Iki spalio 1 dienos įmonės privalo pateikti užpildytą deklaracijos FR0516 formą ir jos priedą FR0516A. Metinę PVM deklaraciją teikia tie PVM mokėtojai, kurie, pasibaigus kalendoriniams metams ir nustačius jų faktinius rodiklius, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo VIII skyriuje nustatyta tvarka turi patikslinti PVM atskaitą.

Formos patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2022 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. VA-77 „Dėl Metinės pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos FR0516 formos ir jos priedo FR0516A formos ir jų užpildymo taisyklių patvirtinimo“.

Jeigu metinėje PVM deklaracijoje apskaičiuojama papildomai mokėtina PVM suma, ji privalo būti sumokėta ne vėliau kaip iki PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos.

Metinę PVM deklaraciją privalo pateikti:

1. Pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai (įskaitant fizinius asmenis), kurie deklaruojamais ataskaitiniais kalendoriniais metais vykdė mišrią veiklą ir įsigytų prekių bei paslaugų (įskaitant ilgalaikį materialųjį turtą, kurio PVM atskaitos tikslinimui netaikomos PVM įstatymo 67 straipsnio nuostatos) pirkimo (importo) PVM paskirstė PVM įstatymo 60 straipsnyje nustatyta tvarka proporcingai, turi patikslinti PVM atskaitą, perskaičiuodami PVM atskaitos procentą pagal faktinius kalendorinių metų, kurių metinė PVM deklaracija teikiama, rodiklius;

2. PVM mokėtojai (įskaitant fizinius asmenis), kurie įsigytą (pasigamintą) nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą (įskaitant pastatų (statinių) esminius pagerinimus) ir kitą ilgalaikį materialųjį turtą, kurio PVM atskaitos tikslinimui taikomos PVM įstatymo 67 straipsnio nuostatos, naudojo ne tik PVM įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytai veiklai vykdyti ir šio turto pirkimo (importo) PVM buvo paskirstytas PVM įstatymo 60 straipsnyje nustatyta tvarka proporcingai. Pagal PVM įstatymo 67 straipsnio nuostatas, tikslinama įsigyto kito ilgalaikio turto, kurio nusidėvėjimo normatyvas pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) 1 priedėlį yra 4 ir daugiau metų, pirkimo (importo) PVM atskaita. Ilgalaikio materialiojo turto PVM atskaita turi būti tikslinama: nekilnojamojo pagal prigimtį daikto, įskaitant pastato (statinio) esminį pagerinimą – 10 metų, kito ilgalaikio materialiojo turto – 5 metus, skaičiuojant nuo to mokestinio laikotarpio, per kurį buvo įtraukta į PVM atskaitą to įsigyto, pasigaminto turto ar atlikto pastato esminio pagerinimo pirkimo PVM suma. PVM mokėtojai metinėje PVM deklaracijoje turi deklaruoti apskaičiuotą šio turto (įskaitant pastato (statinio) esminį pagerinimą) PVM atskaitos metinę tikslinimo sumą, perskaičiavę metinę ilgalaikio materialiojo turto PVM atskaitos sumą pagal faktinius deklaruojamų ataskaitinių kalendorinių metų rodiklius, reikalingus PVM atskaitos procentui nustatyti;

3. PVM mokėtojai, kurių įsigyto (pasigaminto) nekilnojamojo pagal prigimtį daikto (įskaitant pastatų (statinių) esminius pagerinimus) ir kito ilgalaikio materialiojo turto, nurodyto PVM įstatymo 67 straipsnyje, pirkimo (importo) PVM ar jo dalis buvo įtraukta į PVM atskaitą, o deklaruojamais ataskaitiniais kalendoriniais metais faktiškai šis turtas buvo naudojamas tik PVM neapmokestinamai veiklai vykdyti, metinėje PVM deklaracijoje turi patikslinti tokio ilgalaikio turto deklaruojamų kalendorinių metų metinę PVM atskaitos sumą;

4. PVM mokėtojai, fiziniai asmenys, kurie ekonominei veiklai buvo priskyrę įsigytą ilgalaikį materialųjį turtą (ar jo dalį) ir šio turto pirkimo (importo) PVM ar jo dalį, tenkančią ekonominei veiklai priskirtai turto daliai (procentais), įtraukė į PVM atskaitą, o deklaruojamais ataskaitiniais kalendoriniais metais ekonominei veiklai faktiškai naudojo kitokią (mažesnę ar didesnę) negu buvo deklaruota šio turto dalį (procentais), metinėje PVM deklaracijoje turi patikslinti metinę minėto turto PVM atskaitos sumą (ar jos dalį).

 

Paskutiniai metų mėnesiai – ne mažiau intensyvūs: vadovai jau laukia preliminaraus įmonės metų veiklos rezultato ir svarsto, kokiomis mokesčių lengvatomis dar galima pasinaudoti. Gruodis yra švenčių mėnuo, todėl dažnas klausimas – dovanų darbuotojams mokestinės pasekmės.

Taip pat reikia nepamiršti, kad metų pabaiga yra laikas, kai turi būti peržiūrėta ir, jeigu reikia, atnaujinta įmonės apskaitos politika. 7-asis VAS nustato, kad apskaitos politika – apskaitos principai, apskaitos metodai ir taisyklės, skirti ūkio subjekto apskaitai tvarkyti ir finansinėms ataskaitoms sudaryti. Apskaitos politika keičiama:

1) dėl įstatymų, reglamentuojančių apskaitą ir finansinių ataskaitų sudarymą, pasikeitimo;

2) dėl verslo apskaitos standartų reikalavimų;

3) siekiant teisingiau atskleisti įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus.

Kai įmonės ataskaitiniai metai sutampa su kalendoriniais, metų pabaiga yra laikas, kai įsivertinama, ar įmonėje taikomi apskaitos principai, apskaitos metodai ir taisyklės yra aktualūs įmonei, taip pat svarbu, kad finansinėse ataskaitose teikiama finansinė informacija būtų:

1) tinkama finansinės ataskaitų informacijos vartotojų sprendimams priimti;

2) patikima, nes:

a) teisingai rodo finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus, jeigu įmonė rengia pinigų srautų ataskaitą;

b) atskleidžia ūkinių operacijų ekonominę prasmę;

c) yra nešališka;

3) visais reikšmingais atžvilgiais išsami;

4) suprantama;

5) palyginama;

6) pagrįsta finansinės apskaitos registrų duomenimis.

 

Įmonei vertėtų peržiūrėti ir kitų metų mokesčių politiką.

Taip pat svarbus darbas, kuris laukia buhalterių metų pabaigoje, yra inventorizacija – turto ir įsipareigojimų patikrinimas ir jų faktinių likučių palyginimas su apskaitos registrų duomenimis. Nors inventorizacija atliekama vadovo nustatytu periodiškumu ir atvejais, metinių finansinių ataskaitų rezultatai bus patikimi tik tuomet, kai duomenys yra patikrinti, t. y. ar faktiniai įmonės duomenys sutampa su apskaitoje užregistruotais duomenimis.

 

Kitas svarbus darbas – darbo sutarčių peržiūra. Nors tai teisininko pareiga, tačiau buhalteris taip pat turi įvertinti, ar dėl mokesčių pasikeitimų nuo naujų metų (pavyzdžiui, NPD, dienpinigių dydžiai) nesikeis su darbo santykiais susijusių pajamų apmokestinimas.

 

Darbuotojų skatinimo mokestinės pasekmės. Nemažai įmonių metų pabaigoje skatina darbuotojus, todėl svarbu išaiškinti vadovams mokestines pasekmes, kai darbuotojai motyvuojami pinigais ar nepinigine forma.

 

Tiesa, norint nepamiršti svarbiausių metų pabaigos darbų ir tinkamai pasirengti naujiems metams, reikėtų pasirūpinti ir kvalifikacijos kėlimu. Dalyvavimas aktualiame seminare – taip pat reikalingas metų pabaigos darbas.

 

 

 

Parengta UAB „Pačiolis“ metodiniame centre

Vaidotas Dauskurdas  UAB „Pačiolis“ teisininkas

Kiekvienas mūsų savo parašu esame tvirtinę įvairius dokumentus: pirkimo–pardavimo sutartį, darbo sutartį, prašymą dėl priėmimo į darbą ar atleidimo iš jo, gautos siuntos patvirtinimą ir pan. Netgi sudarydami santuoką savo parašu patvirtiname tokį savo sprendimą! Paprasčiau tariant, kiekvienu atveju, kuomet yra reikalingas mūsų valios patvirtinimas, tai padarome pasirašydami atitinkamą dokumentą. Tiesa, tobulėjant įvairioms technologijoms, gerokai pasikeitė paties parašo supratimas, jo forma. Anksčiau sąvoką „pasirašyti“ galėjome suprasti vienareikšmiškai – kaip asmeninio parašo išvinguriavimą ranka įprasta rašymo priemone ant tam tikro dokumento, o šiandien parašo sąvoka tapo gerokai platesnė ir sudėtingesnė. Pasirašyti galime pirštu ar specialiu rašikliu išraitydami parašą tam skirtame elektroniniame laukelyje (pvz., planšetėje), unikaliu kodu indentifikuodamiesi tam skirtoje sistemoje ir patvirtindami elektroninį dokumentą, skenuodami ir el. sistemomis persiųsdami anksčiau ranka pasirašytą dokumentą. Kitaip tariant, šiuolaikinių technologijų pasaulyje parašas įgavo įvairių formų, apie kurias anksčiau negalėjome net pagalvoti.

yra svarbu suprasti parašo paskirtį, jo galimas formas ir pasekmes, kurios gali kilti patvirtinus tam tikrą dokumentą. Žinoma, atsižvelgdami į tai, kad didžioji mūsų savaitraščio skaitytojų dalis yra buhalterinį darbą dirbantys asmenys, apžvelgsime ir tai, kokios pasekmės gali kilti tiek įmonei, tiek ir pačiam asmeniui pasirašius ar vizavus tam tikrą dokumentą.

Kalbėdami apie dokumentų, taip pat ir įmonės sudaromų sandorių bei rengiamų finansinės apskaitos dokumentų, patvirtinimą, omenyje turime rašytinius dokumentus ir jų patvirtinimą  pasirašant. Suprantama, sąvoka „žodiniai finansiniai dokumentai“ vargu ar egzistuoja, nes tokių dokumentų tiesiog nėra. Tačiau sandoriai (sutartys) žodžiu gali būti sudaromi. Kalbant apie galimus žodinius sandorius ir tokių sandorių patvirtinimą, reikia pabrėžti, kad jų patvirtinimo forma gali būti labai įvairi – apsikeičiant žodiniais pareiškimais, kad sandoris šalims priimtinas, kad jos įsipareigoja vykdyti susitarimą, susitarimo šalims paspaudžiant vieni kitiems rankas ir pan.

Rašytiniai dokumentai tvirtinami tik juos pasirašant ar panaudojant tam tikras specialias technologijas (pvz., elektroninį parašą). Tokių rašytinių dokumentų patvirtinimą ir aptarsime plačiau.

 

Dokumento pasirašymas ranka

Visiems įprastas parašas ranka vis dar yra labiausiai paplitęs parengto dokumento patvirtinimo būdas. Beje, ir vienas saugiausių dokumento patvirtinimo būdų. Mat iš asmens parašo, ypač jeigu jis nėra sudarytas tik iš kelių simbolių, grafologijos ekspertai, įvertinę asmens rašysenos pavyzdžius, dažniausiai gali nustatyti, ar dokumentą pasirašė tikrai tas asmuo, ar parašas nėra suklastotas. Tačiau, kaip minėta, parašas neturėtų būti trumpas ir turėtų būti aiškus. Dar geriau, jeigu šalia parašo yra asmens įrašytas tam tikras prierašas, suteikiantis daugiau medžiagos grafologijos ekspertams rašysenai įvertinti. Štai kodėl pasirašant svarbius dokumentus (pvz., sudarant sandorį, kurį tvirtina notaras, ar pasirašant dokumentus banke) prašoma, kad juos pasirašantis asmuo šalia parašo savo ranka įrašytų ir savo vardą bei pavardę. Tai daroma tik tam, kad, kilus ginčui, ekspertai galėtų geriau įvertinti asmens, pasirašiusio dokumentą, rašysenos ypatumus. Kuo daugiau rašysenos pavyzdžių ant dokumento, tuo didesnė tikimybė, kad ekspertai, įvertinę šią rašyseną ir palyginę ją su naujai pateiktais rašysenos pavyzdžiais, tiksliau nustatys, ar dokumentą iš tikrųjų pasirašė tas asmuo, ar jo vardu pasirašė kažkas kitas.

Reikėtų pridurti, kad dokumentus paprastai pasirašo juos surašę asmenys. Šiuo aspektu paminėtina Civilinio kodekso (CK) 1.76 straipsnio nuostata, kad rašytinės formos sandorius turi pasirašyti juos sudarę asmenys. Žinoma, kalbant apie įmonės veiklą, apie jos vardu rengiamus dokumentus, ši nuostata yra sąlyginė, nes, nors įvairius dokumentus rengia tam tikri specialistai (pvz., teisininkai, buhalteriai, rinkodaros darbuotojai ir pan.), juos įmonės vardu vis tiek pasirašo vadovas. Taigi, vertindami visiškai tiesmukai, galime teigti, kad dažniausiai įmonės vardu dokumentus pasirašo ne tas, kas juos rengė. Tačiau šiuo atveju prieštaravimo nėra, nes laikomasi nuostatos, kad dokumentas parengtas įmonės vardu, o jos atstovu pagal įstatymą laikytinas įmonės vadovas. Taigi galima teigti, kad tokiais atvejai yra įgyvendinama minėtoji CK nuostata:  įmonės vardu parengtą dokumentą pasirašo jos atstovas pagal įstatymą arba kitas vadovo įgaliotas asmuo, o tai ir reiškia, kad dokumentą pasirašė jį parengęs subjektas (juridinis asmuo).

 

Skenuoto parašo galiojimas

Dar vienas plačiai paplitęs dokumentų patvirtinimo būdas – šalims apsikeisti pasirašytais skenuotais dokumentais. Kitaip tariant, viena iš šalių pasirašo atspausdintą dokumentą, tuomet jį nuskenuoja ir tokį skenuotą dokumentą su šalies parašu siunčia kitai sandorio šaliai. Ši taip pat atsispausdina gautą dokumentą su kitos pusės parašu, jį pasirašo, nuskenuoja ir tokį skenuotą dokumentą išsiunčia kitai sandorio šaliai. Kitas variantas – kiekviena iš šalių atsispausdina dokumentą, jį pasirašo ir kitai šaliai nusiunčia skenuotą dokumentą su atstovo parašu. Ir nors toks dokumentų pasirašymo (patvirtinimo) būdas yra gana paplitęs, gana dažnai keliamas klausimas, ar jis yra tinkamas. Įžvelgiama problema, kad sandorio šalys paprastai neturi dokumento, kuris būtų pasirašytas kitos šalies originaliu (ne skenuotu ar kopijuotu) parašu.

Apskritai galima teigti, kad teisės aktai nėra įtvirtinę draudimo šalims sudaryti sutarčių, kurios būtų patvirtintos pasirašant, ir apsikeisti skenuotais sutarties egzemplioriais. Čia reikėtų paminėti tokią *CK 6.192 straipsnio nuostatą: kai pagal įstatymus ar šalių susitarimą sutartis turi būti paprastos rašytinės formos, ji gali būti sudaroma tiek surašant vieną šalių pasirašomą dokumentą, tiek ir apsikeičiant raštais ar telekomunikacijų galiniais įrenginiais perduodama informacija, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti jį siuntusios šalies parašą. Taigi, vertinant šį reglamentavimą, galima teigti, kad tuo atveju, kai elektroninėmis ryšių priemonėmis (pvz., elektroniniu paštu) persiųstame skenuotame dokumente galima aiškiai matyti dokumentą pasirašiusio asmens parašą, toks dokumento patvirtinimo būdas yra tinkamas, nepaisant to, kad šalys neturi originaliu parašu patvirtinto dokumento. Žinoma, gali būti ir tam tikrų išimčių, pavyzdžiui, kai pačios sutarties šalys sutartyje aiškiai nurodo, kad jos sutartį turi patvirtinti, ranka pasirašydamos tą patį sutarties egzempliorių, kad apsikeitimas skenuotais dokumentais, kuriuose užfiksuota šalies parašo kopija, nėra tinkamas sandorio patvirtinimas. Tokiu atveju sandorį būtų privalu tvirtinti taip, kaip pačios šalys sutarė. Tik tuomet jis būtų laikomas tinkamai patvirtintu.

Beje, kad būtų išvengta bet kokių ginčų, teisininkai neretai siūlo į tokiu būdu tvirtinamus sandorius įtraukti nuostatą, kad šalių pasirašyti ir skenuoti dokumentai, kitai šaliai perduoti elektroninėmis ryšių priemonėmis, yra laikomi tinkamai patvirtintais ir šalims nustato tokias pat teises bei pareigas, lyg juos šalys būtų patvirtinusios originaliais (ne kopijuotais ar skenuotais) parašais. Tokia nuostata pašalintų bet kokius galimus ginčus, vienai iš šalių teigiant, kad ji nepripažįsta sudaryto sandorio, nes jis patvirtintas parašo kopija. Nors, kaip minėta, ir šiaip laikytina, kad, šalims apsikeičiant pasirašytais ir skenuotais dokumentais, sandoris laikomas tinkamai patvirtintu. Taip pat galima patarti, kad, siekiant išvengti galimų nesusipratimų, rekomenduotina pačiame sandoryje nurodyti, kokiu elektroniniu paštu ar kokiu kitu būdu šalys apsikeis pasirašytais ir skenuotais dokumentais.

Elektroninis parašas

Aptariant galimybę tam tikrą dokumentą patvirtinti elektroniniu parašu, iš pradžių reikėtų pabrėžti, kad ir patys elektroniniai parašai, priklausomai nuo to, kaip patvirtinama pasirašančiojo asmens tapatybė, skirstomi į kelias grupes.

Elektroninis parašas – tai elektroninės formos duomenys, kurie yra prijungti prie kitų elektroninės formos duomenų arba yra logiškai susieti su jais ir kuriuos pasirašantis asmuo naudoja pasirašydamas. Svarbu atkreipti dėmesį, kad tokia elektroninio parašo sąvoka yra itin plati, be to, neretai toks parašas gali būti ir ne itin saugi priemonė. Pavyzdžiui, netgi įmonės el. pašto adresas, kuris sudaromas panaudojant asmens pavardę, gali būti laikomas tokiu elektroniniu parašu.

Akivaizdu, kad tai nėra saugu, nes niekas negali garantuoti, kad  elektroninį laišką parengė ir iš tokio el. pašto išsiuntė būtent tas asmuo, kurio el. pašto adresu buvo naudojamasi, o ne jo kolega, padėjėjas ar pan. Taigi, šiuo požiūriu toks elektroninis parašas nėra saugus, juo patvirtintas dokumentas nėra prilyginamas ranka pasirašytam dokumentui. Nepaisant to, tai taip pat gali būti laikoma elektroniniu parašu. Taigi iš darbinio elektroninio pašto, kuris leidžia nustatyti, iš kokio asmens elektroninio pašto buvo išsiųstas dokumentas, siųsdami elektroninius laiškus taip pat būkite atsargūs, nes tai kai kada gali būti laikoma pasirašytu dokumentu.

Pažangusis elektroninis parašas yra vienareikšmiškai susietas su pasirašančiu asmeniu, iš jo galima nustatyti pasirašančio asmens tapatybę. Šis elektroninis parašas sukurtas naudojant elektroninio parašo kūrimo duomenis, kuriuos tik pats pasirašantis asmuo gali labai patikimai naudoti (pvz., yra elektroninio parašo sistemos, kurios indentifikuoja asmenį pagal jo elektroninės bankininkystės prisijungimo kodus ir pan.). Be to, šis parašas yra susietas su asmens pasirašytais duomenimis taip, kad bet koks tų duomenų pakeitimas būtų pastebimas. Tai reikštų, kad tokios specialios programos, leidžiančios asmeniui dokumentą pasirašyti elektroniniu būdu, yra gana saugios ta prasme, kad jos leidžia kategoriškai teigti, jog dokumentą pasirašė tas asmuo, kuris ir nurodytas kaip pasirašęs.

Kvalifikuotas elektroninis parašas – tai pats pažangiausias elektroninis parašas. Jis yra sukurtas naudojant kvalifikuotą elektroninio parašo kūrimo įtaisą ir patvirtintas kvalifikuotu elektroninio parašo sertifikatu. Pažymėtina, kad asmeniui tokį kvalifikuotą elektroninio parašo sertifikatą gali išduoti tik sertifikuotas ES valstybėje narėje veikiantis paslaugų teikėjas, kuriam priežiūros įstaiga yra suteikusi kvalifikacijos statusą. Kitaip tariant, asmeniui kvalifikuotą parašą valstybėje gali suteikti tik atitinkamus įgaliojimus turintys subjektai. Pavyzdžiui, vienas iš subjektų, galintis Lietuvoje suteikti galimybę pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu, yra valstybės įmonė Registrų centras. Akivaizdu, kad toks dokumento pasirašymo būdas yra itin saugus, užtikrinantis, kad pasirašo būtent tas asmuo, kuris ir yra nurodomas kaip pasirašantysis.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galima daryti aiškią išvadą, kad pačiu saugiausiu bei patikimiausiu parašu yra laikomas kvalifikuotas elektroninis parašas, kuriuo pasirašytas dokumentas ar sandoris neabejojant yra pripažįstamas sudarytu ir pasirašytu raštu. Kitaip tariant, toks parašas yra prilyginamas asmens pasirašymui ranka.

Daugiau diskusijų kelia dokumento pasirašymas kitos rūšies elektroniniais parašais. Kaip minėjome, paprastasis elektroninis parašas, kuris neleidžia vienareikšmiškai indentifikuoti pasirašančio asmens tapatybės, nėra prilyginamas rašytiniam parašui, nes nėra saugus, o dėl pažangaus elektroninio parašo kyla diskusijų ir abejonių. Vis tik įvertinus, kad naudojant šį parašą asmuo gali būti indentifikuojamas itin patikimais būdais, manytina, kad toks parašas taip pat gali būti laikomas tinkamu pasirašyti tam tikrą dokumentą ar sandorį. Tokio pažangaus parašo patikimumas dar labiau padidėtų, jeigu, pavyzdžiui, sandorio šalys iš anksto sutartų, kad, patvirtindamos sandorį, naudosis tokiu parašu. Tačiau nereikėtų nustebti, jeigu kurios nors valstybinės institucijos ar verslo partneris pareikalautų dokumentą pasirašyti ne bet kokiu, o kvalifikuotu elektroniniu parašu. Tas pats pasakytina ir apie reikšmingų sandorių sudarymą. Tokiu atveju rekomenduojama, kad asmuo, turintis pasirašyti dokumentą, jį pasirašytų kvalifikuotu elektroniniu parašu. Tuo pačiu būtų sumažinta grėsmė, kad kita sandorio šalis, pasikeitus tam tikroms aplinkybėms, netinkamo elektroninio parašo panaudojimą panaudos sandoriui ginčyti.

 Pabaigai norėtųsi dar kartą pabrėžti, kad asmens parašas ant dokumento paprastai reiškia ne tik jo valią sudaryti tam tikrą sandorį, patvirtina tam tikrą ūkinę operaciją kaip įvykusį faktą, bet ir sukelia tam tikras teisines pasekmes. Jeigu kalbame apie atvejus, kai asmuo dokumentą pasirašo įmonės vardu, tokios pasekmės kyla įmonei. Be to, asmens parašas ant dokumento patvirtina ir atitinkamą dokumentą pasirašančio asmens požiūrį tiek į patį dokumentą, tiek į jo turinį. Kitaip tariant, darbuotojas, pasirašydamas atitinkamą dokumentą, patvirtina jo turinį, išreiškia nuomonę, kad pritaria jo tvirtinimui. Tačiau dokumentu sukuriamos pasekmės (pvz., prievolės pagal sudarytą sutartį) tenka įmonei, ne darbuotojui.

 Kitos aktualios publikacijos:

– Reformuojamės!;
– Kaip parengti vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarką įmonėje;
– Vadybos ir kaštų apskaitos politikos parengimas įmonėje;
– Finansinių ataskaitų teikimo vajus: ką turi žinoti įmonių ir organizacijų vadovai. Pavėlavus pateikti ataskaitą gresia baudos!;
– UAB „Pačiolis“ specialistų konsultacijos;
– VDI specialistų konsultacijos;
– VMI raštai;
– Per savaitę priimtų svarbiausių naujų norminių aktų ir jų pakeitimų apžvalga;
– Norminių aktų pakeitimai, paskelbti anksčiau, bet įsigaliosiantys 2022 m. birželio 1 d.;
– Ukrainiečius priėmusiems gyventojams ir verslui – trečdalis milijono eurų kompensacijų;
– Saulė atneša ne tik šilumą, bet ir alergines reakcijas: kaip apsisaugoti?;
– Naudingi skaičiai;
– Mokesčių kalendorius.