Įstrigusią mokesčių reformą keičia gynybos mokestis

Pernai pradėta ir neįgyvendinta mokesčių reforma sulaukė daug atgarsių. Dabar prioritetu tapo gynybos mokestis – ieškoma būdų, kaip užtikrinti nuolatinį gynybos finansavimą. Ar mokesčių reforma bus tęsiama, teiraujamės Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininko Mindaugo Lingės.

Mokesčių reformos tikslai

Praeitais metais Finansų ministerija paskelbė savo siūlymus dėl mokesčių sistemos tobulinimo. 2023 m. birželio mėnesį Vyriausybė pateikė Seimui svarstyti ir priimti mokesčių reformos paketą. Valdančiojoje koalicijoje kilus nesutarimų dėl siūlomų mokesčių pakeitimo, paketas nepriimtas. Tiesa, tikėtasi patvirtinti bent patobulintą visuotinio nekilnojamojo turto (NT) mokesčio projektą, tačiau koalicijos partneriai jam nepritarė. Nors prie mokesčių reformos buvo ketinama grįžti, panašu, kad ji atidėta neribotam laikui.

Pasak Finansų ministerijos, šiuo paketu buvo siekiama sąžiningesnės, labiau subalansuotos mokesčių sistemos, kuri mažintų pajamų nelygybę, skatintų verslą augti ir investuoti įgyvendinant žaliosios darbotvarkės tikslus ir inovacijų plėtrą, sukurtų paskatas patogiau mokėti mokesčius.

Rengiant mokesčių reformą, buvo atsižvelgiama į kai kuriuos svarbius faktus. Apžvelkime juos.

Lietuvoje surenkamų mokesčių ir socialinių įmokų santykis su BVP – vienas mažiausių ES:

• Lietuvoje – 32, 2 proc., kai ES vidurkis – 40,7 proc. (2021 m.).

 Lietuvoje pajamų nelygybės lygis – antras aukščiausias ES:

• prastesni rezultatai tik Bulgarijoje;

• 20 proc. didžiausias pajamas gaunančiųjų pajamų lygis yra 6,39 karto didesnis už 20 proc. mažiausias pajamas gaunančiųjų asmenų pajamų lygį. ES vidurkis – 4,74 karto (2022 m.).

 Lietuvoje turto mokesčių dalis yra gerokai mažesnė nei ES vidurkis:

• esame treti nuo galo pagal pajamų, gaunamų iš turto mokesčių, rodiklį;

• nuo BVP Lietuvoje – 0,3 proc., ES – 2,2 proc. (2021 m.).

Esminiai mokesčių pakeitimai

 Kad mokesčių sistema būtų sąžiningesnė, buvo numatyti pelno mokesčio apskaičiavimo pokyčiai: sektorinių išimčių mažinimas, automobilių išlaidų ir prestižo atskaitymai, nuostolių perkėlimas, sąžiningesnis gyventojų pajamų apmokestinimas. Daugiausia pokyčių numatyta individualios veiklos apmokestinimo srityje, tačiau apmokestinimo pokyčiai iš esmės turėjo paveikti tik didesnių pajamų gavėjus. Pasak Finansų ministerijos, 85 proc. individualia veikla besiverčiančių ir 84 proc. verslo liudijimų turėtojų situacija iš esmės nesikeis.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijose Lietuvai siūloma individualios veiklos apmokestinimą priartinti prie pajamų iš darbo santykių apmokestinimo, nes šiuo metu sistema, lemianti skirtingą tų pačių pajamų kiekio apmokestinimą pagal veiklos formas, neatitinka teisingumo principo.

Bene ryškiausi pasikeitimai būtų aktualūs gaunantiems aukštas pajamas. Pasiūlymų pakete visų rūšių pajamas siūloma sumuoti ir aukštoms pajamoms taikyti specialų papildomą apmokestinimą vietoj dabar galiojančių skirtingų progresinių tarifų.

Viena reikšmingiausių iniciatyvų – neutralus investavimo instrumentas – investicinė sąskaita. Siūloma neriboti įnašo sumos, norimų investicinių sąskaitų kiekio ar jų geografijos: svarbu, kad su šalimi, kurioje atidaroma sąskaita, Lietuva būtų pasirašiusi dvigubo apmokestinimo sutartį, leidžiančią dalintis informacija. Taip pat planuojama sumuoti iš skirtingų investavimo operacijų gautą pelną ir nuostolius su galimybe juos perkelti, o per investicinę sąskaitą gautą investavimo grąžą (pelną) apmokestinti tik lėšų išsiėmimo metu.

Siekiant skatinti ekonomikos augimą, daug dėmesio skiriama investicijoms skatinti, nustatant momentinio ilgalaikio turto nudėvėjimo lengvatą, skatinant produktyvias investicijas, pavyzdžiui, įrenginiams, kompiuterinei technikai, programinei įrangai ir pan. Viena esminių investicijų skatinimo priemonių yra investicinio projekto lengvata, leidžianti 100 proc. atskaityti investicijas į inovacijų diegimą, taip prisidedant prie palankesnių sąlygų verslui investuoti į technologinį atsinaujinimą. 

Taip pat numatyta skatinti smulkųjį verslą, mažinant mokestinę naštą smulkioms įmonėms, atsisakant perteklinių reikalavimų.

Daug dėmesio skirta paskatoms talentų pritraukimui į augančias įmones, todėl siūloma opcionų lengvatos plėtra.

Daug diskusijų sulaukė pasiūlyta nekilnojamojo turto mokesčio reforma. Mokestinių pasiūlymų pakete siūloma pereiti prie tradicinio NT mokesčio už NT objektą, dabar mokestis apskaičiuojamas nuo bendros jų verčių sumos. Įsiklausius į pasiūlymus, siūloma neapmokestinti pirmojo būsto iki 1,5 medianos konkrečioje savivaldybėje: didinant medianą, daugėtų NT mokesčio nemokėsiančių žmonių – dviem trečdaliams pirmojo būsto savininkų NT mokesčio mokėti nereikėtų, o vidutinis mokestis siektų apie 16 eurų per metus. Surinktos pajamos skiriamos savivaldybėms, taip didinant savivaldos finansinį savarankiškumą.

 Dėl NT mokesčio, kaip ir dėl daugumos kitų mokestinių pakeitimų, Seime taip pat nesutarta.

Ar numatoma grįžti prie mokesčių reformos?

 Pasak Mindaugo Lingės, pasiūlytiems mokestiniams pakeitimams reikalingas sutarimas koalicijoje. „Esame sutarę grįžti prie mokesčių paketo, kai tik turėsime reikiamą palaikymą balsuojant Seime“, – teigė M. Lingė. Tiesa, pasikeitus prioritetams, šiuo metu bandoma sutarti, kaip užtikrinti tvarius būtinus finansavimo šaltinius šalies gynybos pajėgumams stiprinti.

Labiausiai nesutariama dėl mokestinių pakeitimų, kuriais būtų didinamos valstybės biudžeto pajamos. Tai pajamų apmokestinimo skirtumo mažinimas tarp individualios veiklos ir darbo santykių, taip pat siūlymas sumuoti ir progresyviau apmokestinti didesnes pajamas.

„Pasiūlytus mokestinius pakeitimus būtina vertinti kompleksiškai, kad nebūtų pasirinkti tik patrauklūs siūlymai, neatliekant kitų svarbių pakeitimų. Pavyzdžiui, dėl investicinės sąskaitos neprieštaraujama, tačiau kartu siūloma atsisakyti kai kurių GPM lengvatų (III pensijų pakopos, gyvybės draudimo). Klausimus, susijusius su taupymu ir investavimu, svarbu spręsti kartu“, – sako Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas.

Kalbino Vilija Kaminskaitė