Dėl įmonės vadovo darbo užmokesčio
Dėl įmonės vadovo darbo užmokesčio
Esame naujai įsteigta uždaroji akcinė bendrovė. Natūralu, kad įmonė kol kas neturi daug klientų ir lėšų. Vadovas, kuris teikia ir konsultavimo paslaugas, norėtų sumažinti savo darbo užmokestį. Koks mažiausias atlygis gali būti nustatytas vadovui?
Iš pradžių reikėtų pažymėti, kad UAB direktorius turi būti įdarbintas pagal darbo sutartį. Be to, jam gali būti priskirtos ir kitos pareigos, pavyzdžiui, klientų konsultavimas ar pan. Koks darbo užmokestis bus mokamas direktoriui kaip konsultantui, yra susitarimo dalykas. Kadangi kalbama apie direktoriaus pareigybę, paminėtina, kad darbo sąlygas ir jo darbo užmokestį turėtų nustatyti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas arba valdyba (jeigu tokia yra įsteigta).
Svarbu ir tai, kad už darbuotojo (direktorius taip pat laikomas bendrovės darbuotoju, dirbančiu darbo sutarties pagrindu) normalios trukmės darbo dieną (40 val. per savaitę) turėtų būti mokamas ne mažesnis nei LR Vyriausybės patvirtintas minimalusis atlygis (šiuo metu taikomas minimalusis atlygis – 924 eurai arba 5,65 euro už darbo valandą). Kadangi bendrovė kol kas neturi pakankamai klientų, gali būti sutarta, kad darbuotojas dirbtų ne visą darbo dieną. Atitinkamai ta dalimi, kuria mažiau nei visa darbo diena būtų nustatyta dirbti vadovui, jam galėtų būti mažinamas ir darbo užmokestis. Pavyzdžiui, jeigu vadovas dirbtų pusę normalaus darbo laiko (20 val. per savaitę), jam per pusę galima mažinti ir nustatytą darbo užmokestį.
Teisės aktai nenustato, kiek mažiausiai darbuotojas turi dirbti per savaitę – tai paliekama sutarti darbdaviui ir darbuotojui. Gali būti nustatoma, kad darbuotojas dirba 1 val. per savaitę, atitinkamai proporcingai (ar neproporcingai) nustatant ir jo darbo užmokestį dirbtam laikui.
***
Suteiktų paslaugų anuliavimo mokestinės pasekmės
2019 m. įmonė atliko statybos darbus fiziniam asmeniui, išrašė PVM sąskaitas ir jas deklaravo. Vienos sąskaitos fizinis asmuo neapmokėjo. Nuo 2019 m. vyko teisminiai ginčai. Galiausiai 2023 m. pabaigoje teismas konstatavo, kad įmonė nepagrįstai išrašė PVM sąskaitą faktūrą, nes atlikti darbai jau buvo įtraukti į kitas sąskaitas ir apmokėti. Ar bus teisinga, jeigu 2023 m. įmonė išrašys gyventojui kreditinę PVM sąskaitą faktūrą, sumažindama 2023 m. pajamas ir susigrąžindama PVM permoką? Ar reikia tikslinti 2019 m. pelno mokesčio ir PVM deklaracijas?
LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 83 straipsnis nustato: jeigu po prekių tiekimo arba paslaugų teikimo įforminimo keičiasi tiekiamų prekių arba teikiamų paslaugų apmokestinamoji vertė ir (arba) kiekis, suteikiamos įvairios nuolaidos, prekės (ar jų dalis) grąžinamos, prekių (ar jų dalies) arba paslaugų atsisakoma ar dėl kokių nors kitų priežasčių keičiasi pirkėjo (kliento) mokėtinas atlygis, kreditinį dokumentą, kuriuo įforminami minėtų aplinkybių pasikeitimai, privalo išrašyti asmuo, kuris išrašė pradinį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą įforminantį apskaitos dokumentą. Pasitaiko atvejų, kai tarp PVM mokėtojų kyla ginčų dėl paslaugų (prekių) pripažinimo suteiktomis (patiektomis). Jeigu kilusio teisminio ginčo metu teismas nepripažįsta dalies suteiktų paslaugų, kreditinė PVM sąskaita faktūra išrašoma tada, kada įsigaliojo teismo nutartis.
Darytina išvada, kad kreditinę PVM sąskaitą faktūrą įmonė turi išrašyti 2023 metais, t. y. tada, kai įsigaliojo teismo nutartis.
LR mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnis nustato, kad mokesčių mokėtojas mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Kadangi jau suėjo trejų metų pelno mokesčio deklaracijos tikslinimo terminas, įmonė negali tikslinti pelno mokesčio deklaracijos. Pagal PMĮ 57 straipsnio nuostatas, įmonė, išrašiusi kreditinę sąskaitą faktūrą, pajamas gali koreguoti tą mokestinį laikotarpį, kurį ji yra išrašyta, t. y. 2023 metais.
***