Savaitraštis „Buhalterija: apskaitos ir mokesčių apžvalga“


 

Kiekvienai buhalterijai – savaitraštis „Buhalterija“! 

Norite visuomet turėti naujausią buhalterinę bei mokestinę informaciją kartu su praktiniais specialistų patarimais, kurie padės Jums teisingai ir lengviau atlikti sudėtingus buhalterinius darbus? Prenumeruokite ir skaitykite specialiai Jums skirtą profesinį savaitraštį „Buhalterija“! 

 
Jeigu pageidaujate NEMOKAMAI SUSIPAŽINTI su savaitraščio „Buhalterija“ numerius, rašykite prenumeratoriams@paciolis.lt


PRENUMERATOS SĄLYGOS:

6 mėnesių (2022 m. spalis - 2023 m. kovas) prenumerata.

Popierinė savaitraščio versija – 80 € (su PVM).

Elektroninė savaitraščio versija –  60 € (su PVM).

Jau priimama ir savaitraščio prenumerata 2023 metams. Dėl kainų ir kitų sąlygų kreipkitės: mielai atsakysime tel. (8 5) 210 12 64, (8 5) 2700 636 arba el. p. prenumeratoriams@paciolis.lt


SAVAITRAŠTYJE PER METUS RASITE:

daugiau kaip 370 apskaitos, mokesčių, teisės specialistų konsultacijų ir atsakymų į skaitytojų klausimus;

daugiau kaip 180 VMI, VDI, „Sodros“ ir kitų kontroliuojančių institucijų atstovų praktinių patarimų;

apie 100 publikacijų mokesčių apskaičiavimo, sumokėjimo ir administravimo klausimais;

apie 100 publikacijų buhalterinės apskaitos, finansinės atskaitomybės ir apskaitos organizavimo bei vadybos ir kaštų apskaitos klausimais;

apie 70 publikacijų darbo ir įmonių teisės klausimais;

daug kitos naudingos ir darbą palengvinančios medžiagos.


PAGRINDINĖS SAVAITRAŠČIO RUBRIKOS:

Cikle
„Optimalūs mokesčiai“ sistemingai bus aprašomos įvairios mokestinės lengvatos (pelno, pridėtinės vertės, gyventojų pajamų, „Sodros“ ir kitų mokesčių), kuriomis pasinaudoję galėsite teisėtai sumažinti savo įmonės mokestinę naštą.

APSKAITA, APSKAITOS ORGANIZAVIMAS. Žinomi apskaitos, audito ir apskaitos organizavimo specialistai aiškina ir nagrinėja atskirus buhalterinės apskaitos aspektus, kaip organizuoti apskaitą, rengti finansinę atskaitomybę ir kt.

MOKESČIŲ LABIRINTUOSE. Spausdinami mokesčių specialistų parengti straipsniai apie mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo ypatumus.

BUHALTERINĖ VADYBOS IR KAŠTŲ APSKAITA. Šios srities patyrę specialistai pataria, kaip tinkamai apskaityti kaštus, kalkuliuoti produktų savikainą, organizuoti menedžmento apskaitą, kaip formuoti vadybai tinkamą informaciją ir kt.

TEISĖ. Teisininkai aiškina įvairius įmonių, darbo, mokesčių teisės klausimus.

AKTUALIJOS. Aiškinama, kaip taikyti apskaitos ir mokesčių įstatymų nuostatas ir rasti atsakymus į klausimus, su kuriais buhalteriai susiduria kasdieniame darbe. Patariama, kaip įgyvendinti viešojo sektoriaus apskaitos reformą. Informuojama apie audito įmonių veiklą ir audito priežiūros kontrolę.

SPECIALISTAI PATARIA. UAB „Pačiolis“, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir teisės specialistų konsultacijos.

NAUDINGA INFORMACIJA. Spausdinamas mokesčių, deklaravimo ir sumokėjimo kalendorius, pateikiami VMI raštai, reglamentų naujienos. Visa tai padės teisingai tvarkyti apskaitą, laiku deklaruoti ir sumokėti mokesčius.

REDAKCIJA, PADĖK. Spausdinami skaitytojų prašymai padėti susivokti apskaitos ir mokesčių labirintuose, pateikiami specialistų atsakymai į juos.

PSICHOLOGAS PATARIA. Psichologijos specialistai pataria, kaip bendrauti su vadovais ir kolegomis, spręsti darbe kylančias psichologines problemas.

LAISVALAIKIS. Pateikiami straipsniai iš mokesčių ir apskaitos istorijos, pasakojama apie žinomus finansininkus, buhalterius, aprašomi ne tik Lietuvos, bet ir kitų valstybių įdomūs sukčiavimo atvejai, atskleidžiama skaičių reikšmė įvairiose gyvenimo srityse ir kt.


Tik savaitraščio prenumeratoriams siūlome įsigyti su specialia nuolaida elektroninį savaitinį leidinį „MOKESČIŲ, APSKAITOS IR TEISĖS REGLAMENTŲ NAUJIENLAIŠKIS“.

Kaina: 36,60 € 29 € (su PVM). Daugiau apie leidinį skaitykite ČIA


KIEKVIENAS PRENUMERATORIUS GAUS VERTINGUS PRIEDUS:


• specialų leidinį „Naudinga informacija buhalteriams“ (įvairi informacija, padėsianti visus metus tvarkyti buhalterinę apskaitą, apskaičiuoti ir deklaruoti mokesčius);

• buhalterio darbui naudingas atmintines;


KAIP PRENUMERUOTI?

KAIP PRENUMERUOTI?

• Prenumeruoti internetu.

• Mokėti tiesioginiu pavedimu, nepamiršti nurodyti leidinio kodo ir pristatymo adreso. (Įmonės rekvizitai: UAB „Pačiolio prekyba“, įmonės kodas 300807502, atsiskaitomoji sąskaita LT347044060005977111 AB SEB banke).

• Kreiptis į pardavimo vadybininką telefonu (8 5) 2700 636 arba el. paštu prenumerata(eta)paciolis.lt.

• Prenumeruoti UAB „Pačiolio prekyba“, Kalvarijų g. 129 Vilnius (Darbo laikas: I-IV 8.00 – 17.00 val., V 8.00 – 15.45 val.).

• Prenumeruoti Lietuvos pašto skyriuose.

• Norėdami prisijungti prie elektroninės leidinio versijos, mokėjimo pavedime nurodykite savo el. pašto adresą.


LEIDINIŲ PRISTATYMAS:

• Leidinių pristatymas nemokamas.

• Prenumeratorius privalo pateikti visą reikalingą informaciją: leidinio kodą ir tikslų pristatymo adresą, kad prenumeratos užsakymas būtų kokybiškai įvykdytas. Jeigu informacija bus neišsami arba netiksli, Leidėjas negalės tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimų.

• Pasikeitus adresui prenumeratorius turi parašyti el. paštu: prenumerata(eta)paciolis.lt,nurodyti, kokio leidinio, kam ir kokiu adresu buvo užsakyta prenumerata ir koks naujas pristatymo adresas.

• Prenumeratorius, turintis pretenzijų dėl leidinio pristatymo, privalo kreiptis el. paštu: prenumerata(eta)paciolis.lt (nurodyti prenumeratos gavėjo duomenis, leidinio pavadinimą ir surašyti pretenziją) arba telefonu (8 5) 210 1255.

Naujas numeris

Aktualus straipsnis

Savaitraštis „Buhalterija: apskaitos ir mokesčių apžvalga“ 2022 09 20 d

Vykdantiems mišrią veiklą – prievolė teikti metinę PVM deklaraciją (1)

 

Iki 2022 m. spalio 3 d. (nes spalio 1–2 d. yra ne darbo dienos) reikės pateikti metinę PVM deklaraciją, tačiau tą turi padaryti ne visi PVM mokėtojai. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas reikalauja, kad metinę PVM deklaraciją teiktų tie PVM mokėtojai, kurie vykdo mišrią veiklą, ir kitais įstatyme nustatytais atvejais. Pastebėta, kad vis daugiau įmonių, plėsdamos savo verslą, PVM požiūriu pradeda vykdyti mišrią veiklą, tačiau pasitaiko atvejų, kad ne visada žinoma apie metinės PVM deklaracijos teikimo prievoles. Straipsnyje aptarsime metinės PVM deklaracijos teikimo prievolę, taikomą asmenims, vykdantiems mišrią veiklą.
 
PVM atskaita
 
Mišrios veiklos sąvoka atsiranda tuomet, kai kalbama apie PVM atskaitą ir kai PVM mokėtojas vykdo PVM apmokestinamą veiklą, kuri suteikia teisę į pirkimo PVM atskaitą, ir veiklą, kuri nėra susijusi su PVM apmokestinamu prekių tiekimu, paslaugų teikimu, t. y. kuri nesuteikia teisės pirkimo PVM įtraukti į atskaitą.

Pirkimo PVM atskaita yra teisė, bet ne prievolė, todėl PVM mokėtojas pats sprendžia, ar naudotis šia teise. Jeigu PVM mokėtojas nusprendžia ja pasinaudoti, jis turi žinoti ir apie PVM atskaitos apribojimus.

PVMĮ nustato, kad pirkimo PVM atskaita galima tuomet, kai PVM mokėtojas vykdo PVMĮ 58 str. 1 dalyje nurodytą veiklą, t. y. PVM apmokestinamą veiklą. Vykdant kitą veiklą, jai skirtas pirkimo PVM negali būti atskaitomas. Taip pat pirkimo PVM negali būti atskaitomas, nepaisant to, kokia veikla vykdoma:

1) pirkimo ir (arba) importo PVM už reprezentacijai skirtas prekes ir paslaugas, kurių įsigijimo išlaidos pagal pelno (pajamų) apmokestinimą reglamentuojančius teisės aktus nepriskiriamos prie reprezentacinių sąnaudų, taip pat 50 procentų pirkimo ir (arba) importo PVM už reprezentacijai skirtas prekes ir paslaugas, kurių įsigijimo išlaidos pagal pelno (pajamų) apmokestinimą reglamentuojančius teisės aktus priskiriamos prie reprezentacinių sąnaudų;

2) už kitą asmenį PVMĮ 15 straipsnio 7 dalies 2 punkte nurodytais atvejais sumokėtas pirkimo arba importo PVM (t. y. sumos, kurias pardavėjas gauna kaip kompensaciją išlaidoms, patirtoms atliekant įvairius mokėjimus tretiesiems asmenims pirkėjo vardu, jo naudai ir jo sąskaita, padengti);

3) pirkimo arba importo PVM už lengvąjį automobilį, skirtą vežti ne daugiau kaip 8 žmones (neskaičiuojant vairuotojo), arba nurodytos klasės automobilį, priskiriamą visureigių kategorijai, jeigu automobilis nebus tiekiamas arba išnuomojamas, taip pat juo nebus teikiamos keleivių vežimo už atlygį paslaugos. Tie patys apribojimai taikomi atskaitant pirkimo PVM už nurodytų kategorijų automobilių nuomą. Šie apribojimai netaikomi tik nurodytų kategorijų automobiliams, jeigu jie pagal teisės aktus, reglamentuojančius transporto priemonių klasifikavimą ir kodavimą, priskiriami specialios paskirties transporto priemonėms;

4) pirkimo PVM už keleivių vežimo šios dalies 3 punkte nurodytų kategorijų automobiliais paslaugą, jeigu PVM mokėtojas nedalyvauja šios paslaugos teikimo sandoryje kaip neatsiskleidęs tarpininkas.

 

Vadinasi, jeigu PVM mokėtojas vykdo PVMĮ 58 str. 1 dalyje nurodytą veiklą ir kitą veiklą, laikoma, kad jis vykdo mišrią veiklą.

Atkreiptinas dėmesys: nelaikoma, kad PVM mokėtojas vykdo mišrią veiklą, kai, vykdydamas įprastinę veiklą, iš PVM apmokestinamų pajamų dar gauna pajamų:

1) iš ilgalaikio turto, naudoto PVM mokėtojo ekonominėje veikloje, tiekimo;

2) iš nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų tiekimo ir PVMĮ 28 str. nurodytų finansinių paslaugų teikimo tuo atveju, kai šie sandoriai yra atsitiktinio pobūdžio, ir PVM mokėtojas įprastai nesiverčia tokios rūšies veikla.

 

Mišrios veiklos apibrėžimo nerasite nei PVM įstatyme, nei kituose teisės aktuose. Ši sąvoka susijusi su PVM mokėtojo teise į PVM atskaitą.

 

Paminėtina, kad PVM mokėtojas, vykdantis mišrią veiklą ir norintis pasinaudoti pirkimo PVM atskaita, turi vadovautis PVMĮ 59 straipsnio nuostatomis.

PVM mokėtojas turi atskirti, koks pirkimo PVM skirtas vienai ar kitai jo vykdomai veiklai, t. y. turi tiksliai nustatyti įsigytų prekių ir / ar paslaugų panaudojimo paskirtį:

1) prekių (paslaugų), kurios skirtos išimtinai (tiesiogiai) PVMĮ 58 str. 1 dalyje nurodytai veiklai vykdyti, pirkimo PVM atskaitomas 100 proc., ir šios visos PVM sumos turi būti įrašomos į PVM deklaracijos 35 laukelį.

Tai gali būti iš kitų PVM mokėtojų įsigytų prekių, skirtų parduoti su PVM, pirkimo PVM sumos, tokių prekių transportavimo paslaugų PVM sumos ir kitų pagal apskaitos duomenis tiesiogiai tenkančių PVMĮ 58 str. 1 dalyje nurodytai veiklai prekių (paslaugų) pirkimo (importo) PVM sumos.

 

Pavyzdžiui, įmonė, PVM mokėtoja, vykdo mišrią veiklą – prekiauja PVM apmokestinamais kompiuterinės technikos gaminiais ir gauna PVM neapmokestinamų patalpų, išnuomotų asmenims, neįsiregistravusiems PVM mokėtojais, nuomos pajamų. 2022 m. rugsėjo mėnesį ši įmonė įsigijo kompiuterinės technikos, skirtos parduoti su PVM, už 10 000 eurų, iš kurios buvo apskaičiuota importo PVM suma – 2 100 eurų, kuri deklaruota PVM deklaracijos 27 laukelyje. Neatsižvelgiant į tai, kad ši įmonė vykdo mišrią veiklą, ji turi teisę į PVM atskaitą įtraukti ir į 2022 m. rugsėjo mėnesio PVM deklaracijos 35 laukelį įrašyti visą sumokėtą pirkimo PVM sumą – 2 100 eurų;

 

2) prekių (paslaugų), kurios skirtos išimtinai (tiesiogiai) kitai, negu nurodyta PVMĮ 58 str. 1 dalyje, veiklai, pirkimo PVM neatskaitomas, ir šios neatskaitomos PVM sumos turi būti įrašomos tik į PVM deklaracijos 25 laukelį, o į 35 laukelį visai neįtraukiamos.

 

Pavyzdžiui, įmonė, PVM mokėtoja, vykdo mišrią veiklą – teikia konsultacijas ir gauna PVM neapmokestinamų mokymo paslaugų pajamų. Įmonė įsigijo multimedijos įrangą, skirtą mokymams. Kadangi įsigyta technika skirta PVM neapmokestinamoms paslaugoms teikti, pirkimo PVM negali būti atskaitytas;

 

3) prekių (paslaugų), kurių pirkimo (importo) PVM pagal PVM įstatymo 62 straipsnio nuostatas visais atvejais negali būti atskaitomas, neatsižvelgiant į tai, kokią veiklą vykdo PVM mokėtojas, – pirkimo (importo) PVM sumos, kaip pirkimo (importo) PVM, įrašomos tik į PVM deklaracijos 25, 26 ar 27 laukelius.

Pavyzdžiui, įmonė, vykdanti mišrią veiklą, įsigijo lengvąjį automobilį. Šiuo atveju nesvarbu, kokioje veikloje automobilis bus naudojamas, – jo pirkimo PVM atskaita negalima.

 

Apibendrinant pasakytina, kad pirmiausia pirkimo PVM turi būti paskirstytas tiesiogiai, t. y. atskiriant veiklas, kurioms vykdyti buvo skirtos įsigytos prekės ir / arba paslaugos.

Tų įsigytų prekių (paslaugų), kurių PVM mokėtojas pagal apskaitos duomenis negali tiesiogiai priskirti nei PVMĮ 58 str. 1 dalyje nurodytai, nei kitai veiklai, pirkimo PVM šioms dviems veiklos grupėms paskirstomas proporcingai pagal tam tikrą PVMĮ 60 straipsnyje nurodytą kriterijų. Dažniausiai proporcingai skirstomos PVM mokėtojo, vykdančio mišrią veiklą, įsigytų prekių, skirtų PVM mokėtojo savo reikmėms, tokių kaip kanceliarinių prekių, paslaugų, susijusių su pastatų eksploatavimu, komunalinių paslaugų, transporto paslaugų, mišriai veiklai naudojamo ilgalaikio turto ir kitų prekių (paslaugų) pirkimo (importo) PVM sumos.

Kitoje straipsnio dalyje aptarime, kaip nustatomas PVM atskaitos procentas mišrios veiklos atveju.

LIETUVOS RESPUBLIKOS

PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO

ĮSTATYMAS


2002 m. kovo 5 d. Nr. IX-751
Vilnius

<...>

59 straipsnis. PVM atskaita mišrios veiklos atveju

1. Jeigu PVM mokėtojas vykdo ne tik šio Įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiklą, jis privalo įsigytų ir (arba) importuotų prekių ir (arba) paslaugų pirkimo ir (arba) importo PVM paskirstyti (kiek tai įmanoma padaryti pagal apskaitos duomenis) šio Įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytai veiklai ir kitai veiklai, atsižvelgdamas į tai, kokiai veiklai tos prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti. Prekių ir (arba) paslaugų, skirtų naudoti tik šio Įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytai veiklai, pirkimo ir (arba) importo PVM gali būti įtrauktas į PVM atskaitą.

2. Tas pirkimo ir (arba) importo PVM, kurio pagal apskaitos duomenis neįmanoma tiesiogiai priskirti nei šio Įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytai, nei kitai veiklai, šioms dviem veiklos grupėms paskirstomas proporcingai, laikantis šio Įstatymo 60 straipsnyje nustatytos tvarkos.

<...>

„Pačiolio“ norminių aktų sąvadai > Pridėtinės vertės mokestis > I. PVM įstatymas

 

 

Parengta UAB „Pačiolis“ metodiniame centre


Šio numerio temos:
– Kaip minėsime Tarptautinę taikos dieną?;
– Grupiniai atleidimai: kiek gali kainuoti netinkamas procedūrų vykdymas;
– Vadovų atsakomybė dėl (ne)tinkamo sankcijų taikymo;
– Išvengti klaidų renkantis investavimo įmonę – misija įmanoma;
– Lietuvos Respublikos darbo kodekso pakeitimai;
– VMI kliento profilyje įmonėms atverta daugiau vertinamų duomenų;
– VMI stiprina dialogą su verslu – įkurta bendra Konsultacinė taryba;
– Institucijų naujienos;
– UAB „Pačiolis“ specialistų konsultacijos;
– VMI specialistų konsultacijos;
– VMI raštai;
– Nuo kitų metų pradžios keičiasi vaiko priežiūros atostogų tvarka;
– 3 programėlės, padėsiančios sutaupyti;
– Gydytojos pataria, kaip pasirūpinti oda po vasaros;
– 2022 metų rugsėjo mėn. mokesčių sumokėjimo, deklaravimo ir kitų prievolių kalendorius.


Anonsai

 


Archyvas

Savaitraštis „Buhalterija: apskaitos ir mokesčių apžvalga“ 2022 05 24 d.


Asmens parašas, jo įvairovė ir svarba

 Vaidotas Dauskurdas 
UAB „Pačiolis“ teisininkas

   


Kiekvienas mūsų savo parašu esame tvirtinę įvairius dokumentus: pirkimo–pardavimo sutartį, darbo sutartį, prašymą dėl priėmimo į darbą ar atleidimo iš jo, gautos siuntos patvirtinimą ir pan. Netgi sudarydami santuoką savo parašu patvirtiname tokį savo sprendimą! Paprasčiau tariant, kiekvienu atveju, kuomet yra reikalingas mūsų valios patvirtinimas, tai padarome pasirašydami atitinkamą dokumentą. Tiesa, tobulėjant įvairioms technologijoms, gerokai pasikeitė paties parašo supratimas, jo forma. Anksčiau sąvoką „pasirašyti“ galėjome suprasti vienareikšmiškai – kaip asmeninio parašo išvinguriavimą ranka įprasta rašymo priemone ant tam tikro dokumento, o šiandien parašo sąvoka tapo gerokai platesnė ir sudėtingesnė. Pasirašyti galime pirštu ar specialiu rašikliu išraitydami parašą tam skirtame elektroniniame laukelyje (pvz., planšetėje), unikaliu kodu indentifikuodamiesi tam skirtoje sistemoje ir patvirtindami elektroninį dokumentą, skenuodami ir el. sistemomis persiųsdami anksčiau ranka pasirašytą dokumentą. Kitaip tariant, šiuolaikinių technologijų pasaulyje parašas įgavo įvairių formų, apie kurias anksčiau negalėjome net pagalvoti.    

Tačiau jo esmė išliko ta pati – pasirašydami tam tikrą dokumentą patvirtiname, kad sutinkame su jame išdėstytu turiniu, patvirtiname, kad dokumente nurodytos aplinkybės bei sąlygos mums yra priimtinos. Kitaip tariant, pasirašydami dokumentą mes prisiimame atsakomybę už jo turinį. Štai kodėl
yra svarbu suprasti parašo paskirtį, jo galimas formas ir pasekmes, kurios gali kilti patvirtinus tam tikrą dokumentą. Žinoma, atsižvelgdami į tai, kad didžioji mūsų savaitraščio skaitytojų dalis yra buhalterinį darbą dirbantys asmenys, apžvelgsime ir tai, kokios pasekmės gali kilti tiek įmonei, tiek ir pačiam asmeniui pasirašius ar vizavus tam tikrą dokumentą.

Kalbėdami apie dokumentų, taip pat ir įmonės sudaromų sandorių bei rengiamų finansinės apskaitos dokumentų, patvirtinimą, omenyje turime rašytinius dokumentus ir jų patvirtinimą  pasirašant. Suprantama, sąvoka „žodiniai finansiniai dokumentai“ vargu ar egzistuoja, nes tokių dokumentų tiesiog nėra. Tačiau sandoriai (sutartys) žodžiu gali būti sudaromi. Kalbant apie galimus žodinius sandorius ir tokių sandorių patvirtinimą, reikia pabrėžti, kad jų patvirtinimo forma gali būti labai įvairi – apsikeičiant žodiniais pareiškimais, kad sandoris šalims priimtinas, kad jos įsipareigoja vykdyti susitarimą, susitarimo šalims paspaudžiant vieni kitiems rankas ir pan.

Rašytiniai dokumentai tvirtinami tik juos pasirašant ar panaudojant tam tikras specialias technologijas (pvz., elektroninį parašą). Tokių rašytinių dokumentų patvirtinimą ir aptarsime plačiau.

 

Dokumento pasirašymas ranka

Visiems įprastas parašas ranka vis dar yra labiausiai paplitęs parengto dokumento patvirtinimo būdas. Beje, ir vienas saugiausių dokumento patvirtinimo būdų. Mat iš asmens parašo, ypač jeigu jis nėra sudarytas tik iš kelių simbolių, grafologijos ekspertai, įvertinę asmens rašysenos pavyzdžius, dažniausiai gali nustatyti, ar dokumentą pasirašė tikrai tas asmuo, ar parašas nėra suklastotas. Tačiau, kaip minėta, parašas neturėtų būti trumpas ir turėtų būti aiškus. Dar geriau, jeigu šalia parašo yra asmens įrašytas tam tikras prierašas, suteikiantis daugiau medžiagos grafologijos ekspertams rašysenai įvertinti. Štai kodėl pasirašant svarbius dokumentus (pvz., sudarant sandorį, kurį tvirtina notaras, ar pasirašant dokumentus banke) prašoma, kad juos pasirašantis asmuo šalia parašo savo ranka įrašytų ir savo vardą bei pavardę. Tai daroma tik tam, kad, kilus ginčui, ekspertai galėtų geriau įvertinti asmens, pasirašiusio dokumentą, rašysenos ypatumus. Kuo daugiau rašysenos pavyzdžių ant dokumento, tuo didesnė tikimybė, kad ekspertai, įvertinę šią rašyseną ir palyginę ją su naujai pateiktais rašysenos pavyzdžiais, tiksliau nustatys, ar dokumentą iš tikrųjų pasirašė tas asmuo, ar jo vardu pasirašė kažkas kitas.

Reikėtų pridurti, kad dokumentus paprastai pasirašo juos surašę asmenys. Šiuo aspektu paminėtina Civilinio kodekso (CK) 1.76 straipsnio nuostata, kad rašytinės formos sandorius turi pasirašyti juos sudarę asmenys. Žinoma, kalbant apie įmonės veiklą, apie jos vardu rengiamus dokumentus, ši nuostata yra sąlyginė, nes, nors įvairius dokumentus rengia tam tikri specialistai (pvz., teisininkai, buhalteriai, rinkodaros darbuotojai ir pan.), juos įmonės vardu vis tiek pasirašo vadovas. Taigi, vertindami visiškai tiesmukai, galime teigti, kad dažniausiai įmonės vardu dokumentus pasirašo ne tas, kas juos rengė. Tačiau šiuo atveju prieštaravimo nėra, nes laikomasi nuostatos, kad dokumentas parengtas įmonės vardu, o jos atstovu pagal įstatymą laikytinas įmonės vadovas. Taigi galima teigti, kad tokiais atvejai yra įgyvendinama minėtoji CK nuostata:  įmonės vardu parengtą dokumentą pasirašo jos atstovas pagal įstatymą arba kitas vadovo įgaliotas asmuo, o tai ir reiškia, kad dokumentą pasirašė jį parengęs subjektas (juridinis asmuo).

 

Skenuoto parašo galiojimas

Dar vienas plačiai paplitęs dokumentų patvirtinimo būdas – šalims apsikeisti pasirašytais skenuotais dokumentais. Kitaip tariant, viena iš šalių pasirašo atspausdintą dokumentą, tuomet jį nuskenuoja ir tokį skenuotą dokumentą su šalies parašu siunčia kitai sandorio šaliai. Ši taip pat atsispausdina gautą dokumentą su kitos pusės parašu, jį pasirašo, nuskenuoja ir tokį skenuotą dokumentą išsiunčia kitai sandorio šaliai. Kitas variantas – kiekviena iš šalių atsispausdina dokumentą, jį pasirašo ir kitai šaliai nusiunčia skenuotą dokumentą su atstovo parašu. Ir nors toks dokumentų pasirašymo (patvirtinimo) būdas yra gana paplitęs, gana dažnai keliamas klausimas, ar jis yra tinkamas. Įžvelgiama problema, kad sandorio šalys paprastai neturi dokumento, kuris būtų pasirašytas kitos šalies originaliu (ne skenuotu ar kopijuotu) parašu.

Apskritai galima teigti, kad teisės aktai nėra įtvirtinę draudimo šalims sudaryti sutarčių, kurios būtų patvirtintos pasirašant, ir apsikeisti skenuotais sutarties egzemplioriais. Čia reikėtų paminėti tokią *CK 6.192 straipsnio nuostatą: kai pagal įstatymus ar šalių susitarimą sutartis turi būti paprastos rašytinės formos, ji gali būti sudaroma tiek surašant vieną šalių pasirašomą dokumentą, tiek ir apsikeičiant raštais ar telekomunikacijų galiniais įrenginiais perduodama informacija, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti jį siuntusios šalies parašą. Taigi, vertinant šį reglamentavimą, galima teigti, kad tuo atveju, kai elektroninėmis ryšių priemonėmis (pvz., elektroniniu paštu) persiųstame skenuotame dokumente galima aiškiai matyti dokumentą pasirašiusio asmens parašą, toks dokumento patvirtinimo būdas yra tinkamas, nepaisant to, kad šalys neturi originaliu parašu patvirtinto dokumento. Žinoma, gali būti ir tam tikrų išimčių, pavyzdžiui, kai pačios sutarties šalys sutartyje aiškiai nurodo, kad jos sutartį turi patvirtinti, ranka pasirašydamos tą patį sutarties egzempliorių, kad apsikeitimas skenuotais dokumentais, kuriuose užfiksuota šalies parašo kopija, nėra tinkamas sandorio patvirtinimas. Tokiu atveju sandorį būtų privalu tvirtinti taip, kaip pačios šalys sutarė. Tik tuomet jis būtų laikomas tinkamai patvirtintu.

Beje, kad būtų išvengta bet kokių ginčų, teisininkai neretai siūlo į tokiu būdu tvirtinamus sandorius įtraukti nuostatą, kad šalių pasirašyti ir skenuoti dokumentai, kitai šaliai perduoti elektroninėmis ryšių priemonėmis, yra laikomi tinkamai patvirtintais ir šalims nustato tokias pat teises bei pareigas, lyg juos šalys būtų patvirtinusios originaliais (ne kopijuotais ar skenuotais) parašais. Tokia nuostata pašalintų bet kokius galimus ginčus, vienai iš šalių teigiant, kad ji nepripažįsta sudaryto sandorio, nes jis patvirtintas parašo kopija. Nors, kaip minėta, ir šiaip laikytina, kad, šalims apsikeičiant pasirašytais ir skenuotais dokumentais, sandoris laikomas tinkamai patvirtintu. Taip pat galima patarti, kad, siekiant išvengti galimų nesusipratimų, rekomenduotina pačiame sandoryje nurodyti, kokiu elektroniniu paštu ar kokiu kitu būdu šalys apsikeis pasirašytais ir skenuotais dokumentais.

Elektroninis parašas

Aptariant galimybę tam tikrą dokumentą patvirtinti elektroniniu parašu, iš pradžių reikėtų pabrėžti, kad ir patys elektroniniai parašai, priklausomai nuo to, kaip patvirtinama pasirašančiojo asmens tapatybė, skirstomi į kelias grupes.

Elektroninis parašas – tai elektroninės formos duomenys, kurie yra prijungti prie kitų elektroninės formos duomenų arba yra logiškai susieti su jais ir kuriuos pasirašantis asmuo naudoja pasirašydamas. Svarbu atkreipti dėmesį, kad tokia elektroninio parašo sąvoka yra itin plati, be to, neretai toks parašas gali būti ir ne itin saugi priemonė. Pavyzdžiui, netgi įmonės el. pašto adresas, kuris sudaromas panaudojant asmens pavardę, gali būti laikomas tokiu elektroniniu parašu.

Akivaizdu, kad tai nėra saugu, nes niekas negali garantuoti, kad  elektroninį laišką parengė ir iš tokio el. pašto išsiuntė būtent tas asmuo, kurio el. pašto adresu buvo naudojamasi, o ne jo kolega, padėjėjas ar pan. Taigi, šiuo požiūriu toks elektroninis parašas nėra saugus, juo patvirtintas dokumentas nėra prilyginamas ranka pasirašytam dokumentui. Nepaisant to, tai taip pat gali būti laikoma elektroniniu parašu. Taigi iš darbinio elektroninio pašto, kuris leidžia nustatyti, iš kokio asmens elektroninio pašto buvo išsiųstas dokumentas, siųsdami elektroninius laiškus taip pat būkite atsargūs, nes tai kai kada gali būti laikoma pasirašytu dokumentu.

Pažangusis elektroninis parašas yra vienareikšmiškai susietas su pasirašančiu asmeniu, iš jo galima nustatyti pasirašančio asmens tapatybę. Šis elektroninis parašas sukurtas naudojant elektroninio parašo kūrimo duomenis, kuriuos tik pats pasirašantis asmuo gali labai patikimai naudoti (pvz., yra elektroninio parašo sistemos, kurios indentifikuoja asmenį pagal jo elektroninės bankininkystės prisijungimo kodus ir pan.). Be to, šis parašas yra susietas su asmens pasirašytais duomenimis taip, kad bet koks tų duomenų pakeitimas būtų pastebimas. Tai reikštų, kad tokios specialios programos, leidžiančios asmeniui dokumentą pasirašyti elektroniniu būdu, yra gana saugios ta prasme, kad jos leidžia kategoriškai teigti, jog dokumentą pasirašė tas asmuo, kuris ir nurodytas kaip pasirašęs.

Kvalifikuotas elektroninis parašas – tai pats pažangiausias elektroninis parašas. Jis yra sukurtas naudojant kvalifikuotą elektroninio parašo kūrimo įtaisą ir patvirtintas kvalifikuotu elektroninio parašo sertifikatu. Pažymėtina, kad asmeniui tokį kvalifikuotą elektroninio parašo sertifikatą gali išduoti tik sertifikuotas ES valstybėje narėje veikiantis paslaugų teikėjas, kuriam priežiūros įstaiga yra suteikusi kvalifikacijos statusą. Kitaip tariant, asmeniui kvalifikuotą parašą valstybėje gali suteikti tik atitinkamus įgaliojimus turintys subjektai. Pavyzdžiui, vienas iš subjektų, galintis Lietuvoje suteikti galimybę pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu, yra valstybės įmonė Registrų centras. Akivaizdu, kad toks dokumento pasirašymo būdas yra itin saugus, užtikrinantis, kad pasirašo būtent tas asmuo, kuris ir yra nurodomas kaip pasirašantysis.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galima daryti aiškią išvadą, kad pačiu saugiausiu bei patikimiausiu parašu yra laikomas kvalifikuotas elektroninis parašas, kuriuo pasirašytas dokumentas ar sandoris neabejojant yra pripažįstamas sudarytu ir pasirašytu raštu. Kitaip tariant, toks parašas yra prilyginamas asmens pasirašymui ranka.

Daugiau diskusijų kelia dokumento pasirašymas kitos rūšies elektroniniais parašais. Kaip minėjome, paprastasis elektroninis parašas, kuris neleidžia vienareikšmiškai indentifikuoti pasirašančio asmens tapatybės, nėra prilyginamas rašytiniam parašui, nes nėra saugus, o dėl pažangaus elektroninio parašo kyla diskusijų ir abejonių. Vis tik įvertinus, kad naudojant šį parašą asmuo gali būti indentifikuojamas itin patikimais būdais, manytina, kad toks parašas taip pat gali būti laikomas tinkamu pasirašyti tam tikrą dokumentą ar sandorį. Tokio pažangaus parašo patikimumas dar labiau padidėtų, jeigu, pavyzdžiui, sandorio šalys iš anksto sutartų, kad, patvirtindamos sandorį, naudosis tokiu parašu. Tačiau nereikėtų nustebti, jeigu kurios nors valstybinės institucijos ar verslo partneris pareikalautų dokumentą pasirašyti ne bet kokiu, o kvalifikuotu elektroniniu parašu. Tas pats pasakytina ir apie reikšmingų sandorių sudarymą. Tokiu atveju rekomenduojama, kad asmuo, turintis pasirašyti dokumentą, jį pasirašytų kvalifikuotu elektroniniu parašu. Tuo pačiu būtų sumažinta grėsmė, kad kita sandorio šalis, pasikeitus tam tikroms aplinkybėms, netinkamo elektroninio parašo panaudojimą panaudos sandoriui ginčyti.

 Pabaigai norėtųsi dar kartą pabrėžti, kad asmens parašas ant dokumento paprastai reiškia ne tik jo valią sudaryti tam tikrą sandorį, patvirtina tam tikrą ūkinę operaciją kaip įvykusį faktą, bet ir sukelia tam tikras teisines pasekmes. Jeigu kalbame apie atvejus, kai asmuo dokumentą pasirašo įmonės vardu, tokios pasekmės kyla įmonei. Be to, asmens parašas ant dokumento patvirtina ir atitinkamą dokumentą pasirašančio asmens požiūrį tiek į patį dokumentą, tiek į jo turinį. Kitaip tariant, darbuotojas, pasirašydamas atitinkamą dokumentą, patvirtina jo turinį, išreiškia nuomonę, kad pritaria jo tvirtinimui. Tačiau dokumentu sukuriamos pasekmės (pvz., prievolės pagal sudarytą sutartį) tenka įmonei, ne darbuotojui.


*Pagal Elektroninių ryšių įstatymą, galinis įrenginys – tai informacijai priimti ir (arba) perduoti skirtas įrenginys ar jo dalis, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai bet kokiomis priemonėmis yra prijungiami prie viešųjų elektroninių ryšių tinklų.


 
Kitos aktualios publikacijos:

 


 ANTROJO METŲ KETVIRČIO PAGRINDINIAI BUHALTERIO DARBAI: Nors pirmąjį metų ketvirtį buhalteriai atliko nemažai darbų, antrąjį ketvirtį taip pat teks daug nuveikti. Apžvelkime svarbiausius buhalterio darbus. Išsamiau apie tai skaitykite ČIA

***

 Vienkartinių išmokų įskaitymas į vidutinį darbo užmokestį. Išsamiau apie tai skaitykite ČIA

***

 Neatsakinga valdžia atsakomybę perkelia ant įmonių pečių. Laikas ruoštis pavojingiems netikėtumams! Išsamiau apie tai skaitykite ČIA

 ***

 BUHALTERINĖS APSKAITOS REFORMA – rimtas išbandymas apskaitos darbuotojams. KĄ DABAR DARYTI? Išsamiau apie tai skaitykite ČIA

***

 Buhalterio pareiga ir galimybė reikalauti DAUGIAU INFORMACIJOS. Išsamiau apie tai skaitykite ČIA

***

• Ūkinių operacijų registravimo ir vertinimo tvarka. Išsamiau apie tai skaitykite ČIA

 

Norėdami užsiprenumeruoti savaitraštį „Buhalterija“. Spauskite ČIA

Tai, kas dabar svarbiausia buhalteriui!

Kviečiame visus buhalterius į „Pačiolio“ didįjį seminarą „NAUJOJO FINANSINĖS APSKAITOS ĮSTATYMO REIKALAVIMŲ PRAKTINIS ĮGYVENDINIMAS. Kiti aktualūs apskaitos ir mokesčių klausimai“.
  SPAUSKITE ČIA

– Reformuojamės!;
– Kaip parengti vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarką įmonėje;
– Vadybos ir kaštų apskaitos politikos parengimas įmonėje;
– Finansinių ataskaitų teikimo vajus: ką turi žinoti įmonių ir organizacijų vadovai. Pavėlavus pateikti ataskaitą gresia baudos!;
– UAB „Pačiolis“ specialistų konsultacijos;
– VDI specialistų konsultacijos;
– VMI raštai;
– Per savaitę priimtų svarbiausių naujų norminių aktų ir jų pakeitimų apžvalga;
– Norminių aktų pakeitimai, paskelbti anksčiau, bet įsigaliosiantys 2022 m. birželio 1 d.;
– Ukrainiečius priėmusiems gyventojams ir verslui – trečdalis milijono eurų kompensacijų;
– Saulė atneša ne tik šilumą, bet ir alergines reakcijas: kaip apsisaugoti?;
– Naudingi skaičiai;
– Mokesčių kalendorius.


Prenumerata


Periodas Kaina (Eur) Kiekis Pasirinkite
Savaitraščio "Buhalterija" 6 mėn. prenumerata (2022 spalis - 2023 m. kovas). 80
El. savaitraščio "Buhalterija" 6 mėn. prenumerata (2022 spalis - 2023 m. kovas). 60

į krepšelį užsakyti



Į sąrašą