio, dirbančio darbo sutarties pagrindu, darbo sutarties nutraukimo procedūrą detaliai aptaria Darbo kodeksas. Pirmiausia pasakytina, kad darbo sutartis gali būti nutraukta įvairiais pagrindais. Dažniausiai yra tokie: darbuotojo pareiškimu (darbuotojui darbdavį įspėjus prieš 20 kalendorių dienų), šalių susitarimu (šalys sutaria, nuo kada darbo sutartis nutraukiama ir kokiomis sąlygomis), pasibaigus sutarties terminui (kuomet sudaryta terminuota darbo sutartis), darbdavio iniciatyva. Pažymėtina, kad nutraukti darbo santykius, ypač kai pats darbuotojas tam prieštarauja, nėra paprasta. Įgyvendinant šią procedūrą, privalu itin kruopščiai laikytis visų Darbo kodekso nuostatų, darbdavys privalo sumokėti kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, o kai kuriais atvejais būtina išmokėti ir išeitines išmokas.
Kai šalys bendradarbiauja paslaugų sutarties pagrindu, sutartis įprastai nutraukiama toje sutartyje aptarta tvarka. Dažniausiai tokiose sutartyse nurodoma, kad viena iš šalių ją gali nutraukti raštu įspėjusi kitą šalį prieš tam tikrą terminą. Šalis, norinti nutraukti santykius, įgyvendina šią procedūrą, o praėjus nustatytam terminui, laikoma, kad sutartis nutraukta. Neretai tokios paslaugų sutartys nutraukiamos pasibaigus sutarties galiojimo terminui. Civilinis kodeksas nustato dar vieną sutarties nutraukimo galimybę – paslaugų sutartis gali būti nutraukta vienašališku kliento sprendimu, nepaisant to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Šiuo atveju klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, patyrė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento. Pabrėžtina tai, kad esminis skirtumas, nutraukiant civilinę paslaugų ir darbo sutartis, yra didesnė galimybė šalims sutarti dėl nutraukimo galimybių ir nutraukimo pasekmių: nutraukiant civilinę sutartį, paslaugų teikėjui nemokamos nei išeitinės išmokos, nei kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir pan., todėl šalys lengviau ir paprasčiau sutaria dėl paslaugų sutarties nutraukimo sąlygų, palyginti su darbo sutartimi.

Šio numerio temos:
– Metinė pelno mokesčio deklaracija PLN204: beviltiškos skolos (2);
– Buhalterinės apskaitos įstatymas: „buhalteris atsako už įrašų teisingumą“;
– Geresniam mokesčių surinkimui – net 70 įvairių VMI el. paslaugų;
– UAB „Pačiolis“ specialistų konsultacijos;
– VDI specialistų konsultacijos;
– Dėl nekonkuravimo ir konfidencialumo sutarčių pasirašymo;
– VMI raštai;
– II pakopos pensijų fondai: patvirtinta periodinių išmokų apskaičiavimo tvarka;
– Šiemet pajamų deklaracijas pateikė 1,2 mln. gyventojų, dauguma – savarankiškai;
– Kvitų žaidime gyventojai užregistravo daugiau nei 3 milijonus kvitų;
– Savo vaikų neišlaikančius tėvus pasivijo skolos;
– Pensijų anuitetas: ką būtina žinoti;
– Reglamentų naujienos;
– 2019 metų gegužės–birželio mėn. mokesčių sumokėjimo, deklaravimo ir kitų prievolių kalendorius.


Anonsai

 


Archyvas

Savaitraštis „Buhalterija: apskaitos ir mokesčių apžvalga“ 2017 12 05

Darbo ginčų komisija – paprastesnis būdas spręsti darbo ginčus

Nuo 2013 m. darbuotojų ir darbdavių individualius darbo ginčus sprendžia prie Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) teritorinių skyrių įsteigtos darbo ginčų komisijos. Straipsnyje išsamiau apžvelgsime šių komisijų veiklą.

Kas yra Darbo ginčų komisija

Darbo ginčų komisija – privaloma ikiteisminio darbo ginčų nagrinėjimo institucija, sprendžianti individualius ir kolektyvinius darbo ginčus.

Individualiu darbo ginču laikomas darbuotojo ir darbdavio nesutarimas, kylantis sudarant, keičiant, vykdant ar nutraukiant darbo sutartį, taip pat atsirandantis dėl darbo teisės normų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo. Pavyzdžiui, ginčai gali kilti dėl neišmokėto darbo užmokesčio, neatlygintos materialinės žalos, paskirtos drausminės nuobaudos, nesuteiktų atostogų ir pan. Nuo 2017 m. liepos 1 d., įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui, darbo ginčų komisijos taip pat nagrinėja ir ginčus dėl darbuotojo atleidimo iš darbo, nušalinimo nuo darbo teisėtumo nustatymo, dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurie anksčiau buvo sprendžiami teismuose.

Kolektyvinis darbo ginčas – tai nesutarimas tarp darbuotojų atstovų ir darbdavio ar darbdavių organizacijų dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo.

Taigi, į darbo ginčų komisijas gali kreiptis ir darbuotojai, ir darbdaviai, jeigu jų teisės pažeidžiamos. Ši valstybės teikiama procedūra – darbo ginčų sprendimas – yra nemokama.

Lietuvoje veikia 17 darbo ginčų komisijų, įsteigtų prie VDI teritorinių skyrių: 6 – Vilniuje, 3 – Kaune, 3 – Klaipėdoje, 2 – Šiauliuose, po 1 – Panevėžyje, Alytuje ir Telšiuose. Utenos, Marijampolės, Tauragės apskritis aptarnauja atitinkamai Panevėžio, Kauno ir Telšių darbo ginčų komisijos.

Svarbiausia – teisingai užpildyti prašymą

Norint kreiptis į Darbo ginčų komisiją, pirmiausia reikia pateikti išsamiai padėtį apibūdinantį nustatytos formos prašymą, kurį galima rasti VDI internetinėje svetainėje www.vdi.lt, skiltyje „Darbo ginčai“. Labai svarbu teisingai užpildyti šį prašymą: būtina aiškiai ir konkrečiai įvardyti darbo ginčo esmę, t. y. priežastį, dėl kurios kilo nesutarimas,
visas aplinkybes, galinčias nulemti darbo ginčo nagrinėjimo eigą ir sprendimą,
kontaktus asmenų, prireikus galėsiančių patvirtinti prašyme išdėstytus faktus. Komisijai taip pat pateikiami kiti dokumentai: darbo sutartys, algalapiai ir pan. Tuo atveju, jeigu darbdavys atsisako teikti dokumentus, reikia kreiptis į VSDFV („Sodros“) teritorinį skyrių, kad šis išduotų pažymą apie asmens valstybinį socialinį draudimą.

Taip pat būtina tiksliai suformuluoti reikalavimą, pvz., nurodyti prašomą išieškoti pinigų sumą, panaikinti paskirtą drausminę nuobaudą, pripažinti nepagrįstu konkrečios pinigų sumos išieškojimą iš darbuotojo darbo užmokesčio dėl materialinės žalos atlyginimo ir pan.

Prašymus išnagrinėti darbo ginčą galima pateikti bet kuriame teritoriniame VDI skyriuje – esant reikalui, jis bus persiųstas reikiamai darbo ginčų komisijai. Atkreiptinas dėmesys, kad prašyme būtina nurodyti savo kontaktinius duomenis, taip pat ir mobiliojo telefono numerį.

Kaip nagrinėjami darbo ginčai

Darbuotojo ar darbdavio prašymą gavusi komisija su juo susipažins, esant reikalui, apklaus įmonės darbuotojus, susirinks kitą reikiamą informaciją. Paskirtą dieną į komisijos posėdį bus kviečiamos abi darbo ginčo šalys – darbdavys ir darbuotojas. Posėdžio tikslas – sutaikinti abi šalis. Jeigu tai nepavyksta, komisija balsuoja dėl sprendimo priėmimo. Visų komisijos narių balsai yra lygiateisiai, t. y. nė vienas jų neturi lemiamo balso. Komisija sprendimą gali priimti ir šalims nedalyvaujant posėdyje.

Dalyvauti komisijos posėdyje nebūtina, tačiau bylos nagrinėjimas vyksta sklandžiau, kai posėdyje dalyvauja ir ieškovas, ir atsakovas, be to, dalyvaudamas posėdyje asmuo turi galimybę pasisakyti, papildyti prašyme pateiktus duomenis.

Komisija privalo darbo ginčą išspręsti per vieną mėnesį nuo prašymo priėmimo. Atskirais atvejais šis terminas gali būti pratęstas dar vienam mėnesiui.

Jeigu darbas netenkina

Siekiant, kad darbo ginčai būtų sprendžiami efektyviai ir skaidriai, darbo ginčų komisijose dirba tiek darbdavių, tiek darbuotojų (profesinių sąjungų) atstovai. Jie skiriami rotacijos būdu iš Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus patvirtinto sąrašo.

Darbo ginčų komisijų sprendimai yra privalomi šalims ir vykdytini pagal civilinio proceso taisykles. Tačiau jeigu darbuotojas ar darbdavys nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu, jie gali kreiptis į teismą, kur darbo ginčas bus nagrinėjamas iš naujo. Niekas negali daryti įtakos teismams priimant sprendimus, teisme byla bus nagrinėjama iš esmės. Vis dėlto priimdamas sprendimą teisėjas galės remtis Darbo ginčų komisijos surinkta medžiaga ginčo klausimu ir Darbo ginčų komisijos sprendimu.

Kaip galima susipažinti su darbo bylos medžiaga

           Darbo bylos šalys ar jų atstovai su bylos medžiaga gali susipažinti kiekvieną darbo dieną, išskyrus bylos nagrinėjimo dieną. Susipažinti su bylos medžiaga galima atvykus į VDI, iš anksto suderinus laiką su Darbo ginčų komisijos pirmininku arba Darbo ginčų komisijos sekretoriumi.

Susipažįstant su bylos medžiaga, reikia laikytis tam tikrų reikalavimų. Pavyzdžiui, draudžiama išsinešti bylą iš VDI patalpų. Asmuo, norintis susipažinti su bylos medžiaga, turi pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, o atstovai – ir dokumentą, įrodantį jo teisę susipažinti su bylos medžiaga, taip pat būtina pasirašyti ant paskutinio bylos viršelio, reikia nurodyti susipažinimo datą ir laiką.

Jeigu asmuo, turintis teisę susipažinti su byla, pageidauja gauti byloje esančių dokumentų kopijas, jis turi pateikti rašytinį prašymą ir gauti Darbo ginčų komisijos pirmininko leidimą daryti bylos medžiagos kopijas. Gavus tokį leidimą, kopijos padaromos ne vėliau kaip per tris darbo dienas.

Atsakomybė už VDI pateiktų duomenų saugumą, jų konfidencialumą, neplatinimą ir / ar panaudojimą neteisėtiems tikslams teisės aktų nustatyta tvarka tenka tokius duomenis gavusiam asmeniui.

Prašymų daugėja

VDI praneša, kad per 2016 metus gauti 5574 prašymai darbo ginčams nagrinėti, o per šių metų pirmąjį pusmetį – 3318. Prašymų šiais metais, palyginti su praėjusiais, tikrai padaugėjo. Viena pagrindinių priežasčių – naujasis Darbo kodeksas, išplėtęs darbo ginčų komisijų funkcijas.

Kaip ir anksčiau, dažniausiai į Darbo ginčų komisiją kreipiasi darbuotojai. Daugiausia kreipiamasi dėl darbo užmokesčio ir su juo susijusių sumų išieškojimo – tai nuo šių komisijų veiklos pradžios nepakitusi tendencija. Kreipiasi ir darbdaviai, kurių kreipimųsi nors ir nežymiai, bet daugėja.

Darbo ginčai dažniau išsprendžiami darbuotojo naudai. Vis dėlto daugėja ir taikos sutarčių, kurių skaičius per pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, išaugo daugiau nei penktadaliu. Taip pat dažnesni atvejai, kai ieškovas iki komisijos posėdžio arba posėdžio metu atsisako visų pateiktų reikalavimų, t. y. darbdavio ir darbuotojo ginčas išsisprendė iki pirmojo posėdžio, todėl komisija nebenagrinėjo pateiktų prašymų arba nutraukė jau pradėtas bylas.

Parengė Vilija Kaminskaitė


Kalėdinės dovanos darbuotojams: džiaugsmas ar našta įmonei 

Prekybininkai jau ragina pirkti dovanas Kalėdoms, siūlydami įvairias nuolaidas. Nereta įmonė susimąsto apie dovanas darbuotojams: dovanoti ar nedovanoti, renkasi pati įmonė, nebent kolektyvinėje sutartyje įsipareigota tai daryti. Buhalteriui aktualu žinoti įteiktų dovanų darbuotojams mokestines prievoles.

Balanso „higiena“ – metų pabaigos procedūros

Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas įpareigoja, kad įmonės, prieš sudarydamos finansines ataskaitas, atliktų inventorizaciją. Jos metu turėtų būti patikrinta, ar teisingos visos turto, nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų sąskaitose įrašytos sumos. Tačiau praktikoje dažniausiai perskaičiuojamos tik atsargos ir patikrinamas ilgalaikis turtas, kai kada dar suderinamos tarpusavio skolos.

Kitos šio numerio temos:

– Įmonių teikiamų paslaugų savikainos kalkuliavimas;

– Kaip sutaupyti dovanoms: aštuoni praktiniai patarimai;

– Už dirbtus viršvalandžius, poilsio ar švenčių dienas prie kasmetinių atostogų pridedamo poilsio laiko apmokėjimas;

– Prasidėjo ilgai lauktas kvitų žaidimas;

– UAB „Pačiolis“ specialistų konsultacijos;

– Socialinės apsaugos ir darbo monisterijos konsultacijos;

– Reglamentų naujienos;

– Mokesčių deklaravimo ir sumokėjimo kalendorius.



Prenumerata


Periodas Kaina (Eur) Kiekis Pasirinkite
2019 m. 9 mėn. prenumerata (balandis-gruodis); (POPIERINĖ VERSIJA). 99
2019 m. 9 mėn. prenumerata (balandis-gruodis);(ELEKTRONINĖ VERSIJA). 72
2019 m. 9 mėn. prenumerata (balandis-gruodis); su naujienlaiškiu, (ELEKTRONINĖ VERSIJA). 90.25
2019 m. 9 mėn. prenumerata (balandis-gruodis); su naujienlaiškiu, (POPIERINĖ VERSIJA). 117.25
2019 m. 3 mėnesių, (gegužė-liepa) (POPIERINĖ VERSIJA). 36
2019 m. kovo mėn. (POPIERINĖ VERSIJA) 12
2019 m. 6 mėn. (sausis-birželis),
(ELEKTRONINĖ VERSIJA).
49.5

į krepšelį užsakyti



Į sąrašą