Pačiolis

 
El. parduotuvė

Savaitraštis „Buhalterija: apskaitos ir mokesčių apžvalga“


Naujausios žinios ir praktiniai patarimai kiekvieną antradienį!

 

Atsinaujinusiame savaitraštyje skaitysite publikacijas buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės, mokesčių, teisės bei vadybos ir kaštų apskaitos klausimais. Rasite daug praktinių patarimų ir konsultacijų, parengtų advokatų, auditorių, VMI ir kitų kontroliuojančių institucijų atstovų. Be to, savaitraštis pasipildė ir naujomis rubrikomis, skirtomis išmaniosios mokesčių administravimo sistemos praktiniam įgyvendinimui, darbo teisės ir darbo užmokesčio apskaičiavimo pasikeitimams. Aktualios informacijos jame suras ir pelno nesiekiančių įstaigų buhalteriai. Kiekviename numeryje rasite daug kasdienei veiklai naudingos informacijos – mokesčių deklaravimo ir sumokėjimo kalendorių, reglamentų naujienas, svarstomų įstatymų projektus.

Susipažinti su leidinio el. versija galite ČIA


● Popierinė savaitraščio versija – 141 € (įskaičiuotas 10,49 € PVM). 

● Elektroninė savaitraščio versija – 100 € (įskaičiuotas 15,62 € PVM).


SAVAITRAŠČIO 2018 metų PRENUMERATORIAI GAUS DOVANŲ:

  • NAUJIENA! Kiekvieną savaitę  išsamų elektroninį leidinį „Mokesčių, apskaitos ir teisės reglamentų naujienlaiškį“. Tai elektroninis leidinys, operatyviai informuojantis apie naujausius įmonių veiklą reglamentuojančių teisės aktų pakeitimus ir leidžiantis išsamiai susipažinti su siunčiamo atnaujinto reglamento turiniu. Leidinys prenumeratoriams siunčiamas kiekvieną pirmadienį. Norėdami susipažinti su šiuo leidiniu išsamiau SPAUSKITE ČIA
  • Specialų, atnaujintą leidinį „Naudinga informacija buhalteriams“. Tai nepakeičiamas kiekvieno buhalterio pagalbininkas, tvarkant finansinę apskaitą, apskaičiuojant mokesčius bei vykdant kitas prievoles valstybės institucijoms ir įstaigoms. Šis leidinys padės sutaupyti nemažai brangaus laiko, ieškant reikalingos informacijos. Popierinio varianto savaitraščio prenumeratoriai gaus popierinę versiją, o elektroninės versijos prenumeratoriai gaus elektroninę versiją.
  • 2012–2017 m. elektroninį straipsnių archyvą, kuriame beveik 2 000 publikacijų ir dar TIEK PAT VMI konsultantų bei apskaitos ir mokesčių specialistų konsultacijų ir daug kitos aktualios informacijos!
  • Labai patogius naudoti spiralinį bei kišeninį kalendorius(Tik popierinės versijos prenumeratoriai).
  • Naudingas buhalterio darbui atmintines.
  • Dovanų vertė virš 100 €.



Galite rinktis popierinę arba elektroninę leidinio versiją.

Leidinio lektroninė versija itin patogi vartotojams – tereikia turėti kompiuterį ir internetą. Ji turi daug pranašumų: elektroninių leidinių prenumeratoriai gali pasirinkti straipsnius pagal leidinio numerį, autorių, straipsnio pavadinimo fragmentą, reikšminį žodį ar žodžių junginį, skaityti straipsnius PDF formatu ir juos atsispausdinti.

Leidžiamas: nuo 2005 metų.

Savaitraščio apimtis: 4048.

Periodiškumas: išeina kiekvieną antradienį. Liepos–rugpjūčio numeriai išeina kas antrą savaitę.

Platinamas: tik prenumeratos būdu.

PAGRINDINĖS SAVAITRAŠČIO RUBRIKOS:

APSKAITA, APSKAITOS ORGANIZAVIMAS. Žinomi apskaitos, audito ir apskaitos organizavimo specialistai aiškina ir nagrinėja atskirus buhalterinės apskaitos aspektus, kaip organizuoti apskaitą, rengti finansinę atskaitomybę ir kt.

MOKESČIŲ LABIRINTUOSE. 
Spausdinami mokesčių specialistų parengti straipsniai apie mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo ypatumus.

BUHALTERINĖ VADYBOS IR KAŠTŲ APSKAITA.
 Šios srities patyrę specialistai pataria, kaip tinkamai apskaityti kaštus, kalkuliuoti produktų savikainą, organizuoti menedžmento apskaitą, kaip formuoti vadybai tinkamą informaciją ir kt.

TEISĖ. 
Teisininkai aiškina įvairius įmonių, darbo, mokesčių teisės klausimus.

AKTUALIJOS. 
Aiškinama, kaip taikyti apskaitos ir mokesčių įstatymų nuostatas ir rasti atsakymus į klausimus, su kuriais buhalteriai susiduria kasdieniame darbe. Patariama, kaip įgyvendinti viešojo sektoriaus apskaitos reformą. Informuojama apie audito įmonių veiklą ir audito priežiūros kontrolę.

SPECIALISTAI PATARIA. 
UAB „Pačiolis“, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir teisės specialistų konsultacijos.

NAUDINGA INFORMACIJA. 
Spausdinamas mokesčių, deklaravimo ir sumokėjimo kalendorius, pateikiami VMI raštai, reglamentų naujienos. Visa tai padės teisingai tvarkyti apskaitą, laiku deklaruoti ir sumokėti mokesčius.

REDAKCIJA, PADĖK. 
Spausdinami skaitytojų prašymai padėti susivokti apskaitos ir mokesčių labirintuose, pateikiami specialistų atsakymai į juos.

PSICHOLOGAS PATARIA. 
Psichologijos specialistai pataria, kaip bendrauti su vadovais ir kolegomis, spręsti darbe kylančias psichologines problemas.

LAISVALAIKIS. 
Pateikiami straipsniai iš mokesčių ir apskaitos istorijos, pasakojama apie žinomus finansininkus, buhalterius, aprašomi ne tik Lietuvos, bet ir kitų valstybių įdomūs sukčiavimo atvejai, atskleidžiama skaičių reikšmė įvairiose gyvenimo srityse ir kt.
KAIP PRENUMERUOTI?
  • Prenumeruoti internetu.
  • Mokėti tiesioginiu pavedimu, nepamiršti nurodyti leidinio kodo ir pristatymo adreso. (Įmonės rekvizitai: UAB „Pačiolio prekyba“, įmonės kodas 300807502, atsiskaitomoji sąskaita LT347044060005977111 AB SEB banke).
  • Kreiptis į pardavimo vadybininką telefonu (8 5) 2700 636 arba el. paštu prenumerata(eta)paciolis.lt.
  • Prenumeruoti UAB „Pačiolio prekyba“ knygyne adresu, Kalvarijų g. 129 Vilnius (Darbo laikas: I-IV 8.00 – 17.00 val., V 8.00 – 15.45 val.).
  • Prenumeruoti Lietuvos pašto skyriuose.
  • Prenumeruoti platinimo tarnybose
  • Norėdami prisijungti prie elektroninės leidinio versijos, mokėjimo pavedime nurodykite savo el. pašto adresą.
LEIDINIŲ PRISTATYMAS
  • Leidinių pristatymas nemokamas.
  • Prenumeratorius privalo pateikti visą reikalingą informaciją: leidinio kodą ir tikslų pristatymo adresą, kad prenumeratos užsakymas būtų kokybiškai įvykdytas. Jeigu informacija bus neišsami arba netiksli, Leidėjas negalės tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimų.
  • Pasikeitus adresui prenumeratorius turi parašyti el. paštu: prenumerata(eta)paciolis.lt, nurodyti, kokio leidinio, kam ir kokiu adresu buvo užsakyta prenumerata ir koks naujas pristatymo adresas.

Prenumeratorius, turintis pretenzijų dėl leidinio pristatymo, privalo kreiptis el. paštu: prenumerata(eta)paciolis.lt (nurodyti prenumeratos gavėjo duomenis, leidinio pavadinimą ir surašyti pretenziją) arba telefonu (8 5) 210 1255.

Aktualus straipsnis

Savaitraštis „Buhalterija: apskaitos ir mokesčių apžvalga“ 2018 01 02

Atostoginių kaupimų sudarymo ypatumai

Nuo šių metų liepos 1 d. įsigaliojo naujasis Darbo kodeksas: pakito darbo santykių reglamentavimas ir atostogų trukmės apskaičiavimas. Kaip šie pasikeitimai paveiks atostoginių kaupimų likučio patikslinimą metų pabaigoje?

Atostoginių kaupimų sudarymo prievolę lemia 31-ojo VAS 19 p. nuostata, įpareigojanti atlygio už kaupiamąjį kompensuojamą ne darbo laiką sąnaudas ir įsipareigojimą pripažinti tą patį ataskaitinį laikotarpį, kai darbuotojas atlieka darbą, kuris suteikia teisę į kompensuojamą ne darbo laiką. Kaupiamuoju kompensuojamuoju darbo laiku laikomas tas, kurį galima panaudoti būsimaisiais laikotarpiais, jeigu jis nebuvo išnaudotas per ataskaitinį laikotarpį. Būtent toks yra kasmetinių, papildomų ar pailgintų atostogų laikas. Taip pat įmonė kolektyvinėje sutartyje, darbo sutartyse ar kituose reglamentuose gali numatyti ir kitokias papildomas atostogas savo darbuotojams. Jeigu per metus neišnaudotos tokios atostogos nepradingsta, o yra perkeliamos į kitus metus, sudarant atostoginių kaupimus, šį laiką taip pat būtina įvertinti. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Darbo kodekso 127 str., per trejus metus neišnaudotos kasmetinės atostogos prapuola, išskyrus atvejus, kai darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti. Tačiau pagal Darbo kodekso įgyvendinimo įstatymą, minėta nuostata bus taikoma tik nuo 2020 m. liepos 1 d., todėl, sudarant šių metų atostoginių kaupimus, jie turėtų būti formuojami visoms neišnaudotoms atostogoms.

Be to, pagal naują Darbo kodeksą, tais atvejais, kai darbuotojai priversti dirbti ne pagal grafiką (pavyzdžiui, dirbti viršvalandžius ar dirbti poilsio dieną ir pan.), šis dirbtas laikas, jiems pageidaujant, turėtų būti kompensuojamas suteikiant papildomą apmokamą poilsio laiką (144 straipsnio 5 dalis). Toks poilsio laikas apskaičiuojamas faktiškai ne pagal grafiką, dirbtą laiką padauginus iš nustatyto koeficiento. Viršvalandžių laikas, dirbtas dienos metu, dauginamas iš koeficiento 1,5, dirbtas naktį (nuo 22 val. iki 6 val.) dauginamas iš koeficiento 2, dirbtas poilsio dieną dauginamas iš koeficiento 2, o dirbtas švenčių dieną dauginamas iš koeficiento 2,5. Pavyzdžiui, jeigu darbuotojas dirbo 4 valandas viršvalandžių dienos metu, jis turi teisę prašyti suteikti papildomas 6 val. atostogų. Analogiška tvarka taikoma ir tuomet, kai ne pagal grafiką tenka dirbti poilsio ar švenčių dieną: apskaičiuojant papildomą poilsio laiką, dirbtas laikas dauginamas iš koeficiento 2.

Pažymėtina, kad Darbo kodeksas ne visiems darbuotojams numato padidintą apmokėjimą už dirbtus viršvalandžius, darbą švenčių ar poilsio dieną. Jeigu kolektyvinėje sutartyje, darbo sutartyje arba kituose darbo santykius įmonėje reglamentuojančiuose teisės aktuose nenustatyta kitaip, pagrindiniam įmonės vadovui už dirbtus viršvalandžius bei dirbtą kitą poilsio laiką iš viso neapmokama. O kitiems vadovaujantiems darbuotojams (jais laikomi tie, kurie turi pavaldžių darbuotojų) už tokį laiką apmokama kaip už darbą įprastinėmis sąlygomis. Vadovaujančių darbuotojų skaičius įmonėje neturi viršyti 20 proc. vidutinio darbuotojų skaičiaus. Įmonėse pavaldinių turinčių darbuotojų dažniausiai būna daugiau, todėl pati įmonė turi nuspręsti, kurie iš jų bus laikomi vadovaujančiais darbuotojais, ir turi patvirtinti atitinkamų pareigybių sąrašą.

Į poilsio valandas darbuotojai įgyja teisę ir tais atvejais, jeigu vyksta į komandiruotę arba grįžta iš jos ne darbo valandomis arba poilsio ar švenčių dieną (pagal 107 str.). Kai darbuotojai turi sukaupę papildomų apmokamų poilsio valandų, sudarant atostoginių kaupimus, šį laiką taip pat reikėtų pridėti prie neišnaudotų atostogų laiko.


Šio numerio temos:

Nauji metai – nauji įstatymų pakeitimai

2017 metų pabaigoje Seime priimti Gyventojų pajamų mokesčio, Valstybinio socialinio draudimo, Pelno mokesčio ir PVM įstatymų pakeitimai, kurie įsigalios nuo 2018 m. sausio 1 dienos. Pateikiame svarbiausius pakeitimus.

Ar jau pasirengėte dirbti su gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacine sistema?

Sistema pradėjo veikti ir yra privaloma jau nuo 2018 m. sausio 1 d., tačiau ataskaitos už 2017 metus teikiamos iki vasario 15 d. ir kovo 1 dienos. Vadinasi, verslininkų laukia ne tik dvigubas darbas, – dar teks ir mokytis, nes GPAIS yra visiška naujiena, šiuo metu kelianti daugiau klausimų, negu yra atsakymų.

Kiti šio numerio straipsniai:

– Pelno mokesčio įstatymo pakeitimai nuo 2018 metų;

– Mokesčių administratorius, siekdamas paneigti teisę į PVM atskaitą, turi pareigą įrodyti apmokestinamojo asmens žinojimą (galėjimą žinoti) apie dalyvavimą į sukčiavimą įtrauktame sandoryje;

– Programa „Excel“ (27). Funkcija subtotal;

– Ką mums žada Šuns metai;

– UAB „Pačiolis“ specialistų konsultacijos;

– Reglamentų naujienos;

– Mokesčių deklaravimo ir sumokėjimo kalendorius;

– Naudingi skaičiai.

 

Savaitraštis „Buhalterija: apskaitos ir mokesčių apžvalga“ 2017 12 19

Kalėdinio vakarėlio mokestinės pasekmės

Marina Guptor

Mokesčių specialistė 

Straipsnyje kalbėsime apie darbdavio darbuotojams surengto Kalėdinio vakarėlio mokestines pasekmes.

Darbdaviai neretai organizuoja šventinį vakarėlį Kalėdų proga savo darbuotojams. Dažnai į tokį vakarėlį kviečiami ne tik darbuotojai, bet ir jų šeimos nariai: sutuoktinis, vaikai. Kalėdinį vakarėlį įmonė gali organizuoti savo jėgomis arba pasinaudoti kitų įmonių paslaugomis. Mokestinės pasekmės nepriklauso nuo to, ar tokį vakarėlį organizavo pati įmonė, ar šventines paslaugas ji įsigijo iš kitų asmenų. Tačiau mokestinės pasekmės priklauso nuo to, ar galima patirtas išlaidas priskirti konkretiems žmonėms, ar ne.

Gyventojų pajamų mokestis

Apskaičiuojant gyventojų pajamų mokestį, svarbu nustatyti, ar gyventojas gavo pajamų, kurios yra GPM objektas. Gyventojo pajamomis laikomas visas per mokestinį laikotarpį gyventojo gautas atlygis už jo atliktus darbus, suteiktas paslaugas, perduotas ar suteiktas teises, parduotą, kitaip perleistą ar investuotą turtą ar lėšas, taip pat nutraukus gyvybės draudimo sutartis ar išstojus iš pensijų fondo grąžinamos įmokos (ar jų dalis), pozityviosios pajamos bei kita natūra ar pinigais gauta nauda, išskyrus GPMĮ nurodytas gyventojo gaunamas pinigines lėšas ar kitą naudą, kurios nelaikomos gyventojo pajamomis ir nėra gyventojų pajamų mokesčio objektas. Kokios pajamos nelaikomos GPM objektu, nurodyta GPMĮ 2 straipsnyje. Teisės aktai nereikalauja tolygiai paskirstyti patirtų išlaidų tarp darbuotojų, taip nustatant jų gautą naudą.

Taigi, sprendžiant klausimą dėl GPM, reikia įvertinti, ar įmanoma nustatyti kiekvieno gyventojo gautą individualią naudą. Tai priklausys nuo kalėdinio vakarėlio pobūdžio. Pavyzdžiui, tokias išlaidas kaip vakarėlio vedėjo, muzikinės grupės atlygis, vaišių, boulingo, pirties ir panašių pramogų sąnaudas sudėtinga tiksliai priskirti konkretiems žmonėms, todėl tokios sąnaudos nelaikomos GPM objektu ir GPM neapskaičiuojamas. Tačiau dovanų, kelionės, nakvynės išlaidas, kai vakarėlis rengiamas kitame mieste, galima priskirti konkretiems žmonėms ir tokios išlaidos laikomos GPM objektu. Tokiu atveju laikoma, kad darbuotojai gavo pajamų natūra, kurios pamokestinamos kaip su darbo santykiais susijusios pajamos. Apie tokio pobūdžio pajamų apmokestinimą kalbėjome ankstesnėse straipsnio dalyse.

Valstybinio socialinio draudimo įmokos

Valstybinio socialinio draudimo įmokos apskaičiuojamos tik nuo tokių pajamų, iš kurių buvo apskaičiuotas gyventojų pajamų mokestis. Apskaičiuojant VSD įmokas, šios pajamos prilyginamos su darbo santykiais susijusioms pajamoms ir apmokestinamos kaip tokio pobūdžio pajamos.

Kadangi kalėdinio vakarėlio organizavimo išlaidos nelaikomos darbuotojų pajamomis, nes neįmanoma nustatyti kiekvieno darbuotojo gautos naudos, tai ir VSD įmokos neapskaičiuojamos.

Pelno mokestis

Apskaičiuojant pelno mokestį, svarbu išsiaiškinti, kokios pajamos priskirtinos, o kokios nepriskirtinos konkretiems žmonėms.

Išlaidos, kurias galima priskirti konkretiems žmonėms, apskaičiuojant pelno mokestį, gali būti laikomos leidžiamais atskaitymais, nes tokios išlaidos laikomos išlaidomis darbuotojų naudai ir yra GPM objektas (PMĮ 17 str.).

Jeigu išlaidų negalima priskirti konkretiems žmonėms, tokios išlaidos bus arba ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai, arba neleidžiami atskaitymai.

LR pelno mokesčio įstatymo 26 straipsnis nustato atvejus, kai įmonės patirtos išlaidos gali būti laikomos ribojamų dydžių leidžiamais atskaitymais, net jeigu neįmanoma nustatyti darbuotojų gautos naudos.

 Taigi, ribojamų dydžių leidžiamais atskaitymais laikomos įmonės išlaidos, faktiškai patirtos teikiant naudą vieneto darbuotojams ir (arba) jų šeimos nariams, kurios pagal kitas PMĮ nuostatas nepriskiriamos leidžiamiems atskaitymams arba ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams, jeigu vykdomos visos nurodytos sąlygos:

1) nauda teikiama įmonės darbuotojams ir (arba) jų šeimos nariams (sutuoktiniams, vaikams (įvaikiams)), ir

2) teikiant naudą neįmanoma nustatyti konkretaus darbuotojo ir (arba) jo šeimos nario (sutuoktinio, vaiko (įvaikio)) gautos individualios naudos, ir

3) tokios naudos teikimas numatytas įmonės kolektyvinėje sutartyje, ir

4) šia nauda be diskriminacijos ir apribojimų turi teisę naudotis visi įmonės darbuotojai.

Įmonė mokestinio laikotarpio ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams gali priskirti tik išvardytas sąlygas atitinkančias faktiškai patirtas išlaidas darbuotojų ir (arba) jų šeimos narių naudai, kurių bendra suma neviršija 5 proc. per tą mokestinį laikotarpį darbuotojams apskaičiuoto darbo užmokesčio (nuo kurio apskaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos) sumos.

Jeigu per mokestinį laikotarpį darbuotojų ir (arba) jų šeimos narių naudai patirtos išlaidos yra didesnės kaip 5 proc. per tą mokestinį laikotarpį darbuotojams apskaičiuota darbo užmokesčio (nuo kurio apskaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos) suma, tai išlaidų dalis, didesnė kaip nustatytas dydis, priskiriama neleidžiamiems atskaitymams.

Svarbu pažymėti, kad įmonėje turi būti sudaryta kolektyvinė sutartis, kurioje numatyta, kad kiekvienais metais įmonė visiems darbuotojams be išimties įsipareigoja organizuoti kalėdinį vakarėlį. Jeigu kolektyvinė sutartis nesudaryta arba kalėdinis vakarėlis skirtas ne visiems įmonės darbuotojams, tai kalėdinio vakarėlio organizavimo išlaidos, apskaičiuojant įmonės pelno mokestį, bus laikomos neleidžiamais atskaitymais.

Mokesčių administratorius nurodo, kad įmonės išlaidoms, faktiškai patirtoms teikiant naudą vieneto darbuotojams ir (arba) jų šeimos nariams, priskiriamoms ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams, pagrįsti surašomi laisvos formos aktai, patvirtinti įmonės vadovo arba jo įgalioto asmens ir vyriausiojo finansininko arba jo įgalioto asmens. Dokumentuose nurodomi duomenys, įrodantys, kad patirtos išlaidos atitinka PMĮ 26 str. 2 dalyje nurodytas išlaidas apibrėžiančius kriterijus. Jeigu ūkinės operacijos esmė yra aiški iš vienetui kitų asmenų pateiktų sąskaitų, tai patirtas išlaidas pagrindžiantys minėti papildomi apskaitos dokumentai gali būti nesurašomi. Tokiu atveju išlaidos, patirtos teikiant naudą darbuotojams ir (arba) jų šeimos nariams, gali būti pripažintos sąnaudomis pagal įsigytų paslaugų (prekių) pirkimo dokumentą, kuriame yra įrašas, patvirtintas įmonės vadovo (kito įgalioto asmens), kad šios išlaidos atitinka PMĮ 26 str. 2 dalies reikalavimus.

Jeigu įmonės kalėdinio vakarėlio sąnaudų neįmanoma priskirti darbuotojams ir įmonė neturi kolektyvinės sutarties, tokios sąnaudos, apskaičiuojant pelno mokestį, laikomos neleidžiamais atskaitymais.

Pridėtinės vertės mokestis

LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 58 straipsnis nustato, kad PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui. Kadangi kalėdinio vakarėlio išlaidos nesusijusios su įmonės PVM apmokestinamąja veikla, tai tokioms išlaidoms tenkantis pirkimo PVM neatskaitomas.
Vadovaujantis LR pelno mokesčio įstatymo 24 straipsnio nuostatomis, toks pirkimo PVM, kuris neatskaitomas pagal PVMĮ, bet yra apskaičiuotas nuo leidžiamų atskaitymų, taip pat yra leidžiami atskaitymai.
Pavyzdžiui,

Lietuvos įmonė mokestinių metų pabaigoje sudarė kolektyvinę sutartį, kuri taikoma visiems darbuotojams be apribojimų. Sutartyje nustatyta, kad pagal patvirtintą lėšų, skirtų socialinėms reikmėms, sąmatą, įmonė remia įvairius darbuotojams skirtus šventinius renginius.

Vykdydama kolektyvinėje sutartyje nustatytus įsipareigojimus, įmonė surengia savo darbuotojams kalėdinį vakarėlį, užsakydama pobūvių salę su vaišėmis, boulingo takelius, pirtį su baseinu ir kitomis pramogomis bei paslaugomis už 3 000 Eur sumą. Į vakarėlį galėjo ateiti visi darbuotojai su šeimomis. Konkretaus darbuotojo ir (arba) jo šeimos nario (sutuoktinio, vaiko (įvaikio)) gautos individualios naudos dydžio identifikuoti neįmanoma, todėl nei GPM, nei VSD įmokos neapskaičiuojamos.

Įvertinus tai, kad tokios naudos teikimas numatytas įmonės kolektyvinėje sutartyje ir šia nauda be diskriminacijos ir apribojimų turi teisę naudotis visi įmonės darbuotojai, ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams vienetas galės priskirti patirtas vakarėlio išlaidas (arba jų dalį), ne didesnes kaip 5 proc. darbuotojams tais mokestiniais metais apskaičiuoto darbo užmokesčio (nuo kurio apskaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos.

Pirkimo PVM, kuris negali būti atskaitomas pagal PVMĮ nuostatas nuo sumų, kurios laikomos leidžiamais atskaitymais, taip pat gali būti priskirtas leidžiamiems atskaitymams.
Įmonės, kuri neturi kolektyvinės sutarties ir negali nustatyti kiekvieno darbuotojo gautos naudos, kalėdinio vakarėlio organizavimo išlaidos laikomos neleidžiamais atskaitymais, be to, neatskaitomas ir pirkimo PVM.

Poataskaitinių įvykių auditas

Poataskaitinių įvykių apskaitą reglamentuoja 19-asis Verslo apskaitos standartas, o jų auditui skirtas 21-asis Nacionalinis audito standartas, kuriame šie įvykiai vadinami „senoviškiau“, bet įprasčiau, – pobalansiniais įvykiais. Informacijos apie poataskaitinius įvykius atskleidimo reikalavimai nustatyti dar su pirmaisiais Verslo apskaitos standartais ir per tą laiką beveik nesikeitė. Deja, atliekant finansinių ataskaitų auditą, gana dažnai nepaisoma šių reikalavimų, todėl iškraipomi finansinių ataskaitų duomenys.

SAF-T rinkmenos mitai ir tikrovė

Įsibėgėjus VMI Išmaniosios mokesčių administravimo sistemos (i.MAS) diegimui, artėja laikas, kai per mokestinius patikrinimus ar atlikdamas kitus kontrolės veiksmus mokesčių administratorius įmonių pradės reikalauti pateikti apskaitos duomenis naujojoje SAF-T rinkmenoje.

Šis reikalavimas pakeis Lietuvoje buvusią įprastą mokestinių patikrinimų eigą ir atlikimą tiek mokesčių mokėtojams, tiek pačiam mokesčių administratoriui.

Kiti šio numerio straipsniai:

– Darbo apmokėjimo sistema – privalomas dokumentas įmonėje;

– Poataskaitinių įvykių auditas;

– Dovanų teikimas darbe;

– UAB „Pačiolis“ specialistų konsultacijos;

– VDI spacialistų konsultacijos;

– Reglamentų naujienos;

– Mokesčių deklaravimo ir  sumokėjimo kalendorius.

 

Periodas Kaina (Eur) Kiekis Pasirinkite
2018 m. prenumerata
(popierinė versija)
141
2018 m. I pusmečio prenumerata
(popierinė versija)
70.5
2018 m. I ketv. prenumerata
(popierinė versija)
36
2018 m. sausio mėn. Prenumerata
(popierinė versija)
13
2018 m. prenumerata
(elektroninė versija)
100
6 mėn. prenumerata
(elektroninė versija)
50
3 mėn. prenumerata
(elektroninė versija)
25