Pačiolis

 
El. parduotuvė

Nauja: Darbo priemonė „Buhalterinės apskaitos reglamentavimas įmonėje. Būtinosios vidaus tvarkos“.


 

Būtina kiekvienai įmonei! Viską parengėme už Jus!

Darbo priemonės kaina – 127 € (su PVM).

Kaina savaitraščio „BUHALTERIJA“ prenumeratoriams  – 97 €,  (su PVM).

Dėl darbo priemonės kreipkitės: el. p. knygos@paciolis.lt; telefonu (8 5) 270 0636.

1. ĮMONĖS VIDAUS TVARKOS: PASKIRTIS, RENGIMAS IR TVIRTINIMAS

2. ŪKINIŲ OPERACIJŲ REGISTRAVIMO IR VERTINIMO TVARKA
Ūkinių operacijų registravimo ir vertinimo tvarka yra vienintelė su buhalterinės apskaitos tvarkymu susijusi tvarka, kurią nustatyti įmonės vadovą įpareigoja Finansinės apskaitos įstatymas. Buhalterį įstatymas įpareigoja ja vadovautis. Deja, naujasis finansinės apskaitos reglamentas plačiau nepaaiškina nei pačios tvarkos turinio, nei jai taikomų reikalavimų, nei kuo šis dokumentas skiriasi nuo kito panašaus reglamento – įmonės apskaitos politikos. Ją patvirtinti reikalavo prieš tai galiojęs Buhalterinės apskaitos įstatymas. Nors įstatymas nebegalioja, bet pats reikalavimas turėti tokį dokumentą išliko 1-ajame Verslo apskaitos standarte „Finansinė atskaitomybė“. 

Apskaitos politikoje turi būti apibrėžti apskaitos būdai, metodai ir taisyklės, kurios svarbios tvarkant apskaitą ir sudarant finansines ataskaitas.

Akivaizdu, kad iš esmės apskaitos politika ir minėta tvarka nukreiptos į tą pačią sritį – kasdienių ūkinių operacijų vertinimą ir registravimą apskaitoje, kad ataskaitinio laikotarpio pabaigoje iš jų rezultatų būtų parengtos teisingos finansinės ataskaitos.

3. KASOS DARBAS, ATSISKAITYMAI GRYNAISIAIS IR NEGRYNAISIAIS PINIGAIS

3.1. Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo tvarka
Nuo 2022 m. gegužės 1 d. įsigaliojus Finansinės apskaitos įstatymo nuostatoms ir panaikinus anksčiau Vyriausybės reglamentuotas Kasos darbo organizavimo ir operacijų vykdymo taisykles, kiekvienam ūkio subjektui, atliekančiam grynųjų pinigų operacijas, atsiranda būtinybė pačiam nusistatyti tvarką, užtikrinančią grynųjų pinigų operacijų atsekamumą, pinigų kontrolę, saugumą. Atsiskaitymai grynaisiais pinigais išlieka įvairių kontrolės institucijų akiratyje, tad ir įmonės turėtų tinkamai reglamentuoti šias operacijas.
3.2. Darbo su elektroniniais kasos aparatais tvarka

Kasos aparatų naudojimas Lietuvoje griežtai reglamentuotas LR Vyriausybės 2002 08 13 nutarimu Nr. 1283 patvirtintu „Kasos aparatų diegimo ir naudojimo aprašu“ ir VMI prie LR FM viršininko 2003 09 18 įsakymu Nr. V-255 patvirtintomis „Kasos aparatų naudojimo taisyklėmis“, todėl būtina, kad įmonių parengta darbo su elektroniniais kasos aparatais vidaus tvarka atitiktų teisės aktų reikalavimus.

Įmonės patvirtinta vidaus tvarka naudinga tuo, kad joje galima nustatyti procedūras, kurių teisės aktai griežtai nereglamentuoja, pavyzdžiui, pinigų inkasavimo ir saugojimo tvarką.
3.3. Atsiskaitymų negrynaisiais pinigais organizavimo ir mokėjimų eiliškumo ATLIKIMO TVARKA

Atsiskaitymai negrynaisiais pinigais vykdomi per bankus, kitas kredito ir elektroninių pinigų įstaigas. Atsiskaitymų atlikimas negrynaisiais pinigais aptariamas sutartyje su banku arba kita įstaiga, paskiriami banko sąskaitų naudotojai, kuriems suteikiamos tam tikros teisės.

Atsiskaitymų negrynaisiais pinigais procedūrų teisės aktai nereglamentuoja, todėl įmonei gali būti svarbu nustatyti tokią vidaus tvarką, ypač jeigu pinigų mokėjimo operacijas atlieka skirtingi darbuotojai, turintys skirtingus įgaliojimus. 
4. KOMANDIRUOTĖS IR ATSISKAITYMAI SU ATSKAITINGAIS ASMENIMIS
4.1. Atsiskaitymų su atskaitingais asmenimis tvarka

Nuo 2022 m. gegužės 1 d. įsigaliojus Finansinės apskaitos įstatymo nuostatoms ir panaikinus anksčiau Vyriausybės reglamentuotas Kasos darbo organizavimo ir operacijų vykdymo taisykles, atsiskaitymai su atskaitingais asmenimis norminiuose teisės aktuose nereglamentuojami.

Kiekvienam ūkio subjektui, atliekančiam grynųjų pinigų operacijas per atskaitingus asmenis, atsiranda būtinybė pačiam nusistatyti sau tinkančią tvarką, užtikrinančią per atsakingus asmenis atliekamų grynųjų pinigų operacijų atsekamumą ir pinigų kontrolę.

4.2. Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos įmonėje tvarka

Pinigų priėmimo ir išmokėjimo kvitų naudojimas, išrašymas ir apskaita griežtai reglamentuoti 2019 05 10 VMI prie FM viršininko įsakymu Nr. VA-39 „Dėl pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių ir bilietų naudojimo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“. Kvitai gali būti naudojami grynųjų pinigų gavimui / išmokėjimui įforminti tik tais atvejais, kai teisės aktų nustatyta tvarka neprivaloma naudoti kasos aparatų.

Įmonėje rekomenduojama nustatyti atvejus, kada paskirti atsakingi asmenys gali išrašyti pinigų priėmimo ir išmokėjimo kvitus atsiskaitymams grynaisiais pinigais. 
4.3. Darbuotojų komandiravimo ir jų atsiskaitymo tvarka

Komandiruote laikomas laikinas darbuotojo išvykimas iš jo darbo vietos pavestoms užduotims įvykdyti ar kvalifikacijai kelti. Įmonėse, dažnai susiduriančiose su darbuotojų komandiruotėmis, prasminga nustatyti jų tvarką, kurioje verta apibrėžti tiek patį komandiravimą (kas ir kaip tą turi įforminti), tiek komandiruotės metu kompensuojamas ir nekompensuojamas patirtas išlaidas (pvz., kokiais būdais galima vykti į komandiruotę, kokias nakvynės vietas rinktis ir pan.), tiek atsiskaitymo tvarką sugrįžus į darbo vietą (komandiruotės ataskaitos parengimą, patirtų išlaidų dokumentų pateikimą buhalterijai ir kt.). Tokioje tvarkoje gali būti nustatyti reikalavimai išlaidų dokumentavimui, kad buhalterijai būtų pateikiami tinkamai sutvarkyti apskaitos dokumentai. Taip pat patartina reglamentuoti ir kitus įmonei svarbius klausimus.

5. INVENTORIZACIJA
5.1. INVENTORIZACIJOS ATLIKIMO TVARKA

Kiekviena įmonė, nepaisant jos veiklos pobūdžio, turi tam tikro turto: pastatų, įrenginių, automobilių, atsargų, pinigų ar pan. Tam, kad galėtų tikslingai juo naudotis, įmonė privalo aiškiai žinoti, kokį turtą ji valdo. Tiksliai žinodama, kokiu turtu disponuoja, įmonė gali ne tik naudoti jį savo veikloje, bet ir apsaugoti. Vienas iš būdų, padedančių nustatyti, kokį turtą įmonė valdo, – jo inventorizavimas.

Nors Finansinės apskaitos įstatymas įtvirtina inventorizacijos atlikimo privalomumą, tačiau nė vienas teisės aktas neaptaria, kaip ji turi būti atliekama, kokias procedūras būtina atlikti inventorizuojant turtą ir įsipareigojimus, kaip privalu įforminti šio proceso rezultatus. Šis teisinis neapibrėžtumas paprasčiausiai išsprendžiamas pačiai įmonei pasitvirtinant inventorizacijos atlikimo ir jos rezultatų įforminimo tvarką.

5.2. Prekių perrūšiavimo tvarka

Neretas atvejis, kai įmonėje atliekamos inventorizacijos metu nustatoma, kad tam tikrų prekių kiekis neatitinka apskaitoje registruoto kiekio: konstatuojamas kai kurių prekių trūkumas arba perteklius. Tai aiškiai atskleidžia, kad prekių apskaita įmonėje netiksli ir kad jos netinkamai apskaitomos.
Tais atvejais, kai kalbame apie vienarūšių prekių (tai prekės, kurių analogiška vartojimo paskirtis, išvaizda, sudėtis, kokybė ir kurių kaina yra tapati ar skiriasi nežymiai) perteklių ir trūkumus, situacija gali būti pataisoma perrūšiuojant vienarūšėmis laikomas prekes. Perrūšiavimu laikoma procedūra, kai vietoje trūkstamų prekių užskaitomos perteklinės prekės.

5.3. Gautinų ir mokėtinų sumų suderinimo tvarka

Įmonėje vykdant turto ir įsipareigojimų inventorizaciją, inventorizuojant materialųjį ir nematerialųjį turtą, atsargas, investicijas, nereikėtų pamiršti ir gautinų bei mokėtinų skolų. Suprantama, pastarųjų inventorizavimo tvarka skirtųsi nuo ilgalaikio materialiojo turto ar atsargų inventorizavimo, nes nei skolų, nei reikalavimo teisių negalima paliesti, pasverti ar išmatuoti. Norint tinkamai jas inventorizuoti, turėtų būti vertinamos buhalterinės sąskaitos, kuriose apskaitomos gautinos bei mokėtinos sumos ir įsipareigojimai. Pavyzdžiui, vertinamos tokios buhalterinės sąskaitos, kuriose registruojamos išankstinės įmokos tiekėjams, atskaitingų asmenų skolos įmonei ir gautos išankstinės įmokos.

Paprastai gautinų ir mokėtinų sumų inventorizacija atliekama gautinų ir mokėtinų sumų suderinimo aktų duomenis sutikrinant su buhalterinėje apskaitoje užregistruotais gautinų ir mokėtinų sumų likučiais.

6. APSKAITOS DOKUMENTAI IR REGISTRAI
6.1. Apskaitos dokumentų parengimo ir pateikimo tvarka

Finansinės apskaitos įstatymas, įpareigodamas visas atliktas operacijas pagrįsti apskaitos dokumentais, nustato tik minimalius reikalavimus juose įrašytai informacijai. Pavyzdžiui, įmonės vidaus dokumentuose apsiribojama informacija, pagal kurią galima nustatyti ūkinės operacijos laikotarpį arba datą, turinį ir sumą. Nebūtinas net dokumentą surašiusios įmonės ar paties dokumento pavadinimas. Tiesa, dokumentą surašiusių asmenų parašai privalomi tik piniginiuose dokumentuose, nors toks informacijos patvirtinimas gali būti svarbus ir kituose dokumentuose.

Dabartiniai teisės aktai nereglamentuoja ir kitų su dokumentais atliekamų veiksmų – jų taisymo, saugojimo, papildymo ar sugadintų dokumentų atkūrimo, todėl tokias tvarkas verta nusistatyti pačiai įmonei, kad buhalterija gautų tinkamai parengtus dokumentus. Ypač atvejais, kai teisę surašyti dokumentus turi ne tik buhalterijos darbuotojai.

6.2. Apskaitos dokumentų ir registrų saugojimo tvarka
Lietuvos vyriausiasis archyvaras nustatė, kad dauguma apskaitos dokumentų turi būti saugomi ne trumpiau kaip dešimt metų. Už tai atsakingas įmonės vadovas. Kaip jis turi įvykdyti šią prievolę, teisės aktai nenurodo, todėl įmonėje svarbu nustatyti tvarką, aiškiai apibrėžiant, kas, kaip ir kur privalo saugoti apskaitos dokumentus. Ypatingą dėmesį reikia skirti skaitmeninių dokumentų ir registrų saugojimo organizavimui, nes jiems kyla kur kas daugiau rizikų nei tradiciniams popieriniams dokumentams. Neatsakingai saugomą informaciją galima netyčia ištrinti, ji gali būti prarasta kibernetinės atakos metu. Be to, ši informacija gali tapti neprieinama ir dėl technologinės pažangos, kai anksčiau naudoti dokumentų formatai tampa nebetinkami, todėl būtina periodiškai tikrinti saugomą informaciją, jos laikmenų kokybę, atnaujinti naudojamus formatus ir programinę įrangą, keisti vartotojų prisijungimo slaptažodžius ir kitas apsaugos priemones. Visa tai paranku numatyti dokumentų saugojimo tvarkoje. 
6.3. Dingusių ir sugadintų apskaitos dokumentų ir registrų atkūrimo tvarka
Iki 2022 m. gegužės 1 d. Lietuvoje galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 1 d. nutarimu Nr. 1022 patvirtintos Dingusių, visiškai ar iš dalies sugadintų apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų atkūrimo taisyklės. Jose buvo numatytos procedūros, kaip galėtų būti atkuriami prarasti dokumentai ar informacija. Dabar minėtos taisyklės jau panaikintos – dokumentų atkūrimą reglamentuoti palikta kiekvienai įmonei. Toliau pateiktas dokumentų atkūrimo tvarkos pavyzdys parengtas pagal minėtas taisykles. Rengdamos savo tvarką, įmonės gali netaikyti visų šiame pavyzdyje įrašytų procedūrų. Svarbu, kad atkuriant prarastuosius dokumentus būtų užtikrintas jų informacijos autentiškumas. 
6.4. Apskaitos dokumentų skaitmeninimo tvarka

2019 m. pabaigoje buvo įteisinta galimybė gautus ar išrašytus popierinius dokumentus paversti elektroniniais juos nuskenuojant ar nufotografuojant. Toliau būtų saugomi tik suskaitmeninti dokumentai, o jų originalai sunaikinami. Tai turėtų paskatinti įmones greičiau pereiti prie skaitmeninių dokumentų, visus gaunamus popierinius tiesiog suskaitmeninant. Vis dėlto dokumentų skaitmeninimas – labai atsakinga procedūra. Kadangi suskaitmenintų dokumentų originalai yra sunaikinami, šią procedūrą atlikus nesilaikant visų teisės aktuose nustatytų reikalavimų, vėliau gali kilti problemų ginant įmonės interesus, jeigu tektų įrodinėti suskaitmenintų dokumentų autentiškumą.
Nusprendusios suskaitmeninti turimus apskaitos dokumentus ir nustatydamos šios procedūros tvarką, įmonės turėtų laikytis Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2019 m. gruodžio 18 d. įsakymo Nr. VE-73 „Dėl popierinių dokumentų atrankos ir išsaugojimo elektronine forma tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatų.

7. DARBO SANTYKIAI, DARBO UŽMOKESČIO APSKAIČIAVIMAS IR APSKAITA

7.1. Darbo apmokėjimo sistema
Darbo kodeksas nustato, kad darbo apmokėjimo sistema – tai vienas iš įmonėse privalomų dokumentų, jeigu įmonėje vidutinis darbuotojų skaičius yra dvidešimt ir daugiau. Taip pat tai reiškia, kad įmonėse, kuriose vidutinis darbuotojų skaičius yra mažesnis kaip 20 darbuotojų, darbo apmokėjimo sistema nėra būtina. Vis dėlto ji gali būti naudinga ir mažesnei įmonei, jeigu siekiama, kad šis visiems darbuotojams itin aktualus ir svarbus klausimas įmonėje būtų reglamentuotas skaidriai ir aiškiai.
7.2. Darbuotojo priėmimo į darbą tvarka
Suprantama, kiekvienos įmonės veikla yra specifinė, o tai lemia ir tam tikrus įdarbinimo procedūrų ypatumus (pavyzdžiui, įdarbindama užsienietį, įmonė turėtų pareikalauti, kad įsidarbinantis užsienietis pateiktų LR užimtumo tarnybos išduotą leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje, kad pateiktų dokumentą, patvirtinantį užsieniečiui suteiktą teisę teisėtai būti Lietuvoje). Jeigu įdarbinimo procedūra susijusi su tam tikrais specifiniais klausimais, įmonės turėtų į juos įsigilinti ir, jeigu manytų, kad tai prasminga, galėtų papildyti pateiktą Darbuotojo priėmimo į darbą tvarką.
7.3. Darbo santykių nutraukimo tvarka

Galima priminti, kad darbuotojo atleidimas iš darbo, ypač jeigu kalbame apie atleidimą ne darbuotojo iniciatyva, yra viena dažniausių priežasčių, dėl kurių kyla darbo ginčai. Štai kodėl kiekviena įmonė, priimdama sprendimą atsisveikinti su įmonės darbuotoju, turėtų atitinkamai pasirengti šiai teisinei procedūrai ir nuo pat pradžių skirti jai ypatingą dėmesį. Netinkamai atlikus pirmuosius veiksmus, vėliau padarytos klaidos gali būti nebepataisomos, o tai gali lemti, kad darbuotojo atleidimas bus pripažintas neteisėtu, todėl gali tekti darbuotoją arba grąžinti į darbą, arba mokėti kompensacijas.

Akivaizdu, kad įmonei, ypač jeigu ji neturi teisininko, galinčio užtikrinti šių procesų teisėtumą, rekomenduotina pasirengti vidaus Darbo santykių nutraukimo tvarką, kurioje būtų aptartos procedūros ir nustatyti esminiai reikalavimai nutraukiant darbo santykius.

7.4. Darbo laiko apskaitos tvarka
Darbo kodekso 120 straipsnyje nustatyta darbdavio pareiga tvarkyti darbuotojų darbo laiko apskaitą, išskyrus darbuotojų, dirbančių nekintančios darbo dienos (pamainos) trukmės ir nekintančio darbo dienų per savaitę skaičiaus darbo laiko režimu. Vis dėlto net ir tokiu režimu dirbantys darbuotojai turi teisę pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis ir papildomu poilsio laiku, nes augina vaikus iki 12 metų amžiaus, taip pat gali susirgti ar pasinaudoti tikslinėmis mokymosi atostogomis. Neturint darbo laiko duomenų, jeigu jie nebus žymimi darbo laiko apskaitos dokumentuose, bus sudėtinga apskaičiuoti darbo užmokestį už ne visą dirbtą mėnesį. Dar sudėtingiau bus apskaičiuoti vidutinį darbo užmokestį iš trijų praėjusių mėnesių darbo užmokesčio ir dirbto laiko duomenų. Vadinasi, nepaisant Darbo kodekso suteikto leidimo netvarkyti nekintančios darbo dienos režimu dirbančių darbuotojų darbo laiko apskaitos, įmonės neišvengiamai turės registruoti ir tokių darbuotojų faktiškai dirbtą laiką.
7.5. Vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarka

Darbo kodekse numatyta daugiau nei 30 atvejų, kai darbdavys privalo apskaičiuoti darbuotojo vidutinį darbo užmokestį. Dažniausiai jis apskaičiuojamas tada, kai darbuotojas nedirba darbo sutartyje sulygto darbo, tačiau teisės aktai įpareigoja darbdavį sumokėti už tą laiką.

Kai kurie dalykai yra bendri visais atvejais, kai tenka apskaičiuoti vidutinį darbo užmokestį, tačiau konkrečioje situacijoje, apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį už konkretų laikotarpį, būtina atsižvelgti į darbuotojo darbo laiko režimą. Vadinasi, pirmiausia būtina aptarti šios tvarkos struktūrą.

Akivaizdu, kad darbo apmokėjimo formos ir sistemos tampa tik sudėtingesnės, todėl įmonių vadovams patartina vadovautis Darbo kodekse įteisintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir rekomenduotina patvirtinti įmonės darbuotojų vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarką, kuri, kiek įmanoma, labiausiai atitiktų darbo apmokėjimo sąlygas, teisingumo ir interesų pusiausvyros principus.

7.6. Kasmetinių atostogų suteikimo tvarka

Kaip ir visi darbo santykiai, taip ir kasmetinių atostogų suteikimo klausimas darbo teisėje gana detaliai reglamentuojamas. Pavyzdžiui, Darbo kodeksas įtvirtina nuostatą, kad darbuotojui draudžiama atsisakyti priklausančių kasmetinių atostogų ir vietoje jų gauti piniginę kompensaciją.

Nors kasmetinių atostogų suteikimas Darbo kodekse yra detaliai reglamentuotas, kai kurie aspektai gali būti patikslinti, įmonei nustačius savo tvarką. Be to, akivaizdu ir tai, kad darbuotojai greičiau susipažins su įmonės vidaus tvarka dėl kasmetinių atostogų suteikimo, nei gilinsis į Darbo kodekso nuostatas. Siekiant užtikrinti, kad darbuotojai būtų tinkamai supažindinti su tokių atostogų suteikimo tvarka, kad žinotų, kaip įforminamas atostogų suteikimas, rekomenduotina įmonėje pasitvirtinti tai aptariančią vidaus tvarką.

7.7. Nuotolinio darbo tvarka
Darbo kodekse nustatyta: jeigu dirbdamas nuotoliniu būdu darbuotojas patiria papildomų išlaidų, susijusių su jo darbu, darbo priemonių įsigijimu, įsirengimu ir naudojimu, jos privalo būti kompensuotos. Darbo sutarties šalys, sutardamos dėl darbo nuotoliniu būdu, turėtų įvertinti, ar tai darbuotojui nesukels papildomų išlaidų, o jeigu taip, darbdavys ir darbuotojas turėtų sutarti, kaip jos bus kompensuojamos: ar pagal išlaidų dydį patvirtinančius dokumentus, ar bus mokama sutarto dydžio kompensacija. 
8. PAJAMŲ IR SĄNAUDŲ REGISTRAVIMAS
8.1. Pardavimų organizavimo ir dokumentavimo tvarka

Pardavimų srityje teisės aktų nuostatuose reglamentuota dokumentavimo ir PVM apskaičiavimo tvarka, tačiau pardavimo įforminimas ir PVM tarifo taikymas priklauso nuo sandorio aplinkybių, tai yra kam parduodamos prekės arba teikiamos paslaugos, kurioje šalyje įvyko pardavimas ar paslaugų teikimas, kokius įrodančius dokumentus turi PVM mokėtojas ir panašiai.
Įmonės vidaus tvarkoje rekomenduojama nustatyti prekių pardavimo ar paslaugų teikimo taisykles, paskirti už pardavimo įforminimą atsakingus darbuotojus, nustatyti privalomų dokumentų pardavimui įforminti sąrašą, pardavimo sandorių kontrolę užtikrinančias priemones.

8.2. Pirkimų organizavimo ir dokumentavimo tvarka
Pirkimų organizavimas – tai visų operacijų, kurias įmonė atlieka įsigydama jai reikalingą ilgalaikį ar trumpalaikį turtą, paslaugas ir darydama kitas išlaidas, vykdymo tvarka. Reglamentuojant šiuos procesus, svarbu ne tik nustatyti už tokių operacijų atlikimą atsakingus asmenis, apibrėžti išlaidų sankcionavimo ir kontrolės dalykus, numatyti pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo atvejus, bet ir nustatyti reikalavimus pirkimus pagrindžiantiems apskaitos dokumentams, kad jų sumas galėtume pripažinti leidžiamais atskaitymais, o pirkimo PVM įtraukti į PVM atskaitą. Be to, pasitaiko atvejų, kai prievolė sumokėti PVM tenka ne pardavėjui, bet pirkėjui. Bet kokiu atveju buhalterija turi gauti tvarkingus ir tinkamai parengtus dokumentus. Tai ypač svarbu, kai pirkimus vykdo skirtingi asmenys, neišmanantys visų mokesčių ir dokumentavimo reikalavimų.
8.3. Lengvųjų automobilių naudojimo tvarka
Galimybė naudoti įmonės turtą darbuotojų asmeninėms reikmėms laikoma jų asmenine nauda, dar vadinama pajamomis natūra. Šios pajamos apmokestinamos gyventojų pajamų ir kitais mokesčiais kaip su darbo santykiais susijusios pajamos. Mokesčių administratorius ypatingą dėmesį skiria įmonės automobilių naudojimo kontrolei, siekdamas išsiaiškinti, ar įmonės darbuotojai turi teisę jais vykti ir į asmenines keliones. Pavyzdžiui, į darbą ir iš jo. Vadinasi, įmonėje turi būti aiškiai reglamentuota, ar darbuotojai turi teisę įmonės automobilius naudoti savo reikmėms, kokiems darbuotojams ši teisė suteikta, kaip apskaičiuojamos jų pajamos natūra ir kt. Net jeigu įmonės darbuotojams nesuteikta teisė įmonės automobiliais vykti į asmenines keliones, vis tiek svarbu nustatyti automobilių naudojimo tvarką, nes įmonei gali tekti pagrįsti, kad automobilis naudojamas išimtinai su įmonės veikla susijusioms kelionėms ir kad visi per laikotarpį nurašyti degalai buvo suvartoti verslo kelionėms. Be to, tvarkoje patogu nustatyti visą pasinaudojimo įmonės automobiliu procedūrą: nurodyti, kokiems tikslams leidžiama naudoti įmonės automobilį, kas turi teisę jį vairuoti, kaip ir su kuo suderinti keliones, ir pan. 
8.4. Reklamos ir reprezentacijos išlaidų apskaitos tvarka
Reklamos ir reprezentacijos išlaidos yra vienos tų, kurių pripažinimui keliami specialūs reikalavimai ir kurios gali sukelti mokestinių pasekmių ne tik tokias išlaidas darančiai įmonei, bet ir tiems, kuriems jos yra skirtos. Vis dėlto reklamos ir reprezentacinius renginius planuojantys ir organizuojantys rinkodaros specialistai ne visada gerai išmano šioms išlaidoms taikomus mokesčių reikalavimus. Kad išlaidas pagrindžiantys dokumentai būtų tinkamai parengti ir įmonė nepažeistų teisės aktų reikalavimų, rekomenduotina patvirtinti Reklamos ir reprezentacijos išlaidų apskaitos tvarką, kurioje būtų apibrėžtos reklamos ir reprezentacijos sąnaudoms priskirtinos išlaidos, patartina nustatyti jų pripažinimui ir įforminimui taikomus reikalavimus. Taip pat verta nustatyti, kokie įmonės darbuotojai turi teisę daryti tokias išlaidas, kokie išlaidų limitai taikomi, kam suteikiama teisė sankcionuoti ypač brangias reklamos ar reprezentacijos kampanijas. 
9. Kitos tvarkos
9.1. Produktų gamybinės savikainos apskaičiavimo tvarka
Tiek pagamintų produktų, tiek suteiktų paslaugų savikaina dažniausiai sudaro pagrindinę visų įmonės daromų išlaidų (patiriamų sąnaudų) dalį, todėl svarbu nustatyti aiškią išlaidų įskaičiavimo į gaminamų (pagamintų) produktų ir teikiamų (suteiktų) paslaugų savikainą tvarką, kuria vadovaujantis šios buhalterinės procedūros įmonėje būtų atliekamos tinkamai. Tai svarbu dar ir todėl, kad 9-ajame ir 11-ajame VAS šie klausimai aptarti labai glaustai, tad papildomas ir labiau detalizuotas jų reglamentavimas įmonės viduje yra tiesiog neišvengiamas. 
9.2. Produktų pilnosios savikainos apskaičiavimo tvarka

Norint įmonės veiklos vadybos tikslais nustatyti įmonės produktų – paslaugų ir gaminių – pelningumą, reikalingi produktų pilnosios savikainos rodikliai, kuriuos palyginus su iš tų produktų uždirbtomis pardavimo pajamomis, nustatomas kiekvieno produkto (paslaugos ar gaminio) uždirbtas pelno dydis.
Kad įmonė disponuotų tokio pobūdžio informacija, būtina nustatyti produktų pilnosios savikainos apskaičiavimo tvarką.

9.3. Neproduktyvių išlaidų apskaičiavimo tvarka
Norint įmonėje efektyviai spręsti susidarančių neproduktyvių išlaidų (broko, prastovų, negrįžtamųjų atliekų ir natūralios netekties) mažinimo klausimą, apskaitoje tokias išlaidas reikia aiškiai atskirti nuo normalių (t. y. produktyvių) veiklos išlaidų. Reikia žinoti ne tik įmonės padalinių veikloje susidariusių neproduktyvių išlaidų sumas, bet ir jų susidarymo priežastis, todėl šie objektai (neproduktyvios išlaidos) turi būti apskaitomi pagal specialiai šiems atvejams nustatytą vidaus tvarką
9.4. Mažaverčio turto apskaitos tvarka
Finansinėje apskaitoje visas įmonės turtas skirstomas į ilgalaikį ir trumpalaikį. Vienas iš požymių, pagal kurį turtas priskiriamas vienai iš minėtų grupių, – tokio turto vertė. Ilgalaikiam priskiriamas turtas, kurio įsigijimo savikaina yra didesnė už įmonės nusistatytą minimalios vertės ribą, o trumpalaikiam – tas, kurio savikaina nesiekia šios ribos. Jokių tarpinių straipsnių tarp ilgalaikio ir trumpalaikio turto finansinės apskaitos reglamentai nenumato. Nėra ir kitokių išimčių. Vadinasi, minimalios vertės nesiekiantys turto objektai, nepaisant jų naudojimo trukmės ir svarbos įmonei, turi būti priskirti atsargoms. Pradėjus naudoti tokį turtą, jis, kaip ir visos kitos atsargos, iš karto pripažįstamas sunaudotu ir turi būti nurašytas į sąnaudas. 

Pirkėjų atsiliepimai:

Buhalterė Vilma Eidininkienė, Klaipėda

Leidinys „Būtinosios vidaus tvarkos“ labai palengvina apskaitą tvarkančio asmens darbą. Kartu su leidiniu pateiktus tvarkų šablonus galima nesunkiai prisitaikyti savo įmonei. Visiems rekomenduoju įsigyti.

 

Buhalterė  Alma Prėskienienė, Šiauliai

Esu apskaitos įmonės vadovė. Įsigaliojus naujajam Finansinės apskaitos įstatymui, ne su vienu vadovu pasiguodėme – dabar teks kažką „kurti“, tuo labiau kad dirbu su įmonėmis, kurias audituoja savivaldybės ir reikalauja, kad visi dokumentai būtų griežtai sutvarkyti pagal naujausius įstatymus.

Nuėjusi į seminarą, visiškai atsitiktinai sužinojau apie „Pačiolio“ leidyklos parengtas tvarkas – knygą ir prie jos pridėtus tvarkų šablonus. Akys nušvito – vasarą galėsiu pailsėti. Parengta viskas, ko reikia įmonei. Svarbiausia man – kasos darbo organizavimo tvarka, inventorizacijos ir mažaverčio turto apskaitos tvarkos.

Labai dėkinga už puikų dokumentų rinkinį, rekomenduoju visiems.

 

Mokesčių specialistė Kristina L., Kaunas

Rekomenduoju kolegoms buhalteriams leidinį „Būtinosios vidaus tvarkos“, kuris padės parengti ar pakoreguoti turimas vidaus tvarkas, reikalingas įmonėje pagal 2022 m. gegužės 1 d. įsigaliojusio Finansinės apskaitos įstatymo (FAĮ) reikalavimus.

Leidinio autoriai taikliai pastebėjo: nors pagal FAĮ apskaitos dokumentų ir registrų saugojimo, ūkinių operacijų registravimo ir vertinimo tvarkas privalo parengti vadovas, aiškiai apibrėždamas buhalterinės apskaitos tvarkymo taisykles įmonėje ir esminius principus, į kuriuos buhalteris turi atsižvelgti įvertindamas ir registruodamas ūkines operacijas, buhalteriui tai bus tikras palengvinimas.

Patiko, kad leidinyje paprastai paaiškinta ūkinių operacijų registravimo ir vertinimo tvarkos bendrinė sąvoka, pasiūlytos sritys, kurias derėtų apibrėžti (ir paaiškinta kodėl) įmonės vidaus reglamentuose.

Patogu, kad leidinyje tvarkos sugrupuotos pagal tam tikras sritis: atsiskaitymai grynaisiais ir negrynaisiais pinigais, atsiskaitymas su atskaitingais asmenimis, apskaitos dokumentai ir registrai, inventorizacija ir kt. Kadangi visų pateiktų tvarkų pavyzdžiai universalūs, kiekviena įmonė tvarkų šablonus, pateiktus ir elektroniniu formatu, gali prisitaikyti pagal savo poreikius (atsižvelgdama į įmonės dydį, veiklos pobūdį ar kt.).

Kiekvieno skyriaus pradžioje glaustai pateikti paaiškinimai, kokių teisės aktų reikalavimai tokios tvarkos turinyje turėtų atsispindėti. Pavyzdžiui, Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo tvarkos įžangoje pateiktas priminimas apie kasos dokumentams FAĮ nustatytus reikalavimus: grynaisiais pinigais atliekamų ūkinių operacijų registravimo apskaitoje terminą, draudimą taisyti grynųjų pinigų dokumentus ir kt. Arba, pavyzdžiui, nors darbas elektroniniais kasos aparatais griežtai reglamentuotas Vyriausybės nutarimu, leidinio Darbo su elektroniniais kasos aparatais tvarkoje autoriai atkreipė dėmesį į procedūras, nereglamentuotas teisės aktuose, – į pinigų inkasavimo ir saugojimo tvarką, kurią įmonė gali nustatyti pati.

Skaitydamas supranti, kad kai kurias tvarkas naudinga parengti tiesiog dėl darbuotojų, kuriems jos bus kaip pagalbinė priemonė atliekant darbo funkcijas ir padėsianti išvengti klaidų ar tiesiog sutaupyti laiko, nes nereikės savarankiškai aiškintis tam tikrų reikalavimų. Pavyzdžiui, Darbuotojų komandiravimo ir jų atsiskaitymo tvarka gali būti naudojama kaip komandiruoto darbuotojo atliekamų veiksmų aprašymas, kuriame jis ras reikalavimus, taikomus komandiruočių išlaidų apskaitos dokumentams, atsiskaitymo tvarką jam sugrįžus į darbo vietą.

Manau, buhalteriui pravers leidinyje pasiūlytos dokumentų taisymo, saugojimo, sugadintų dokumentų atkūrimo tvarkos, kurių atskirai nereglamentuoja dabartiniai teisės aktai.

Dar noriu paminėti, kad leidinyje galima rasti ir vidaus tvarkoms aktualių dokumentų pavyzdžių: sunaudotų degalų ataskaitą prie Lengvųjų automobilių naudojimo tvarkos, įmonėje surašomų apskaitos dokumentų sąrašą ir jiems taikomus reikalavimus – prie Apskaitos dokumentų parengimo ir pateikimo tvarkos, komandiruotės ataskaitą ir kt., kurie gali praversti, jeigu, pavyzdžiui, už buhalterinės apskaitos tvarkymą atsakingas mažiau reikiamos patirties turintis asmuo.

 


Pavadinimas Kaina (Eur) Kiekis Pasirinkite
Darbo priemonė „Buhalterinės apskaitos reglamentavimas įmonėje. Būtinosios vidaus tvarkos“ savaitraščio „BUHALTERIJA“ prenumeratoriams
97

Darbo priemonė „Buhalterinės apskaitos reglamentavimas įmonėje. Būtinosios vidaus tvarkos“

127